- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2-1992/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Trečiasis asmuo
- V. L., D. L.
- Atsakovas
- V. L., V. Letuko įmonė "Bankroto ir verslo konsultacijų centras"
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų V. L. ir D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1226-265/2013 pagal pareiškėjo bankrutuojančios V. L. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ skundą atsakovui V. L. individualiai įmonei dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. L. ir D. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutuojančios V. L. IĮ administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta „įpareigoti bankroto administratorių prašyti teismo pašalinti iš kreditorių sąrašo kreditorių UAB „Skolų departamentas“ su 2 900 Lt finansiniu reikalavimu, įpareigoti bankroto administratorių atsiskaityti su likusiais įmonės kreditoriais iki 2013-05-02, bei įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu nutraukti bankrutuojančios V. L. įmonės bankroto bylą“, ir klausimą dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo; pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo septintuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta „nustatyti fiksuotą 55 000 Lt administratoriaus išlaidų, įskaitant administratoriaus atlyginimą, sumą už visą bankrutuojančios V. L. įmonės bankroto procesą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos nutraukimo“, ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo pakeitimo perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Teismo posėdžio metu administratoriaus įgaliotas asmuo atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo ketvirtojo darbotvarkės klausimo dalį, kuriuo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių prašyti teismo pašalinti iš kreditorių sąrašo kreditorių UAB „Skolų departamentas“ su 2 900 Lt finansiniu reikalavimu. Šią bylos dalį prašė nutraukti, tačiau kitoje dalyje reikalavimą palaikė ir jo pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas, keisdamas darbotvarkės klausimus susirinkimo metu, pažeidė įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio nuostatas, nes nė vienas kreditorius neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu neįmanoma įgyvendinti, kadangi teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma 109 000 Lt, tuo tarpu įmonėje surinkta tik 64 000 Lt. Taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas, mažindamas administravimo išlaidas, sutaupo papildomas lėšas, iš kurių nori padengti įsiskolinimą kreditoriams. Tai suponuoja išvadą, jog administratorius savo atlyginimo sąskaita turi atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų, kurie galiotų atgal. Dėl to kreditorių susirinkimo nutarimas, nustatantis 55 000 Lt administravimo sąmatą nuo bankroto eigos pradžios iki įmonės pabaigos, yra neteisėtas, kadangi pirmasis kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs 8 500 Lt mėnesinę sąmatą, įskaitant ir administratoriaus 4 000 Lt atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi: pripažino negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta „įpareigoti bankroto administratorių atsiskaityti su likusiais įmonės kreditoriais iki 2013-05-02, bei įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu nutraukti bankrutuojančios V. L. įmonės bankroto bylą; pripažino negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo septintuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta „nustatyti fiksuotą 55 000 Lt administratoriaus išlaidų, įskaitant administratoriaus atlyginimą, sumą už visą bankrutuojančios V. L. įmonės bankroto procesą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos nutraukimo“ ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo pakeitimo perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo; civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo ketvirtojo darbotvarkės klausimo dalį, kuriuo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių prašyti teismo pašalinti iš kreditorių sąrašo kreditorių UAB „Skolų departamentas“ su 2 900 Lt finansiniu reikalavimu nutraukė. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog ginčijami skirtingi kreditorių susirinkime priimti klausimai, tačiau jie tarpusavyje susiję neatsiejamai. Nesant aiškiai administravimo išlaidų sąmatai, negalima spręsti įpareigojimo su kreditoriais atsiskaitymo klausimo, kadangi nėra aišku, kiek įmonėje liks turto atsiskaičius su bankroto administratoriumi. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pažymėtina, jog pirmajame kreditorių susirinkime didžioji dalis administravimo išlaidų buvo patvirtintos su sąlyga, kad jos bus apmokamos pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Taip pat jų dydis, įskaitant ir pasiūlytą bankroto administratoriaus atlyginimą, buvo sumažintos 30 procentų. Teismo vertinimu, tik paaiškėjus tiksliai administravimo išlaidų sąmatai bus galima spręsti klausimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais. Taip pat aplinkybė, jog administratorius nepateikė administravimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, yra sąlyga nemokėti už išlaidas, kurių jis nepagrindė sąskaitomis faktūromis, tačiau tai negali būti pagrindas sumažinti administratoriui atlyginimą atgaline data.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretieji asmenys V. L. ir D. L. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir administratoriaus skundą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Administratorius turi pareigą pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Minėtų dokumentų kreditorių susirinkimui nepateikimas reiškia tiesioginių administratoriaus pareigų nevykdymą. Kreditoriai administratoriaus ne kartą prašė pateikti patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau administratorius kreditorių susirinkimui pateikė tik administravimo išlaidų suvestines.
2. Administratorius nepagrįstai teigia, kad pirmajame kreditorių susirinkime jam buvo nustatytas 4 000 Lt atlyginimas. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti pirmininko siūlomą 8 500 Lt išlaidų sumą vienam mėnesiui, įskaitant administratoriaus atlyginimą, t. y. administratoriaus siūlomą sąmatą sumažino 30 procentų, įskaitant atlyginimą (4 000 – 30 % = 2 800), todėl akivaizdu, kad pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytas administratoriaus atlyginimas yra ne 4 000 Lt, o 2 800 Lt. Susumavus visas administravimo išlaidas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti administratorius nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei iki pirmojo kreditorių susirinkimo – 17 367,20 Lt, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki antrojo kreditorių susirinkimo – 8 107,87 Lt ir atlyginimas administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo teisme iki antrojo kreditorių susirinkimo – 25 200 Lt, t. y. už visą bankroto procesą, įskaitant administratoriaus atlyginimą – 50 675,07 Lt. Iš to darytina išvada, kad antrajame kreditorių susirinkime nustatyta fiksuota 55 000 Lt administravimo išlaidų suma, įskaitant administratoriaus atlyginimą, administravimo išlaidos nebuvo sumažintos, tuo labiau, atgaline data. Nustatant fiksuotą administravimo išlaidų dydį ir įpareigojant atsiskaityti su likusiais įmonės kreditoriaus buvo atsižvelgta į tai, kad administratorius antrojo kreditorių susirinkimo metu patvirtino, kad per visą įmonės bankroto procesą gavo apie 64 000 Lt pajamų iš įmonės patalpų nuomos ir kt., bei į tai, kad likusių įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma, išskyrus įmonės savininkų reikalavimus, sudarė tik 5 641,96 Lt ir iš gautų pajamų administratorius turėjo galimybę atsiskaityti su likusiais įmonės kreditoriais, išskyrus įmonės savininkus, todėl buvo nutarta nesudaryti taikos sutarties, o įpareigoti administratorių atsiskaityti su likusiais kreditoriais išskyrus įmonės savininkus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas bankrutuojančios V. L. IĮ administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Nors tretieji asmenys teigia, kad bankroto administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas, veikia prieš įmonės kreditorių interesus, vilkina bankroto procesą, tačiau pastebėtina, kad per visą bankroto procedūrą bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nesvarstė administratoriaus atstatydinimo klausimo bei su tokiu prašymu į teismą niekada nesikreipė.
2. Teismas pagrįstai pripažino negaliojančia ketvirtuoju darbotvarkės klausimu bankrutuojančios V. L. IĮ 2013-04-25 kreditorių susirinkimo priimtą nutarimo dalį dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, nes, kaip nurodė pareiškėjas skunde, minėtame susirinkime nebuvo laikomasi kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo tvarkos, kadangi jame nedalyvavusiems, taip pat raštu balsavusiems kreditoriams nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl tik susirinkimo metu naujai pasiūlyto nutarimo projekto pagrindu priimto sprendimo.
3. Bankrutuojančios V. L. IĮ 2013-04-25 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai pasinaudojo ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir administravimo išlaidų sąmatą sumažino. Minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo išlaidų sąmata pakeista ne tik į ateitį nuo minėto nutarimo priėmimo, bet ir į praeitį, neatsižvelgiant, kad pirmojo kreditorių susirinkimo 2013-01-31 nutarimas, kuriuo patvirtinta pradinė iki 2013-04-25 galiojusi administravimo išlaidų sąmata, niekada nebuvo panaikinta. Tokio nutarimo, kuris įgalima kreditorių susirinkimą nesilaikyti galiojančio ir juos saistančio 2013-01-31 sprendimo, priėmimas prieštarauja Lietuvos teismų praktikai bei pažeidžia bankroto administratoriaus pagrįstus teisėtus lūkesčius administravimo išlaidų iki 2013-04-25 dengimui gauti kreditorių susirinkimo įsipareigotą paskirti sumą bei už jau suteiktas administravimo paslaugas gauti sutartą ir įstatymo nustatyta tvarka įformintą atlygį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Šie kreditorių susirinkimo sprendimai yra įtraukiami į pavedimo sutartį kaip sutarties sąlygos, nustatančios įmonės įsipareigojimus bankroto administratoriui pagal pavedimo sutartį. Kadangi pavedimo sutarties nuostatos dėl administratoriaus atlyginimo formuojamos kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą pakeičiantį administratoriui mokėtino atlyginimo dydį, atsiranda teisinis pagrindas keisti ir pavedimo sutartį. Todėl atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, o šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu į pavedimo sutartį perkelta naują atlyginimo dydį nustatanti pavedimo sutarties sąlyga gali būti taikoma tik už ateityje administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas ir atgal negalioja. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms nors ir keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas, tačiau jų atžvilgiu taikytina taisyklė, jog administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutuojančios V. L. įmonės pirmojo kreditorių susirinkimo vykusio 2013 m. sausio 31 d. buvo patvirtinta 8 500 Lt per mėnesį administravimo išlaidų sąmata, įskaitant administratoriaus atlyginimą (b. l. 20-29). Nurodytas administravimo išlaidų dydis buvo įtrauktas į 2013 m. vasario 6 d. su bankroto administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį (b. l. 30-32). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad bankrutuojančios V. L. įmonės 2013 m. balandžio 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant administratoriaus atlyginimo pakeitimo klausimą, siūlymas nustatyti fiksuotą 55 000 Lt bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą, už visą bankrutuojančios V. L. įmonės bankroto procesą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos nutraukimo yra neteisėtas ir negalėjo būti patvirtintas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog administratorius nepateikė administravimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, yra sąlyga nemokėti už išlaidas, kurių jis nepagrindė sąskaitomis faktūromis, tačiau tai negali būti pagrindas sumažinti administratoriui atlyginimą atgaline data, todėl klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo pakeitimo kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti iš naujo.
ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėto įstatymo imperatyviomis normomis nustatytas prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimas kreditorių reikalavimų tenkinimo atveju, kas reiškia, jog administravimo išlaidos yra atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu bankrutuojančios V. L. įmonės 2013-04-25 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių atsiskaityti su likusiais įmonės kreditoriais bei įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu nutraukti bankrutuojančios V. L. įmonės bankroto bylą.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.