- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-594-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30822-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3 ir A. B. paskirta 30 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. B. atžvilgiu) ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3 ir A. B. paskirta 30 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. S. atžvilgiu) ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3 ir A. B. paskirta 40 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. B. paskirta galutinė bausmė - 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Į bausmės laiką A. B. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – 2018 m. liepos 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. birželio 28 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) ties daugiabučiu gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), plėšimo tikslu priėjo prie mažamečio A. B. ir pareikalavo mobiliojo ryšio telefono. A. B. nurodžius, kad telefono neturi, pareikalavo pinigų ir, suėmęs A. B. už rankos, jį laikė bei jo rūbuose ieškojo pinigų, po ko įbaugintas A. B. pats atidavė turėtus pinigus – 170 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu A. B. į pilvą bei, apglėbęs A. B. kaklą ranka, jį prismaugė, po ko A. B. pats atidavė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor10” su Tele2 Pildyk SIM kortele, 245 Eur vertės. Tokiu būdu jis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., pagrobė A. B. priklausančio turto už 415 Eur sumą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
2. A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 16 d., apie 16.30 val., internetinio tinklapio www.facebook.com pirkimo – pardavimo grupėje rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ 120 Eur vertės, bei iš anksto susitaręs, vagystės tikslu, automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. D., atvyko į iš anksto su mobiliojo telefono pardavėju nepilnamečiu nukentėjusiuoju J. B. sutartą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur iš nepilnamečio nukentėjusiojo J. B. rankų apgaule išviliojo ir atvirai, matant nukentėjusiajam J. B., ištraukė I. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, tokiu būdu atvirai pagrobė I. B. priklausantį 120 Eur vertės turtą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
3. A. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. vasario 25 d., apie 15.20 val., internetinio tinklapio www.facebook.com pirkimo – pardavimo grupėje rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ – 320 Eur vertės, vagystės tikslu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu BMW markės automobiliu, atvyko į iš anksto su mobiliojo telefono pardavėju nepilnamečiu nukentėjusiuoju A. S. sutartą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. S. rankų apgaule išviliojo ir atvirai, matant nukentėjusiajam A. S., ištraukė G. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone“, tokiu būdu atvirai pagrobė G. S. priklausantį 320 Eur vertės turtą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti švelnesnę bausmę – 15 parų arešto.
4.1. Pažymi, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojamoji reikšmė.
4.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu už tokias pačias veikas teismas skyrė skirtingas bausmes – už pirmą epizodą (BK 180 straipsnio 1 dalį) 30 parų arešto, už antrą epizodą (BK 178 straipsnio 2 dalį) 30 parų arešto, o už trečia epizodą (BK 178 straipsnio 2 dalį) jau 40 parų arešto. Taigi, A. B. manymu, apylinkės teismas nepagrįstai išskyrė paskutinį epizodą, paskirdamas didesnę bausmę, nes visi epizodai yra vienareikšmiai. Taigi šiuo atveju teismas pažeidė bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas nuostatas, numatytas BK 63 straipsnio 4 dalyje, neįvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmės, t. y. neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir nenurodė išsamių bausmės skyrimo motyvų.
4.3. Pažymi, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes (sunkinančių nėra), jų kiekį (dvi), pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu A. B. paskirta bausmė savo dydžiu yra didesnė negu BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas arešto bausmės vidurkis (90+15=105:2=52), todėl ji, apelianto nuomone, yra aiškiai per griežta.
4.4. Nurodo, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui.
4.5. Taigi, apelianto teigimu, jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, neatitinka teisingumo principo, prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir yra neteisinga.
4.6. Apelianto manymu, įvertinus visumą aptartų aplinkybių, apibūdinančių jo, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens, pavojingumą, pripažintina, kad šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, rodančios, jog arešto bausmės paskyrimas jo atžvilgiu būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus baudžiamojo įstatymo pažeidimui, asmenybei ir prieštarautų teisingumo principui. A. B. nuomone, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti jam paskyrus mažesnę arešto bausmę, kurią jis galėtų atlikti išeiginėmis dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).
4.7. Pažymi, jog jis po nusikalstamų veikų padarymo bylos tyrimo metu bei teismo procesu metu kiekvieną dieną mąstė, kodėl taip pasielgė, svarstė kitokias savo elgesio galimybes. Suprato, kad toks jo poelgis gali jo gyvenimą paversti į blogą pusę, nes teks sėdėti kalėjime. Jeigu apeliacinės instancijos teismas sušvelnintų bausmę, jis ją galėtų atlikti išeiginėmis dienomis, netaptų našta visuomenei, kurtų visuomeninį bendrą produktą, prisidėtų prie Lietuvos ūkio augimo ir žmonių pragyvenimo lygio kėlimo, mokėtų mokesčius, o ne gyventų iš mokesčių mokėtojų pinigų (areštinėje). Po darbo, išeiginėmis dienomis, galėtų vykdyti teismo paskirtą bausmę. Taigi, apeliantas mano, kad, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Be kita ko, gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė jo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu, prokuroras – prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama A. B. kaltė bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą 60 parų arešto bausmę.
7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
8. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde pažymėjo apeliantas, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).
9. Paskirdamas nuteistajam A. B. bausmes už atskirus nusikaltimus ir jas subendrindamas, priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.
10. Nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pripažino tai, kad jis nukentėjusiesiems savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. A. B. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), iš kurių du padarė būdamas nepilnametis (2018 m. birželio 28 d., 2018 m. gruodžio 16 d.), o trečią nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnametis (2019 m. vasario 25 d. ). Jis, praeityje būdamas teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam buvo skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, ir vėl nusikalto (t. 3, b. l. 114-123). A. B. ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už smulkiuosius svetimo turto pagrobimus (t. 3, b. l. 136-142). Šios aplinkybės apeliantą charakterizuoja, kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmenį. Nors A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad po padarytų nusikaltimų jis daug mąstė apie savo elgesį ir yra tvirtai pasiryžęs naujų nusikalstamų veikų nedaryti, tačiau teisėjų kolegija tokį nuteistojo aiškinimą laiko kaip deklaratyvų ir nepagrįstą objektyviais duomenimis, nes nei ankstesni jo atžvilgiu vykę procesai, nei tėvų išreikštas susirūpinimas sūnumi (t. 3, b. l. 100), jo elgesiui jokios teigiamos įtakos neturėjo.
12. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir tai, kad A. B. praeityje skirtos bausmės nebuvo efektyvios, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jam parenkant ne pačią griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jos dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatant baudžiamojo įstatymo ribose, tačiau didesnį nei šios bausmės vidurkis: 45 paras arešto už nusikaltimus, padarytus esant nepilnamečiui (BK 90 straipsnio 4 dalis) bei 60 parų arešto už nusikaltimą, kurį A. B. padarė sulaukęs pilnametystės (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu.
13. Nors, A. B. manymu, apylinkės teismas, paskirdamas jam arešto bausmes už dviejų analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nemotyvavo, kodėl jam parinko skirtingo dydžio bausmes ir tokiu būdu pažeidė bausmių skyrimo taisykles, tačiau, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas arešto bausmės dydį, be kitų aplinkybių įvertino ir nuteistojo amžių nusikalstamų veikų padarymo metu. Todėl, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (A. S. atžvilgiu), kurį jis padarė sulaukęs pilnametystės, jam paskyrė kiek didesnę arešto bausmę.
14. Už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, nes bausmes bendrino A. B. palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, neteisinga ir neproporcinga nuteistojo nusikalstamiems veiksmams. Vien tai, kad galutinės, už tris nusikaltimus paskirtos subendrintos bausmės dydis viršija BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkį, savaime nesuteikia pagrindo švelninti A. B. paskirtą galutinę bausmę.
15. Nors A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad, sumažinus paskirtos arešto bausmės dydį, jis bausmę galėtų atlikti savaitgaliais, tokiu būdu netaptų visuomenei našta ir kurtų visuomeninį bendrą produktą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėjamu atveju, švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti bausmės tikslų, nes pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Nors nuteistasis pateikė teismui duomenis, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis dirba nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis darbo sutarties 4 punktu, A. B. dirba pagal slenkantį darbo grafiką, taikant suminę darbo apskaitą, todėl net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms (BK 49 straipsnio 5 dalies redakcija galiojusi iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 įsigaliojimo), spręsti dėl arešto bausmės atlikimo savaitgaliais, nebūtų pagrindo.
16. Nuteistojo A. B. gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė jo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu. Liteko sistemos duomenimis nustatyta, kad A. B. iš tikrųjų nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas, posėdis paskirtas 2019 m. spalio 8 d., todėl teisinio pagrindo bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, kuri paskirta dar neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nėra. Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistam asmeniui yra keli visiškai ar iš dalies neįvykdyti nuosprendžiai, teismas priima sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Taigi apygardos teismas negali subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes minėtas nuosprendis dar neįsiteisėjo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011).
17. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.