- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- 2-75-277/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00639-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Dalius Povilius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. V. prevencinį ieškinį M. K. dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atsakovą M. K., jo atstovus ir kitus asmenis, su kuriais M. K. sudaręs darbų atlikimo ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis, įpareigoti: nevykdyti jokių statybos, įskaitant kelio tiesimo, darbų ieškovui D. V. priklausančiame žemės sklype, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nebepatekinėti į ieškovui D. V. priklausantį žemės sklypą, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statybinėmis ir kitokiomis autotransporto priemonėmis. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 4,24 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra už kelių sklypų, prie ežero, esančio žemės sklypo savininkas. 2017 m. liepos mėnesį atsakovas, nesuderinęs su ieškovu ir neturėdamas statybos leidimo, ieškovo žemės sklype vykdė kelio tiesimo darbus – sunkiasvorėmis transporto priemonėmis vežė ir pylė žvyrą, statybines atliekas, plytas. Kilus ginčui, paaiškino, kad yra parengtas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, pagal kurį privažiavimas prie jo žemės sklypo numatytas ir per ieškovo žemės sklypą, todėl turi teisę tiesti kelią, juo naudotis ir šią teisę vienaip ar kitaip realizuos. Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dokumentai patvirtina, kad šiam sklypui nėra nustatytas kelio servitutas, kuriuo galėtų naudotis atsakovas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius nurodė, kad projekto autoriai, rengdami atsakovo žemės sklypo Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, padarė klaidą, nurodydami, kad prie sklypo privažiuojama ieškovo žemės sklype esančiu servitutiniu keliu. Atsakovas neturi teisės naudoti ieškovo žemės sklypą privažiavimui prie savo žemės sklypo, bet, pažeisdamas ieškovo nuosavybės teisę, ketina tai daryti, todėl yra realus pavojus, kad neteisėtais atsakovo veiksmais gali būti padaryta žalos – bus dar labiau apgadinamas esamas nuosavybės būvis.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo savininkas. Ketina tame žemės sklype ūkininkauti. Parengė Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuris nustatyta tvarka buvo patvirtintas. Pagal projektą privažiavimas prie žemės sklypo yra ir per ieškovo žemės sklype esantį kelią, kuris projekte įvardintas servitutiniu. 2017 m. vasarą, tiesiant į jo žemės sklypą elektros perdavimo liniją, dalis kelio buvo sugadinta ir tapo nepravažiuojama. Kaimynų, kurie taip pat naudojasi tuo keliu, raginamas ėmėsi kelio tvarkymo darbų. Ieškovas iš pradžių tam neprieštaravo, bet po to pareiškė, jog nenori, kad per jo sklypą einančiu keliu kažkas važinėtų. Nepaisydamas ieškovo prieštaravimų, sutvarkė sugadintą kelią – sutvirtino jį žvyru ir plytomis. Dėl privažiavimo prie savo žemės sklypo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių, kuris informavo, kad 1998 m. rugsėjo 22 d. R. P., V. M. R. ir B. P. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,36 ha žemės sklypą. Sklype esantis 4 metrų pločio (0,12 ha) kelias parodytas kaip įsiterpęs ir į sklypo plotą neįtrauktas. 1999 m. gegužės 19 d. patvirtintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projektas ir suformuoti du žemės sklypai – kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiame sklype įsiterpęs kelias dėl nepaaiškintų priežasčių neparodytas. Mano, kad, rengiant sklypo padalijimo projektą, per klaidą nenurodytas įsiterpęs kelias, į kurio užimamą plotą nuosavybės teisės neatkurtos, todėl kelio užimamas žemės plotas yra ne ieškovo, o valstybės nuosavybė. Įsitikinęs, kad šią aplinkybę patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ginčo keliu gali naudotis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Faktiškai tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų. Ieškovas mano, kad jo žemės sklype faktiškai esančio kelio užimamas plotas nėra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, o yra jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis. Šiam žemės sklypui nėra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis atsakovui teisę naudotis keliu, todėl atsakovas be žemės sklypo savininko sutikimo keliu naudotis negali. Atsakovas mano, kad nuosavybės teisės į paminėto kelio užimamą žemės plotą nebuvo atkurtos, kelio užimamas plotas nepatenka į ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą ir yra valstybės nuosavybė, todėl naudotis šiuo keliu jis gali be ieškovo sutikimo.
Žemės sklypų savininkų ginčas dėl žemės sklypo ribų spręstinas Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje numatytu būdu, o pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (b. l. 9-10) (duomenys neskelbtini) esančiame ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), nėra įsiterpusių valstybinės žemės plotų ir žemės sklypui nenustatytas kelio servitutas, suteikiantis atsakovui teisę naudotis keliu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo metu atsakovas be savininko sutikimo neturi teisės kaip keliu naudotis jokia ieškovo žemės sklypo dalimi ir vykdyti ten kažkokius darbus.
Pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant pagal atsakovo pasisakymą teismo posėdyje, jis neatsisako ketinimų naudotis ieškovo žemės sklype esančiu keliu dar iki įstatymų nustatyta tvarka išsprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribų ar servituto nustatymo, todėl yra realus pavojus, kad atsakovas neteisėtai naudodamas dalį ieškovo žemės sklypo važiuoti transporto priemonėmis ir vykdydamas kelio tvarkymo darbus gali padaryti žalos – sužaloti ieškovo žemės sklypo viršutinį sluoksnį. Esant šioms aplinkybėms prevencinis ieškinys tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (100 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 50 Eur – už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas tik už ieškinį sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis.
Šioje byloje ieškovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti: ar šios išlaidos padarytos; pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais; nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus. Pagal kasacinio teismo praktiką išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti, bet nepateikė teismui išlaidų šioje byloje apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų. Su ieškiniu pateikti dokumentai – 2017 m. rugpjūčio 24 d. teisinės pagalbos sutartis (b. l. 33-34) ir akcinės bendrovės Swedbank mokėjimo nurodymas (b. l. 32), kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. pagal sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 17 52 advokatui sumokėjo 600 Eur, nepatvirtina, kad buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos būtent šioje byloje ir vertinami kaip nepakankami minėtų išlaidų atlyginimui priteisti, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 3,52 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Uždrausti M. K., jo atstovams ir kitiems asmenims, su kuriais jis sudaręs darbų atlikimo ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis, vykdyti statybos, įskaitant kelio tiesimo, darbus D. V. žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir patekti į šį sklypą statybinėmis ir kitokiomis autotransporto priemonėmis.
Priteisti iš M. K. D. V. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Išieškoti iš M. K. į valstybės biudžetą 3,52 Eur (tris eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.