- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-363-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00829-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovei J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. J. 353,59 Eur negrąžinto kredito, 52,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 12,30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.), 39 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovei J. J. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės J. J. 353,59 Eur negrąžintą kreditą, 52,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 12,30 Eur sutarties administravimo mokestį, 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 28 d. UAB „BnP Finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo sutartį Nr. BOB-gkkkfjw7. Atsakovei buvo suteiktas 400 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. birželio 5 d. pranešimu. Vartojimo sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 31 d. Atsakovė prisiimtos prievolės pagal sutartį tinkamai nevykdė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove.
5. Teismas sprendė, jog atsakovė pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų. Atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 353,59 Eur negrąžinto kredito, 52,26 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos bei 12,30 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos, patenkinti (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020, priteisė iš atsakovės ieškovei 52,14 Eur negautų pajamų, kurios teismo vertinimu, atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos dydį.
7. Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 39 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (353,59 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymėjo, jog pagal Sutartį šalys susitarė dėl 284,36 Eur mokėjimo palūkanų (o šiuo sprendimu už akių ieškovei jau yra priteisiama 52,14 Eur negautų pajamų suma ir 52,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų), todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 179,96 Eur (284,36 Eur – 52,26 Eur – 52,14 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (353,59 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas vertino, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti 39 proc. kompensacines palūkanas grindžia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatomis, tačiau šios sutarties sąlygos reglamentuoja sutartinių (pelno), o ne kompensacinių palūkanų mokėjimą. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šalys būtų susitarę dėl 39 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, todėl ir reikalavimas priteisti 39 proc. dydžio palūkanas nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra laikytinas nepagrįstu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos.
9. Teismas, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteisė įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2020 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
10. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies tenkino 70 proc. ieškinio, todėl atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteisė 95,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (136 Eur x 70 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-10-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-05-28) ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. J. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-05-28); 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. J. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. J. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netenkindamas apeliantės reikalavimo dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nesivadovavo naujausiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Pažymėjo, kad būtent taip apskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, teismas laikė pagrįstomis ir tenkino pilnai. Šias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė buvo apskaičiavusi pagal tą pačią formulę kaip ir negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo: 353,59 Eur negrąžinta kredito dalis x (39,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 138 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Visiškai nesuprantama, kodėl prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos yra laikomos pagrįstomis, protingomis ir teisingomis, o pagal tą pačią formulę apskaičiuotos negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo, nebe.
11.2. Nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi iki 2022-05-28 gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje, dėl to iš atsakovės apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2022-05-28, o konkretus iš atsakovės priteistinų negautų pajamų dydis priklausys tiesiogiai nuo to, kada atsakovė įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles.
11.3. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o apeliantė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.
11.4. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.
11.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal 2019 m. gegužės 28 d. UAB „BnP Finance“ ir atsakovės J. J. sudarytą vartojimo sutartį Nr. BOB-gkkkfjw7. Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas 400 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka.
14. Ieškovė UAB „Legal Balance“ remdamasi 2020 m. kovo 3 d. sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 bei 2019 m. gegužės 28 d. pradinės kreditorės ir atsakovės J. J. sudaryta vartojimo sutartimi Nr. BOB-gkkkfjw7, pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 353,59 Eur negrąžinto kredito, 52,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 12,30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.), 39 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės J. J. 353,59 Eur negrąžintą kreditą, 52,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 12,30 Eur sutarties administravimo mokestį, 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovės reikalavimus dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.), bei 39 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmetė.
16. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija sprendimo už akių dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. J. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-05-28) bei priteisti 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 39 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, ieškovė neginčija, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis).
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Bylos duomenys pagrindžia, kad pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 31 d. sutartį su atsakove nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 17 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
19. Nagrinėjamu atveju, reikalavimą dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-05-28) priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padaręs išvadą, kad ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Taip pat ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymėjo, jog pagal Sutartį šalys susitarė dėl 284,36 Eur mokėjimo palūkanų, todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 179,96 Eur (284,36 Eur – 52,26 Eur – 52,14 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.
20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
22. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 39,00 proc. procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 284,36 Eur.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties specialiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, konstatuoja, kad ieškovės negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.) sudaro 96,66 Eur. Taigi ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
25. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
26. Pažymėtina, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip paskolos davėja, pagrįstai nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.), galėjo tikėtis gauti 39,00 proc. procentų metines palūkanas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo skaičiuoti 39,00 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (353,59 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju). Pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio: 2020 m. spalio 28 d. – kredito likutis 276,41 Eur (palūkanos 1,85 Eur), 2020 m. lapkričio 28 d. – 266,38 Eur) (8,66 Eur), 2020 m. gruodžio 28 d. – 256,03 Eur (8,32 Eur); 2021 m. sausio 28 d. – 245,34 Eur (7,97 Eur), 2021 m. vasario 28 d. – 234,30 Eur (7,61 Eur), 2021 m. kovo 28 d. – 222,90 Eur (7,24 Eur), 2021 m. balandžio 28 d. – 211,13 Eur (6,86 Eur), 2021 m. gegužės 28 d. – 198,98 Eur (6,47 Eur), 2021 m. birželio 28 d. – 186,44 Eur (6,06 Eur), 2021 m. liepos 28 d. – 173,49 Eur (5,64 Eur), 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 160,12 Eur (5,20 Eur), 2021 m. rugsėjo 28 d. – 146,31 Eur (4,75 Eur), 2021 m. spalio 28 d. – 132,05 Eur (4,29 Eur), 2021 m. lapkričio 28 d. – 117,33 Eur (3,81 Eur), 2021 m. gruodžio 28 d. – 102,13 Eur (3,32 Eur); 2022 m. sausio 28 d. – 86,44 Eur (2,81 Eur), 2022 m. vasario 28 d. – 70,24 Eur (2,28 Eur), 2022 m. kovo 28 d. – 53,51 Eur (1,74 Eur), 2022 m. balandžio 28 d. – 36,24 Eur (1,18 Eur), 2022 m. gegužės 28 d. – 18,41 Eur (0,60 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito Sutarties terminui (2022 m. gegužės 28 d.) negali viršyti 96,66 Eur sumos.
27. Be to, pažymėtina, jog nors apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi, ex officio sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra tik iš dalies pagrįstas.
28. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, 2019 m. gegužės 28 d. pradinė kreditorė ir atsakovė sudarytą vartojimo sutartį Nr. BOB-gkkkfjw7, todėl atsakovė laikytina vartotoja CPK 6.228¹ straipsnio prasme.
29. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikiamų mokėjimų grafikų paskola 36 mėnesių laikotarpiui už 39,00 proc. procentų metinę palūkanų normą (MPN), tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 284,36 Eur. Atsakovė tinkamu sutarties vykdymo laikotarpiu buvo sumokėjusi palūkanų 90,37 Eur sumai, todėl kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimas dėl 52,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos laikytinas pagrįstu. Vis dėlto, kaip nustatyta šios nutarties 26 punkte ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. spalio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 26 pastraipoje, kurios negali viršyti 96,66 Eur sumos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 45,07 Eur (284,36 Eur - 90,37 Eur - 96,66 Eur - 52,26 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos keistina.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (5 reikalavimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas – ieškovės reikalavimas dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,59 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.) priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 26 pastraipoje, kurios negali viršyti 96,66 Eur sumos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, atsižvelgus į šios nutarties 29 punkte nurodytus argumentus, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių taip pat pakeičiamas priteisiant ieškovei 45,07 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
32. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 470,29 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 39 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,59 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.). Skaičiuojant nuo 353,59 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 116,16 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.) palūkanų suma sudarytų 194 Eur (116,16+77,84). Todėl ieškinio suma nustatytina 664,29 Eur (470,29 Eur + 194 Eur).
33. Ieškinys patenkintas 84 proc. (ieškinio suma 664,29 Eur, priteisiama 558 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur (15 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 114,24 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus iš dalies reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (patenkintas 43,28 proc.), ieškovei priteisiamos iš atsakovės 6,49 Eur jos apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 353,59 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 59 ct) negrąžintą kreditą, 52,26 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 26 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 12,30 Eur (dvylikos eurų 30 ct) sutarties administravimo mokestį, 45,07 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 7 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. spalio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 28 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 26 pastraipoje, kurios negali viršyti 96,66 Eur sumos, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,24 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,49 Eur (šešis eurus 49 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.