Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 123 str. nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo D. S. 2006-01-18 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos apyrašo l. 4-8). Kredito suma 5 000 Lt (sutarties specialiosios dalies 2.1 p.); kredito grąžinimo data 2010-01-17 (sutarties specialiosios dalies 2.3 p.); palūkanų norma procentais 6,5 (sutarties specialiosios dalies 2.4 p.); bendra kredito kainos metinė norma 7,25 proc. (sutarties specialiosios dalies 2.5 p.). Sutartimi šalys susitarė, kad bankas sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia kredito gavėjui specialiosios dalies 2.1 punkte nurodytą kreditą, o kredito gavėjas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (sutarties bendrosios dalies 2 p.). Kredito gavėjas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies (sutarties bendrosios dalies 5.3 p.); už kiekvieną uždelstą mokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką (sutarties bendrosios dalies 5.4 p.). Bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienų raštu (registruotu) laišku įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 5 punkte nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas (sutarties bendrosios dalies 6.1 p.) (l. 6).

Kaip nurodo ieškovas, atsakovas nuo 2011-11-03 nemokėjo kredito ir palūkanų įmokų. 2013-12-19 įspėjimu Nr. 01.10.03-22685 ir 2014-04-23 įspėjimu Nr. 01.10.03-9916 atsakovas buvo įspėtas dėl galimo kredito sutarties nutraukimo ir nustatytas terminas iki 2014-05-24 (2014-04-23 įspėjime) padengti visus pradelstus mokėjimus (l. 10). Atsakovui iki nustatyto termino nepašalinus sutarties pažeidimų, ieškovas 2014-06-05 vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito įmokų bei palūkanų nemokėjo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178, 185 str.). Ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo negrąžinto kredito likutis yra 1 283,53 Lt (l. 28-73). Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 1 283,53 Lt negrąžinto kredito dalį (sutarties bendrosios dalies 2 p., CK 6.886 str.).

Atsakovas sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas. Į bylą pateikti įrodymai apie atsakovui paskaičiuotas palūkanas (l. 28-73), todėl ieškovo reikalavimas dėl jų priteisimo yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 405,49 Lt palūkanų (sutarties bendrosios dalies 2 p., specialiosios dalies 2.4 p.).

Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Ja šalys susitarė, kad atsakovas už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanas dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius (sutarties bendrosios dalies 5.3, 5.4 p.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 776,73 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo 2010-07-03 iki 2014-06-04 (l. 30-73). Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovui, todėl netesybos mažintinos nuo 0,1 procento iki 0,05 procento dydžio, tai sudaro 1 388,37 Lt sumą, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.). Teismo taikomas delspinigių dydis atitinka ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kurios numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (l. 3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 68,91 procento ieškinio reikalavimų), iš atsakovo ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis – 68,91 Lt (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB SEB bankui, į.k. 112021238, 1 283,53 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų litų 53 ct) nesugrąžintą kredito dalį, 405,49 Lt (keturis šimtus penkis litus 49 ct) palūkanų, 1 388,37 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 37 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 077,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68,91 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.