Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-12 · Administracinė byla Nr. I-1861-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
I-1861-189/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1861-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00498-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37,2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. 2018 m. vasario 3 d. su skundu (1t., b. l. 1–9) ir 2018 m. kovo 28 d. patikslintu skundu (2 t., b. l. 45–48) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjui trūko vietos kamerose. Sanitarinis mazgas nuo kameros ploto buvo atskirtas maža sienele, kuri neužtikrino privatumo. Kamerų langai nevalomi, dėl grotų negalėjo jų išvalyti pats. Mano, jog dėl rašomų skundų, Lukiškių TI-K administracija pareiškėją perkėlinėjo į kitas kameras daugiau nei 18 kartų. Nurodo, jog daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau pareiškėjo skundai dėl laikymo sąlygų buvo ignoruojami. Nurodo, jog aplinkoje, kurioje buvo laikomas, buvo pelėsio, grybelio, tarakonų ir graužikų, jam trūko oro. Nurodo, kad 1 valandos pasivaikščiojimas prieštarauja tarptautinei praktikai. Teigia, kad Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas, žiemą kamerose buvo šalta, vasaros metu – karšta. Maistas buvo neskanus ir nekaloringas. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nukentėjo jo orumas, reputacija. Dėl to pareiškėjui turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė stresą, didelius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 13 atsiliepime (1t., b. l. 29–39) ir 2018 m. gegužės 28 d. atsiliepime į patikslintą skundą (2t., b. l. 54–62) prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, jog Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Jame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras teisės aktai nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, dušuose įrengtos pertvaros. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Grotų įrengimas neprieštarauja teisės aktams. Remonto darbai Lukiškių TI-K atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursas, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tačiau neretai Lukiškių TI-K laikomi asmenys niokoja valstybės turtą, todėl remontą tenka daryti pakartotinai. Nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, pasivaikščiojimas gryname ore gali trukti nuo vienos iki dviejų valandų. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerose buvo nešvaru, drėgna, tvanku, kamerų temperatūra, ventiliacija ir apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kamerose buvo parazitų ir graužikų, Lukiškių TI-K maistas buvo neskanus ir nekaloringas, neužteko valandos gryname ore, nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnis, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo (1t., b. l. 29–39) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (2017 m. gegužės 18 d. išvyko į Laisvės atėmimų vietų ligoninę). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1t., b. l. 29–39), nustatyta, kad pareiškėjas: 2015 m. balandžio 2 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2015 m. balandžio 3 buvo perkeltas į kamerą Nr. 303 (plotas – 8,02 m²) ir joje buvo laikomas iki 2015 m. gegužės 17 d., kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 2 iki 3 asmenų; 2015 m. gegužės 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,66 m²), ir joje buvo laikomas iki 2015 m. birželio 11 d. kameroje minėtu laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2015 m. birželio 12 d. – liepos 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 (plotas – 8,08 m²) kameroje buvo 2–3 asmenys; 2015 m. liepos 15 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 326, ir joje buvo laikomas iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. vienas arba su dar vienu asmeniu; 2015 m. rugpjūčio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 275 (plotas – 7,85 m²), kameroje buvo laikomas iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. vienas arba su dar vienu asmeniu; 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas – 7,05 m²) ir laikomas joje iki 2015 m. gruodžio 15 d. vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2015 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 290 (plotas – 7,76 m²), joje laikomas buvo iki 2015 m. gruodžio 17 d., kameroje buvo trys asmenys; 2015 m. gruodžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 275 (plotas – 7,85 m²) ir joje buvo laikomas iki 2015 m. gruodžio 22 d., kartu su dar dviem asmenimis; 2015 m. gruodžio 23 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 255 (plotas – 24,38 m²), joje buvo laikomas iki 2016 m. liepos 10 d. Kameroje įvairias laikotarpiais buvo nuo 5 iki 8 asmenų; 2016 m. liepos 11 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš jos grįžo 2016 m. liepos 15 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 203 (plotas – 6,83 m²). Joje buvo laikomas iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. vienas; 2016 m. rugpjūčio 3 d. išvyko į Kybartų pataisos namus, iš kurių grįžo 2016 m. gruodžio 21 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²) ir joje tą dieną laikomas vienas; 2016 m. gruodžio 22 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 313 (plotas – 7,79 m²), kurioje buvo iki 2016 m. gruodžio 28 d. laikomas vienas arba su kitu asmeniu; 2016 m. gruodžio 29 d. išvyko į Kybartų pataisos namus, iš kurių atvyko 2017 m. sausio 18 d. ir buvo užrakintas kameroje Nr. 218 (plotas – 6,83 m²) ir joje laikomas iki 2017 m. sausio 19 d. vienas; 2017 m. sausio 20 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas – 7,86 m²) ir joje laikomas iki 2017 m. sausio 22 d. vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. sausio 23 d. išvyko į Kybartų pataisos namus, iš kurių grįžo 2017 m. kovo 24 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu iki 2017 m. kovo 26 d.; 2017 m. kovo 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 m²) ir joje buvo laikomas iki 2017 m. kovo 28 d. vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. kovo 29 d. išvyko į Kybartų pataisos namus, grįžo 2017 m. gegužės 17 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²) ir joje buvo laikomas vienas iki išvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2017 m. gegužės 18 d.

Dėl ploto trūkumo

Pareiškėjas teigia, kad kamerose trūko vietos ir dėl to, kad dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad pareiškėjui tenkantis kameros plotas pažeidė iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusios 3 m² minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto ribą. Pareiškėjui įvairiais laikotarpiais būnant kamerose Nr. 125, 303,326, 297, 290, 275, 255 jam teko mažiau nei 3 m² ploto. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto minėtose kamerose 117 paras, pareiškėjo galimybes judėti papildomai apsunkino ir bendros erdvės pojūtį mažino kameroje esantys baldai, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, susijusių su gyvenamojo ploto reikalavimais, iš dalies pripažintinas pagrįstu.

Dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu

Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė pareiškėjas ir Lukiškių TI-K, šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimą nuo likusio kameros ploto. Iš 2018 m. vasario 23 d. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo „Dėl S. S. skundo“ Nr. 24-1655 matyti, kad nuo 2012 m. kamerose Nr. 252–257 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros patalpos su durimis. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo. Tačiau nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto kitais laikotarpiais, darytina išvada kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista 303 dienas, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

Dėl ventiliacijos, temperatūros, drėgmės lygio, parazitų ir graužikų, bendros kamerų būklės

Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, dirbtinė apšvieta, negalėjo kameros vėdinti per langus, kamerose buvo drėgna, tvanku, dulkėta, jose buvo tarakonų ir graužikų, kamerų langai nevalomi, dėl įrengtų grotų negalėjo jų išvalyti pats, veisėsi pelėsis, grybelis, žiemą kamerose buvo šalta, vasarą karšta.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (1t., b. l. 43–44, 45–46, 47–50, 51–52, 53–54, 55–59, 65–66, 67–68, 69–70, 71–72, 73–77, 83–84, 85–87, 89–91, 93–94, 95–96, 99–100, 103–105, 109–111, 113–114, 115–117, 123–124, 125–126, 129–130, 131–132, 133–135, 138–140, 142–143, 144–146) matyti, kad kamerų būklė yra nuolat tikrinama, pažeidimai fiksuojami ir šalinami. Iš 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akto matyti, kad, be kitų kamerų, tikrintos buvo taip pat kameros Nr. 297,303, 326, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad kamerų ventiliacija atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus, dirbtinė apšvieta tinkama, pelėsio, buitinių parazitų nustatyta nebuvo, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažeidimų nustatyta nebuvo; 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tarp tikrintų kamerų buvo kameros Nr. 108, 125. Tikrinta buvo kamerų temperatūra, dirbtinė apšvieta, sanitariniai įrenginiai, tikrinta, ar kamerose yra pelėsio. Tikrinti buvo taip pat Lukiškių TI-K dušai. Akte konstatuota, kad kameros atitinka teisės aktų reikalavimus, dušai švarus, tinkami naudoti, duše įrengtos šilto ir šalto vandens sistemos, patikrinimo metu šiltas vanduo buvo; 2015 m. spalio 30 d. patikrinimo akte konstatuota, kad VSC nustatyti pažeidimai kamerose Nr. 105 ir 275 (nelygūs sienų paviršiai) pašalinti; 2015 m. lapkričio 30 d. akte nurodoma, jog tikrinta buvo kamera Nr. 275. Pelėsio kameroje nebuvo, kameroje ventiliacija tinkama, sudaryta galimybė vedinti ją per langus, dirbtine apšvieta taip pat buvo tinkama, pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš 2015 m. sausio 22 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrinta kamerų Nr. 285 ir 270 dirbtinė apšvieta. Konstatuota, kad kamerose švaru, o dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. 2015 m. kovo 24 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo kamera Nr. 285. Temperatūra, drėgmės lygis ir dirbtinės apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, grindų paviršiai buvo lygūs, tinkami valymui. Nustatytas vienintelis pažeidimas – ant lubų buvo nusilupusių dažų; 2015 m. spalio 12 d. tikrinta buvo kamera Nr. 105. Buvo konstatuota, kad kameroje buvo nelygios sienos, atsilupę dažai, kitų pažeidimų nustatyta nebuvo, grįžtamojo patikrinimo metu pažeidimai buvo pašalinti; 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 255 temperatūra, vėdinimas, dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Kameros lubų ir grindų paviršiai tinkami valymui, buitinių parazitų nustatyta nebuvo. Pažeidimų nustatyta nebuvo; 2016 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kamerų Nr. 105, 203 ir 218 drėgmės lygis, dirbtinė apšvieta buvo tinkama. Kameros buvo pritaikytos vėdinti per langus, graužikų, buitinių parazitų nenustatyta; 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akte nurodoma, jog tikrinta buvo kamera Nr. 203. Temperatūra ir drėgmės lygis kameroje buvo tinkami, kamera vėdinama per langus, nariuotakojų ar graužikų kameroje nenustatyta; iš 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto matyti, kad kamera Nr. 108 atitiko teisės aktų reikalavimus – temperatūra ir drėgmės lygis buvo tinkami, pelėsio kameroje nenustatyta, minkštasis inventorius ir įrenginiai švarūs, čiužiniai ir patalynė tinkama naudoti; Iš 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo akto matyti, jog tarp visų tikrintų kamerų, buvo trys kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas: Nr. 108, 110 ir 218. Kameros atitiko teisės aktus. VSC konstatavo, kad temperatūra kamerose, drėgmės lygis, dirbtinė apšvieta buvo tinkami, pelėsio požymių nustatyta nebuvo, sanitariniai įrenginiai buvo tvarkingi; 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintos buvo kameros Nr. 218 ir 285. Drėgmės lygis, ventiliacija ir dirbtinė apšvieta buvo tinkama, nariuotakojų nustatyta nebuvo. Kameroje Nr. 285 buvo nustatytas pažeidimas – kameros stiklai buvo nešvarūs. Grįžtamojo patikrinimo metu šis pažeidimas buvo pašalintas; Iš VSC pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad visi pažeidimai fiksuojami ir šalinami. Iš kitų teismui pateiktų VSC patikrinimo aktų matyti, jog kameros, kuriose ginčo, ar artimam ginčo laikotarpiui, buvo laikomas pareiškėjas, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl teismas dėl kitų pateiktų aktų detaliau nepasisakys.

Teismas, įvertinęs VSC duomenis konstatuoja, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, atitinkamais laikotarpiais buvo nustatyti tam tikri nežymūs pažeidimai, kurie buvo pašalinti, o daugumoje kamerų pažeidimų išvis nebuvo nustatyta. Iš aktų matyti, kad patikrinimų metu gyvenamosios patalpos buvo švarios, santechnikos įrenginiai tvarkingi, minkštas inventorius tinkamas naudoti, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Ventiliacija kamerose tinkama, kameros vėdinamos per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K tarnybiniame pranešime „Apie S. S. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ Nr. 24-1610 (1t., b. l. 155) nurodoma, kad dėl laikymo sąlygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d, iki 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (pareiškėjas teismui pateikė Lukiškių TI-K atsakymus į jo skundus (1t., b. l. 11–14, 15–16, 17, 18, 19) iš kurių matyti, jog pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie kameras, kuriose buvo laikomas, skundėsi dėl maisto, prašė suteikti daugiau laiko praustis duše, ilgiau pasivaikščioti gryname ore. Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiui aktualus tik pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. prašymas dėl teisės pasivaikščioti gryname ore, kuriuo pareiškėjas prašė ilgesnio nei valandos pasivaikščiojimo gryname ore.). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Aplinkybė, jog kameroje Nr. 285 ant lubų buvo nusilupusių dažų ir kameros langai patikrinimo metu buvo nešvarūs, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė itin didelius psichologinius išgyvenimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pelėsio, grybelio, apšvietimo, parazitų ir graužikų, taip dėl temperatūros kamerose, netinkamos ventiliacijos ir netinkamai įrengtų langų, nepasitvirtino. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų, netinkamai įrengtų langų atmestini.

Dėl galimybės naudotis dušu

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti po šiltu dušu suteikiama vieną kartą per savaitę 15 minučių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (1t., b. l. 152–154) nurodyta, kad pareiškėjas buvo vedamas praustis į dušą pagal išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, vadovaujantis kuriuo suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, todėl vadovausis jais. Atkreiptinas dėmesys, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Teismo vertinimu pareiškėjo teiginiai dėl to, jog jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti ne rečiau nei kartą per savaitę, yra abstraktūs ir nekonkretūs. Pažymėtina, jog pareiškėjas net apytiksliai nenurodė laikotarpių, kada jam nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti po šiltu dušu, kada dušuose nebuvo šilto vandens. Be to, iš teismui pateiktų VSC patikrinimo aktų matyti, jog dušai, kaip ir kameros, yra dažnai tikrinami, pažeidimai fiksuojami ir šalinami. Teismui pateiktuose aktuose konstatuota, jog patikrinimų metu šiltas vanduo dušuose buvo, dušai atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė, kad ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl nesuteiktos galimybės nusiprausti po dušu, ar kad dušuose nebuvo šilto vandens. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertina kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais įrodymais, todėl juos atmesta kaip nepagrįstus.

Dėl galimybės būti gryname ore

Pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimas gryname ore tik valandą per parą prieštarauja tarptautinei praktikai. Teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl netinkamo, nehigieniškai dalinamo maisto

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Atsakovės atstovė atsiliepime apžvelgė teisės aktus ir jų esminius reikalavimus, kurie privalomi Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinant maistu.

Vadovaujantis SVĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Vidaus tvarkos taisyklių 110 punkte įtvirtinta pareiga sveikatos priežiūros tarnybos specialistui patikrinti pagamintą maistą ir juslinio patikrinimo rezultatus įrašyti į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Lukiškių TI-K maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniškai, tačiau skunde neįvardino labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo teigimu, netinkamu maitinimu, privalėjo detalizuoti pareiškėjas. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu.

Dėl dažno perkėlimo

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą. SVĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes, kurios detalizuotos šiame straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad kalinimo įstaiga negali daryti jokios įtakos atvykstančiųjų į įstaigą skaičiui, todėl imasi įvairių priemonių dėl asmenų, esančių kalinimo įstaigoje, paskirstymo. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikė paaiškinimus, jog esant perpildytoms kameroms stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Detalizuotas pareiškėjo paskirstymas į kameras rodo, kad jo perkėlimas iš kameros į kamerą siekiant sudaryti galimybes pareiškėjui būti arba vienam kameroje, arba su kuo mažiau kitų asmenų, taigi pareiškėjas buvo patalpinamas į kameras atsižvelgiant į tuo metu esantį užimtumą bei laisvas vietas kamerose, taip pat siekiant užtikrinti minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogumais dėl perkėlinėjimo į kitas kameras, atmestini kaip nepagrįsti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Apibendrinus aukščiau išdėstytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjas 303 paras buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, 117 paras pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kitokio pobūdžio pažeidimų ginčo laikotarpiu teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą bei privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1520 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1520 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška