Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą priėmusios institucijos – Civilinės aviacijos administracijos atstovams J. G. ir V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Civilinės aviacijos administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 69 ATN-3 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA) pareigūnas 2012-08-28 V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2012 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir oro vežėjas, Bendrovė) skrydis LLC3206 iš Hurgados į Vilnių (toliau – Skrydis) buvo atidėtas daugiau nei 8 valandoms: skrydžio bilietuose nurodytas išskridimo iš Hurgados laikas – 10.00 val., faktinis išskridimo laikas – 18.05 val. Dėl minėto skrydžio atidėjimo T. G., G. Š., G. G. ir J. V. (toliau – Keleiviai) galutinį skrydžio punktą, Vilnių, pasiekė apie aštuonias valandas vėliau, nei buvo planuota. Oro vežėjo teigimu skrydžio laikas buvo pakeistas likus penkioms dienoms iki skrydžio ir apie tai informuotas skrydžio užsakovas UAB „Novaturas“, o šis apie skrydžio laiko pakeitimą informavo keleivius. CAA atlikusi tyrimą nustatė, kad skrydis atidėtas ne dėl ypatingų aplinkybių ir vadovaudamasi Europos teisingumo teismo sprendimo C-402/07 ir C-432/07 bylose dėl kompensacijos keleiviams, kurie dėl skrydžio vėlavimo galutinę paskirties vietą pasiekė trimis ir daugiau valandų vėliau nei buvo planuota (toliau - ETT sprendimas) nuostatomis bei Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. Reglamento (EB) 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau - Reglamentas (EB) 261/2004), 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis nurodė oro vežėjui sumokėti Keleiviams kompensacijas ir nustatė terminą iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., per kurį oro vežėjas turėjo atsiskaityti su Keleiviais. Oro vežėjas 2012 m. rugpjūčio 6 d. informavo CAA, kad nesutinka su jos sprendimu ir neturi teisinės pareigos mokėti Keleiviams kompensacijų, nes esą minėtas skrydis nevėlavo, tik iš anksto buvo pakeistas skrydžio tvarkaraštis, o keleiviai apie tai informuoti iš anksto. CAA sutinka, kad oro vežėjas turi teisę keisti skrydžio tvarkaraštį ar grafiką. Tačiau tvarkaraščio/grafiko keitimą, dėl kurio skrydis, į kurį buvo rezervuota bent viena vieta, buvo įvykdytas vėliau, vertina tik kaip skrydžio atidėjimo priežastį ar priemonę, bet ne kaip atskirą atvejį, kuriam nėra taikomas minėtas reglamentas. Bet kokį skrydžio atidėjimą neatsižvelgiant į jo priežastis (dėl tvarkaraščio pakeitimo, techninio orlaivio gedimo, blogų oro sąlygų, streiko ir t.t.) CAA vertina kaip skrydžio atidėjimą, kuris sukelia atitinkamas pasekmes, apibrėžtas Reglamente (EB) 261/2004 ir ETT sprendime. Nagrinėjamas skrydis daugiau nei 8 valandoms buvo atidėtas iš anksto, likus 5 dienoms iki skrydžio, ir oro vežėjas nepateikė argumentų, kad šį atidėjimą nulėmė ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Todėl vadovaudamasi ETT sprendimu CAA mano, kad oro vežėjas privalo išmokėti minėto skrydžio Keleiviams kompensacijas, po 400 eurų kiekvienam. Kompensacijos keleiviams iki šios dienos neišmokėtos. Bendrovės atsisakymas išmokėti 400 eurų kompensaciją Keleiviams laikytinas Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų pažeidimu, atsižvelgiant į ETT sprendimo nuostatas. V. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 115¹ straipsnį.

2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu CAA už ATPK 115¹ straipsnyje numatytą pažeidimą V. K. skyrė 1500 Lt baudą. Nutarime nurodoma, kad nagrinėjant T. G.. G. Š., G. G. ir J. V. skundus nustatyta, kad:

2012 m. birželio 6 d. Bendrovė suplanavo Skrydį atidėti aštuonioms valandoms ir dėl to pakeitė Skrydžio grafiką. Apie Skrydžio laiko pakeitimą bendrovė 2012-06-06 informavo Skrydžio užsakovus UAB „TEZ TOUR“ ir UAB „Novaturas“. Pastarieji turėjo informuoti savo Klientus - keleivius. Bendrovė teigia, kad Keleiviai buvo informuoti apie Skrydžio laiko pakeitimus 2012-06-06, tačiau nepateikė pakankamų įrodymų, kad Keleiviai buvo informuoti minėtą dieną;Keleiviai teigia apie Skrydžio laiko pakeitimą buvę informuoti 2012 m. birželio 8 d. SMS žinutėmis į mobiliuosius telefonus;Nagrinėjamo Skrydžio laiko keitimą, dėl kurio Skrydis, į kurį buvo rezervuotos Keleivių vietos, buvo įvykdytas beveik aštuoniomis valandomis vėliau nei planuota iš pradžių, CAA vertina kaip Skrydžio atidėjimą, nepaisant to, kad Skrydžio atidėjimas buvo suplanuotas iš anksto ir, kad Keleiviams apie jį buvo pranešta iki Skrydžio likus mažiau negu 14 dienų. CAA konstatavo, kad Bendrovė nepateikė argumentų, įrodančių, kad Skrydžio atidėjimą nulėmė ypatingos aplinkybės, ar kad Skrydžio atidėjimo nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, ar kad tokių priemonių nebūtų buvę galima imtis. Todėl, atsižvelgdama į visas čia paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi ETT sprendimu, kuriame teismas nustatė, kad keleiviai, kurie dėl skrydžio atidėjimo galutinę paskirties vietą pasiekia 3 ar daugiau valandų vėliau, negu oro vežėjo buvo planuota iš pradžių, turi tokią pat teisę į kompensaciją, numatytą Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnyje, kaip ir atšauktų skrydžių keleiviai. CAA padarė išvadą, kad Bendrovė privalo sumokėti Keleiviams kompensaciją, numatytą Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte: po 400 eurų kiekvienam ir nurodė terminą, per kurį bendrovė turėjo atsiskaityti su Keleiviais;

Bendrovė 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. OC-125 informavo CAA nesutinkanti su CAA sprendimu dėl Reglamento (EB) 261/2004 taikymo sąlygų ir mananti, kad ji neprivalo sumokėti Keleiviams kompensacijų. Savo nesutikimą bendrovė grindė tuo, kad nelaikanti skrydžio tvarkaraščio išankstinio pakeitimo, apie kurį keleiviai buvę iš anksto informuoti, skrydžio atidėjimu, kad skrydžio tvarkaraščio keitimo atvejo Reglamentas (EB) 261/2004 nereglamentuoja, ir dėl to ETT sprendimas nagrinėjamu atveju Bendrovei netaikytinas. Be to, keleiviai neatvyko į oro uostą registruotis pradiniu skrydžio laiku, nurodytu jų bilietuose, todėl pagal Reglamento (EB) 261/2004 3 straipsnio 2 dalį Keleiviams netaikytinos Reglamento (EB) 261/2004 nuostatos;Bendrovei atsisakius mokėti kompensacijas Keleiviams už beveik 8 valandoms atidėtą skrydį CAA konstatavo Reglamento (EB) 261/2004, kuriame apibrėžtos keleivių teisės buvo praplėstos ETT sprendimu, pažeidimą ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. surašė Bendroves direktoriui V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68 ATP-8 (toliau - Protokolas). V. K. 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame paaiškinime pranešė nesutinkantis su tuo, kad buvo įvykdytas Protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas, ir prašė jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Savo nesutikimą su jam inkriminuojamu pažeidimu V. K. grindė tuo, kad Skrydis esą nebuvo atidėtas, o buvo pakeistas Skrydžio tvarkaraštis, apie pakeitimą Keleiviai informuoti prieš 5 dienas iki Skrydžio; Pasak V. K., Reglamentas (EB) 261/2004 nenumato oro vežėjo prievolės mokėti keleiviui kompensacijos tvarkaraščio išankstinio pakeitimo atveju, kai keleivis įspėjamas iš anksto ir neatvyksta registruotis į oro uostą. V. K. nuomone kompensacija pagal ETT sprendimą priklausanti keleiviui tik konkrečiu atveju, tai yra, kai keleivis atvyksta į oro uostą ir ten sužino apie skrydžio laiko atidėjimą, tai yra, kai keleivis iš anksto nebūna įspėtas apie skrydžio atidėjimą, bei kai kitos faktinės skrydžio laiko atidėjimo aplinkybės sutampa (sutampa ralio decidendi). V. K. paaiškinime taip pat nurodė, kad poveikis keleiviams ir jų planams visiškai skiriasi kai jie apie skrydžio laiko atidėjimą sužino tik atvykę į oro uostą, nuo poveikio, kurį patiria apie skrydžio atidėjimą sužinoję prieš 5 dienas. Jis teigė, kad Bendrovė teisėtai, pagal Bendrovės „Bendrųjų keleivių ir bagažo vežimo sąlygų“ nuostatas iš anksto perplanavo Skrydžio tvarkaraštį ir įspėjo apie tai keleivius. Kadangi keleiviai pretenzijų dėl to iki Skrydžio nereiškė, Bendrovė preziumavo, kad keleiviai su tokiu tvarkaraščio pakeitimu sutiko ir jokių pretenzijų Bendrovei neturi;

6) CAA išnagrinėjo Bendrovės direktoriaus V. K. paaiškinimą ir atmetė jo nesutikimo argumentus. Laikydamasi šiame nutarime aukščiau 3 punkte išdėstytų argumentų CAA konstatavo, kad Skrydis buvo atidėtas beveik aštuonioms valandoms ir Keleiviai dėl skrydžio laiko pakeitimo pasiekė galutinę paskirties vietą - Vilnių beveik 8 valandomis vėliau, negu buvo iš pradžių Bendrovės planuota ir nurodyta patvirtintose Keleivių rezervacijose. Bendrovės Skrydis yra užsakomasis skrydis. Užsakomiesiems skrydžiams tvarkaraščiai nėra tvirtinami, jie tvirtinami tik reguliariesiems skrydžiams, todėl CAA mano, kad nagrinėjamas Skrydžio laiko pakeitimas nėra tvarkaraščio pakeitimas, o Skrydžio atidėjimas. Panašiai skrydžio atidėjimas arba vėlavimas aiškinamas ir ETT sprendimo aiškinamosios dalies 31 ir 32 punktuose. Todėl, CAA nuomone, nagrinėjamu atveju Reglamentas (EB) 261/2004 ir ETT sprendimas yra taikytini. Pagal Reglamento 3 straipsnio 2 dalį, Reglamentas (EB) 2612/2004 taikomas, kai keleiviai turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgalioto atstovo iš anksto raštu nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas - ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko. Keleiviai atvyko registruotis į Skrydį Bendrovės ar turizmo kelionių organizatoriaus nurodytu nauju laiku ir jiems nebuvo būtina atvykti registruotis pradinio skrydžio, nurodyto Keleivių skrydžio bilietuose, laiku tam, kad Reglamentas (EB) 261/2004 būtų taikomas. ETT sprendimas ir šio sprendimo pagrindimas akcentuoja ne pradines įvykio sąlygas, tai yra ne kada keleiviai sužinojo apie skrydžio atidėjimą, o kokį neigiamą poveikį keleiviai patyrė dėl tokio atidėjimo. ETT sprendimo aiškinime yra lyginami atidėtų ilgam laikui skrydžių keleivių ir atšauktų skrydžių keleivių patiriami nemalonumai ir nepatogumai, o būtent, prarastas laikas (ETT sprendimo aiškinamosios dalies 50, 52, 53. 54 ir 56 punktai). Akcentuodamas keleivių patiriamų nepatogumų panašumą skrydžių vėlavimo ir atšaukimo atvejais ETT teismas praplėtė ilgam laikui atidėtų skrydžių keleivių teises, prilygindamas jas atšauktų skrydžių keleivių teisėms į kompensaciją, numatytą Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnyje. Teisę į kompensaciją pagal Reglamento (EB) 261/2004 5 straipsnį turi keleivis, kurio skrydis yra atšaukiamas likus ne daugiau kaip 14 dienų iki skrydžio. Kartu su kompensacija jis taip pat turi teisę ir į nemokamą nukreipimą skristi į galutinį punktą kitu maršrutu kaip galima greičiau ar kitu keleiviui tinkamu laiku. Keleivis neturi teisės į kompensaciją už atšauktą skrydį, jeigu jam apie skrydžio atšaukimą pranešama likus mažiau nei 7 dienoms iki skrydžio ir pasiūloma keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykstant į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Keleivis taip pat neturi teisės į kompensaciją, jeigu jo skrydis yra atšaukiamas arba atidedamas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Nagrinėjamu atveju Keleiviai buvo informuoti apie skrydžio laiko pakeitimą likus mažiau nei 7 dienoms ir jie išvyko bei atvyko į galutinę paskirties vietą beveik 8 valandomis vėliau. Todėl išlyga, atleidžianti Bendrovę nuo atsakomybės mokėti Keleiviams kompensacijas, netaikytina. ETT savo sprendime nenagrinėja klausimo apie poveikio keleiviams skirtumą, kai šie informuojami apie skrydžio atšaukimą ar atidėjimą iš anksto ar prieš pat planuotą skrydį. Reglamentas šiuo klausimu yra nubrėžęs aiškią 14 dienų ribą bei nuo 2 valandų iki 4 valandų skirtumą tarp iš pradžių planuotų ir pakeistų skrydžių. Oro vežėjui peržengusiam minėtą ribą reglamentas nustato atitinkamas prievoles keleivių atžvilgiu. ETT savo sprendimu sulygino atšauktų ir ilgam laikui atidėtų skrydžių keleivių teises į kompensaciją, todėl CAA nuomone ilgam laikui atidėto skrydžio keleivių atžvilgiu yra taikytini Reglamento (EB) 261/2004 5 straipsnio 1 dalies (c) punkte nustatyti terminai. Nagrinėjamu atveju Bendrovei negali būti pritaikyta Reglamento (EB) 261/2004 5 straipsnio 1 dalies (c) punkte nustatyta išlyga, atleidžianti Bendrovę nuo atsakomybės mokėti Keleiviams kompensacijas. CAA dar kartą patvirtina, kad ji neneigia Bendrovės teisės keisti skrydžių laiką ir atšaukti skrydžius, tačiau minėti veiksmai neatsietini nuo Bendrovės prievolių keleiviams pagal Reglamentą (EB) 261/2004. Reglamento (EB) 261/2004 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės keleivių atžvilgiu pagal ši reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančių nukrypti arba ribojančią nuostatą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė 2012 m. birželio 11 d. beveik 8 valandoms atidėjo Skrydį ir dėl to Keleiviai beveik 8 valandomis vėliau pasiekė galutinį kelionės punktą - Vilnių, o Bendrovė atsisakė mokėti Keleiviams kompensaciją, kuri Keleiviams nagrinėjamu atveju priklauso pagal ETT sprendimą ir Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, nuspręsta, kad V. K. padarė ATPK 115¹ straipsnyje numatytą pažeidimą.

V. K. pateikė teismui skundą bei patikslintą skundą, kuriuose prašė panaikinti CAA 2012-09-07 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunduose nurodė, kad CAA daro nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad keleiviai buvo informuoti apie atnaujintą skrydžio laiką prieš 5 dienas. Tai patvirtina pateikti Bendrovės 2012-07-09 raštas Nr. OC-105 bei UAB „TEZ TOUR“ ir UAB „Novaturas“ patvirtinimai. Taip pat nurodo, kad Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 išankstinio skrydžio tvarkaraščio laiko pakeitimo nereglamentuoja ir kompensacijos tokiu atveju nenumato. Reglamento 1 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia Reglamento taikymo sritį ir ribas, nustatydama, kad Reglamentas nustato keleivių teises ir yra taikomas 3 atvejais, o būtent, kai: a) keleivius be jų sutikimo atsisakoma vežti, b) keleivių skrydis yra atšaukiamas, c) keleivių skrydis yra atidedamas. Skrydis atidėtas nebuvo, o pasikeitė Skrydžio tvarkaraštis, t.y. prieš 5 dienas iki Skrydžio, t.y. 2012 m. birželio 6 d., išskridimo laikas buvo pakeistas iš 10:00 val. į 18:05 val. ir apie tai iš anksto buvo perspėti Skrydžio keleiviai. Tokiu atveju kompensacija Keleiviams, numatyta Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte, nepriklauso ir neturi būti mokama, nes nei Reglamentas, nei ETT sprendimas kompensacijos mokėjimo tvarkaraščio pakeitimo atveju, kai keleiviai yra įspėjami iš anksto ir registracijai į oro uostą neatvyksta, nereglamentuoja ir nenumato. Nei Reglamentas, nei ETT sprendimas šiuo atveju nėra taikytini ir jis negali būti laikomas juos pažeidusiu. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalimi jis yra taikomas tik tuo atveju, jei keleiviai: a) turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą, atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku. Pažymėtina, kad ši nuostata, konkrečiai nurodanti Reglamento taikymo sritį, dar kartą patvirtina Bendrovės teiginio dėl Reglamento taikymo apimties teisingumą, nes pažymi, kad Reglamento taikymui 1) keleivis turi atvykti registracijai, ir 2) keleivis turi atvykti registracijai kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto nustatytu laiku. Pažymėtina, kad Skrydžio Keleiviams neatvykus registruotis pirminiu Skrydžio laiku, kai jie buvo iš anksto perspėti apie tvarkaraščio pakeitimą, negali būti pritaikomos ir Reglamento nuostatos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Reglamentas negali būti taikomas bei skrydžio atšaukimas ir atidėjimas negali būti prilyginami išankstiniam tvarkaraščio pakeitimui, nes esant tvarkaraščio pakeitimui keleivis paskirties vietą gali pasiekti ir anksčiau, tokiu atveju būtų neaišku kaip turėtų būti interpretuojamas Reglamentas, kai dėl tvarkaraščio pakeitimo keleivis paskirties vietą pasiekia anksčiau nei numatyta pagal ankstesnį tvarkaraštį. Todėl negalima ir nėra pagrindo sutapatinti skrydžio laiko atidėjimo, bei skrydžio atšaukimo su skrydžio tvarkaraščio pakeitimu, kai keleiviai yra įspėjami iš anksto ir neatvyksta registruotis. Taip pat teigia, kad teisė į kompensaciją atidėjus skrydį nėra nurodyta Reglamente, ši teisė buvo nustatyta ETT sprendimu praplečiant Reglamento taikymo ribas ir nustatant, kad tam tikrais atvejais atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginami atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją prasme. Tokia teisė į kompensaciją atidėjus skrydį buvo išaiškinta ETT sprendime kaip priklausanti keleiviams konkrečiu atveju, t.y. kai keleivis atvyko registracijai į oro uostą, ten sužinojo apie skrydžio laiko atidėjimą (ETT sprendimo aiškinamosios dalies 12, 20 punktai), bei kitos faktinės skrydžio laiko atidėjimo aplinkybės sutampa (sutampa ratio decidendi). Atitinkamai ne tik Reglamento nuostatos negali būti taikomos kalbant apie tvarkaraščio pakeitimą, kai Keleiviai yra įspėti iš anksto, bet tuo labiau negali būti pritaikomas ETT sprendimas, kuris nurodo kompensacijos mokėjimo pareigą konkrečiu atveju, t.y. kai keleiviai atvyko registracijai į oro uostą ir ten sužinojo apie atidėtą skrydį. Atkreipia dėmesį, kad ETT pasisakė ir sukūrė precedentą būtent tokiam atvejui, kai keleiviai apie atidėtą skrydį sužinojo tik atvykę registracijai, nustatydamas, kad tokiais atvejais keleiviams kompensacija pagal Reglamento 7 str. priklauso, nes jie gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams. Teismas pasakė, kad nagrinėjamu atveju poveikis keleiviui atvykus registracijai į oro uostą ir ten sužinojus apie skrydžio laiko atidėjimą, yra prilyginamas žalai, kuri yra padaroma atšaukus skrydį ar nukreipus skrydį kitu maršrutu. Pažymėtina, kad ETT sprendime palygino tik šiuos du konkrečius atvejus ir precedentas sukurtas ETT sprendimu negali būti taikomas esant skirtingoms aplinkybėms. Priešingas išaiškinimas prieštarauja precedentų taikymo taisyklėms (konkrečiai, ratio decidenti sutapimui) ir yra visiškai nepagrįstas. CAA neturėjo pagrindo praplėsti ETT sprendimo taikymo srities ir ribų, sutapatinti išankstinio tvarkaraščio pakeitimo su skrydžio laiko atidėjimu, tuo labiau nurodyti, kad iš anksto pakeitus skrydžio tvarkaraštį Keleiviams turi būti mokama kompensacija, numatyta Reglamente už skrydžio atšaukimą. Papildomai pažymėjo, kad poveikis keleiviams ir jų planams atvykus registruotis į oro uostą ir sužinojus apie skrydžio laiko atidėjimą, bei poveikis pakeitus tvarkaraštį ir keleivius apie tai įspėjus iš anksto prieš 5 dienas, yra visiškai skirtingas, kadangi įspėjus keleivius prieš 5 dienas keleiviai turi galimybę pakeisti savo planus ir atitinkamai susiplanuoti savo laiką, o tuo atveju, jei toks tvarkaraščio pakeitimas keleivių netenkina, pareikalauti kompensacijos už įsigytą bilietą ir t.t. Nesutinka su CAA vertinimu, kad vienintelis kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi sprendžiant, ar yra taikomas ETT sprendimas, yra faktas, kad keleiviai galutinę paskirties vietą pasiekia 3 ar daugiau valandų vėliau nei buvo anksčiau numatyta. Neatsižvelgiama į tai, kad vertinant prarastą laiką, ETT vertino tai, kad keleiviai, tik atvykę į oro uostą buvo informuoti apie neišvengiamą laiko praradimą ir buvo priversti laukti skrydžio oro uoste ir būtent ši aplinkybė buvo prilyginta žalai, kurią patiria atšauktų skrydžių keleiviai. Be to keleiviai, įspėti apie skrydžio laiko pakeitimus iš anksto, gali atsisakyti skrydžio, pasirinkti kitą skrydį bei reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą pinigų sumą. Kadangi tokio kriterijaus ETT sprendime nevertino ir neaptarė, atitinkamai negalima taikyti skrydžio laiko atidėjimo ir tvarkaraščio išankstinio pakeitimo analogijos, nes faktinės aplinkybės labai skiriasi. Dėl minėtų aplinkybių tvarkaraščio pakeitimas, Keleivius įspėjus iš anksto, negali būti prilyginamas skrydžio laiko atidėjimui, numatytam Reglamente ir ETT sprendime, ir CAA nepagrįstai vertina Skrydžio tvarkaraščio pakeitimą kaip Skrydžio laiko atidėjimą, kuris sukelia pasekmes, apibrėžtas Reglamente ir ETT sprendime. Papildomai pažymėjo, kad CAA nutarime nurodė, kad tvarkaraščio pakeitimą prilygina skrydžio laiko atidėjimui. Nors Reglamente skrydžio laiko atidėjimo sąvoka nėra apibrėžta, bet ETT sprendimo aiškinamosios dalies 32 str. nurodoma, kad skrydis Reglamento 6 str. prasme yra laikomas „atidėtu“ jeigu skrydis turėjo būti vykdomas nustatytu laiku, tačiau skrydžio faktinis išskridimo laikas yra vėlesnis nei planuotas išskridimo laikas. Atitinkamai tai dar kartą įrodo, kad nėra pagrindo prilyginti išankstinio Skrydžio tvarkaraščio pakeitimo skrydžio atidėjimui ar atšaukimui, nes tvarkaraščio pakeitimo atveju Skrydis buvo vykdomas nustatytu laiku.

Papildomai pažymėjo, kad ETT sprendime nėra net užuominų apie tai, kad skrydžio tvarkaraščio pakeitimas prilyginamas skrydžio atšaukimui, ar kad kompensacija keleiviams turėtų būti mokama ir skrydžio tvarkaraščio pakeitimo atveju, kai keleiviai apie tai įspėjami iš anksto. CAA nepagrįstai pritaikė Reglamento ir ETT sprendimo analogijas. Taip pat teigė, kad nesant nei Europos Komisijos nei Europos Teisingumo Teismo ar kitos institucijos oficialaus išaiškinimo dėl tvarkaraščio pakeitimo teisinio reglamentavimo, negali būti pritaikomi teisės aktai ar precedentai, kurie iš esmės reglamentuoja visiškai skirtingus atvejus. Tai, kad Reglamentas, o tuo labiau ETT sprendimas tvarkaraščio pakeitimo nereglamentuoja patvirtino ir Europos Komisijos nurodymu atlikta vieša skirtingų interesų grupių apklausa. Jos metu išaiškėjo teisinio reguliavimo spraga ir buvo pateikti pasiūlymai iš skirtingų interesų grupių, kaip ši teisinio reguliavimo spraga turėtų būti ištaisyta, papildant ar tai pakeičiant Reglamentą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pritaikyti Reglamento nuostatas tuo atveju, kai Reglamentas nėra taikomas ir skrydžio tvarkaraščio pakeitimo nereglamentuoja, bei kai Europos Sąjungos lygmeniu dar tik svarstoma kaip tvarkaraščio pakeitimas turėtų būti sureguliuotas. Pažymėjo, kad Bendrovės Bendrųjų keleivių ir bagažo vežimo sąlygų 9.1, 9.2 punktai numato galimybę, įspėjus Keleivius iš anksto, pakeisti tvarkaraštį, kas ir buvo padaryta Skrydžio atveju. Vadovaujantis Susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintomis Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklėmis keleiviai turi pareigą susipažinti su oro vežėjo Sąlygomis bei jų laikytis. Bendrovė nepažeidė Reglamente nurodytos kompensavimo ir pagalbos keleiviams tvarkos, neturėjo teisinės pareigos išmokėti Keleiviams 400 eurų kompensacijos, numatytos Reglamento 7 str., todėl byla turėjo būti nutraukta. Patikslintame skunde taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 18 skirsnio nuostatas, nes nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Tai daro ginčijamą nutarimą negaliojančiu.

Institucija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir nurodė, kad vadovaujantis ETT sprendimu, Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio trimis ar daugiau valandų vėliau nuvyksta į galutinę paskirties vietą, nei buvo planuota. Todėl Keleiviams priklauso kompensacija, numatyta Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte - po 400 EUR. Pareiškėjas pateikė tik netiesioginius įrodymus (trečiųjų asmenų „Teztour" ir „Novaturas" vadovų raštus), kad Keleiviai apie atidėtą skrydį buvo informuoti prieš 5 dienas iki skrydžio. Raštas UAB „Teztour" ir UAB „Novaturas" patvirtina, kad Bendrovė informavo minėtus kelionių organizatorius, bet ne keleivius. CAA turi keleivių G. Š. ir G. G. patvirtinimus, kad jie buvo informuoti SMS žinute į mobiliuosius telefonus 2012 m. birželio 8 d., t.y. likus 3 dienoms iki skrydžio (pridedama). Pažymėtina, kad šios bylos kontekste nesvarbu kada (3 ar 5 dienos prieš skrydį) apie skrydžio laiko pasikeitimą buvo informuoti keleiviai, nes Reglamento 8 str. 1 d. c) punkte aiškiai išskirti trys keleivių informavimo terminai (daugiau nei 14 d., nuo 14 d. iki 7 d. ir mažiau nei 7 d.), nuo kurių priklauso keleivių teisė gauti kompensaciją. Keleivių informavimo likus mažiau nei 7 dienoms iki skrydžio faktas pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c (iii) punkto nuostatas neatleidžia oro vežėjo nuo prievolės mokėti keleiviams kompensacijas, nes jiems buvo pasiūlytas skrydis išvykstant daugiau nei 8 valandomis vėliau (atitinkamai ir vėliau atvykstant į galutinę paskirties vietą), nei buvo numatyta jų įsigytuose bilietuose. Todėl Keleiviai kompensacijos, numatytos reglamento 7 straipsnyje, gavimo tikslu yra prilyginami atšauktų skrydžių keleiviams pagal ETT sprendimą. Pažymėtina, kad Pareiškėjas savo skunde yra nenuoseklus ir jo teiginys, kad Keleiviams neatvykus registruotis pirminiu Skrydžio laiku (t.y. 10 vai.) jie neįgyja teisės į Reglamente numatytą kompensaciją, kai paties Pareiškėjo teigimu Keleiviai buvo iš anksto informuoti apie skrydžio laiko atidėjimą iki 18 vai, prieštarauja protingumo principui. Bet kuriuo atveju CAA nesutinka su šiuo argumentu. Reglamento 3 straipsnio 2 dalis atvykimo registruotis tiesiogiai nesieja su asmens atvykimu į oro uosto teritoriją, priešingai, šioje dalyje kalbama apie atvykimą registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgalioto atstovo iš anksto raštu nurodyta tvarka ir laiku. Kadangi ieškovų skrydis buvo organizuotos turistinės kelionės dalis, „atvykimas registruotis" Reglamento 3 straipsnio 2 dalies prasme turi būti aiškinamas atsižvelgiant į tarp Keleivių ir Aviakompanijos (ar kelionių organizatoriaus) sudarytos vežimo sutarties pobūdį ir vykdymo tvarką. Keleiviai atvyko registruotis į Skrydį Aviakompanijos ar kelionių organizatoriaus nurodytu nauju laiku ir jiems nebuvo būtina atvykti registruotis pradinio skrydžio (nurodyto Keleivių turėtuose skrydžio bilietuose) laiku tam, kad Reglamento nuostatos būtų jiems taikomos. Atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką analogiškose bylose galima konstatuoti, kad vertindamas ETT sprendimą kaip teismo precedentą Pareiškėjas netinkamai aiškina ETT pavestas funkcijas ir nepagrįstai prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą sutapatina su individualios bylos nagrinėjimu teisme. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1705-823/2011, kurios faktinės aplinkybės iš esmės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatavo, kad ETT sprendimui neturėtų būti taikomos precedento taikymo taisyklės (nėra būtina, kad sutaptų bylų ratio decidendi). Prejudicinio sprendimo procedūra nesuteikia ETT galių, leidžiančių jį laikyti aukštesnės instancijos teismu nacionalinių teismų atžvilgiu. Remiantis konsoliduotos Europos bendrijos steigimo sutarties 234 straipsniu, ETT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) šios Sutarties aiškinimo; b) Bendrijos institucijų ir ECB aktų galiojimo ir išaiškinimo; c) Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų išaiškinimo, kai tuose statutuose tai numatyta. Priimdamas prejudicinį sprendimą ETT neišsprendžia nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos, kurioje kreiptasi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, prejudiciniu sprendimu išsprendžiamas tik ES teisės normos aiškinimo ar galiojimo klausimas, taigi prejudicinis sprendimas nėra teismo precedentas ir nėra taikomas pagal teismo precedento taikymui nustatytas taisykles. ETT prejudiciniame sprendime pateiktas ES teisės normos aiškinimas tampa šios teisės normos turinio sudedamąja dalimi, todėl teigdamas, kad prejudicinis sprendimas yra reikšmingas tik toje byloje, kurioje kreiptasi dėl tokio sprendimo priėmimo, apeliantas nepagrįstai sumenkina prejudicinių sprendimų reikšmę ES teisės sistemoje. ETT prejudiciniai sprendimai yra ES teisės sudedamoji dalis. Pagal vadinamąją acte ėclairė (pranc. „išaiškintas aktas") doktriną nacionaliniai teismai neturi pareigos kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai ankstesni ETT sprendimai jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą, net jei svarstyti klausimai nėra visiškai identiški, ir šiais sprendimais kylantis klausimas yra išspręstas (Žr. ETT byla 28/62 Da Costa en Schaake NV ir kt.). Tokiais atvejais nacionaliniai teismai vadovaujasi jau pateiktu atitinkamos ES teisės normos išaiškinimu taikydami tą pačią ES teisės normą savo nagrinėjamoje byloje. Netaikyti prejudiciniame sprendime pateikto ES teisės normos išaiškinimo remiantis bylų faktinių aplinkybių skirtumu galima tik tuo atveju, jei šie skirtumai yra tokie, kurie pagrįstų nurodytos ES teisės normos netaikymą arba yra tiek teisiškai reikšmingi, kad, atsižvelgiant į anksčiau priimto preliminaraus sprendimo turinį, akivaizdu, kad pateiktas išaiškinimas nagrinėjamai bylai negali būti taikomas. ETT sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi keleiviai gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. ETT sprendime nagrinėti atvejai yra nutikę esant tam tikroms aplinkybėms, tai yra, kai keleiviai apie skrydžio atidėjimą ilgam laikui sužinojo tik atvykę į oro uostą skristi ir nebuvo apie tai informuoti iš anksto. Tačiau ETT aiškindamas savo sprendimą niekur neakcentuoja fakto, kada keleiviai sužinojo apie skrydžio atidėjimą, o pabrėžia, kad keleiviai dėl skrydžio atidėjimo galutinį paskirties punktą pasiekė 3 ar daugiau valandų vėliau, negu iš pradžių planuota, dėl to keleiviai patiria panašius nepatogumus, kaip ir atšauktų skrydžių keleiviai, todėl, kaip ir pastarieji, turi teisę į kompensaciją nustatytą reglamento 7 straipsnyje. Pabrėžtina, kad teisę į kompensaciją atšauktų skrydžių keleiviai įgyja, kai šie apie skrydžio atšaukimą yra informuojami likus ne daugiau kaip 14 dienų iki skrydžio. Nebent jiems pasiūloma skristi į galutinį punktą kitu maršrutu išvykstant ne daugiau negu dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykstant į paskirties vietą mažiau kaip 4 valandoms vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo vietą. Pagal minėtą ETT sprendimą yra svarbus ne pats faktas, kada keleiviai buvo informuoti apie skrydžio atidėjimą, o tai, kad dėl vėlavimo nuvykti į galutinę paskirties vietą jie patiria panašius nepatogumus ir nemalonumus, kaip ir atšauktų skrydžių keleiviai, jei apie pasikeitimus yra informuojami likus mažiau nei 14 dienų iki skrydžio. ETT sprendimas ir šio sprendimo pagrindimas akcentuoja ne pradines įvykio sąlygas, tai yra, ne kada keleiviai sužinojo apie skrydžio atidėjimą, o kokį neigiamą poveikį keleiviai patyrė dėl tokio atidėjimo. ETT sprendimo aiškinime yra lyginami atidėtų ilgam laikui skrydžių keleivių ir atšauktų skrydžių keleivių patiriami nemalonumai ir nepatogumai, o būtent, prarastas laikas (ETT sprendimo aiškinamosios dalies 50, 52, 53, 54 ir 56 punktai). Akcentuodamas keleivių patiriamų nepatogumų panašumą skrydžių vėlavimo ir atšaukimo atvejais ETT teismas praplėtė ilgam laikui atidėtų skrydžių keleivių teises, prilygindamas jas atšauktų skrydžių keleivių teisėms į kompensaciją, numatytą Reglamento 7 straipsnyje. Teisę į kompensaciją pagal Reglamento 5 straipsnį turi keleivis, kurio skrydis yra atšaukiamas likus ne daugiau kaip 14 dienų iki skrydžio. Kartu su kompensacija jis taip pat turi teisę ir į nemokamą nukreipimą skristi į galutinį punktą kitu maršrutu kaip galima greičiau ar kitu keleiviui tinkamu laiku. Keleivis neturi teisės į kompensaciją už atšauktą skrydį, jeigu jam apie skrydžio atšaukimą pranešama likus mažiau nei 7 dienoms iki skrydžio, ir pasiūloma keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykstant į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Keleivis taip pat neturi teisės į kompensaciją, jeigu jo skrydis yra atšaukiamas arba atidedamas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Nagrinėjamu atveju Keleiviai buvo informuoti apie skrydžio laiko pakeitimą likus mažiau nei 7 dienoms ir jie išvyko, bei atvyko į galutinę paskirties vietą beveik 8 valandomis vėliau. Todėl išlyga, atleidžianti Aviakompaniją nuo atsakomybės mokėti Keleiviams kompensacijas, netaikytina. ETT savo sprendime nenagrinėja klausimo apie poveikio keleiviams skirtumą, kai šie informuojami apie skrydžio atšaukimą ar atidėjimą iš anksto ar prieš pat planuotą skrydį. Reglamentas šiuo klausimu yra nubrėžęs aiškią 14 dienų ribą bei nuo 2 valandų iki 4 valandų skirtumą tarp iš pradžių planuotų ir pakeistų skrydžių. Oro vežėjui peržengusiam minėtą ribą reglamentas nustato atitinkamas prievoles keleivių atžvilgiu. ETT savo sprendimu sulygino atšauktų ir ilgam laikui atidėtų skrydžių keleivių teises į kompensaciją, todėl CAA nuomone ilgam laikui atidėto skrydžio keleivių atžvilgiu yra taikytini Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c) punkte nustatyti terminai. Nagrinėjamu atveju Aviakompanijai negali būti pritaikyta Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c) punkte nustatyta išlyga, atleidžianti Aviakompaniją nuo atsakomybės mokėti Keleiviams kompensacijas. ETT sprendime nurodytas tik vienintelis atvejis, kai skrydžio atidėjimas minėto Skrydžio atveju nesuteiktų Keleiviams teisės į kompensaciją - jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y, aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. Nei Pareiškėjas, nei pati Aviakompanija nepatvirtino, kad tokios aplinkybės buvo. Šis ETT sprendime pateiktas išaiškinimas yra Reglamento sudėtinė dalis, ir turi būti taikomas aiškinant Reglamento 7 straipsnyje numatytą keleivių teisę į kompensaciją. Reglamento 7 straipsnis yra taikytinas neatsižvelgiant į tai, kada keleivis buvo informuotas apie skrydžio laiko pakeitimą (atidėjimą). Minėtu išaiškinimu išplėtus Reglamento 7 straipsnyje numatytą teisę į kompensaciją ir keleivių, kurių skrydis atidėtas, atžvilgiu, darytina išvada, kad teisė į kompensaciją taikoma Reglamento 5 str. 1 d. nustatytais bendrais kompensacijos mokėjimo pagrindais, nebent iš paties paminėto ETT prejudicinio sprendimo turinio galima būtų daryti išvadą, kad pateiktas išaiškinimas yra susijęs išimtinai su tais skrydžių atidėjimais apie kuriuos keleivis sužinojo tik atvykęs į oro uostą. Tokios išvados iš ETT sprendimo turinio daryti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad ir pats Pareiškėjas nepateikia argumentų, pagrindžiančių teisinį pagrindą diferencijuoti skrydžių keleivių teises pagal laiką per kurį keleiviai buvo informuoti apie skrydžio atidėjimą. Pareiškėjo aiškinimas, kad ETT sprendimas taikomas tik tiems keleiviams, kurie apie atidėtą skrydį sužinojo tik atvykę į oro uostą arba vėliau, kaip prieš 5 dienas iki skrydžio nėra pagrįstas teisiniais motyvais ir nuorodomis į atitinkamus teisės aktų normas, prieštarauja Reglamento 5 str. 1 d. c) punkte nurodytoms kompensacijos nemokėjimo sąlygoms ir terminams, ir taip pat neatitinka ETT sprendime numatyto atšauktų ir atidėtų reisų keleivių teisių suvienodinimo tikslo. Pareiškėjas savo skunde detaliai nurodo kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis Aviakompanija turi teisę keisti savo skrydžių tvarkaraštį. Pažymėtina, kad Pareiškėjas savo argumentuose neteisingai vartoja tvarkaraščio sąvoką, nes minėtas skrydis priskiriamas nereguliarių skrydžių tipui, kurie vykdomi ne pagal tvarkaraštį, o pagal sutartis ar susitarimus, t.y. yra nenuolatinio ir individualaus pobūdžio. Pareiškėjas savo skunde aprašydamas faktines aplinkybes (2 psl. 1 pastraipa, 3 eilutė), aiškiai nurodo, kad nagrinėjamas skrydis buvo nereguliarus. Jam vykdyti 2012 m. gegužės 21 d. buvo išduotas CAA leidimas Nr. 81 vykdyti nereguliarių skrydžių grandinę, tarp jų ir nagrinėjamą skrydį, pagal SPA pateiktą skrydžio grafiką (pridedama). Bendrovės teiginys, kad minėtas skrydis nebuvo atidėtas ilgam laikui, bet buvo pakeistas skrydžio tvarkaraštis, neatitinka teisės aktuose vartojamų sąvokų apibrėžimo. Skrydžių tvarkaraščiai yra sietini su reguliaraus oro susisiekimo vykdymu (žr. „Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių" (Žin., 2004, Nr. 42-1379)) skyrių „Reguliarus oro susisiekimas", 20.1 punktą, ir Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. rugsėjo 24 d. reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 2 straipsnio 16 punkte pateiktą „reguliarios oro susisiekimo paslaugos" sąvoką). Pagal „Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių" skyriaus „Nereguliarusis oro susisiekimas" 32 punkto nuostatas nagrinėjamas skrydis buvo vykdomas ne pagal pakeistą tvarkaraštį, o pagal pakeistą skrydžio grafiką. Kita vertus pats Reglamentas nepateikia skrydžio atidėjimo sąvokos apibrėžties, todėl nagrinėjamu atveju skrydžio atidėjimu galima laikyti bet kurį faktinį skrydžio laiko neatitikimą skrydžio biliete nurodytam laikui. Tai patvirtina ir ETT sprendimo aiškinamosios dalies 32 punktas, kuriame nurodyta, kad „skrydis yra „atidėtas" Reglamento 6 straipsnio prasme, jei jis vykdomas pagal iš pradžių numatytą planą ir jei tikrojo išvykimo laikas yra vėlesnis už numatytąjį išvykimo laiką". Aviakompanijai keičiant skrydžio grafiką 2012 m. birželio 6 d. keleiviai jau turėjo įsigiję kelionę ir skrydžio bilietus ir buvo nuskridę į Hurgadą. Jų bilietuose buvo nurodytas išvykimo iš Hurgados laikas 2012 m. birželio 11d. 10.00 vai. Taigi keleiviai turėjo patvirtintą rezervaciją ir jų atžvilgiu minėtas skrydžio grafiko pakeitimas laikytinas skrydžio atidėjimu daugiau nei 8 valandoms. Apie pakeitimą keleiviai buvo informuoti likus 3 dienoms iki skrydžio, todėl į oro uostą jie turėjo atvykti skristi naujuoju nurodytu laiku, bet jiems Reglamente nustatytos keleivių teisės liko galioti pagal minėto reglamento 3 straipsnio l(b), 2(a) ir 6 dalis. Pareiškėjo teiginys, kad pagal Reglamento 3 str. 2 dalies a) punktą minėtas reglamentas netaikytinas Keleiviams nagrinėjamo skrydžio atžvilgiu, nes keleiviai esą neatvyko į oro uostą jų bilietuose nurodytu laiku, o atvyko pakeistu laiku, yra neteisingas. Keleiviai pagal Reglamento 3 str. 2 dalies a) punktą turėjo atvykti kelionių organizatoriaus jiems iš anksto nurodytu laiku. Likus trims dienoms iki skrydžio Keleiviams buvo nurodytas pakeistas skrydžio laikas ir Keleiviai, turėdami skrydžio bilietus, tinkamu laiku atvyko į oro uostą skristi. Todėl Reglamentas nagrinėjamu atveju yra taikytinas. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Reglamentas nereglamentuoja skrydžio tvarkaraščio pakeitimo ir atitinkamai nenumato kompensacijos keleiviams. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja skrydžio tvarkaraščio pakeitimo ir skrydžio atidėjimo santykį. Skrydžio atidėjimas (t.y. skrydžio vykdymas vėliau nei buvo suplanuota ir nurodyta keleivių bilietuose ar rezervacijoje) yra proceso rezultatas, tuo tarpu tvarkaraščio pakeitimas yra būtinoji skrydžio atidėjimo pasekmė. Skrydžiai gali būti atidedami dėl įvairių priežasčių. Vienos iš jų yra nuo oro vežėjo valios nepriklausančios aplinkybės (blogos oro sąlygos, netikėtas lėktuvo gedimas, streikas ir t.t). Kitos skrydžio atidėjimo priežastys gali būti sąlygotos paties oro vežėjo (ekonominis naudingumas, orlaivių rotacija). Visais skrydžio atidėjimo atvejais atitinkamai yra koreguojamas skrydžio laikas, t.y. išskridimo tvarkaraštis ar grafikas. Taigi, oro vežėjo inicijuotas skrydžio tvarkaraščio pakeitimas visų pirma yra proceso (skrydžio atidėjimo) pasekmė, o ne priežastis. Tokie atvejai, kai oro vežėjas iš anksto priima sprendimą pakeisti skrydžio tvarkaraštį (reguliarių skrydžių atveju) arba skrydžio laiką - grafiką (nereguliarių skrydžių atveju) nėra draudžiami, tačiau tokių skrydžių keleivių teises ir gina Reglamento bei ETT sprendimo nuostatos. CAA dar kartą patvirtina, kad ji neneigia Aviakompanijos teisės keisti skrydžių laiką (tvarkaraščius) ar atšaukti skrydžius, tačiau minėti veiksmai neatsietini nuo Aviakompanijas prievolių keleiviams pagal Reglamentą. Reglamento 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad „prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančių nukrypti arba ribojančią nuostatą. Pažymėtina, kad Pareiškėjui aiškinant Reglamento 3 straipsnio nuostatas tokiu būdu, kad Aviakompanijai būtų sudaroma galimybė išvengti Reglamento ir ETT sprendimo nuostatų taikymo savo nuožiūra keičiant skrydžio laiką (koreguojant skrydžio grafiką), neatitiktų Reglamento tikslų ir sudarytų prielaidas oro vežėjams piktnaudžiauti skrydžio atidėjimais traktuojant juos kaip „tvarkaraščio pakeitimus". Europos Komisijos vykdyta vieša apklausa ir jos rezultatai, neturi jokio oficialaus teisės šaltinio statuso, todėl Pareiškėjo pateiktos apklausos interpretacijos negali būti vertinamos kaip teisiniai argumentai, patvirtinantys ar paneigiantys Reglamento taikymo sąlygas ir apimtį. Bet kuriuo atveju minėtoje apklausoje vartojama „advance rescheduling“ sąvoka apima tuos atvejus, kai oro vežėjai pakeičia skrydžių tvarkaraštį ir apie tai informuoja keleivius ne mažiau, kaip prieš keturiolika dienų iki numatomo skrydžio dienos, t.y. apklausoje diskutuojama apie tokius atšauktus ar atidėtus skrydžius, už kuriuos pagal Reglamento 5 str. 1 d. c) punktą kompensacija nepriklauso.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad administracinis nurodymas nebuvo surašytas, nes V. K. savo kaltę neigė, be to nebuvo atlyginta pažeidimu padaryta žala, o būtent nebuvo sumokėtos kompensacijos Keleiviams.

Skundas netenkintinas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, procesų dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad V. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 115¹ straipsnį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skrydis LLC3206 iš Hurgados į Vilnių buvo įvykdytas daugiau nei 8 valandomis vėliau: Keleivių skrydžio rezervacijose nurodytas išskridimo iš Hurgados laikas – 10.00 val., faktinis išskridimo laikas – 18.05 val. Dėl to T. G., G. Š., G. G. ir J. V. galutinį skrydžio punktą, Vilnių, pasiekė apie aštuonias valandas vėliau nei buvo planuota. Šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos ir, teismo vertinimu, buvo nustatytos pagrįstai.

Teismas sutinka tiek su ginčijamame nutarime, tiek su atsiliepime į skundą CAA pateiktais argumentais, kad tokiu atveju Keleiviams turėjo būti išmokėtos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, kuriame apibrėžtos keleivių teisės buvo praplėstos ETT sprendimu, 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos kompensacijos (po 400 eurų), ką Bendrovė atsisakė padaryti, taip pažeisdama minėto teisės akto reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek Reglamento (EB) Nr. 261/2004, tiek ETT sprendimo nuostatos buvo taikytos pagrįstai.

Kaip pagrįstai nurodė CAA, kaip pripažinta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1705-823/2011), vertinant ETT prejudicinį sprendimą kaip teismo precedentą yra netinkamai aiškinamos ETT pavestos funkcijos ir nepagrįstai prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra sutapatinama su individualios bylos nagrinėjimu teisme. Prejudicinio sprendimo procedūra nesuteikia ETT galių, leidžiančių jį laikyti aukštesnės instancijos teismu nacionalinių teismų atžvilgiu. Remiantis konsoliduotos Europos bendrijos steigimo sutarties 234 straipsniu, ETT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) šios Sutarties aiškinimo; b) Bendrijos institucijų ir ECB aktų galiojimo ir išaiškinimo; c) Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų išaiškinimo, kai tuose statutuose tai numatyta. Priimdamas prejudicinį sprendimą ETT neišsprendžia nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos, kurioje kreiptasi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, prejudiciniu sprendimu išsprendžiamas tik ES teisės normos aiškinimo ar galiojimo klausimas, taigi prejudicinis sprendimas nėra teismo precedentas ir nėra taikomas pagal teismo precedento taikymui nustatytas taisykles. ETT prejudiciniame sprendime pateiktas ES teisės normos aiškinimas tampa šios teisės normos turinio sudedamąja dalimi, todėl teigdamas, kad prejudicinis sprendimas yra reikšmingas tik toje byloje, kurioje kreiptasi dėl tokio sprendimo priėmimo, pareiškėjas nepagrįstai sumenkina prejudicinių sprendimų reikšmę ES teisės sistemoje. ETT prejudiciniai sprendimai yra ES teisės sudedamoji dalis. Pagal vadinamąją acte éclairé (pranc. „išaiškintas aktas“) doktriną, nacionaliniai teismai neturi pareigos kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai ankstesni ETT sprendimai jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą, net jei svarstyti klausimai nėra visiškai identiški, ir šiais sprendimais kylantis klausimas yra išspręstas (Žr. ETT byla 28/62 Da Costa en Schaake NV ir kt.). Tokiais atvejais nacionaliniai teismai vadovaujasi jau pateiktu atitinkamos ES teisės normos išaiškinimu taikydami tą pačią ES teisės normą savo nagrinėjamoje byloje. Netaikyti prejudiciniame sprendime pateikto ES teisės normos išaiškinimo remiantis bylų faktinių aplinkybių skirtumu galima tik tuo atveju, jei šie skirtumai yra tokie, kurie pagrįstų nurodytos ES teisės normos netaikymą, arba yra tiek teisiškai reikšmingi, kad, atsižvelgiant į anksčiau priimto preliminarus sprendimo turinį, akivaizdu, kad pateiktas išaiškinimas nagrinėjamai bylai negali būti taikomas.

ETT prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir Nr. C-432/07 pateikė išvadas, kad Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio trimis ar daugiau valandų vėliau nuvyksta į galutinę paskirties vietą, nei buvo planuota. Šie ETT sprendime pateikti išaiškinimai yra sudėtinė Reglamento (EB) Nr. 261/2004 dalis.

Reglamento (EB) Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos Reglamento taikymą sieja su tuo, kad keleiviai turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir (...) atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo CAA, šio teisės akto nuostatos atvykimo registruotis tiesiogiai nesieja su asmens atvykimu į oro uosto teritoriją. Pagal jas keleivis privalo atvykti registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Skrydis buvo organizuotos turistinės kelionės dalis. Keleiviai atvyko registruotis nurodytu nauju laiku, tad Reglamento (EB) Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punkto sąlygos buvo įvykdytos. Šios išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1705-823/2011).

Ta aplinkybė, ar Keleiviai apie naują Skrydžio laiką buvo informuoti 5 ar 3 dienas prieš, kaip pagrįstai nurodo CAA, esminės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje neturi, nes bet kuriuo atveju Keleiviai nebuvo informuoti apie naują Skrydžio laiką Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytais terminais, kuomet, tam tikrais atvejais esant įvykdytoms ir kitoms šioje teisės normoje numatytoms sąlygoms, oro vežėjas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą kompensaciją.

Skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 netaikytinas, nes skrydis nebuvo atidėtas, o buvo pakeistas skrydžio tvarkaraštis, atmestinas kaip teisiškai nepagrindžiantis atsisakymo mokėti kompensacijas. Reglamente nėra apibrėžta sąvoka „skrydžio atidėjimas“. Šio teisės akto taikymo klausimas spręstinas atsižvelgus į jame nurodytų jo taikymo sąlygų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Paminėtinas ir ETT sprendime pateiktas išaiškinimas, kad skrydis yra „atidėtas“ Reglamento 6 straipsnio prasme, jei jis vykdomas pagal iš pradžių numatytą planą ir jei tikrojo išvykimo laikas yra vėlesnis už numatytąjį išvykimo laiką (aiškinamosios dalies 32 punktas). 2012 m. birželio 6 d. Keleiviai jau turėjo patvirtintą rezervaciją, kad skrydis bus vykdomas 2012 m. birželio 11 d. 10.00 val. Kaip minėta, jie atvyko registruotis nurodytu nauju laiku. Galutinį skrydžio punktą jie pasiekė apie 8 valandas vėliau nei buvo planuota. Byloje nėra duomenų buvus Reglamente numatytoms sąlygoms, kurioms esant oro vežėjas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensacijas. Taigi, Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 taikytas pagrįstai.

Vadovaujantis Reglamento 15 straipsnio 1 dalimi prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančių nukrypti arba ribojančią nuostatą. Todėl argumentai, sietini su Bendrovės „Bendrųjų keleivių ir bagažo vežimo sąlygų“ nuostatų taikymu, atmestini.

Pagal ATPK 260¹ straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti. V. K. inkriminuoto pažeidimo pasėkoje Keleiviams nebuvo sumokėtos Reglamente numatytos kompensacijos, kas laikytina turtiniais nuostoliais, jie nebuvo atlyginti, tad teisinio pagrindo administracinio nurodymo surašymui nebuvo.

Taigi, remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ginčijamu nutarimu V. K. buvo pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 115¹ straipsnyje. Pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą nutarimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. K. skundo netenkinti ir Civilinės aviacijos administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.