Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. prevencinį ieškinį atsakovui M. K. dėl nuosavybės teisių pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą M. K. nevykdyti jokių statybos, įskaitant kelio statybos darbų, ieškovui priklausančiame žemės sklype, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovą nebepatekinėti į ieškovui priklausantį žemės sklypą statybinėmis ir kitokiomis autotransporto priemonėmis. Aukščiau nurodytus įpareigojimus taikyti tiek atsakovo, tiek jo atstovų, tiek asmenų su kuriais atsakovas yra sudaręs darbų atlikimo, ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo sklype buvo pradėta vežti žvyro, statybinių medžiagų bei tiesti kelią be jokio ieškovo sutikimo.Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą M. K. nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, bei nevykdyti jokių statybos, įskaitant kelio statybos darbų, ieškovui priklausančiame žemės sklype, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus bei uždrausti atsakovui patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą statybinėmis ir kitokiomis autotransporto priemonėmis. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti tiek M. K., tiek jo atstovų, tiek asmenų su kuriais atsakovas yra sudaręs darbų atlikimo, ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kelio tiesimo darbai gali būti užbaigti, kas iš esmės pakeis situaciją ir padarys nebeįvykdomais šiuo ieškiniu reiškiamus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.Nustatė, kad 1998 m. rugsėjo 22 d. Utenos apskrities sprendimais R. P., V. M. R. ir B. P. atkurtos nuosavybės teisės į 6,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklype esantis 4 m. pločio (0,12 ha) kelias parodytas kaip įsiterpęs ir į sklypo plotą neįtrauktas. 1999-05-19 įsakymu „Dėl žemės sklypo padalijimo Ignalinos rajone“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas suformuojant du žemės sklypus, kuriems suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo padalijimo projekte padaryta klaida – neparodytas sklypuose esantis kelias.Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 4 m. pločio kelio užimamą 0,12 ha plotą nebuvo atkurtos. Aplinkybė, kad dėl klaidos sklypo padalijimo projekte sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kelias neparodytas, nekeičia sprendimo, kuriuo nuosavybės teisės į kelio užimamą žemės plotą nebuvo atkurtos, dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl šių aplinkybių teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Nurodo, jog remiantis Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu, naujai suformuojamose žemės sklypuose V.M. R. priklausančiame žemės sklype nebuvo jokių kelių, o ieškovui priklausančiame sklype buvo nustatytas 0,04 ha kelio servitutas tam, kad į savo sodybą galėtų patekti ieškovo tėvas – J. V.. Ieškovui priklausančiame žemės sklype nėra jokių kelių, kuriais turėtų teisę judėti kokie nors tretieji asmenys. Apie tai, ar egzistavęs kelias 0,12 ha nebuvo įtrauktas į atkurtą žemės sklypą – yra renkama papildoma informacija. Teismas niekaip negalėjo konstatuoti, jog į ieškovo sklypą įsibrovęs atsakovas į jį pateko būtent per šią, neapibrėžtą žemę ir statybos darbus vykdo būtent joje, ir kad nepažeidė ieškovo nuosavybės.Nei viename norminiame akte nėra užfiksuota, jog į ieškovo plotą įsiterpęs žemės sklypas yra „kelias“, todėl atsakovas neturi teisės naudotis šiuo žemės sklypu kaip keliu ir tuo labiau vykdyti ten statybas. Be to, ieškovo sklype esančiam nustatytam kelio servitutui nėra suteikta teisė jokiems tretiesiems asmenims, įskaitant atsakovą įsibrauti į D. V. sklypą, kirsti jį siekiant patekti į savo sklypus, vykdyti minėtame kelyje statybos darbus. Ši teisė yra suteikta tik sklypo savininkui, kuris šiuo metu yra pats ieškovas. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkirto kelio atsakovui toliau pažeidinėti ir servitutu nustatytos žemės naudojimo tvarkos.Pažymi, jog atsakovas neturi jokio leidimo kelio tiesimo darbams vykdyti, tačiau šiuos darbus vykdo tiek žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tiek į minėtą žemės sklypą įsiterpusio sklypo teritorijoje, tiek su juo niekaip nesusijusiame servitutiniame kelyje, naudodamas statybines šiukšles, laužydamas želdinius, teršdamas ir gadindamas ieškovo nuosavybę. Šios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas bando patekti į ieškovo sklypą per V.M. R. priklausantį žemės sklypą, kuriame taip pat nėra numatytas joks kelias. Byloje nėra įrodymų, kad kelias, kertantis ištisai visą sklypą Nr. 156, buvo nepažymėtas išskirtinai dėl klaidos kaip tai nurodo nacionalinė žemės tarnyba savo rašte.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas teigia, kad per 18 metų niekas per jo sklypą nevažiuoja, tačiau (duomenys neskelbtini) namo gyventojai visada naudojasi ir naudojosi keliu einančiu per ieškovo sklypą. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog buvo vykdomi statybos darbai, nes buvo atliekami kelio tvarkymo darbai, kadangi kelio dalis buvo nepravažiuojama. 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovas pastatė kelio užtvarą ir šiuo metu atsakovas negali patekti į savo sklypą. Atsakovas stato ūkininko sodybą, todėl yra priverstas važiuoti per apylinkės pievas, kurios nėra pritaikytos važinėjimui. Įrenginėti kelią kitoje vietoje yra per brangu, o palyginus su sklypo verte – išlaidos būtų neproporcingos. Atsakovas yra jaunas ūkininkas, ketina auginti šilauoges, sukurti kelias darbo vietas, o ieškovas savo sklype negyvena ir su jokiais nepatogumais nesusiduria, o tik sukuria juos kitiems.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą M. K. nevykdyti jokių statybos, įskaitant kelio tiesimo darbus, ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą nebepatekinėti į ieškovui priklausantį žemės sklypą statybinėmis ir kitokiomis autotransporto priemonėmis. Aukščiau nurodytus įpareigojimus taikyti tiek atsakovo, tiek jo atstovų, tiek asmenų su kuriais atsakovas yra sudaręs darbų atlikimo, ar kitokias panašaus pobūdžio sutartis. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant nutraukti atsakovo neteisėtus veiksmus.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka pasiekti šiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeistas socialinio gyvenimo stabilumas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo, jog Utenos apskrities 1998 m. rugsėjo 22 d. sprendimais R. P., V. M. R. ir B. P. atkurtos nuosavybės teisės į 6,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Krivasalio kaime, Linkmenų seniūnijoje. Sklype esantis 4 m. pločio (0,12 ha) kelias parodytas kaip įsiterpęs ir į sklypo plotą neįtrauktas. Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-05-19 įsakymu „Dėl žemės sklypo padalijimo Ignalinos rajone“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas suformuojant du žemės sklypus, kuriems suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Projekte įsiterpusio kelio žemės sklypuose neparodyta, todėl mano, kad rengiant projektą buvo padaryta klaida – neparodytas sklypuose esantis kelias.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui nuosavybės teisės į kelio užimamą žemės plotą nebuvo atkurtos. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog 0,12 ha kelias buvo privatizuotas ar patapo ieškovo nuosavybe. Be to, iš pateiktų dokumentų nėra aišku kokiu keliu atsakovas naudojasi, kokias ieškovo teises pažeidžia, ar iš tiesų pažeidžia.Apeliantas teigia, kad atsakovas vykdo kelio statybos darbus jo sklype ir taip pažeidžia jo nuosavybę. Todėl prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui vykdyti statybos darbus, įskaitant kelio tiesimo darbus jo sklype. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas nepateikė byloje jokių pagrįstų įrodymų, kad jam priklausančiame sklype atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, vykdo statybas jo sklype. Ieškovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad ieškovo sklype yra tiesiamas kelias, prie ieškinio nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus bei pažeidžia ieškovo teises. Esant tokioms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusio teisinio ginčo pobūdį, pažymi, jog šiuo atveju ieškovo prašomi taikyti ribojimai, kuriais būtų uždrausta atsakovui patekti į jo nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra proporcingi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamiems tikslams. Toks draudimo pobūdis apskritai ribotų atsakovo galimybę vykdyti ūkinę veiklą, patekti į jam nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą dar iki to laiko, kol bus išspręstas ieškovo inicijuotas teisminis ginčas. Pagal ieškovo reikalavimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet faktiškai būtų patenkintas ieškovo reikalavimas.Apibendrindamas išdėstytus argumentus, ir atsižvelgdamas į tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškovo ieškinio preliminarus pagrįstumas. Nenustačius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, jos negali būti taikomos. Be to, ieškovas neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos nėra suderinamos su teisingumo ir protingumo principais, nes nagrinėjamu atveju jas pritaikius būtų visiškai apribota atsakovo teisė patekti į jam priklausantį žemės sklypą bei vykdyti ūkinę veiklą.Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.