- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- II-421-957/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00405-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto N. M. 2022 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-828-2022 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 20 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. spalio 13 d. 16.49 val., pažeisdamas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 16.1 punkto reikalavimus, būdamas transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoju (vairuotoju), pastatė automobilį Vilniuje, Lukiškių g. 6, transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis (administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai).
Motyvuojamoji dalis
2. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjas A. B. skundu (b. l. 2-29) prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi, jo nuomone, buvo netinkamai pritaikytos ANK 418 straipsnio 2 dalies nuostatos, o dėl pažeidimo, jo nuomone, visų pirma kalta pati savivaldybė, aplaidžiai ir neatsakingai prižiūrėjusi mokamas automobilių stovėjimo vietas nustatančius kelio ženklus, kurie galimai buvo netinkamai pastatyti sąmoningai ir piktybiškai, siekiant neteisėtu būdu surinkti kuo daugiau rinkliavos už transporto priemonių statymą Vilniaus mieste iš miestiečių ir miesto svečių.
2.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. spalio 13 d., apie 16.45 val., jis pirmą kartą savo nepilnametį sūnų atvežė į (duomenys neskelbtini), o automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė prie buvusios Laisvės atėmimo vietų ligoninės įėjimo. Norėdamas apmokėti už transporto priemonės stovėjimą, už kelių metrų pastebėjo į Lukiškių kalėjimo sieną lygiagrečiai važiuojamajai kelio daliai pasuktą informacinį ženklą su papildoma lentele, jog už 150 m lentelėje pažymėtos krypties rodykle yra bilietų automatas, tačiau nei kitoje Lukiškių skg. Pusėje, nei Lukiškių skg. Lygiagrečioje Lukiškių g., kuri yra toliau nei už 150 m nuo KET nenurodyto informacinio pobūdžio ženklo, jokio bilietų automato nebuvo.
2.2. Pasak pareiškėjo, vėliau, gavęs Institucijos pranešimą apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką (pareiškėjo teigimu, tai galėjo būti 2022 m. sausio 14 d.), jis ėmė domėtis, kur gali būti artimiausias bilietų automatas Lukiškių skg. 6 adresu ir paaiškėjo, jog jis yra įrengtas beveik už 150 m, tačiau Gynėjų g., kuri statmena Lukiškių skg. Pareiškėjo teigimu, jei kelio informacinis ženklas būtų buvęs įrengtas pagal KET taisykles statmenai važiuojamajai kelio dangai arba būtų teisingai nurodyta bilietų automato kryptis, jis būtų suradęs automatą, apmokėjęs už parkavimą ir išvengęs pažeidimo.
2.3. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju dėl neapmokėjimo už transporto priemonės stovėjimą kaltas ne jis, o savivaldybė, neteisingai įrengusi informacinį ženklą, nurodantį bilietų automato vietą.
2.4. Pareiškėjas ginčija ir jam paskirtos nuobaudos dydį. Nurodo, kad jam už pakartotinį nusižengimą paskirta 10 Eur mažesnė bauda nei už pirminį nusižengimą, už kurį jis nubaustas 2022 m. sausio 17 d. nutarimu. Pareiškėjas nurodo, jog jam neaišku, kokiais kriterijais remiantis jam paskirta ne minimali, o ženkliai didesnė bauda.
4. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Minėto teisės akto 16.1 papunktyje nustatyta, kad pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, automobilio valdytojas (vairuotojas) privalo iš karto sumokėtų nuostatų 11.1-11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą, naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudodamasis Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ sukurtomis mobiliųjų įrenginių programomis.
3.2. Institucijos atstovo teigimu, pareiškėjo kaltės nešalina jo išdėstyta nuomonė dėl nusižengimo padarymo metu nerasto bilietų automato, kuris, jo nuomone, pastatytas ne pagal reikalavimus. Pažymi, kad Institucija neprivalo įrodinėti bilietų automato suprojektavimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju vertinama, ar buvo sumokėta vietinė rinkliava. Ženklo, nurodančio apmokestintą parkavimo zoną teisėtumas abejonių nekelia, nes minėtas kelio ženklas įvykio metu buvo galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. AN2-288-365/2019) (b. l. 76-80).
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
6. Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad atvažiavo nuo ten, kur prasideda kalėjimas. Atrodo, kad ten yra Finansų ministerija. Matė, kad yra ženklas apmokėjimui. Išlipo ir ėjo į priekį pažiūrėti, kur yra mokėjimas. Pamatė ženklą, kuriame užrašyta, kad už 150 metrų tiesiai yra aparatas. Ten rodykle parodyta, kad žemyn nuo ženklo. Reikia eiti tiesiai nuo ženklo. Priešais ten yra (duomenys neskelbtini), o toliau Lukiškių gatvė. Ženkle parašyta bilietų aparatas ir kad yra mėlyna zona. Jis paėjo į priekį ir pamatė ženklą, kuris nurodo kryptį. Vaiką išleidęs ėjo ieškoti aparato kitoje gatvėje. Pasirodo, aparatas buvo ne toje vietoje, o kitoje vietoje. Gynėjų gatve nėra niekada važiavęs. Ten nėra jokių interesų važiuoti. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. gegužės 1 d. Lietuvoje pradėjo galioti 2012 m. sausio 10 d. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Kelių ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. Jos taikomos kelio ženklams ir vertikaliam ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių taisyklių 4 skyriuje, 20 punkte nurodoma, kad ženklai įrengiami dešinėje kelio pusėje, pėsčiųjų pusėje. Ženklas, dėl kurio vyksta ginčas, buvo kairėje pusėje. Apie tokį kelio ženklų pastatymą yra numatyta taisyklėse. 19 punkte nurodyta, kad ženklai galioja dalyje, ant kurios jie yra įrengti. Dešinėje įrengti kelio ženklai gali būti dubliuojami. Taisyklių 20 punkte yra nurodoma, kad jeigu skiriamosios juostos, ar iškilios saugumo salelės nėra, o eismui priešinga kryptimi yra ne daugiau, kaip 1 eismo juosta, ženklą leidžiama dubliuoti kairėje kelio pusėje. Byloje aktualus ženklas buvo pastatytas būtent kairėje kelio pusėje, t. y. informacinis kelio ženklas, kuriame yra nurodyta mokėjimo aparato vieta. Taisyklių 28 punkte nurodoma, kad šalia kelio važiuojamosios dalies įrengiamų ženklų plokštuma turi būti statmena kelio ašiai, arba pasukta 15 laipsnių kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtu geriau matomas vairuotojams. Pavyzdžiui, kai autostradoje vyksta darbai, ženklai yra nurodomi statmenai važiuojamajai daliai. Kai darbai yra baigiami, ženklai yra nusukami. Tai reiškia, kad ženklai neveikiantys. Tas ženklas yra pastatytas taip, kad suprastum, jog už 150 metrų tiesiai yra aparatas. Už 30 metrų prasideda (duomenys neskelbtini). Jis buvo atvežęs sūnų į (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini), netoli Lukiškių kalėjimo įėjimo yra ta aikštė. Apėjęs aplinkui Lukiškių gatvę jokio aparato nematė. Tik vėliau, kai jau buvo paliktas lapelis, pradėjo ieškoti. Susisiekimo paslaugų tinklapyje rado, kad artimiausias aparatas yra tik Gynėjų gatvėje. Stovėjimą galima apmokėti telefonu, bet tą dieną jo telefonas buvo išsikrovęs. Tada tiesiog nusprendė apmokėti grynais pinigais. Jo biuras yra (duomenys neskelbtini) ir puikiai žino, kad ten yra mėlyna zona. Kai kalėjimas išsikėlė, jis toje vietoje niekada nebevažinėja. Dabar nežino, kur ten yra parkingo aparatai. Pagal Kelių eismo taisykles, tai yra informacinio pobūdžio ženklas ir jis turėjo būti pastatytas taip aiškiai, kaip jame yra nubraižyta. Pareiškėjo supratimu, kažkas nusukinėja ženklus sąmoningai. Jis įrengtas pažeidžiant Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 28 punkto reikalavimus. Jam neturėtų būti taikoma nuobauda, o atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybė. Savivaldybės tarybos liepos 13 d. sprendimo Nr. 1-127 dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokomomis vietomis nuostatų patvirtinimo 6 punktą vietinę rinkliavą renka ir administruoja Susisiekimo paslaugos. Gavus pranešimą, jame buvo nurodytas asmuo, kuris jį išrašė. Tai reiškia, kad jie mato, kad ženklas įrengtas neteisingai.
IV. Teismo argumentai ir išvados
9. Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 20 d. nutarimo konstatuoja, kad Institucijos specialistas byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai pripažino A. B. padariusiu ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. ANK 418 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir jos turinys detalizuotas specialiame teisės akte, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintuose Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose. Šių nuostatų 16.1 punkte numatyta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 11.1–11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą, naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudodamasis Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ sukurtomis mobiliųjų įrenginių programomis.
12. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjas A. B. nubaustas pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pažeisdamas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 16.1 punkto reikalavimus, būdamas transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoju (vairuotoju), 2021 m. spalio 13 d. 16.49 val. pastatė automobilį Vilniuje, Lukiškių skg. 6, transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis.
13. Dėl tokių faktinių A. B. administracinio nusižengimo aplinkybių byloje ginčas nekilo. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nutarime nurodytoje vietoje ir laiku išties pastatė jam priklausantį automobilį žinodamas, kad šioje vietoje nustatyta vietinė rinkliava ir šios rinkliavos nesumokėjo. Tokias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiagoje esantys įrodymai, todėl nesant dėl šių faktinių aplinkybių ginčo, teismas plačiau dėl veikos įrodytumo nepasisako.
14. Vis dėlto, pareiškėjas A. B. skunde nurodo, kad 2021 m. spalio 13 d., apie 16.45 val., jis išties savo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė Vilniuje, Lukiškių skg. 6, prie buvusios Laisvės atėmimo vietų ligoninės įėjimo ir norėdamas apmokėti už transporto priemonės stovėjimą, už kelių metrų pastebėjo į Lukiškių kalėjimo sieną lygiagrečiai važiuojamajai kelio daliai pasuktą informacinį ženklą su papildoma lentele, kurioje nurodyta, jog už 150 m, lentelėje rodykle pažymėta kryptimi yra bilietų automatas, tačiau nei kitoje Lukiškių skersgatvio pusėje, nei Lukiškių skersgatviui lygiagrečioje Lukiškių gatvėje, kuri yra toliau nei už 150 m nuo KET nenurodyto informacinio pobūdžio ženklo, jokio bilietų automato nebuvo, todėl mano, kad jis nubaustas nepagrįstai, nes dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo kaltas ne jis, o savivaldybė, neteisingai įrengusi informacinį ženklą, nurodantį bilietų automato vietą. Tokias aplinkybes A. B. nurodė ir apklausiamas teismo posėdyje, papildomai paaiškindamas, kad jis suprato, jog lentelės kryptis rodo į (duomenys neskelbtini) pusę, todėl jis ieškodamas vietinės rinkliavos surinkimo automato apėjo visą (duomenys neskelbtini), tačiau nei Lukiškių skersgatvyje, nei Lukiškių gatvėje jo nerado. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių skg., kuriame eismas vyksta viena kryptimi, pradžioje statmenai yra pastatytas nurodomasis kelio ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildomomis informacinėmis lentelėmis Nr. 837 ir 840, informuojančiomis apie automobilio stovėjimo būdą ir tai, kad stovėjimas šioje vietoje yra mokamas (b. l. 32). Jau minėta, kad apklausiamas teismo posėdyje A. B. neneigė matęs šį ženklą, kartu neneigė, kad išties pastatė savo automobilį šio ženklo galiojimo zonoje. Kartu A. B. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad matė ir KET nenumatytą informacinį ženklą (b. l. 23, 90-91), kuriame nurodyta, jog vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą surinkimo automatas yra už 150 m šiame ženkle rodykle nurodyta kryptimi, tačiau apėjęs (duomenys neskelbtini), į kurią tą kartą buvo atvežęs vaiką, nei Lukiškių skersgatvyje, nei Lukiškių gatvėje šio automato nerado, todėl vietinės rinkliavos nesumokėjo ir tik vėliau, aiškindamasis, už ką yra nubaustas, pamatė, kad mokėjimo automatas yra ne minėtame informaciniame ženkle nurodyta kryptimi, o Gynėjų gatvėje. Pareiškėjo teigimu, jis buvo suklaidintas netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 19, 20 ir 28 punktų reikalavimų įrengto informacinio ženklo. Vis dėlto teismas konstatuoja, kad tokie pareiškėjo A. B. teiginiai nepagrįsti, o jo paaiškinimu dėl to, kad jis objektyviai ieškojo mokėjimo automato, teismas neturi pagrindo tikėti.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad šios taisyklės nustato vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus, o 6 punkte nurodyta, jog taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Kelių eismo taisyklėse [7.2] vartojamas sąvokas. Taigi šios taisyklės taikytinos tik KET numatytiems kelio ženklams, tarp jų ir būtent atskirame KET priede įvardintiems informaciniams ir/ar paslaugų kelio ženklams, tačiau netaikytinos KET atskiruose prieduose nenumatytiems ženklams, stendams, skydams ir pan., tarp jų ir šioje byloje aktualiam informaciniam skydui, kuriuo suteikiama informacija apie vietinės rinkliavos surinkimo automato vietą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad KET VI skyriuje „Informaciniai ženklai“, toks ženklas nėra numatytas. Šioje dalyje teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net jei vertinti, kad minimas informacinis skydas įrengtas netinkamai, t. y. ne statmenai kelio juostos ašiai, ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui šį skydą pastebėti ir susipažinti su jame esančia informacija, ką jis patvirtino tiek savo skunde, tiek apklausimas teismo posėdyje.
17. Antra, pastebėtina, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas A. B., vietinės rinkliavos surinkimo automatas išties yra toje pusėje, kurią nurodo informacinis skydas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis pastatytas netinkamai ir klaidina asmenis, ketinančius pasinaudoti šiuo automatu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šiai bylai aktualios vietovės Vilniaus miesto žemėlapio (kopija iš interneto, b. l. 86), esančio https://www.google.lt/maps matyti, kad Vilniuje, lygiagrečiai Lukiškių skersgatviui yra Lukiškių gatvė, iš kurios yra išsukimas į Mečetės gatvę, esančią iš esmės visiškai tiesiai prieš Lukiškių skg. 6 esantį pastatą (anksčiau buvusią Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Būtent Lukiškių g. ir Mečetės g. sankryžoje yra Vilniaus miesto savivaldybės įrengtas vietinės rinkliavos surinkimo automatas (b. l. 87-89). Pažymėtina, kad iš to paties žemėlapio matyti, jog matuojant tiesiai atstumas iki šio automato siekia apie 113 m (b. l. 86). Taigi, jei tikėti A. B. parodymais apie tai, kad jis apėjo visą (duomenys neskelbtini) Lukiškių skersgatviu ir Lukiškių gatve, jis neabejotinai turėjo pamatyti mokėjimo automatą ir turėjo objektyvią galimybę juo pasinaudoti. Kartu pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apeiti iš esmės nėra galimybių nenuėjus iki Gynėjų gatvės, kurioje taip pat yra vietinės rinkliavos mokėjimo automatas, apie kurį nurodo ir pats A. B. Taigi teismas atmeta A. B. teiginius, kad jis buvo suklaidintas jo nurodomo informacinio skydo ir dėl to negalėjo apmokėti vietinės rinkliavos už pastatytą automobilį. Kartu teismas pažymi, kad A. B. turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pasak jo, dirba (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Gynėjų gatve, todėl teismas laiko neįtikinamais A. B. paaiškinimus, kad jis daug metų nėra važiavęs Gynėjų gatve ir nežino, kad ten yra vietinės rinkliavos surinkimo automatas. Kita vertus, net jei tikėti, jog A. B. nematė mokėjimo automato bei negalėjo apmokėti už stovėjimą elektroniniu būdu dėl išsikrovusio telefono, tokiu atveju jis, būdamas atsakingas ir gerbiantis vietos savivaldos priimtus teisės aktus ir jų laikydamasis, privalėjo ne palikti automobilį neapmokėjęs vietinės rinkliavos, o nedelsiant juo išvažiuoti.
18. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 16.1 punkto reikalavimus, todėl jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 418 straipsnio atitinkamą dalį, atsižvelgiant į tai, ar jis tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, ar pakartotinai. Dėl A. B. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo teismas pažymi, kad ANK 418 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Administracinio nusižengimo byloje surinktais, skundžiamame nutarime įvertintais ir šios nutarties 13-17 punktuose aptartais įrodymais nustatyta, kad A. B. padarė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą pakartotinai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. B. pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį baustas 2021 m. kovo 18 d. nutarimu už veiką, padarytą 2020 m. gruodžio 14 d. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė 2021 m. spalio 13 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnio analogiško administracinio nusižengimo. Pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir šiuo atveju, todėl A. B. veika skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį.
5. Teismas atmeta A. B. teiginius apie tai, kad kelio ženklai galimai buvo netinkamai pastatyti sąmoningai ir piktybiškai, siekiant neteisėtu būdu surinkti kuo daugiau vietinės rinkliavos už transporto priemonių statymą Vilniaus mieste iš miestiečių ir miesto svečių. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tokie teiginiai nepagrįsti ir nelogiški. Pirmiausia pažymėtina, kad pagrindinis savivaldybės interesas, kad tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai sustodami mokamoje stovėjimo vietoje sumokėtų bet kokiu nuostatuose nurodytu būdu už tai vietinę rinkliavą į savivaldybės biudžetą. Tuo tarpu baudos už administracinius nusižengimus mokamos į valstybės biudžetą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra ekonomiškai naudinga sąmoningai ir piktybiškai klaidinti informaciniais stendais piliečius, kadangi dėl tokių sprendimų, nors ir būtų papildytas valstybės biudžetas, tačiau nukentėtų savivaldybės biudžetas.
6. Pareiškėjas skundu ginčija ir jam paskirtos nuobaudos dydį bei nurodo, kad jam už pakartotinį nusižengimą paskirta 10 Eur mažesnė bauda nei už pirminį nusižengimą, už kurį jis nubaustas 2022 m. sausio 17 d. nutarimu. Pareiškėjas nurodo, jog jam neaišku, kokiais kriterijais remiantis jam paskirta ne minimali, o ženkliai didesnė bauda.
7. ANK 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
8. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Pažymėtina, kad ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 40 iki 100 Eur. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu Institucijos pareigūnas, nustatęs vieną A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, paskyrė jam 60 Eur dydžio baudą, kuri 10 Eur mažesnė, nei ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis. Teismo vertinimu, paskirtos nuobaudos dydis šiuo atveju A. B. parinktas teisingai, nors skundžiamame nutarime nepagrįstai nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, taigi pakartotinumas įvertinamas asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį ir skiriant šios straipsnio dalies sankcijoje numatytą griežtesnę baudą, todėl antrą kartą vertinti pakartotinumą ir tuo remiantis sunkinti asmens padėtį nustatant analogišką atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas skundžiamą Institucijos nutarimą keičia ir šalina iš jo pirmiau minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei konstatuoja, kad byloje nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
10. Kartu pasisakant dėl A. B. paskirtos nuobaudos dydžio pažymėtina, kad pagal pirmiau minėtas ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad byloje nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Vertinant A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį pažymėtina, kad tai nėra šiurkštus nusižengimas, tačiau bylos aplinkybės rodo, kad jis padarytas veikiant pavojingesne kaltės forma – tiesiogine tyčia. Vertindamas A. B. asmenybę, teismas pažymi, kad jis dirbantis ir gaunantis pajamas, iš byloje esančios pažymos apie šio asmens padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, jis už analogišką priešingą teisei elgesį baustas 2019, 2021, 2022 metais, kas apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti šioje srityje teisės aktais nustatytų reikalavimų ir nedarantį išvadų iš ankstesnių analogiškų nuobaudų. Pažymėtina, kad ir kitus KET pažeidimus A. B. daro gana sistemingai, taigi jis nėra drausmingas eismo dalyvis (b. l. 65-74). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo skirti A. B. minimalią nuobaudą nėra pagrindo, todėl Institucijos pareigūnas, nors ir klaidingai nustatė pareiškėjo A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau pagrįstai skyrė jam baudą, kurios dydį nustatė didesnį nei minimalus ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudos dydis, tačiau nesiekiantį šioje sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio. Teismas neįžvelgia teisinio ir faktinio pagrindo paskirtą baudą švelninti.
11. Apibendrindamas tai, kas pirmiau aptarta, teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo A. B. skundą jame išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-828-2022 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti, pašalinant iš jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-828-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeisti bei nepripažinti A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.