Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. balandžio 22 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas transporto prie­monę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Atsi­tren­kęs į kelio bortą, užvažiavo ant žalios vejos. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, žalia veja ir kelio bortas. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vairuotojas D. G. vartojo alkoholį. 2016 m. balandžio 22 d., 20.31 val. D. G. nustatytas 2,26 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 128; 221 punktų rei­ka­lavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu D. G. pripažino padarius ad­mi­nistracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažei­di­mų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė ad­mi­nis­tracines nuobaudas: pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 650 Eur baudą su teisės vairuoti trans­por­to priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 35 Eur bau­dą. Pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sun­kes­nįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskyrė 650 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Apeliaciniame skunde D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

3.1. Nurodo, kad D. G. pažeidimą padarė 2016 m balandžio 22 d., 18.20 val., tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo užpildytas Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. tik 2016 m. gegužės 4 d. Skunde pažymėta, jog pirminis įrodymų šaltinis - liudytoja K. į teis­mo posėdį neatvyko, nepranešė teismui, kas jai žinoma byloje, buvo teismo atleista nuo liu­dytojo parodymų davimo, nors ATPK 276 str. 2 d. nuostatos reikalavo ją apklausti. E. I. savo tarnybiniame pranešime surašė detalesnes įvykio aplinkybes iš pokalbio telefonu su mergina, vardu K., kuri paminėjo skirtingas aplinkybes; t. y. kad au­tomobilis „VW Passat“ neužvažiavo, o trenkėsi į kelio bortą ir užvažiavęs ant žalios vejos, užstrigo. K. pranešimas buvo patobulintas ir paredaguotas apelianto nenaudai.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad eismo įvykio vietos schemoje yra ne apelianto parašas ir ne jo ran­ka įrašytas vardas bei pavardė. Schemą palyginus su automobilio nuotraukomis, esan­čio­mis bylos medžiagoje, akivaizdžiai matyti, kad automobilis nebuvo pakibęs ant kelio bor­te­lio, o kairės pusės priekiniais ir galiniais ratais rėmėsi į automobilių stovėjimo aikštelės dan­gą. Automobilių dešinės pusės priekiniai ir galiniai ratai rėmėsi į pievą šalia aikštelės, tačiau ne į veją. Automobilio nurodymas policijos sudarytoje eismo įvykio schemoje yra me­lagingas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde nesutinkama su nenustatytų asmenų suklastotos eismo įvykio vietos schemos papildomų duomenų apie eismo įvykį išvada apie apgadintą priekinį dešinį rato gaubtą ir ratlankį, kurią teismas pripažino pa­grįs­ta. Pareigūnai fotografavę automobilį ir tariamai išverstą automobilių stovėjimo aikštelės bor­tą, neužfiksavo automobilio apgadinto priekinio dešiniojo rato gaubto ir ratlankio. Nega­lima pasitikėti šiuo apelianto nepasirašytu dokumentu, nes jame bei policijos parei­gū­nų A. V. ir A. K. dėstomos įvykio aplinkybės neatitinka realių faktų.

3.3. Apeliantas nurodo, kad jis nuvažiavo ne nuo kelio, o niekur neregistruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios savininkas neaiškus. Šioje bešeimininkėje automobilių sto­vė­ji­mo aikštelėje, jis palypėjo ant krašto borto, pieva pavažiavo kelis metrus ir pastatė auto­mo­bi­lį taip, kad būtų galima nustumti ir užvesti automobilį. Todėl protokole neteisingai nuro­dy­ta tariamo pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini). Ji turėjo būti nu­ro­dyta - (duomenys neskelbtini), šalia 77,4820 ha žemės sklypo, kurio uni­ka­lus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apeliantas užvažiavo ant natūralios pievos, bet ne ant vejos. Jeigu bortas būtų išverstas apelianto, iš borto sąlyčio kraštinės su aikštelės asfaltu, nebūtų už­augę kuokštai kiaulpienių, kuriems buvo tarpas augti dėl jau anksčiau išversto borto. Apelianto teigimu, judant jo automobiliui nebuvo sugadintas joks turtas, todėl nebuvo eis­mo įvykio. Taip pat pažymi, jog alkoholį pradėjo vartoti atvykęs į aikštelė, o ne po eismo įvykio.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių poli­ci­jos valdybos Administracinės veiklos skyrius su D. G. apeliaciniu skundu nesutinka, pra­šo jo neten­kinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepa­keistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. G. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplin­ky­bių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikš­min­gas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vi­mai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių pa­ti­ki­mu­mas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nus­ta­tymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsiti­ki­ni­mas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­ja­mi reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrody­mas ats­ki­rai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mo­sios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog D. G., vairuodamas transpor­to priemonę buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo auto­mo­bilio ir nuvažiavo nuo kelio. Atsitrenkęs į kelio bortą, užvažiavo ant žalios vejos. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vairuotojas D. G. vartojo alkoholį. Faktą, kad D. G. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, įrodo liudytojų parodymai, iš dalies paties D. G. parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei kita bylos medžiaga. Kaip vieną iš skundo argumentų D. G. nurodo, jog pažeidimas buvo padarytas 2016 m balandžio 22 d., 18.20 val., tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo užpildytas tik 2016 m. gegužės 4 d. Atmesdamas šį skundo argumentą teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas ir asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn išnagrinėjus bylos aplinkybes ir įsitikinus asmens kalte, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pareigūnai neturi pareigos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą tik atvykę į įvykio vietą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai neapklausė apie įvykį pranešusios liudytojos K. E. I. tarnybiniame pranešime surašė detalesnes įvykio aplinkybes iš pokalbio telefonu su mergina, vardu K. Atmesdamas šiuos skundo argumentus teismas pažymi, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplin­ky­bės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (parei­gū­no), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog D. G. padarė jam inkriminuotus administracinės tei­sės pažeidimus, patvirtina visuma aplinkybių. Apie įvykį pranešusi K. nurodė, kad paste­bė­jo, kaip automobilis VW Passat automobilių stovėjimo aikštelėje trenkėsi į kelio bortą ir už­va­žiavęs ant žalios vejos užstrigo. Tada iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, atidarė va­riklio dangtį ir vėl uždaręs sėdo į automobilį. Kadangi vairuotojo elgesys sukėlė abejonių dėl jo blaivumo, eismo įvykio liudytoja iškvietė policiją. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, minėtos ap­linkybės pasitvirtino: policijos pareigūnai pastebėjo užvažiavusį ir pakibusį ant kelio bortelio automobilį, apžiūrint įvykio vietą pagal automobilio provėžas buvo pastebėtas išverstas ir apga­din­tas vienas kelio bortelis. Tą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eis­mo įvykio vietos schema (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-6) bei kita bylos medžiaga. Pakartotinai susisiekus su apie įvykių pranešusia K., ji nurodė tapa­čias aplinkybes, todėl skundo argumentai, jog ji įvykio aplinkybes patobulino, atmetami kaip nepa­grįsti. Mažareikšmiai neatitikimai, užfiksuoti pokalbio metu su apie įvykį pranešusiu as­me­niu, nelaikytina iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo ja abejoti, kadangi tai nepaneigia apelianto kaltės ir nepatvirtina aplinkybės, kad nepadarė eismo įvykio. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad eismo įvykio vietos schemoje ne jo parašas. Teismas pažymi, jog įvykio metu D. G. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas, todėl tai galėjo turėti įtakos apeliantui pasirašinėjant. Pareigūnai, užpildę eismo įvykio vietos schemą, nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti by­los baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenus­ta­ty­ta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Todėl argumentai, jog kažkas galėjo suklastoti minėtą schemą, atmetami kaip nepagrįsti. Skunde taip pat teigiama, jog schemą palyginus su automobilio nuotraukomis, esančiomis bylos medžiagoje, matyti, kad automobilis nebuvo pakibęs ant kelio bortelio. Teismas atkreipia dėmesį, jog bortelis yra nedidelio aukščio, todėl automobilio dugnui užsikabinus ant bortelio, vizualiai pakilusių transporto priemonės ratų nesimatė. Aplinkybė, jog automobilio ratai rėmėsi į aukštelės dangą, negali nei patvirtinti nei pa­neigti aplinkybės, jog automobilio dugnas buvo užsikabinęs už nedidelio aukščio bortelio. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, automobilio apgadinimai yra užfiksuoti eismo įvy­kio schemoje (b. l. 3). Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas su policijos pareigūnais, įforminusiais ir tyrusiais pažeidimą, anksčiau būtų turėjęs konfliktinių situacijų, byloje nenustatytas motyvas, jog pareigūnai galėtų nepagrįstai kaltinti D. G. ir nurodyti melagingus duomenis pildydami eismo įvykio schema, todėl pirmosios ins­tancijos teis­mas pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu grįsdamas D. G. kaltę dėl padarytų pažeidimų. D. G. teigia, jog pieva ir bortelis niekam nepriklauso, jis nuvažiavo ne nuo kelio, o niekur neregistruotoje aikštelėje. Šiuos skundo argumentus paneigia byloje esantis (duomenys neskelbtini) rajo­no savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas, iš kurio matyti, kad už minėtos vejos ir kelio bortelio tvarkymą yra atsakinga minėta seniūnija (b. l. 25-26). Teismo posėdžio metu apklaustas seniū­nas S. B. parodė, kad aikštelė yra (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, seniūnijos teritorijoje (b. l. 58), todėl argumentai, jog aikštelė niekam nepriklauso yra atmetami kaip nepagrįsti. D. G. pažeidimą padarė aikštelėje, šalia kurios yra įrengti šaligatviai bei užsėta žolė, aikštele ir veja rūpinasi (duomenys neskelbtini) seniūnija, tai nėra neprižiūrima pieva, todėl teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog D. G. neišvažinėjo vejos. Aplinkybė, jog prie bortelio augo pienės, taip pat negali nei patvirtinti nei paneigti, jog buvo padarytas eismo įvykis ir išverstas bortelis. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, ape­lia­ci­nės instancijos teismas daro išvadą, kad D. G. administracinėn atsakomybėn pa­trauk­tas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda nėra per griežta, ati­tinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo as­me­nybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo pri­im­tas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.