Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2001-657/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2S-2001-657/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02547-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Skolininkas
R. V.
Advokatai
Sigita Černienėsa
Civilinė byla Nr. e2S-2001-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02547-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.1.12.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės skolininkės R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6425-835/2018, kuria atsisakyta priimti skolininkės R. V. prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. liepos 31 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės R. V. 16 350,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei L. K..

2. Skolininkė R. V. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymo, prašydama atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė skolininkės prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skolininkės R. V. prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymo kaip pareikštus praleidus įstatymo nustatytą terminą.

4. Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymas skolininkei įteiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. Negavus skolininkės prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir gali būti vykdomas. Skolininkei 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė juos priimti, kadangi skolininkė prieštaravimus pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Skolininkė dar kartą pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad prarado galimybę laiku juos pareikšti dėl to, kad visą šį laiką sirgo, negalėjo atsikelti iš lovos. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad skolininkė yra dirbantis asmuo, tačiau prie prašymo atnaujinti terminą nepateikė nedarbingumo pažymėjimo, patvirtinančio, jog ji visą termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., sirgo. Iš pateiktos Medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą matyti, kad neatvykimo laikotarpis nurodytas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. paskutinės termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti dienos, iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Taigi, skolininkei apie prieštaravimų pateikimo terminus buvo žinoma, tačiau prieštaravimus dėl 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymo ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ji pateikė tik 2018 m. rugsėjo 6 d. Be to, skolininkė prie 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateiktų prieštaravimų apskritai nebuvo nurodžiusi nei aplinkybių, sutrukdžiusių jai laiku pareikšti prieštaravimus, nei pateikusi prašymo atnaujinti terminą jiems pareikšti bei medicininės pažymos. Skolininkės nurodytos aplinkybės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti prieštaravimų dėl teismo įsakymo padavimo terminą, pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad skolininkė sirgo tik nuo paskutinės termino prieštaravimams pateikti dienos, taigi, ji nesiėmė aktyvių veiksmų iškart po pranešimo apie teismo įsakymo išdavimo įteikimo dienos. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, skolininkė nepateikė. Atsižvelgus, kad skolininkė turėjo pakankamai laiko nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditorės pareiškimo, į pateiktų prieštaravimų apimtį, sudėtingumą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad skolininkė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, neįrodė pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, ji savo valiniais veiksmais (neveikimu) nulėmė tokios situacijos susidarymą. Termino prieštaravimams paduoti praleidimą nulėmė subjektyvios – nuo skolininkės valios ir veiksmų priklausančios – priežastys, todėl pagrindo atnaujinti praleistą prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir kreditorės pareiškimo padavimo terminą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde apeliantė skolininkė R. V. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ar perduoti praleisto termino atnaujinimo ir prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama nutartimi teismas užkirto galimybę apeliantei realizuoti vieną svarbiausių LR Konstitucijos, Civilinio kodekso bei kitų įstatymų suteikiamą teisę į pažeistų interesų teisminę gynybą. Skundžiama nutartis ir joje nurodyti motyvai yra nesuderinami nei su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nei su ginčo klausimu suformuota teismų praktika ir vertintini kaip pažeidžiantys bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas net nevertino apeliantės nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbos, neatsižvelgė į teismo įsakymo, kaip atskiro instituto, reikšmę procese. Teismo įsakymas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, be to, teismo įsakymas yra priimamas nenagrinėjant bylos iš esmės, remiantis tik preliminariai paties pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Prieštaravimus dėl teismo įsakymo skolininkė teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 30 d., t. y. iš karto po to, kai po ligos pradėjo geriau jaustis. Prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškė kartu su papildomais prieštaravimais, sužinojusi, kad toks prašymas turi būti pareikštas ir kad teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Neturėdama teisinio išsilavinimo bei specialių žinių 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui tik asmeniniu paaiškinimu pagrįstus prieštaravimus, kuriuos laikė esant pakankamus. Teismui priėmus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti prieštaravimus ir joje nurodžius, kad praleistas terminas prieštaravimams pateikti, apeliantei tapo žinoma, jog turi būti atliekami papildomi veiksmai ir kad termino praleidimo priežastys, jų svarba privalo būti objektyviai įrodyti. Todėl apeliantė 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė motyvuotus prieštaravimus ir objektyvius medicininius įrodymus. Nepriklausomai nuo to, kad medicininėje pažymoje nurodytas ligos laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., sveikatos sutrikimais apeliantė skundėsi nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai. Apeliantė buvo įsitikinusi, jog turimas procesines teises galės realizuoti savalaikiai, tačiau negalėjo numatyti sveikatos sutrikimų paūmėjimo ir iš to kilsiančių pasekmių. Apeliantė prieštaravimus pateikė tik nežymiai praleidusi prieštaravimų pateikimo terminą, kas rodo kad ji procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja ir yra pasiryžusi aktyviai teisinėmis priemonėmis ginti savo pažeistus interesus. Skundžiamoje nutartyje ligos kaip svarbios ar nesvarbios priežasties vertinimas apskritai nepateiktas. Teismo išvados prieštarauja ginčo klausimu suformuotai teismų praktikai. Šioje situacijoje prieštaravimų pateikimas tampa iš esmės vienintele procesine galimybe kvestionuoti šio teismo sprendimo teisėtumą ir užtikrinti ginčo nagrinėjimą iš esmės, nes su teismo įsakymu išieškota suma apeliantė nesutinka, ji apeliantei, kaip fiziniam asmeniui yra labai didelė. Teismai vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Teismas atsisakė atnaujinti praleistą prieštaravimų pateikimo terminą vien formaliais pagrindais.

Atsiliepimas

7. Kreditorė L. K., atstovaujama advokatės Sigitos Černienės atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš skolininkės R. V., kreditorei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylas dėl teismo įsakymo išdavimo bei procesinių terminų atnaujinimą. Teismas teisingai konstatavo, kad skolininkės nurodytos aplinkybės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti prieštaravimų dėl teismo įsakymo padavimo terminą, kadangi pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad skolininkė sirgo tik nuo paskutinės termino prieštaravimams pateikti dienos. Duomenų apie sunkią apeliantės sveikatos būklę laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. byloje nepateikta. Teismas tinkamai įvertino skolininkės nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Skolininkė turėjo pakankamai laiko nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Negalėdama pati asmeniškai įgyvendinti savo procesinių teisių, apeliantė privalėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, o to nepadariusi ji veikė savo rizika. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog ji visą termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti laikotarpį, sirgo. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas skundžiama nutartimi procesinių teisės normų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimus atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų.

12. Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo apskritai praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.).

13. Ginčo situacijai aktuali C PK 439 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

14. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skolininkės nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir konstatavo, jog skolininkė nesiėmė aktyvių veiksmų iškart po pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą jai įteikimo dienos savo teisėms ginti, todėl nėra pagrindo atnaujinti prieštaravimų pateikimo terminą ir juos priimti.

16. Apeliantė teigia, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užkirto jai galimybę realizuoti teisę į pažeistų interesų teisminę gynybą, kadangi teismo įsakymas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o skolininkė nesutinka su kreditorės pareikštais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentais.

17. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).

18. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. liepos 31 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės R. V. 16 350,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei L. K.. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu teismas išaiškino skolininkei teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui ar per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų bei išaiškino galimas prieštaravimų nepateikimo teisines pasekmes. Iš įteikimo pažymos matyti, jog 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymas bei minėtas pranešimas skolininkei R. V. buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. Skolininkei 2018 m. rugpjūčio 30 d. dėl priimto teismo įsakymo pateikus prieštaravimus, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi juos atsisakė priimti, kaip pateiktus praleidus įstatymo nustatytą terminą.

19. Pažymėtina, kad tinkamo teismo proceso, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų suteikta teisė pareikšti savo poziciją visais proceso metu sprendžiamais klausimais. Šie principai negali būti paminami ir taikant teismo įsakymo institutą. Atsižvelgus į proceso dėl teismo įsakymo priėmimo specifinį pobūdį, t. y., kad teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų, ypatingai svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą bei turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus (CPK 437 – 439 str.).

20. Nagrinėjamu atveju, skolininkė 2018 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti bei prieštaravimus dėl 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymo, kuriuose, atitinkamai, nurodė, kad terminą praleido dėl ligos bei kad nesutinka dėl įsakymu kreditorei išieškotinų sumų pagrįstumu. Prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skolininkė teismui pateikė Medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą, kurioje nurodytas neatvykimo laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininkės nurodytos aplinkybės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti prieštaravimų dėl teismo įsakymo padavimo terminą, pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad skolininkė sirgo tik nuo paskutinės termino prieštaravimams pateikti dienos, todėl ji nesiėmė aktyvių veiksmų iškart po pranešimo apie teismo įsakymo išdavimo įteikimo dienos. Nustačius, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas skolininkei buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., prieštaravimus ji turėjo teisę pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. (CPK 439 str.2 d.). Tuo tarpu minėta medicininė pažyma patvirtina, jog paskutinę termino dieną dėl ligos šia teise skolininkė neturėjo galimybės pasinaudoti. Nėra pagrindo atmesti apeliantės argumentų, jog ji tikėjosi savo teisėmis pasinaudoti savalaikiai, tačiau negalėjo numatyti sveikatos sutrikimų paūmėjimo ir iš to kilsiančių pasekmių.

22. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog šiuo atveju terminas prieštaravimams pateikti praleistas nežymiai. Kaip minėta, įstatymo nustatytas terminas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 23 d., apeliantė sirgo iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas atsisakė priimti 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateiktus prieštaravimus, o prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo su prieštaravimais pateikti 2018 m. rugsėjo 6 d.

23. Prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas šiuo atveju yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kadangi iki jo priėmimo skolininkei apie kreditorės pareiškimą nepranešama, teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 435 str. 3 d., 436 str. 1 d., 7 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Nepagrįstai neatnaujinęs termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir atsisakęs juos priimti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į teisminę gynybą, todėl neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Atnaujinti skolininkei R. V. praleistą terminą prieštaravimams dėl 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė