- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-4320-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03624-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., jo atstovui advokatui E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. balandžio 22 d., apie 18 val. 20 min., Kauno r. sav., Šlienavos k., J. B. gatvėje, D. G., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Atsitrenkęs į kelio bortą, užvažiavo ant žalios vejos. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, žalia veja ir kelio bortas. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vairuotojas D. G. vartojo alkoholį. 2016 m. balandžio 22 d., 20.31 val. D. G. nustatytas 2,26 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 128; 221 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val. su draugu G. R. atvyko prie Kauno marių išgerti. Kadangi jo automobilio akumuliatorius yra silpnas, todėl automobilį pastatė ant gelžbetonio bordiūro, kad jį būtų lengviau nusivaryti, jei jis neužsivestų. Pasistatę automobilį, jie vartojo alkoholį. Automobilis visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje ir niekur nevažiavo. Mano, kad jokios žalos nepadarė, nes borteliai buvo išversti jau seniau. Ant žolės buvo užvažiavę, tačiau jos nesugadino. Vėliau tą bortelį, ant kurio buvo užvažiavęs, atstatė į vietą ir nuėjus pas seniūną, jis parašė, kad D. G. neturi jokių pretenzijų. Pareigūnams nurodė, kad nežino kas vairavo automobilį, nes buvo išsigandęs. Jiems siūlė 50 Eur kyšį, nes norėjo, kad automobilį nenutemptų į saugojimo aikštelę.
Liudytojas S. B. parodė, kad pirmadienį ar antradienį atėjo D. G. ir pasakė, kad jis kažką padarė. Jie nuvažiavo į aikštelę, kuri yra Samylų poilsiavietėje ir D. G. parodė vieną bortelį, kuris matėsi, kad yra atstatytas į vietą bei šalia jo sugrėbliuota žolė. Kadangi atstačius bortelį, jokia žala nebebuvo padaryta, todėl jis parašė raštelį D. G., kad seniūnija jam neturi pretenzijų.
Liudytojas G. R. parodė, kad po darbo savaitės jis kartu su D. G. nutarė pasibendrauti ir pasivaišinti. Su D. G. automobiliu jie nuvažiavo į aikštelę prie Kauno marių. Automobilį pastatė ant bortelio, nes sunkiai vedėsi jo automobilis. Po to sėdėdami automobilyje vartojo alkoholį. Po kurio laiko atvažiavo policija.
Liudytojas A. V. parodė, kad kiek prisimena, atvykus į įvykio vietą, rado automobilį, kuris buvo užvažiavęs ant kelio bortelio. Ant kelio matėsi ratų žymės iki vieno bortelio, toliau matėsi vejos išrausimas ir ratas buvo užvažiavęs ant kito bortelio, ant kurio automobilis buvo pakibęs. Vienas bortelis buvo išverstas ir nuskeltas, kiti buvo pabraižyti bei nuskelti. Iš to buvo sprendžiama, kad automobilis buksavo ir sustojo visiškai užstrigęs. Už automobilio vairo sėdėjo atsakomybėn traukiamas asmuo. Apžiūrėjus automobilį, buvo nustatyta, kad buvo apgadintas priekinis dešinys rato gaubtas ir ratlankis. Matėsi, kad nustatyti apgadinimai buvo padaryti šviežiai. Jei gerai prisimena, pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, vairuotojas teigė, kad nežino kas vairavo automobilį ir negalėjo paaiškinti kaip jis atsirado ant bortelio. Pasiūlius pasitikrinti girtumą, vairuotojas pradėjo siūlyti 50 Eur kyšį, prašydamas neforminti pažeidimo. Vairuotojas buvo neblaivus. Jų automobilis buvo nutransportuotas, nes neatsirado blaivaus asmens, kuris galėtų nuvairuoti automobilį.
Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, kad važinėjasi neblaivus vairuotojas ir prie marių aikštelėje užvažiavo ant bordiūro. Nuvykus nurodytu adresu, rado aikštelėje prie marių ant bordiūro užvažiavusį automobilį, o jame sėdinčius du asmenis. Kiek prisimena, automobilis kabėjo ant bortelo ir pats nebegalėjo nuvažiuoti. Nuo toliau nuversto bortelio iki tos vietos, kur pakibęs stovėjo automobilis, matėsi šviežiai išvažinėta žolė. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, prie vairo sėdintis asmuo teigė, kad nežino kas vairavo automobilį ir negalėjo paaiškinti kaip jis atsirado ant bortelio. Pasiūlius pasitikrinti girtumą, vairuotojas pradėjo siūlyti 50 Eur kyšį, teigdamas, kad jis vairavo automobilį, tačiau nenori nemalonumų bei prašė neforminti pažeidimo.
Liudytojas E. I. parodė, kad jis tiek atliekant tyrimą byloje, tiek pagal teismo pavedimą telefonu bendravo su įvykio liudytoja, kuri atvykti į policiją ir raštu parašyti paaiškinimą, atsisakė motyvuodama tuo, kad ji bijo susidorojimo. Telefonu mergina paaiškino, kad įvykio dieną kartu su draugu sėdėjo automobilyje ir matė, kai automobilio VW Passat vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio, pervažiavo kelio bortelius ir užvažiavo ant žalios vejos. Tada išlipo vos ant kojų pastovintis vairuotojas, atidarė variklio dangtį, uždaręs jį vėl sėdo į automobilį už jo vairo. Tada liudytoja apie įvykį pranešė policijai. Dėl įvykio metu padarytos žalos, E. I. susisiekė su seniūnija bei bendravo su seniūnu, kuris paaiškino, kad pas jį buvo atėjęs vyras ar vyrai, kurie sutvarkė bortelius, todėl seniūnas jiems pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo ir parašė pakvitavimą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu išverstas iš pagrindo kelio bortelis, taip pat, nuskeltas apibraižytas, išvažinėta žalia veja. Ant transporto priemonės VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti šie techniniai defektai – apgadintas priekinis dešinys rato gaubtas, ratlankis (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo ir bandymo papirkti policijos pareigūną, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad Šlienavoje, J. B. gatvės gale esančioje stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurį padarė galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai pastebėjo užvažiavusį ir pakibusį ant kelio bortelio automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei apžiūrint įvykio vietą pagal automobilio provėžas buvo pastebėtas išverstas ir apgadintas, t. y. nuskeltas vienas kelio bortelis. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo D. G., o priekinėje, keleivio vietoje sėdėjo G. R.. D. G. paklausus, kas vairavo automobilį, šis atsakė, kad nežino, o paaiškinti, kaip automobilis atsirado ant bortelio – negalėjo. Vėliau, priėjęs prie tarnybinio automobilio, kadangi buvo pakviestas pasitikrinti neblaivumą, D. G. į policijos pareigūnų alkotesterio atidarytą lagaminą įdėjo 50 Eur kupiūrą ir pasakė: „vyrai, neforminkit, nes aš vairavau, nereikia man nemalonumų, čia jums pinigai, kad nieko nebūtų ir nieko neformintumėt. Skirstomės, gerai?“. Tuomet pilietis buvo sulaikytas. Minėti kelio borteliai buvo apgadinti, o vejos velėna sudraskyta. Kelių policijos valdyboje D. G. aiškino, kad jis, būdamas blaivus, užvažiavo ant kelio bortelio ir negalėdamas nuo jo nuvažiuoti pradėjo vartoti alkoholį (b. l. 4; 5), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad tarnybos metu, siekiant nustatyti, ar eismo įvykio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims, susisiekus su Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos seniūnu S. B., šis paaiškino, kad žino apie eismo įvykį, D. G. eismo įvykio metu padarytą žalą pilnai atstatė, todėl jam paprašius, parašė raštą, kad pretenzijų D. G. seniūnija neturi. Eismo įvykio ROIK pažymėtas telefono numeris 863959692. Pastaruoju numeriu paskambinus atsiliepė merginą, kuris prisistatė vardu Kristina. Pastaroji savo duomenis įvardinti atsisakė, bet paminėjo, kad būnant automobilyje kartu su draugu, pastebėjo, kaip automobilis VW Passat automobilių stovėjimo aikštelėje trenkėsi į kelio bortą ir užvažiavęs ant žalios vejos užstrigo. Tada iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, atidarė variklio dangtį ir vėl uždaręs sėdo į automobilį. Kadangi vairuotojo elgesys sukėlė abejonių dėl jo blaivumo, eismo įvykio liudytojai iškvietė policiją (b. l. 6), D. G. paaiškinimas (b. l. 8), dokumentų kopijos (b. l. 9-10), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad D. G. 2016 m. balandžio 22 d., 20.31 val. nustatytas 2,26 promilės neblaivumas (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18-19), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 20), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 21), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 22), Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos raštas dėl autoįvykio Samylų seniūnijoje, iš kurio matyti, kad D. G. 2016 m. balandžio 26 d. pilnai atstatė bortelį į vietą ir pretenzijų D. G. atžvilgiu seniūnija neturi (b. l. 25), Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog telefonu buvo susisiekta su eismo įvykio liudytoja, tačiau ji prisistatyti bei pateikti savo asmens duomenis atsisakė teigdama, kad bijanti susidorojimo ir keršto, nes ji gyvena netoliese. Jos draugas M., kuris buvo tą vakarą kartu, yra iš Kauno ir jie abu matė, kai automobilio VW Passat vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio, pervažiavo kelio bortus ir užvažiavo ant žalios vejos. Tada išlipo vairuotojas, vos pastovintis ant kojų, atidarė variklio dangtį, uždaręs vėl sėdo į automobilio saloną už vairo. Tada liudininkė K. ir M. apie tai pranešė policijai( b. l. 45-46).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. kaltės nepripažino ir iškėlė versiją, kad 2016 m. balandžio 22 d. jis kelio bortelių bei vejos neapgadino, nes jis automobilį pastatė ant bortelio tik todėl, kad jo automobilio akumuliatorius buvo silpnas ir taip pastatydamas tikėjosi, kad jį bus lengviau nusivaryti, jei jis neužsivestų. Mano, kad dėl to nebuvo padaryta jokia žala, nes tą bortelį, ant kurio buvo užvažiavęs, vėliau atstatė į vietą ir seniūnas parašė, kad jokia žala nebuvo padaryta ir seniūnija D. G. neturi jokių pretenzijų. Jo iškeltą versiją pilnai patvirtino liudytojas G. R.. Minėto liudytojo parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra D. G. darbdavys, jo vadovaujamoje įmonėje dirba vairuotoju, bei liudytojas įvykio metu buvo kartu su D. G. ir kartu su juo girtavo D. G. automobilyje, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir duodamas D. G. palankius parodymus siekia, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės. Be to D. G. paaiškinimus ir liudytojo G. R. parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas A. V. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, rado automobilį, kuris buvo užvažiavęs ant kelio bortelio. Ant kelio matėsi ratų žymės iki vieno bortelio, toliau matėsi vejos išrausimas ir ratas buvo užvažiavęs ant kito bortelio, ant kurio automobilis buvo pakibęs. Vienas bortelis buvo išverstas ir nuskeltas, kiti buvo pabraižyti bei nuskelti. Iš to buvo sprendžiama, kad automobilis buksavo ir sustojo visiškai užstrigęs. Apžiūrėjus automobilį, buvo nustatyta, kad buvo apgadintas priekinis dešinys rato gaubtas ir ratlankis. Matėsi, kad nustatyti apgadinimai buvo padaryti šviežiai. Pasiūlius pasitikrinti girtumą, vairuotojas pradėjo siūlyti 50 Eur kyšį, prašydamas neforminti pažeidimo bei pripažino vairavęs automobilį. Iš byloje esančio A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog pagal gautą pranešimą apie tai, kad Šlienavoje, J. B. gatvės gale esančioje stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurį padarė galimai neblaivus vairuotojas, nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai pastebėjo užvažiavusį ir pakibusį ant kelio bortelio automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei apžiūrint įvykio vietą pagal automobilio provėžas buvo pastebėtas išverstas ir apgadintas, t. y. nuskeltas vienas kelio bortelis. Kelio borteliai buvo apgadinti bei vejos velėna sudraskyta. Iš tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, jog D. G. paklausus, kas vairavo automobilį, šis atsakė, kad nežino, o paaiškinti, kaip automobilis atsirado ant bortelio – negalėjo. Vėliau jį pakvietus pasitikinti neblaivumą, D. G. į policijos pareigūnų alkotesterio atidarytą lagaminą įdėjo 50 Eur kupiūrą ir pasakė: „vyrai, neforminkit, nes aš vairavau, nereikia man nemalonumų, čia jums pinigai, kad nieko nebūtų ir nieko neformintumėt. Skirstomės, gerai?“. Tuomet pilietis buvo sulaikytas. Kelių policijos valdyboje D. G. aiškino, kad jis, būdamas blaivus, užvažiavo ant kelio bortelio ir negalėdamas nuo jo nuvažiuoti, pradėjo vartoti alkoholį. Iš šių įrodymų matyti, kad tuo metu D. G. pripažino padaręs eismo įvykį. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir kito pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime bei pareigūnas A. K. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančio ROIK matyti, kad 2016 m. balandžio 22d. 20.00 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, jog Marių aikštelėje šalia Samylų piliakalnio automobilis VW Passat, vyšninės spalvos, kurio vairuotojas galimai neblaivus, užvažiavo ant kelkraščio ir šiuo metu ten stovi. (b. l. 21) Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus rašto matyti, kad telefonu susisiekus su eismo įvykio liudytoja, kuri prisistatyti bei pateikti savo asmens duomenis atsisakė teigdama, jog ji ir draugas Marius, kuris buvo tą vakarą kartu, matė, kai automobilio VW Passat vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio, pervažiavo kelio bortus ir užvažiavo ant žalios vejos. Tada išlipo vairuotojas, vos pastovintis ant kojų, atidarė variklio dangtį, uždaręs vėl sėdo į automobilio saloną už vairo. Tada liudininkė Kristina ir Marius apie tai pranešė policijai. ( b. l. 45-46) Iš byloje esančio disko su fotonuotraukomis matyti, kad išverstas kelio bortelis bei nuo jo iki automobilio rato matyti išvažinėta žolė, iš ko sprendžiama, kad buvo užvažiuota ant bortelio, kuris dėl to buvo išverstas bei po to galimai buksuojant arba didesniu greičiu buvo važiuota žole, kuri nuo to poveikio buvo išrausta, ir sustota prie kito bortelio. Iš liudytojo S. B. parodymų matyti, kad pas jį buvo atėjęs D. G. ir pasakė, kad jis kažką padarė. Nuvažiavo į aikštelę, kuri yra Samylų poilsiavietėje, D. G. parodė vieną bortelį, kuris matėsi, kad yra atstatytas į vietą bei šalia jo sugrėbliuota žolė. Kadangi atstačius bortelį, jokia žala nebebuvo padaryta, todėl jis parašė raštelį D. G., kad seniūnija jam neturi pretenzijų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. paaiškinime (b. l. 8) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad seniūnija jam pretenzijų neturi, ką patvirtino ir liudytojas S. B., tačiau žalos padarymą, t.y. kad įvykio metu buvo apgadinta veja ir kelio bortelis, patvirtina byloje esantys aukščiau išdėstyti įrodymai. Nors įvykio metu buvo padaryta nežymi žala ir D. G. pilnai atstatė bortelį, tačiau žalos dydis šioje byloje neturi lemiamos įtakos administracinei atsakomybei. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Kadangi bortelio ir vejos apgadinimo faktas yra nustatytas, teismas konstatuoja, kad D. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis.
Įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. balandžio 22 d., apie 18 val. 20 min., Kauno r. sav., Šlienavos k., J. B. gatvėje, D. G., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Atsitrenkęs į kelio bortą, užvažiavo ant žalios vejos. Eismo įvykio metu išverstas bortelis bei išvažinėta žalia veja, t.y. jie buvo apgadinti. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir D. G. kaltė yra pilnai įrodyta.
Pripažinus įrodytu, kad D. G. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas turtas – kelio bortas ir žalia veja, konstatuojama, kad D. G. galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, ieškos policija, todėl jam kilo pareiga, numatyta KET 221 punkte, nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau D. G., nepaisydamas šių reikalavimų, byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, kad D. G. paties eismo įvykio galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykio vartojo alkoholį. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir D. G. kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina administracinė nuobauda – bauda.
D. G. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Iš policijos informacinės sistemos duomenų (b. l. 21) matyti, kad pranešėja nurodė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Iš bylos duomenų (b. l. 13) matyti, kad vėliau D. G. buvo nustatytas 2,26 promilės neblaivumas. Sprendžiant nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, skyrimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad pažeidimo fiksavimo metu jis nepripažino padaręs eismo įvykį, stengėsi išvengti atsakomybės, nepadėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybių.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30 ² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nutaria:
D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.