Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-375-998/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-22
Bylos Nr.: e2-375-998/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-12154-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Trečiasis asmuo: J. B.
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gruodas“
Advokatai: Daiva Rusakienė

Civilinė byla Nr. e2-375-998/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12154-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.3; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, Kristinai Jablonskytei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Daivai Rusakienei,atsakovės atstovui Gintarui Aleknavičiui,trečiajam asmeniui J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gruodas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Rearcus“, V. K., V. J., J. J., A. Š., P. S., A. K., A. J., O. Š., L. M., E. N., L. K., S. J., S. S., V. P. (V. P.), V. T., O. T., Klaipėdos miesto savivaldybė, E. J., A. M., A. F., A. F., D. P., S. K., J. Š. (J. Š.), R. Č., K. R., J. M., V. G., V. G., M. S., M. K., T. F., B. R., V. Š., D. K., A. Š., R. G., T. L. (T. L.), A. B., O. M., K. I., P. I., K. S., M. V., A. M., J. B., G. B., A. A., G. A., A. R., A. D., S. D., R. R., A. J., M. Z. (M. Z.), L. V., O. B., T. K., V. K. (V. K.), L. K., J. R., I. P., J. S., K. S. (K. S.), G. Č., P. M., P. V., F. S., I. R., I. S., A. J. (A. J.), A. N., V. N., P. Š., L. P., E. D., A. Z., G. B., T. J., M. L., K. M., V. M., A. L., A. L., A. M., M. S., L. K., L. R., F. B., D. Č., J. P., A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Kreditų draudimo centras“, I. L., R. K., M. P., E. P., M. S., D. M., A. D. A., uždaroji akcinė bendrovė „Birutės šeimos medicinos praktika“, R. M., O. S., M. Z., D. K., A. S., R. B., V. P., D. K., I. M., V. D., V. D., J. M., R. M., V. K. (V. K.), K. K., A. K., N. K., S. I., J. S., J. Š., R. Š., V. S. (V. S.), A. A. K., V. N., B. P., E. S., B. S. P., I. D., I. L., N. U., A. U., D. D., M. D., A. Š., L. Š. (L. Š.), V. K., V. R., R. A., A. A., J. I., I. I., O. K. (O. K.), E. B., Z. T., V. A., S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau DNSB) „Gruodas“ priteisti 4 444,22 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 444,22 Eur sumos nuo 2013-02-04, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovės DNSB „Gruodas“ ir UAB „Rearcus“ 2012-10-01 buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Rearcus“, t. y. rangovas įsipareigojo atlikti namo sienų siūlių remonto darbus bei perduoti tinkamai atliktus darbus, o atsakovė DNSB „Gruodas“ įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už tinkamai atliktus darbus. UAB „Rearcus“ tinkamai įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko daugiabučio namo sienų siūlių remonto darbus, tai patvirtina 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktas, kurį pasirašė ne tik rangovas UAB „Rearcus“, bet ir atsakovė DNSB „Gruodas“. Atsakovei taip pat buvo pateikta PVM sąskaita–faktūra, kurią ji pasirašė. Nepaisant to, kad rangovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, užsakovas, t. y. atsakovė DNSB „Gruodas“ iki šiol neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitė už tinkamai atliktus rangos darbus.

2014-06-05, t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo tada, kai buvo pasirašytas tinkamai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, atsakovė išsiuntė UAB „Rearcus“ raštą, kuriame nurodė, kad neva 2013 m. sausio mėnesio akte įrašyti darbai atlikti netinkamai ar visai neatlikti. Atsakovė jokių įrodymų apie tai, kad darbai atlikti netinkamai ar išvis neatlikti rangovui iki šiol nepateikė.

2014-07-09 DNSB „Gruodas“ išsiuntė raštą UAB „Rearcus“, kuriame nurodė, kad vienašališkai nutraukia 2012-10-01 sudarytą rangos sutartį ir už atliktus rangos (daugiabučio namo renovacijos darbus) nemokės.

Ieškovas nurodo, jog 2016-08-05 buvo sudaryta kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, pagal kurią rangovas UAB „Rearcus“ perleido jam visas iš 2012-10-01 rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“, kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teise reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Ieškovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2012-10-01 rangos sutartis neatsiejamai susijusi su 2010-02-01 rangos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“, UAB „Rearcus“ 2016-12-29 kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi, perleido jam, ieškovui, kreditoriaus teises reikalauti skolos už atliktus daugiabučio namo siūlių remonto darbus. Pastebi, kad jis, siekdamas taikiai išspręsti ginčą, raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad ji sumokėtų skolą, t. y. atsiskaitytų už sutartyje atliktus darbus, tačiau atsakovė į išsiųstą pretenziją nereagavo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad rangovui UAB „Rearcus“ tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, tarp rangovo ir atsakovės DNSB „Gruodas“ buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti rangovo atlikti darbai bei jų kaina. Pažymi, kad užsakovas DNSB „Gruodas“ jokių pastabų dėl priėmimo–perdavimo akte nurodytų darbų ar jų kokybės nereiškė, savo parašu patvirtino, kad kokybiškai atlikti visi darbai. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Tokio dokumento paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybės reikalavimams ir pan. Įvertinus tai, kad užsakovas DNSB „Gruodas“ pasirašytame atliktų darbų akte nenurodė jokių pastabų, ieškovo manymu, darytina išvada, kad užsakovas UAB „Rearcus“ tinkamai atliko rangos darbus visa apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovė DNSB „Gruodas“ savo 2014-06-05 rašte Nr. 35 nurodė, kad neva kvalifikuotas statybų techninės priežiūros vadovas R. R. atliko daugiabučio namo, kuriame veikia bendrija, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą bei pagal pateiktus atliktų darbų aktus patikrino kaip buvo atlikti aktuose nurodyti darbai. Taip pat nurodo, kad neva apie apžiūros rezultatus buvo surašyta ir bendrijai pateikta apžiūros išvada, kurioje nurodyta, kad darbai, įrašyti 2013 m. sausio mėnesio akte atlikti netinkamai ar visai neatlikti. Ieškovas nurodo, kad rangovui UAB „Rearcus“ nei ši apžiūros pažyma, nei kiti įrodymai, patvirtinantys neva nekokybiškai atliktus darbus, nebuvo pateikti.

Atsakovės įsitikinimu, dėl to, kad neva UAB „Rearcus“ netinkamai atliko darbus, ji neprivalo vykdyti sutarties ir atsiskaityti už atliktus rangos darbus, tačiau ieškovas pastebi, jog teisinis reglamentavimas nenumato galimybės užsakovui nemokėti už atliktus darbus, net ir tuo atveju, jei jie atlikti ir su trūkumais.

2014-07-09 raštu Nr. 46 atsakovė DNSB „Gruodas“ informavo, kad vienašališkai nutraukia sudarytą rangos sutartį ir nemokės UAB „Rearcus“ pagal pateiktą 2013-01-04 sąskaitą–faktūrą seriją Nr. REA Nr. 364. Ieškovas pastebi, jog įstatyme įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, šiuo atveju – atsakovė. Ieškovas nurodo, kad UAB „Rearcus“ tinkamai atliko 2012-10-01 rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, atliko daugiabučio namo sienų siūlių remonto darbus. Atsakovė DNSB „Gruodas“ iš esmės gavo tai, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, t. y. daugiabučio namo renovacijos darbus. Ieškovo teigimu, net ir tuo atveju, jei atsakovė DNSB „Gruodas“ ir būtų įrodžiusi, kad tam tikri darbai atlikti su trūkumais, tai nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad rangovas UAB „Rearcus“ 2016-08-05 kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi perleido jam visas iš 2012-10-01 rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“, kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises. Be to, 2016-12-29 kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi perleido jam kreditoriaus teises reikalauti skolos už atliktus siūlių remonto darbus pagal 2010-02-01 rangos sutartį. Teigia, kad šiuo atveju buvo visos būtinos sąlygos reikalavimo perleidimo sutarčiai sudaryti, kadangi rangovas, t. y. UAB „Rearcus“, tinkamai įvykdęs rangos sutartį, turėjo galiojantį reikalavimą, kad kreditorius, t. y. atsakovė DNSB „Gruodas“, tinkamai įvykdytų rangos sutartį ir sumokėtų už atliktus rangos darbus.

Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovė DNSB „Gruodas“ neapmokėjo pačios atsakovės patvirtintos 2013-01-04 sąskaitos–faktūros, šalys nebuvo sutarusios pratęsti terminą skolai padengti, todėl atsakovė negali būti atleista nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti skolą praleidimo mokėjimo. Be to, atsakovė vilkino prievolės jam, ieškovui, vykdymą, todėl prašo priteisti iš atsakovės ir procesines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovė DNSB „Gruodas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2013 m. DNSB „Gruodas“ nariams tapo žinoma apie 2012-10-01 su UAB „Rearcus“ sudarytą rangos sutartį namo siūlių hermetizavimo ir remonto darbams atlikti. Tačiau gyventojai nematė, kad 2012 metų pabaigoje (žiemą) būtų buvę atliekami kokie nors statybos darbai, be to, žiemą šios rūšies darbai įprastai neatliekami. Todėl kilo įtarimas, kad yra grobstomos bendrijos lėšos, imituojant su UAB „Rearcus“ sudarytus sandorius ir darbų atlikimą. Patikrinus viešuosius duomenis, nustatyta, kad iki 2013-01-01 UAB „Rearcus“ dirbo tik vienas darbuotojas, o pati UAB „Rearcus“ turėjo įsiskolinimų Sodrai. Viešai skelbiamuose duomenyse taip pat atsirado informacija, kad UAB „Rearcus“ atliktų darbų rezultatas jau ir anksčiau buvo pripažintas netinkamu tolimesniam naudojimui ir neatitinka deklaruotų šios rūšies darbams taikomų technologijų, t. y. buvo apskritai neatliekami deklaruojami kompleksinių siūlių remonto darbai. Tai padidino įtarimus, kad UAB „Rearcus“ tik imitavo darbų atlikimą. 2013-03-21 įvyko DNSB „Gruodas“ visuotinis narių ir gyventojų susirinkimas, kurio metu dėl nurodytų priežasčių buvo perrinkti bendrijos valdymo organų nariai ir iš pareigų atleistas bendrijos pirmininkas A. K.. Todėl iš jo buvo pareikalauta perduoti visus bendrijos dokumentus, tačiau dėl prasidėjusio teisminio proceso bendrijos dokumentai naujiems valdymo organų nariams dar ilgą laiką perduoti nebuvo. Naujasis bendrijos pirmininkas kreipėsi į kvalifikuotą statybų techninės priežiūros vadovą R. R., kuris atliko daugiabučio namo apžiūrą ir konstatavo, kad darbai arba neatlikti arba atlikti visiškai netinkamai. 2013-04-26 bendrijos pirmininkės valdytų dalinių dokumentų pagrindu buvo atlikta ir dokumentų apžiūra, kurios metu specialistas R. R. nustatė, kad net ir pagal dokumentus plokščių siūlių remonto darbai galėjo būti neatlikti. 2014-04-25 raštu Nr. 25 DNSB „Gruodas“ kreipėsi į UAB „Rearcus“ siekdama, kad būtų išspręstas klausimas dėl darbų faktinio atlikimo/neatlikimo bei jų kokybės. UAB „Rearcus“ buvo pasiūlyta atlikti neatliktus darbus arba pašalinti darbų trūkumus. UAB „Rearcus“ informuota, kad vengiant bendradarbiauti, su ja bus vienašališkai nutraukta rangos sutartis. Tačiau UAB „Rearcus“ neatsiėmė korespondencijos. Pasinaudojant vieša UAB „Rearcus“ paskyra „http://rekvizitai.vz.lt“, jai buvo išsiųstas apie tai elektroninis pranešimas. 2014-06-05 raštu Nr. 35 DNSB „Gruodas“ pakartotinai kreipėsi į UAB „Rearcus“ ir nurodė, kad pagal turimus duomenis namo siūlių hermetizavimo ir remonto darbai buvo neatlikti arba atlikti netinkamai. Todėl prašė atlikti neatliktus darbus ir/arba per garantinį laiką pašalinti darbų trūkumus. Rašte taip pat nurodoma, kad nereaguojant į pranešimą ir nesiimant priemonių trūkumams pašalinti rangos sutartis bus vienašališkai nutraukta, o pateikta apmokėti sąskaita neapmokama. 2014-07-09 DNSB „Gruodas“ raštu Nr. 46, UAB „Rearcus“ nereaguojant į pretenzijas, buvo vienašališkai nutraukta 2012-10-01 rangos sutartis, kadangi DNSB „Gruodas“ neturėjo pagrindo manyti, jog rangovas apskritai atliko kokius nors darbus pagal sutartį, jau nekalbant apie tai, kad bet kokie galimai atlikti darbai buvo visiškai nekokybiški. UAB „Rearcus“ taip pat informuota, kad bendrija nepripažįsta prievolės atsiskaityti pagal rangos sutartį ir jos pagrindu pateiktą sąskaitą. UAB „Rearcus“ visiškai nereagavo į bendrijos atliktą vienašalį rangos sutarties nutraukimą ir dvejus metus nekėlė klausimo nei dėl vienašalio sutarties nuraukimo, nei dėl apmokėjimo už neva atliktus darbus. Todėl bendrija laikė, kad UAB „Rearcus“ pripažino rangos sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. 2016-06-07 pranešimu DNSB „Gruodas“ buvo informuota, kad UAB „Rearcus“ ir UAB „Conlex“ sudarė 2016-05-06 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Conlex“ įgijo reikalavimo teises pagal 2012-10-01 rangos sutartį, nors bendrija apie tai nebuvo informuota. 2016-06-28 raštu Nr. 23 DNSB „Gruodas“ atsakė UAB „Conlex“, kad pastaroji iš UAB „Rearcus“ įgijo negaliojančią reikalavimo teisę. 2016-07-15 iš UAB „Conlex“ el. paštu buvo gautas 2016-07-12 UAB „Rearcus“ raštas Nr. RE-008, kuriame nurodoma, kad UAB „Editus status“ direktorius V. A. (kuris yra UAB „Rearcus“ direktorius) įsipareigoja įvykdyti 2012-10-01 rangos sutartį bei pageidauja gauti atsiskaitymą pagal UAB „Rearcus“ dar pagal 2013-01-04 pateiktą sąskaitą–faktūrą. 2016-07-18 raštu Nr. 29 DNSB „Gruodas“ atsakė bendrovei UAB „Conlex“, kad nėra sudariusi jokios sutarties su UAB „Editus status“, o bendrovei UAB „Rearcus“ neturi jokių skolinių įsipareigojimų. 2016-07-20 raštu Nr. 31 DNSB „Gruodas“ kreipėsi ir į bendrovę UAB „Rearcus“, kuriai nurodė, kad bendrija su UAB „Editus status“ nėra sudariusi jokios rangos sutarties, todėl nemato pagrindo spręsti su pastarąja bendrovę jokių klausimų dėl 2012-10-01 rangos sutarties. Kartu buvo pažymėta, kad bendrija neturi jokių skolinių įsipareigojimų bendrovei UAB „Rearcus“ ir neketina atnaujinti su UAB „Rearcus“ sudarytos ir 2014-07-11 nutrauktos sutarties galiojimo.

Atsakovė teigia, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovas neturi galiojančios reikalavimo į atsakovę teisės, kadangi įgijo reikalavimo teisę iš UAB „Rearcus“, kuri prieš tai jau buvo perleista UAB „Conlex“. Be to, ieškovas įgijo reikalavimo teisę, kuri reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo neegzistuojanti (negaliojanti). Mano, kad UAB „Rearcus“ vadovas V. A. elgėsi nesąžiningai (galimai net ir nusikalstamai), kadangi žinodamas, jog neturi galiojančios reikalavimo teisės jai, atsakovei, 2016-05-06 sutartimi perleido bendrovei UAB „Conlex“ reikalavimo teisę į bendriją. Vėliau 2016-07-12 tą pačią reikalavimo teisę pats bandė įgyvendinti per savo paties valdomą bendrovę UAB „Editus status“, t. y. perleido reikalavimo teisę, tačiau ir toliau bandė atlikti veiksmus, susijusius su tos teisės realizavimu. Mano, kad UAB „Rearcus“ neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės ieškovui, kadangi jos jau nebeturėjo – buvo perleidęs kitam asmeniui UAB „Conlex“, todėl buvo perleista reikalavimo teisė, dėl kurios išieškojimas nėra galimas. Taip pat pažymi, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas dar ir dėl to, kad bendrija jau buvo pasinaudojusi savo pažeistų teisių gynimu ir nutraukusi rangos sutartį bei sumažinusi darbų kainą iki nulio (jei jie apskritai buvo atlikti), todėl buvo perleista reikalavimo teisė, dėl kurios išieškojimas nėra galimas. Atsakovė nurodo, kad UAB „Rearcus“ neturėjo teisės perleisi reikalavimo, kadangi kreditoriaus asmuo bendrijai turėjo esminę reikšmę. Pažymi, kad darant prielaidą, jog reikalavimo perleidimo metu bendrijos prievolė atsiskaityti su rangovu dar nebuvo pasibaigusi, bendrija būtų turėjusi priešpriešinę reikalavimo teisę rangovui – teisę reikalauti pašalinti defektus, sumažinti kainą ir pan. Ši teisė yra priešpriešinė, kilusi tos pačios rangos sutarties pagrindu ir vykdytina tuo pačiu metu. Perleidus reikalavimą turėjo pereiti ir pareiga pašalinti statybos darbų defektus, o tai atlikti įmanoma tik specialią kvalifikaciją turinčiam rangovui. Nei ieškovas, nei UAB „Conlex“ nėra kvalifikuoti statybininkai, todėl negalėtų įvykdyti priešpriešinės prievolės bendrijai. Vadinasi, kreditoriaus asmuo bendrijai turėjo esminę reikšmę ir UAB „Rearcus“ buvo draudžiama tokią reikalavimo teisę perleisti.

Be to, nurodo, kad kai prievolė yra dvišalė, šalys savo pareigas turi vykdyti kartu, jeigu sutartyje arba įstatyme nenustatyta kitaip. Jeigu prievolė yra dvišalė, t. y. prievolės kreditorius yra ir skolininkas, tai reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, todėl reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.115–122 straipsnių reikalavimų. Šiuo atveju bendrijos sutikimas perleisti reikalavimo teisę nebuvo duotas (bendrija apie tokius sandorius apskritai nebuvo informuojama), todėl reikalavimo teisės perleidimas tiek UAB „Conlex“, tiek ir UAB „Rearcus“ yra niekinis ir negaliojantis.

Atsakovė pažymi, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Teigia, kad bendrija neturi duomenų apie tai, jog rangovas UAB „Rearcus“ faktiškai atliko rangos darbus pagal 2012-10-01 rangos sutartį, kadangi rangovo nurodytas tariamai hermetizuotų sienų plokščių siūlių ilgis nuo 2007 metų atitinka 5 aukštų namo visų siūlių ilgį. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs bendrijos pirmininkas sąmoningai arba būdamas suklaidintas pasirašė atliktų darbų aktą, nors darbai faktiškai net neatlikti arba atlikti taip nekokybiškai, kad net nėra galimybės nustatyti tokių darbų atlikimo fakto. Pažymi, kad net specialistas R. R. negalėjo nustatyti, ar UAB „Rearcus“ atliko kokius nors darbus. UAB „Rearcus“ buvo apie tai informuota, tačiau daugiau nei dvejus metus nepateikė duomenų apie faktinį darbų atlikimą, nereikalavo atsiskaitymo už neva atliktus darbus, o vienašališkai nutraukus sutartį neginčijo tokio bendrijos veiksmo. Mano, kad bendrijai pateikus duomenis apie galimą darbų neatlikimą, ieškovas privalo įrodyti, jog darbus faktiškai atliko, tačiau kartu su ieškiniu tokie duomenys nėra pateikti.

Be to, UAB „Rearcus“ direktorius 2016-07-12 raštu Nr. RE-008, jau gerokai po vienašalio sutarties nutraukimo, nurodė, kad įsipareigoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šiais veiksmais UAB „Rearcus“ pripažino ir patvirtino, kad sutartinių įsipareigojimų nėra įvykdę, o tai, atsakovės manymu, paneigia faktinio darbų atlikimo faktą, taip pat paneigia ir priėmimo–perdavimo akto, kaip rašytinio įrodymo, neva patvirtinančio tariamų darbų atlikimą, patikimumą ir teisėtumą. Todėl mano, kad tik įrodžius, jog rangos darbai buvo faktiškai atlikti, būtų galima kelti klausimą, ar UAB „Rearcus“ perleista reikalavimo teisė apskritai buvo egzistuojanti ir vykdytina (iki vienašalio sutarties nutraukimo).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad vienašališkai nutraukdama sutartį, informavo UAB „Rearcus“, jog nepripažįsta prievolės atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą, laikosi pozicijos, kad pasinaudojo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikta teise reikalauti sumažinti rangos darbų kainą iki nulio. UAB „Rearcus“ neprieštaravo tokiam bendrijos pasirinktam teisių gynimo būdui ir vienašalio sutarties nutraukimo neginčijo, pretenzijų dėl neatsiskaitymo nereiškė iki pat 2016 metų vidurio. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl priešinga šalis, nesutinkanti su tokiu kontrahento valios išreiškimu, turi teisę jį ginčyti ir taip išvengti jo sukeliamų teisinių pasekmių. Tačiau UAB „Rearcus“ tokia teise nepasinaudojo, todėl reikalavimo perleidimo metu neturėjo reikalavimo teisės, kurią perleido ieškovui.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog 2012-10-01 su UAB „Rearcus“ sudarė rangos sutartį namo siūlių hermetizavimo ir remonto darbams atlikti, tačiau pats nematė, kad būtų atliekami kokie nors darbai. UAB „Rearcus“ anksčiau buvo atlikę tokius pačius darbus, todėl jais pasitikėjo ir pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Pažymėjo, jog tuo metu vartojo daug alkoholio, todėl UAB „Rearcus“ galėjo jį lengvai apgauti. Vėliau namo gyventojai pradėjo reikšti pretenzijas, kad niekas padaryta nebuvo ir sienos vis tiek pelijo ir drėko. Garbaus amžiaus namo gyventojai pasakė, kad nematė, jog kas nors būtų tvarkęs siūles, nors visą dieną būna namuose. Taip pat nurodė, kad pats nėra specialistas ir negali pasakyti, ar UAB „Rearcus“ atliko kokius nors darbus, ar juos atliko blogai. Dėl to buvo atleistas iš pirmininko pareigų. Yra įsitikinęs, kad darbai atlikti buvo visiškai nekokybiškai arba buvo visai neatlikti. Kadangi situacija visiškai nepasikeitė, o 2013 m. sausį buvo minusinė temperatūra, mano, jog buvo apgautas ir suklaidintas pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą. Jis tik vėliau sužinojo, kad UAB „Rearcus“ ir su kitų namų gyventojais pasielgė nesąžiningai. Kadangi šie darbai buvo atlikti iš naujo žmogaus, kurį pasamdė jau naujoji namo pirmininkė, mano, kad UAB „Rearcus“ sąskaita neturi būti apmokėta.

Trečiasis asmuo UAB „Rearcus“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, jog 2010-01-01 tarp UAB „Rearcus“ ir atsakovės DNSB „Gruodas“ buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Rearcus“ įsipareigojo atlikti DNSB „Gruodas“ siūlių remonto, bendrus statybinius darbus, stogo remonto ir fasado remonto darbus. Tai, kad atsakovei buvo būtina atlikti minėtus darbus patvirtina ir 2010 m. defektinis aktas, kurį pasirašė pats DNSB „Gruodas“ pirmininkas A. K.. Minėtame akte nurodyta, kad būtina atlikti tiek stogo remonto darbus, tiek siūlių remontą ir hidroizoliaciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Rearcus“ darbus atliko etapais, t. y. iš pradžių buvo tvarkomas stogas, o po to daugiabučio namo siūlės. Namo siūlės buvo tvarkomos ir 2010 metais, ir 2011 metais. Tačiau už ankstesnius atliktus darbus atsakovė niekuomet pretenzijų nereiškė ir už juos laiku ir tinkamai atsiskaitydavo. Kadangi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), siūlių remonto ir hidroizoliacijos darbai pareikalavo papildomų pajėgumų, 2012-04-02 buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 009 tarp UAB „Rearcus“ ir UAB „Editus status“, pagal kurią UAB „Editus status“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), siūlių remonto darbus. Pažymi, kad tarp UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“ sudarytos rangos sutarties nuostatos nedraudė, kad rangovas savo įsipareigojimus perleistų subrangovui. Nurodo, kad teikia darbo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad minėtu laikotarpiu UAB „Editus status“ dirbo aukštalipys, taip pat PVM sąskaitų–faktūrų kopijas, įrodančias, kad atsakovės daugiabučio namo siūlių remontui buvo perkamas hermetikas, grunto koncentratas ir kt. medžiagos, paneigiančias atsakovės teiginius, kad neva jokie siūlių remonto ir hermetizavimo darbai nebuvo atliekami. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėti darbai buvo atlikti 2012 m. vasarą, t. y. iki 2012-10-01 rangos sutarties pasirašymo. Tačiau DNSB „Gruodas“ pirmininko A. K. prašymu buvo sudaryta 2012-10-01 rangos sutartis, sukonkretinanti 2010-02-01 rangos sutartį. DNSB „Gruodas“ pirmininkas pasakė, kad gyventojams bus aiškiau, jei bus sudaryta papildoma sutartis ir nurodyta tiksli suma už siūlių remonto darbus, už kuriuos dar nėra atsiskaityta. Teigia, kad 2012-10-01 rangos sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovės iniciatyva, tačiau iš tiesų ši sutartis tik sukonkretino 2010-02-01 rangos sutartį ir apibrėžė darbus, kurie realiai jau buvo atlikti, tačiau už juos dar nebuvo atsiskaityta. Lygiai taip, atsakovės prašymu sąskaita už 2012 m. atliktus siūlių remonto darbus buvo pateikta tik 2013 m. sausį, nes atsakovė nurodė, kad jei tokia sąskaita bus pateikta 2012 m., ji taps PVM mokėtoja ir privalės mokėti didesnius mokesčius. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nors buvo sudarytos dvi rangos sutartys, t. y. 2010-02-01 (generalinė sutartis) ir 2012-10-01 sutartis (sukonkretinanti atliktus siūlių remonto darbus), tačiau atsakovės skola už atliktus siūlių remonto ir hidroizoliacijos darbus siekia 4 444,22 Eur, t. y. ši suma nesidubliuoja pagal abi sutartis.

Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės teiginiais, kad neva siūlių remonto ir hidroizoliacijos darbai nebuvo atlikti. Teigia, kad A. K. pats savo laisva valia pasirašė tiek 2013-01-04 PVM sąskaitą–faktūrą, tiek 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą, ir niekuomet neginčijo šių dokumentų teisėtumo ir tik ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu, trečiasis asmuo A. K., pasinaudodamas gynybine pozicija, nurodo, kad jis neva piktnaudžiavo alkoholiu, todėl nežino, kokius dokumentus pasirašė. Pažymi, jog įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu.

Trečiasis asmuo kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad atsakovė pasinaudojo CK 665 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikta teise reikalauti sumažinti rangos darbų kainą iki nulio. Pažymi, kad toks reikalavimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, kuomet darbai išvis neatlikti, tačiau pati atsakovė DNSB „Gruodas“ 2014-06-05 rašte Nr. 35 nurodė, kad prašo pašalinti trūkumus ir atlikti neatliktus darbus (iki šiol neaišku kokius, nes atsakovė taip ir nenurodė). Nei viename rašte nenurodoma, kad darbai neatlikti, o tik kalbame neva apie atsiradusius defektus, kurių buvimo fakto atsakovė nesugebėjo įrodyti. Todėl nesupranta, kaip galima kainą sumažinti iki nulio, jei darbai atlikti.

Nesutinka ir su atsakovės pozicija, kad UAB „Rearcus“ privalėjo ginčyti vienašalį DNSB „Gruodas“ sutarties nutraukimą ir kadangi tokia teise nepasinaudojo, t. y. sutarties nutraukimo neginčijo, todėl negalėjo perleisti reikalavimo teisės ieškovui. Pažymi, kad bet kuri sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei tai neprieštarauja sutarties bei CK nuostatoms. DNSB „Gruodas“, pasinaudodama sutarčių laisvės principu, vienašališkai nutraukė sutartį, t. y. atsisakė sutarties vykdymo į ateitį, t. y. kad UAB „Rearcus“ užtikrintų garantinio laikotarpio aptarnavimą, tačiau sutarties nutraukimas neatleido nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusios dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Teigia, kad ji neprivalėjo ginčyti sutarties nutraukimo, perleisdama reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus.

Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Rearcus“ neturi įmonėje dirbančių profesionalių teisininkų, įmonės veikla nesusijusi su teisinių paslaugų teikimu ar skolų išieškojimu, įmonė vykdo nemažai statybos darbų, todėl suprantama, kad ne iš karto kreipėsi dėl skolos išieškojimo ir šį reikalavimą perleido ieškovui. Tačiau reikalavimo perleidimas, nepasibaigus senaties terminui, nereiškia, kad UAB „Rearcus“ atsisakė reikalavimo apmokėti už atliktus darbus. Pažymi, kad ji turėjo visišką teisę perleisti reikalavimą ieškovui, kadangi dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, pati atsakovė DNSB „Gruodas“ nutraukė 2012-10-01 rangos sutartį. Jokie teisės aktai nenumato draudimo perleisti kreditoriui reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus, kuri atsirado iki sutarties nutraukimo. Teigia, kad UAB „Rearcus“ negalėjo turėti ir neturėjo esminės reikšmės atsakovei, nes iki reikalavimo perleidimo, pati atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį, iš kurios kyla reikalavimas apmokėti už atliktus rangos darbus. Reikalavimas sumokėti skolą už atliktus rangos darbus negali būti pripažįstamas neatsiejamai susiję su kreditoriaus asmeniu, juo labiau, kad pati atsakovė DNSB „Gruodas“ nurodo, kad UAB „Rearcus“ dirbo tik vienas darbuotojas.

Taip pat trečiasis asmuo pastebi, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. Pažymi, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atsakovė pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, jo niekada neginčijo, todėl ieškovas pagrįstai savo ieškiniu reikalauja apmokėti skolą už atliktus darbus. Po darbų atlikimo ir priėmimo atsakovė jokių pretenzijų dėl neva netinkamai atliktų darbų nereiškė. Be to, atsakovės iniciatyva R. R. surašytas apžiūros aktas buvo 2013 metų balandį, tačiau ir po šios apžiūros atsakovė jokių pretenzijų UAB „Rearcus“ nereiškė. Ir tik praėjus daugiau nei metams laiko, t. y. 2014 m. birželį, kreipėsi raštu prašydama ištaisyti neva atsiradusius defektus, tačiau UAB „Rearcus“ paprašius juos įvardyti, taip ir nesugebėjo to padaryti. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė, priėmusi darbų rezultatą, negali remtis atliktų darbų trūkumų faktu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė papildomai nurodė, kad nesupranta, kokiu pagrindu yra formuluojami ieškinio reikalavimai. Galima suprasti tik tai, kad ieškinio reikalavimas teikiamas pagal reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau nėra aišku pagal kurią tiksliai, pagal 2016-08-05 ar pagal 2016-12-29 reikalavimų perleidimo sutartį. 2016-08-05 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi yra perleidžiami visi reikalavimai pagal 2012-10-01 rangos sutartį, o 2016-12-29 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi perleidžiami visi reikalavimai pagal 2010-02-01 rangos sutartį. Tai dvi visiškai skirtingos ir nieko bendro neturinčios rangos sutartys.

UAB „Rearcus“ savo atsiliepime nurodė, jog jokių rangos darbų pagal 2012-10-01 rangos sutartį neatliko. Nurodė, jog ginčo darbai buvo atlikti neva 2012 m. vasarą. Tai, atsakovės manymu, leidžia daryti išvadą, jog 2012-10-01 rangos sutartis yra fiktyvus sandoris arba sandoris, kuris nebuvo vykdomas ir/ar įvykdytas. Vadinasi, pagal šį sandorį negalėjo atsirasti jokie reikalavimai, kuriuos būtų galima perleisti 2016-08-05 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi.

Taip pat atsakovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., 13 str. 1 d. 4 ir 5 p. draudžia pateikti apskaitos dokumentą ūkinei operacijai inicijuoti, kuriame nėra duomenų apie ūkinio įvykio turinį ir rezultatą (kiekybine bei pinigine išraiška). Todėl 2013-01-04 PVM sąskaita–faktūra, serija REA Nr. 364, buvo išrašyta nesant tam jokio juridinio pagrindo, kadangi išrašyta neegzistuojančio ūkinio įvykio pagrindu.

Pagal 2010-02-01 rangos sutartį UAB „Rearcus“ įsipareigojo atlikti siūlių remonto darbus butuose Nr. 130, 28 ir 11. Šiuos darbus UAB „Rearcus“ atliko ir 2010-03-22 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu perdavė bei 2010-03-24 pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą–faktūrą, serija REA Nr. 252, kuri 2010-03-31 mokėjimo pavedimu (kodas Nr. 836 MK) buvo visiškai apmokėta. Tais pačiais metais, pagal tą patį, kartu su UAB „Rearcus“ atsiliepimu pateiktą defektinį aktą, su UAB „Rearcus“ buvo sudaryta dar ir 2010-06-23 rangos sutartis stogo remonto darbams atlikti. Darbai buvo atlikti ir perduoti užsakovui 2010-08-30, o šio priėmimo perdavimo akto pagrindu pateikta PVM sąskaita–faktūra, serija REA Nr. 271, kuri taip pat buvo pilnai apmokėta (pavedimo kodai Nr. 879 MK ir 918 MK). Taip pat dar šalys buvo sudariusios ir 2011-11-10 rangos sutartį papildomiems stogo remonto darbams atlikti, kadangi darbų atlikimo metu paaiškėjo, jog yra būtina atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti ankstesnėje sutartyje (2010-06-23 sutartyje). Darbai buvo atlikti ir perduoti užsakovui 2012-05-10, o šio atliktų darbų akto pagrindu pateikta PVM sąskaita–faktūra, serija REA Nr. 363, kuri buvo pilnai apmokėta (mokėjimo kodai Nr. 1140 MK,1206 MK, 1218 MK, 1230 MK). Atsakovė teigia, kad yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Rearcus“ už visus jos atliktus, perduotus ir priimtus rangos darbus bei pateiktas sąskaitas–faktūras. Jokių darbų nuo 2012 metų gegužės mėnesio UAB „Rearcus“ nebeatlikinėjo. Tai, atsakovės manymu, leidžia pagrįstai teigti, kad pagal 2016-12-29 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį buvo perleista iš 2010-02-01 rangos sutarties kilusi ir jau neegzistuojanti, t. y. jos (atsakovės) pilnai įvykdyta, reikalavimo teisė (prievolė pasibaigusi jos įvykdymu). Todėl ir 2016-12-29 kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis yra negaliojanti.

Atsiliepimas

UAB „Rearcus“ atsiliepime nurodė, jog fiziškai ginčo darbus atliko kita su UAB „Rearcus“ susijusi bendrovė UAB „Editus status“. Atsakovė pažymi, kad kažkodėl kartu su abejotina 2012-04-02 subrangos sutartimi nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad UAB „Editus status“ 2012 metais atliko kokius nors rangos darbus objekte, juos priėmimo–perdavimo aktu perdavusi genrangovui UAB „Rearcus“, o pastaroji darbus priėmė ir pagal sąskaitą–faktūrą už juos atsiskaitė. Tai leidžia teigti, jog tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

Atsakovė nesutinka su UAB „Rearcus“ teiginiais, kad 2012-10-01 rangos sutartis buvo sudaryta buvusio bendrijos pirmininko prašymu tam, kad sąskaita nebūtų pateikiama 2012 metais ir bendrija netaptų PVM mokėtoja. Pažymi, jog PVM mokėtoju, viršijus nustatytą ribą, tampa subjektas, kuris teikia paslaugas, o ne jas apmoka. Nagrinėjamu atveju sąskaitas pateikinėja ir paslaugas teikia būtent UAB „Rearcus“, o ne bendrija.

Atsakovės manymu, nors UAB „Rearcus“ nurodo, kad trečiasis asmuo A. K. pasinaudojo gynybine pozicija teigdamas, jog ginčo darbai nebuvo atlikti, tačiau atsakovė pažymi, kad A. K. ginčo metu buvo apie 80 metų. Todėl labiau tikėtina, jog būtent UAB „Rearcus“ vadovas pasinaudojo A. K. garbiu amžiumi ir tyčia pastarąjį suklaidino.

Taip pat atsakovė nurodo, kad nors UAB „Rearcus“ teigė, jog bendrovė niekada neatsisakė pretenzijų į jos reikalavimo patenkinimą, tačiau nesuprantama, kodėl UAB „Rearcus“ visiškai nereagavo į reiškiamas pretenzijas, kodėl neišreiškė nė menkiausio prieštaravimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir kodėl savo pretenzijų nesiekė įgyvendinti daugiau nei trejus su puse metų.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį papildė, kad bendrija „Gruodas“ yra ne pelno siekianti organizacija ir PVM mokėtoja negali būti. Nurodo, kad nesąmoningu teiginiu gali pavadinti UAB „Rearcus“ teiginius, kad 2012-10-01 rangos sutartis buvo sudaryta jo, kaip buvusio bendrijos pirmininko, prašymu tam, kad sąskaita nebūtų pateikiama 2012 metais ir bendrija netaptų PVM mokėtoja. Melagingas teiginys, kad jis prašė, jog sąskaita–faktūra už atliktus darbus būtų išrašyta žymiai vėliau. Nurodo, kad išanalizavęs gautą iš teismo medžiagą, gali teigti, jog DNSB „Gruodas“ yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Rearcus“ už visus jos atliktus, perduotus ir priimtus rangos darbus bei pateiktas sąskaitas–faktūras. Teigia, kad jokių darbų nuo 2012 metų gegužės mėnesio UAB „Rearcus“ nebeatliko. Be to, trečiasis asmuo nurodo, jog nesuprantama, kodėl UAB „Rearcus“ visiškai nereagavo į reiškiamas naujos valdybos ir gyventojų pretenzijas, kodėl neišreiškė nė menkiausio prieštaravimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir kodėl savo pretenzijų nereiškė daugiau nei tris su puse metų. Mano, kad jis buvo apgautas ir suklaidintas pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą bei atsakingai teigia, kad niekada neprašė, jog kokia tai sąskaita būtų parašyta vėliau.

Tretieji asmenys, DNSB „Gruodas“ bendrijos nariai, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant tretiesiems asmenims.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė palaikė patikslintą ieškinį bei prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo suklaidintas, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Rearcus“ atstovas nurodė, jog darbai buvo atlikti, todėl už juos reikia atsiskaityti, teigė, kad ieškinys yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokie darbai nebuvo atlikti, bendrija neturi pareigos mokėti už neatliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-02-01 tarp DNSB „Gruodas“ ir UAB „Rearcus“ buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią rangovas UAB „Rearcus“ įsipareigojo atlikti objektų, priklausančių DNSB „Gruodas“, siūlių remonto ir bendrastatybinius darbus, stogo remonto, fasado remonto darbus pagal užsakovo pateiktą užduotį (projektą), o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

2012-10-01 tarp DNSB „Gruodas“ ir UAB „Rearcus“ buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią rangovas UAB „Rearcus“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), sienų siūlių remonto darbus bei perduoti tinkamai atliktus darbus ir vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o užsakovas DNSB „Gruodas“ įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka (sutarties 1.1 p., 1.2).

2013 m. sausio mėn. užsakovas DNSB „Gruodas“ ir rangovas UAB „Rearcus“ pasirašė atliktų darbų aktų bendrai 15 345 Lt sumai.

2013-01-04 UAB „Rearcus“ išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 364 DNSB „Gruodas“ 15 345 Lt sumai.

2016-05-06 tarp UAB „Rearcus“ ir UAB „Conlex“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2016/05/06-2, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Rearcus“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Conlex“ reikalavimo teisę į skolininkus, nurodytus šios sutarties priėmimo–perdavimo aktuose. Iš priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 A prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016-05-06-2 matyti, jog UAB „Conlex“ iš UAB „Rearcus“ perėmė reikalavimo teisę į DNSB „Gruodas“ pagal 2012-10-01 rangos sutartį, 2012 spalio mėn. lokalinę sąmatą S001, atliktų darbų aktą už 2013 m. sausio mėn.

UAB „Conlex“ ir UAB „Rearcus“ 2016-08-02 sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 C prie 2016-05-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/05/06-2, kuriuo šalys nutraukė reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/05/06-2 priedo Nr. 1 A ir priedo Nr. 1 B galiojimą nuo 2016-08-02.

2016-08-05 tarp UAB „Rearcus“ ir R. A. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią kreditorė UAB „Rearcus“ perleido naujajam kreditoriui R. A. visas iš rangos sutarties, sudarytos 2012-10-01 tarp užsakovo DNSB „Gruodas“ ir rangovo UAB „Rearcus“, kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant kreditoriaus teise reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Kreditorius pripažįsta ir konstatuoja, kad šios sutarties sudarymo dieną skolininko skola kreditoriui pagal pagrindinę sutartį sudaro 4 444,22 Eur (sutarties 1 p., 2 p.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. <...> Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2009; kt.).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. <...> Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

Įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir kt. v. UAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009; kt.).

Šiuo atveju nors byloje nebuvo prašoma pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Rearcus“ 2016-08-05 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant ginčą tarp naujojo kreditoriaus – ieškovo R. A., ir užsakovo – atsakovės DNSB „Gruodas“, iš rangos teisinių santykių, neatsiejamai turi būti vertinamas ir paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumas, kadangi, atsakovės manymu, reikalavimo perleidimo momentu buvo perleista negaliojanti reikalavimo teisė į ją (atsakovę). Tokius savo argumentus atsakovė grindžia tuo, jog reikalavimo perleidimo momentu reikalavimo teisė jau buvo perleista UAB „Conlex“, taip pat jog reikalavimo perleidimo momentu bendrija buvo pasinaudojusi savo pažeistų teisių gynimu ir nutraukusi rangos sutartį su UAB „Rearcus“ bei sumažinusi darbų kainą iki nulio.

Dėl atsakovės teiginių, kad UAB „Rearcus“ sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su R. A. rangovas UAB „Rearcus“ reikalavimo teisę jau buvo perleidęs UAB „Conlex“ pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-02 papildomu susitarimu Nr. 1 C prie 2016-05-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/05/06-2 UAB „Conlex“ ir UAB „Rearcus“ nutraukė reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/05/06-2 priedo Nr. 1 A ir priedo Nr. 1 B galiojimą nuo 2016-08-02. Reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Rearcus“ ir R. A. sudaryta 2016-08-05, t. y. po tai, kai UAB „Conlex“ ir UAB „Rearcus“ nutraukė 2016-05-06 reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Rearcus“ ir R. A. sudarant reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Rearcus“ neturėjo reikalavimo teisės į DNSB „Gruodas“.

Dėl atsakovės argumentų, kad UAB „Rearcus“ ir R. A. sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, DNSB „Gruodas“ jau buvo pasinaudojusi savo pažeistų teisių gynimu ir nutraukusi rangos sutartį su UAB „Rearcus“ bei sumažinusi darbų kainą iki nulio, todėl perleidimo momentu perleido jau negaliojantį reikalavimą nėra galimybės pasisakyti neįvertinus paties šalių ginčo dėl skolos priteisimo, kilusio iš rangos santykių.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą iš atsakovės už atliktus statybos darbus, tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, nurodo, kad nėra duomenų, jog trečiasis asmuo, t. y. rangovas, UAB „Rearcus“ faktiškai atliko darbus pagal 2012-10-01 rangos sutartį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog rangovas UAB „Rearcus“ ir užsakovas DNSB „Gruodas“ pasirašė atliktų darbų aktą už 2013 m. sausio mėn., atliktų adresu (duomenys neskelbtini). Minimame akte nurodoma, jog buvo atliktas siūlių remontas ir hidroizoliacija. Aktą pasirašė tiek užsakovo, t. y. atsakovės DNSB „Gruodas“, tiek rangovo – trečiojo asmens UAB „Rearcus“, atstovai.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaip minėta, byloje pateiktas atliktų darbų aktas yra pasirašytas rangovo ir užsakovo atstovų. Atsakovės teigimu, tai kad darbai buvo neatlikti patvirtino specialistas R. R.. Byloje pateiktose 2013-04-26 apžiūros išvadose, pasirašytuose R. R., nurodoma, kad apžiūros metu nustatyta: stogo remonto ir fasado sieninių plokščių siūlių remonto darbai buvo vykdomi, tačiau galima daryti prielaidą: kad už tuos pačius atliktus statybos-remonto darbus buvo sumokėta keturis kartus, reikia patikslinti išorės sienų siūlių remonto kiekius, nes pagal pateiktų atliktų darbų aktus hermetizuotų siūlių ilgis 1,84535 km, tai atitiktų 5 aukštų namo visų siūlių ilgį. Taigi, iš apžiūros išvadų matyti, jog nebuvo konstatuota, kad darbai faktiškai iš viso nebuvo atlikti, o tik daroma prielaida, jog už darbus apmokėta kelis kartus ir kad reiktų tikslinti hermetizuotų siūlių kiekius. Be to, pažymėtina, jog iš apžiūros išvadų matyti, kad vertinimas vyko pagal pateiktus ne tik UAB „Rearcus“ atliktų darbų aktus, bet ir pagal V. A. statybos ir remonto firmos. Apžiūros išvadoje nėra konkretizuota, ar pagal 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą yra neatitikimai ir apskritai, ar neatitikimai yra pagal UAB „Rearcus“ atliktų darbų aktus.

Kad darbai faktiškai nebuvo atlikti atsakovė taip pat grindė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-10-05 statinio priežiūros patikrinimo aktu Nr. 45 bei 2016-01-28 aktu Nr. 28. Iš pateiktų aktų nustatyta, kad buvo tikrinama statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekama statinio priežiūra. 2015-10-05 akto Nr. 45 4.3 p. nurodytas remonto būtinumas ir jo organizavimas, kur nurodama atstatytai siūlių sandarinimo tinklą. 2016-01-28 akto Nr. 28 3 punkte nurodoma, kad siūlės tarp blokų ištrūkinėjusios. Visų prima, pastebėtina, jog minimi aktai surašyti praėjus daugiau kaip dvejiems metams po UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“ pasirašyto darbų atlikimo akto už 2013 m. sausio mėn. Antra, pažymėtina, kad nei viename iš aktų nėra konstatuota, kad objekte nebuvo atlikinėjami darbai, susiję su namo siūlių remontu, juo labiau, kad neatlikti būtent darbai pagal DNSB „Gruodas“ ir UAB „Rearcus“ pasirašytą rangos sutartį.

Byloje taip pat pateiktos sąmatos, rangos sutartys, sudarytos tarp DNSB „Gruodas“ bei IĮ „Armundo pajūrio aukštalipiai“, kuriomis atsakovė įrodinėja, kad UAB „Rearcus“ faktiškai neatliko jokių darbų. Susipažinus su pateiktomis rangos sutartimis, matyti, kad sutartys buvo sudarytos 2015 m., 2016 m., t. y daugiau kaip po dviejų metų nuo UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“ pasirašyto darbų atlikimo akto už 2013 m. sausio mėn. Abejoti, kad reikėjo atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), siūlių remonto darbus ir kad šiuos darbus buvo pavesta atlikti IĮ „Armundo pajūrio aukštalipiai“, nėra pagrindo, tačiau po daugiau kaip dviejų metų atliekami statybos darbai nesudaro pagrindo išvadai, jog pagal darbų atlikimo aktą už 2013 m. sausio mėn. perduoti darbai iš viso nebuvo atlikti.

Pastebėtina, kad liudytoja, vėliau byloje įtraukta trečiuoju asmeniu J. B. teismo posėdžiuose nurodė, kad keletą dienų matė vaikščiojančius darbininkus, ką darė nematė, tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nematė kaip buvo atliekami darbai, negali vienareikšmiai lemti, kad nebuvo atliekami namo siūlių remonto darbai. Pažymėtina ir tai, kad nors trečiasis asmuo nurodė, kad bendrijos nariai nieko nežinojo apie rangos sutartį, tačiau duomenų, kad bendrijos nariai būtų ginčija bendrijos pirmininko sudarytas sutartis, nėra.

Dar vienas iš atsakovės argumentų, kad UAB „Rearcus“ neatliko darbų tai, jog UAB „Rearcus“ nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad subrangovas UAB „Editus status“ atliko darbus. Iš tarp UAB „Rearcus“ ir DNSB „Gruodas“ sudarytos rangos sutarties matyti, jog sutartyje nebuvo draudimo, kad rangovas turi teisę sudaryti subrangos sutartį su kitais asmenimis, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra sprendžiami UAB „Rearcus“ ir UAB „Editus status“ teisiniai santykiai, dėl to kokiu būdu minimos šalys viena kitai perdavė darbus ir kaip tarpusavyje atsiskaitė teismas nepasisako.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad buvęs bendrijos pirmininkas tiek 2012-10-01 rangos sutartį, tiek atliktų darbų aktą, tiek jos pagrindų išrašytą sąskaitą–faktūrą pasirašė būdamas suklaidintas, tačiau iš esmės jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir remtis vien deklaratyviais atsakovės teiginiais apie galimą buvusio bendrijos primininko A. K. pasinaudojimą, suklaidinimą ar apgaulę teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas ne vienas 2013 m. pasirašytas A. K. raštas, tačiau dėl kitų byloje pateiktų susirašinėjimų atsakovei abejonių nekilo. Be to, teismas visiškai sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, kad jokių duomenų, jog A. K. veiksnumas būtų apribotas ar pripažintas neveiksniu ginčo laikotarpiu (2013 m.), nėra.

Pastebėtina ir tai, kad atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų nei dėl rangos sutarties, nei dėl darbų atlikimo akto pripažinimo negaliojančiais, nors teismas ne kartą tikslino atsakovės poziciją šiuo klausimu. Atsakovės nuomone, sandoriai pripažintini niekiniais ex officio, tačiau teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs vien deklaratyvią atsakovės nuomonę apie buvusio bendrijos pirmininko elgesį ir suvokimą, taip pat rašytinę bylos medžiagą, teismas akivaizdžių sandorių negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl vertinti šių sandorių teisėtumo, nesant šalies reikalavimui, nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė faktiškai atliktų darbų pagal darbų atlikimo aktą už 2013 m. sausio mėn. faktinį įvykdymą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), t. y. darbų atlikimo aktu už 2013 m. sausio mėn. sutarties šalys patvirtino, jog 2010-02-01 rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti.

Pažymėtina, jog pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

Iš darbų atlikimo akto už 2013 m. sausio mėn. matyti, jog šalys, pasirašydamos aktą, jokių darbų atlikimo trūkumų nekonstatavo, tačiau atsakovė teigė, kad darbai pagal rangos sutartį arba buvo visai neatlikti, arba atlikti nekokybiškai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kaip minėta, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovė įrodymų, kiek ir kokių darbų atlikta nekokybiškai nepateikė. Teismas, aptardamas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindė, kad darbai neatlikti, jau pasisakė, kad nei viename iš paminėtų dokumentų nėra nurodyta, kokie pagal atliktų darbų priėmimo aktą darbai buvo neatlikti, taip pat aptartuose dokumentuose nėra nurodyta, kokie konkrečiai ir kokia apimtimi darbai yra atlikti nekokybiškai, ar tai akivaizdūs, ar paslėpti trūkumai.

Byloje pateikti DNSB „Gruodas“ raštai UAB „Rearcus“ – 2014-04-25 Nr. 25, 201-06-05 Nr. 35, 2014-07-09 Nr. 46, kuriais DNSB „Gruodas“ siūlo pašalinti atliktų darbų trūkumus. Raštuose nurodoma, kad kvalifikuotas statybos darbų priežiūros vadovas R. R., atlikęs namo apžiūrą, pateikė apžiūros išvadą, jog nurodyti darbai, įrašyti atliktų darbų už 2013 m. sausio mėn. akte, atlikti netinkamai ar visai neatlikti. Teismas atkreipia dėmesį, jog R. R. apžiūros išvadose tokių teiginių nėra. Apžiūros išvadose nėra konkretizuota, ar pagal 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą yra neatlikti darbai, ar atlikti netinkamai. Kaip minėta, iš apžiūros išvadų matyti, kad vertinimas vyko pagal pateiktus ne tik UAB „Rearcus“ atliktų darbų aktus, bet ir pagal V. A. statybos ir remonto firmos ir apžiūros išvadoje nėra konkretizuota, ar pagal 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą yra neatitikimai ir apskritai, ar neatitikimai yra pagal UAB „Rearcus“ atliktų darbų aktus. Apžiūros išvadoje tik nurodyta, kad daroma prielaida, jog už tuos pačius atliktus statybos-remonto darbus buvo sumokėta keturis kartus, kad reikia patikslinti išorės sienų siūlių remonto kiekius. Taigi, vertinti šias apžiūros išvadas, kaip neginčytinai pagrindžiančias netinkamai atliktus darbus, nėra pagrindo. Be to, išvadoje nėra nurodomi, kokie konkrečiai trūkumai nustatyti. Savo raštuose DNSB „Gruodas“ taip pat nenurodė, kokie konkrečiai nustatyti darbų trūkumai pagal 2013 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktą. Teismas atkreipia dėmesį, kad užsakovas, įrodinėdamas, kad darbai yra atlikti su trūkumais, turi nurodyti, kokie konkrečiai defektai buvo nustatyti, t. y. užsakovas privalo įrodyti defektų faktą. Šiuo atveju atsakovė jokių defektų faktą patirtinančių duomenų nepateikė, o tik deklaratyviai teigė, kad darbai arba buvo iš viso neatlikti, arba jei atlikti, tai nekokybiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad rangovas UAB „Rearcus“, atsakydamas į DNSB „Gruodas“ raštus, nurodė, jog neprieštarauja pašalinti išaiškėjusius darbų trūkumus ir defektus. Taigi, rangovas iš esmės sutiko, kad jei yra nustatyti defektai, jis juos šalins, tačiau, kaip minėta, užsakovas nepagrindė paties defektų fakto.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui, kadangi atsakovė nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo akte, nepagrindė paties defektų fakto bei neįrodė, kad, jei ir buvo nustatyti darbų trūkumai, kad jie darbų priėmimo metu buvo neakivaizdūs (CPK 178 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.662 straipsnis).

Atsakovės teigimu, pareigos mokėti pagal trečiojo asmens UAB „Rearcus“ pateiktą sąskaitą– faktūrą ji neturi, kadangi pasinaudojo teise sumažinti darbų kainą iki nulio.

Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą. Anksčiau aptartais motyvais, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo sumažinti darbų kainos. Kaip minėta, atsakovė nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo metu, nepagrindė paties defektų fakto, t. y. nenurodė kokie konkrečiai darbai atlikti su trūkumais ir kokia apimtimi. Manytina, kad atsakovė teise sumažinti kainą galėtų tik tokiu atveju, jeigu būtų konstatuoti konkretūs darbų trūkumai ir apimtys, jų šalinimo kaštai. Šiuo atveju tokių duomenų atsakovė nepateikė. Pastebėtina, kad byloje pateiktos rangos, sudarytos tarp DNSB „Gruodas“ bei IĮ „Armundo pajūrio aukštalipiai“, sudarytos praėjus daugiau kaip dvejiems metams po darbų priėmimo iš UAB „Rearcus“. Nei rangos sutartyse, nei jokiuose kituose dokumentuose nėra aptarta, kad šalinami UAB „Rearcus“ pagal 2013 m. sausio mėn. aktą priimtų darbų trūkumai. Taigi darytina išvada, jog pagrindo mažinti atliktų darbų kainos, nėra (CPK 178 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.665 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tam, kad kaina būtų sumažinta iki nulio, turi būti neatlikti iš vis jokie darbai, kas šiuo atveju prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teismas pastebi ir tai, kad atsakovei nėra užkirsta galimybė savo pažeistas teises ginti kreipiantis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, jeigu būtų nustatyti darbų trūkumai, priimti pagal 2013 m. sausio mėn. darbų priėmimo aktą, ar šie trūkumai paaiškėtų ir nebūtų pašalinti garantiniu laikotarpiu.

Dėl atsakovės argumentų, jog ji vienašališkai 2014-07-09 raštu Nr. 46 nutraukė rangos sutartį su UAB „Rearcus“ pažymėtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis.). Kaip minėta, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Taigi, šiuo atveju atsakovei bei trečiajam asmeniui pasirašiusius darbų priėmimo aktą, šalys patvirtino sutarties įvykdymą, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti už atliktus darbus. Daugiau kaip po metų atsakovės vienašališkas nutraukimas neatleidžia atsakovės, kaip vienos iš sutarties šalių, nuo pareigos įvykdymo iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas iš esmės nepasisako ir dėl atsakovės teiginių, kad trečiasis asmuo UAB „Rearcus“ privalėjo ar neprivalėjo ginčyti, sutiko ar nesutiko su sutarties nutraukimu.

Pažymėtina, kad trečiasis asmuo perleido ieškovui iki vienašališko sutarties nutraukimo įgytas teises ir pareigas į skolininką – DNSB „Gruodas“, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui buvo perleistas negaliojantis reikalavimas ir kad pastarasis neturi reikalavimo teisės į atsakovę DNSB „Gruodas“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio mėn. užsakovo DNSB „Gruodas“ ir rangovo UAB „Rearcus“ atstovai pasirašė atliktų darbų aktų bendrai 15 345 Lt sumai, tuo pagrindu 2013-01-04 UAB „Rearcus“ išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 364 DNSB „Gruodas“ 15 345 Lt sumai, kurią priėmė ir pasirašė užsakovo DNSB „Gruodas“ atstovas A. K.. Duomenų, kad minima sąskaitą už atliktus darbus apmokėta, nėra, todėl ieškovo, kaip UAB „Rearcus“ teisių perėmėjo, reikalavimas priteisti iš DNSB „Gruodas“ 4 44,22 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.644 straipsnio 1 dalis 6.101 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 44,22 Eur sumos nuo 2013-02-04 iki bylos iškėlimo teisme, t. y. iki 2016-09-06 (CK 6.37 straipsnis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur, žyminis mokestis, 900 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 000 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. A. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gruodas“ ieškovui R. A. 4 444,22 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 444,22 Eur sumos nuo 2013-02-04 iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2016-09-06, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 444,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Bučienė