Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

(i) priteisti A. D. naudai iš UAB „Kairio trasportas“ neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 12 375,67 (neto) sumą, kurią sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, su juo susijusios išmokos ir dienpinigiai;

(ii) priteisti A. D. naudai iš UAB „Kairio trasportas“ netesybas, kurių dydis - A. D. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių;

(iii) priteisti A. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas Iš UAB „Kairio transportas“, šių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

A. D., asmens kodas 3030578K015PB6, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (toliau - Ieškovas arba Darbuotojas) dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Kairio transportas“, juridinio asmens kodas 245375010, adresas Birutės g. 28A, Šiauliai (toliau - Atsakovas arba Darbdavys) pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 111, 2018 m. gruodžio 18 d. Darbo sutarties Nr. 111 pakeitimo sutartį ir Priedą Nr. 1 prie 2018 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties (toliau - Darbo sutartis). Darbo santykiai nutraukti 2020 m. sausio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 55 str. 1 d. (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

Nutraukus darbo sutartį Atsakovas neatsiskaitė su Ieškovu - iš viso Atsakovo Ieškovui neišmokėta suma sudaro 12 375,67 Eur sumą ir apima neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius. Skaičiavimų detalizacija pateikiama Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos parengtoje suvestinėje, kuri pridedama prie šio Ieškinio.

Atsakovas nesilaikė imperatyvios tvarkos dėl dienpinigių normos mažinimo.

Atsakovas yra 23 metus veikianti tarptautinių krovinių gabenimo įmonė. Akivaizdu, kad jam yra žinomi reikalavimai dėl dienpinigių normos mažinimo tvarkos tvirtinant tai darbo sutarties pakeitimu. Tačiau Atsakovas pasirinko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimui Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ prieštaraujantį kelią ir prisiėmė su tuo susijusias rizikas, kad toks sprendimas ateityje gali būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

Darbo kodekso 107 str. 3 d. nustatyta, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Maksimalūs dienpinigių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526. Šiuo Nutarimu patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 p. nurodyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Teismų praktikoje patvirtinama, kad Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas yra baigtinis ir imperatyvus. Tai reiškia, kad jokiomis kitomis formomis susitarti ar nuspręsti dėl dienpinigių normos mažinimo negalima.

Tarp ginčo šalių sudarytoje Darbo sutartyje nėra nuostatų dėl dienpinigių mažinimo, lyginant su Vyriausybės nustatytomis maksimaliomis normomis, galimybių.

Nuo darbo santykių pradžios iki 2018 m. lapkričio 25 d. Ieškovui buvo mokama maksimali Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta dienpinigių norma. Ieškovui pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d. Darbdavio direktoriaus įsakymą „Dėl dienpinigių mokėjimo pakeitimo“, kuriuo pranešta, kad nuo 2018 m. lapkričio 26 d. dienpinigių norma bus mažinama 50 proc. Pagal aukščiau nurodytą reguliavimą dienpinigių norma, mažesnė nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės maksimali norma, turi būti aptarta darbo sutartyje. Tai reiškia, kad dienpinigiai negali būti mažinami vienašaliu Darbdavio sprendimu (direktoriaus įsakymo forma), o dienpinigių mažinimas yra darbo sutarties šalių susitarimo dalykas.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į šias aplinkybes. Pirma, dienpinigių normos mažinimas įformintas įsakymu t. y. vienašališku Darbdavio aktu. Darbuotojai, neturėdami teisinio išsilavinimo, negali suprasti, kad su tokiu įsakymu jie turi teisę nesutikti, kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją. Pats parašų surinkimo procesas atrodo formalus. Darbuotojas savo vienu parašu patvirtina, kad „susipažinau ir sutinku“. Susipažinti su įsakymu ir išreikšti nesutikimą - nėra galimybės.

Antra, Ieškovas (Darbuotojas) yra Baltarusijos pilietis, todėl jam mažai pažįstamas darbo santykių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje. Darbuotojas nesitiki, kad Darbdavys pažeidinėja imperatyvias teisės normas. Apie pažeistas savo teises Ieškovas sužinojo tik tapęs Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, įforminus dienpinigių normos mažinimą Darbdavio įsakymu Ieškovui buvo sudarytas klaidingas įspūdis, jog tai vienašalis Atsakovo sprendimas, su kuriuo jis neturi teisės nesutikti (jeigu nenori prarasti darbo). Skirtumas tarp darbo sutarties keitimo instituto ir darbdavio įsakymo yra pakankamas suklaidinti darbuotoją, nežinantį darbo santykių teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikoje.

Įsakyme motyvuojama, kad dienpinigių norma yra mažinama „dėl pablogėjusios įmonės finansinės situacijos“, tačiau 2018 m. pabaigoje jokiose rinkose (nei vakarų, nei rytų Europoje) nebuvo jokių krizės ženklų. Tai rodo, kad Atsakovas siekė suklaidinti savo darbuotojus, pasinaudoti nelygiaverte derybine galia.

Dienpinigiai pagal savo paskirtį yra darbuotojui skiriama išmoka, kuri turi padengti papildomas išlaidas, kylančias dėl vykdomos komandiruotės. Darbuotojui vykdant darbo funkciją užsienio valstybėje neišvengiamai susidaro papildomų išlaidų, kurias padengia darbdavio mokami dienpinigiai. Dienpinigių mokėjimas yra ne geranoriškas darbdavio veiksmas ar teisė, o jo pareiga pagal darbo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimus ir (arba) darbo sutartis.

Darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti dienpinigių dėl sudėtingos finansinės padėties. Net pripažinus, kad laikotarpiu, kai buvo priimtas įsakymas dėl dienpinigių mažinimo, Atsakovo finansinė padėtis buvo pablogėjusi, tai nebūtų pagrindas pripažinti, kad Atsakovas galėjo vienašališkai sumažinti darbuotojams, tarp jų ir Ieškovui, mokėtus dienpinigius iki minimalios galimos mokėti dienpinigių normos.