- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- II-29-549/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01224-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Alvydas Buta
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Alvydui Butai,
institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Leonui Butkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, el. paštas: (duomenys neskelbtini) @gmail.com, dirbančio UAB „A.“ vadybininku, atstovo advokato Alvydo Butos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-10027-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 29 d. nutarimu R. B. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 450,00 Eur bauda bei atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 6 d., 17 val. 14 min. Lypkių g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi priešingų krypčių transporto srautus, taip bandydamas apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto eilę iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, važiuodamas prieš eismą, privertė kitas transporto priemones stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, apvažiavo automobilių koloną, užvažiuodamas ant bortelio, važiavo žalia veja. Taip demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir keldamas pavojų eismo saugumui, bei parodydamas savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 4, 8, 9 punktus. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo medžiagą, nustatyta, kad buvo pažeisti KET 4, 8, 9, 99, 117 punktai ir 3 priedo 1.1. punktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo R. B. atstovas advokatas Alvydas Buta skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad R. B. surašytas nutarimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą, tačiau jis nuo pat pirmojo paaiškinimo policijai nuosekliai ir kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę. Savo 2021 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime R. B. nurodė, kad automobilį jo prašymu vairavo Ukrainos pilietis, atvažiuojantis į jų firmą, tačiau negalėjo nurodyti šio asmens duomenų. Papildant šį paaiškinimą, paaiškina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės ir pats automobilio nevairavo, nes buvo neblaivus, dėl to pastarojo paprašytas jį vežė automobiliu paminėtas Ukrainos pilietis. Inkriminuotas pažeidimas buvo nufilmuotas mobiliuoju telefonu, tačiau iš vaizdo įrašo neįmanoma atpažinti transporto priemonę vairavusio asmens –negalima identifikuoti ar už automobilio vairo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar kitas asmuo, ar tai vyras, ar moteris ir pan. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant, kad jis vairavo transporto priemonę ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens kaltės, jis galėjo būti patrauktas atsakomybėn nebent pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį – už transporto priemonės savininko (valdytojo) LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos pareigos nevykdymą. Institucija laikė pakankamu įrodymu faktą, jog parodymo atpažinti asmenį metu liudytoja Ž. M. esą atpažino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaip asmenį, kuris įvykio metu ir vairavo transporto priemonę. Tačiau parodymo atpažinti Ž. M. metu nebuvo laikytasi imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių parodymo atpažinti tvarką. Ši liudytoja prieš atpažinimą nebuvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė ar kitaip įsidėmėjo asmenį, vairavusį transporto priemonę. Taip pat nebuvo apklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji gali atpažinti tą asmenį. Kokios buvo liudytojai pateiktos fotonuotraukos, byloje užfiksuota nėra, kaip ir nėra net surašytas asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame būtų užfiksuotas atpažinimo veiksmas. Kaip matyti iš pačios liudytojos Ž. M. vienintelės 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausos, praėjusios beveik po 1,5 mėnesio nuo įvykio, liudytoja šį asmenį atpažino iš to, nes susitiko žvilgsniai. Jokių kitų matyto asmens požymių ir objektyviai matomų ypatybių, iš kurių ji atpažino asmenį, net ir atpažinimo metu ši liudytoja nenurodė. Net ne požymis, o vyksmas „susitiko žvilgsniai“ negali būti laikomas požymiu, pakankamu atpažinti asmenį. Kadangi buvo grubiai pažeistos BPK normos, reglamentuojančios parodymų atpažinti tvarką, šios liudytojos niekaip neįformintą atpažinimą negalima laikyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymu ir jį laikyti patikimu, juolab, kai jis yra vienintelis. Institucija iš esmės nenustatinėjo ANK 617 straipsnyje numatytų aplinkybių – ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir t.t., byloje nėra nei vieno administracinio nusižengimo liudytojo, mačiusio administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip asmenį vairavusį automobilį įvykio metu, iš vaizdo įrašo identifikuoti asmenį, vairavusi transporto priemonę, negalima, parodymas atpažinti atliktas nesilaikant įstatyme nustatytos jo atlikimo tvarkos, jis net neužfiksuotas, todėl jo metu gauti duomenys nelaikytini įrodymais ir jais grindžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, nes Institucija netinkamai taikė teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylai svarbias aplinkybes, dėl to buvo nepagrįstai inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalis, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, R. B. atžvilgiu buvo pradėta gavus pranešimą per policijos elektroninių paslaugų sistemą. Nustačius, kad R. B. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2021 m. rugsėjo 15 d., jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Kadangi R. B. per nustatytą terminą nesumokėjo administraciniu nurodymu jam pasiūlytos administracinės nuobaudos, 2021 m. spalio 29 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei R. B. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinė nuobaudą 450,00 eurų baudą ir minimalų privalomai skiriamos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą 12 mėn. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., kuris pripažino, kad transporto priemonę vairavo pats, teigė, kad jam toje kelio atkarpoje reikėjo pasukti į garažus, tačiau neigė, kad tokiu važiavimu, koks užfiksuotas video įraše, demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir kėlė pavojų eismo saugumui, bei rodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Mano, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog R. B. pats vairavo transporto priemonę ir labai grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Padaryti KET pažeidimai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo „Chuliganiškas vairavimas“ požymius. Šiuo atveju R. B., kaip vairuotojo, chuliganiški veiksmai pasireiškė tuo, kad vairuodamas transporto priemonę ir patekęs į transporto priemonių spūstį, kuri susidarė dėl geležinkelio pervažos, nesant jokio būtinumo, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi priešingu krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir važiuodamas priešingo eismo juosta, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančių kitų automobilių eilę, aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, taip pat, važiuodamas prieš eismą, privertė kitas transporto priemones stabdyti, neturėdamas kur trauktis, kad išvengtų susidūrimo, apvažiavo automobilių koloną, pasukdamas į kairę ir per bordiūrus nuvažiuodamas į kelkraštį, kur toliau važiavo žalia veja, tuo akivaizdžiai ir grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai. Tokiu būdu neabejotinai parodydamas aišku kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą kitų vairuotojų atžvilgiu, keldamas realu pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo (iš esmės tik kitų vairuotojų tinkamos reakcijos dėka) sunkių pasekmių buvo išvengta. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje tyrimas buvo atliktas laikantis ANK nuostatų ir R. B. paskirta adekvati nuobauda. Pažymi, jog tai, kad skunde nurodomas kitas asmuo „Ukrainietis“, vairavęs transporto priemonę, ir tai, kad kaltas asmuo atpažintas pažeidžiant procesines normas, vertina kaip neturinčiais jokio pagrindo, bandant sumenkinti įrodymų reikšmę byloje, siekiant sukelti Teismui abejonių dėl įrodymų reikšmingumo ir išvengti atsakomybės, o ypač išvengti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo.
Teismo posėdyje R. B. prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad važiavo automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo nepamena, tačiau automobilio jis nevairavo – vairavo ukrainietis, vardu M., kurio pavardės nežino. Jis pats negalėjo vairuoti, kadangi buvo išgėręs. Ukrainietis buvo atvykęs į jo įmonę, kuri užsiimama automobilių iš JAV prekyba, parsigabenti automobilio. Kadangi skubiai reikėjo nuvežti automobilio oro pagalves į (duomenys neskelbtini), buvo pavakarys, o jis pats vairuoti negalėjo, leido vairuoti ukrainiečiui. Jis pats sėdėjo automobilio gale, keleivio vietoje, nes automobilio priekyje buvo prikrauta automobilio detalių. Vairuotojo pavardės nežino ir negali pasakyti. Susisiekus su vairuotoju, šis savo duomenis atsisakė pateikti. Gatvėje, kuria važiavo, buvo uždaryta pervaža, buvo susidariusi automobilių eilė. Jiems reikėjo sukti į dešinę, aplenkiant 5-6 automobilius, todėl, kadangi skubėjo, nutarė važiuoti ir aplenkti automobilius, tačiau įsukimas buvo užstatytas, dėl ko įsukti nepavyko. Kadangi iš priekio atvažiavo automobilis, turėjo pasitraukti ant vejos. Paaiškinime nurodė, kad pažeidimą vairuotojas padarė jo nurodymu, nes jis neuždraudė jam taip važiuoti. Duodamas paaiškinimą, jaudinosi, jautė spaudimą ir stresą, todėl netiksliai paaiškino įvykio aplinkybes.
Liudytoja Ž. M. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo gatve, kurios pavadinimo nepamena, savo eismo juosta, lengvuoju automobiliu, link Šilutės pl. Automobiliu važiavo tik ji ir jos kūdikis. Kitoje gatvės juostoje buvo susiformavęs didžiulis automobilių kamštis. Jos važiavimo juosta buvo laisva, priekyje jos važiavo tik vienas automobilis. Važiuojant pamatė nemažu greičiu priešais ją, prieš eismą, atvažiuojantį automobilį Volvo, valst. Nr. raidės (duomenys neskelbtini). Ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Kadangi automobilis užtvėrė jiems kelią, grįžti į savo juostą negalėjo, todėl nusuko per bordiūrą į kelkraštį ir, užvažiavęs ant žolės, sustojo juos praleisti. Automobilis buvo sustojęs šalio jos, ji pravažiavo 2-3 metrų atstumu, todėl aiškiai matė vairuotoją, jų žvilgsniai susitiko. Jos regėjimas geras. Patvirtino, kad vairuotojas – pareiškėjas. Vairuotojas turėjo matyti, kad yra filmuojamas. Kiek matė, vairuotojas buvo be kaukės, bet dėvėjo kažką žydros spalvos – galimai matėsi marškinių apykaklė. Automobilyje matė tik vieną vairuotoją, šalia keleivio nebuvo. Kadangi automobilio langai buvo tamsinti, nesimatė ar gale sėdėjo žmonių. Kas buvo vežama salone, nematė, žiūrėjo tik į vairuotoją. Atpažinimas policijoje vyko tą pačią dieną kai ji buvo apklausta. Nuvykus į policiją, jos paklausė, kaip atrodė vairuotojas. Ji iš pradžių tyrėjai nupasakojo, kad jis buvo su akiniais, žilstelėjusiais plaukais. Jai buvo parodyta viena nuotrauka, iš kurios ji pažino vairuotoją. „Volvo“ automobilis užkirto jų kelią, jiems teko sustoti, nors prieš tai jų juosta buvo laisva. Toks vairuotojo važiavimas sukėlė pavojų.
Teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja prieš eismą, kairiąją kelio puse, arčiau kelio vidurio. Automobilio važiavimo kryptimi, dešinėje kelio juostoje matyti didelė automobilio kolona. Prieš automobilį „Volvo“, savo eismo juosta, atvažiuoja du automobiliai. Vaizdas filmuojamas iš antro automobilio. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kerta kairiąją kelio juostą į kairę pusę ir pervažiavęs bordiūrą, užvažiuoja ant kelkraščio žaliosios vejos ir sustoja. Vaizdo įraše „Volvo“ vairuotojas neįžiūrimas, tačiau matyti, kad automobilis, iš kurio filmuojama, pravažiuoja nedideliu atstumu nuo „Volvo“ automobilio (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d., 17 val. 14 min. Lypkių g., Klaipėdoje, buvo išvažiuota į priešpriešinę eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri žymi priešingų krypčių transporto srautus, taip bandant apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto eilę iš kairės pusės ir aplenkiant kamštyje stovėjusias transporto priemones, važiuojant prieš eismą, ir dėl to kitos transporto priemonės buvo priverstos stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, be to, apvažiavo automobilių koloną, užvažiuojant ant bortelio, važiavo žalia veja. Šias aplinkybes pripažino pareiškėjas tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 24), tiek teismo posėdyje. Be to, nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina ir liudytojos Ž. M. rašytinis paaiškinimas (b. l. 27) bei parodymai teismo posėdyje, taip pat vaizdo įrašas (b. l. 36), kuriame aiškiai užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas aplenkti jo važiavimo kryptimi kamštyje stovinčią didelę transporto priemonių koloną, važiuoja prieš eismą bei užkerta kelią priešais savo eismo juosta atvažiuojančioms transporto priemonėms, priversdamas jas stabdyti, po to, kerta kairiąją kelio juostą į kairę pusę ir pervažiavęs bortelį, užvažiuoja ant kelkraščio žaliosios vejos.
Pareiškėjas patvirtino, kad žinojo, jog transporto grūstis susidarė dėl uždarytos pervažos, o jis skubėjo, todėl buvo pasirinktas sprendimas lenkti transporto priemones.
Nors šiuo atveju automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas lenkė automobilių koloną kaip numatytą KET 3.9 punkte, t. y. įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, tačiau lenkdamas jis kirto siaurą ištisinę liniją, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1. punktas), be to, lenkė stovinčių automobilių koloną, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ir aiškiai matydamas, kad baigus lenkti, jis negalės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, sukėlė pavojų savo eismo juosta priešais atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams, keleiviams, ir tik atsitiktinumo dėka pasekmių buvo išvengta. Dėl tokio savo pavojingo važiavimo, siekiant atlaisvinti priešingos krypties eismo juostą, automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo priverstas pervažiuoti kelio juostą atribojantį bortelį ir važiuoti žalia veja. Tokį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (norėdamas piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Dėl to toks vairavimo būdas laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų.
Taigi automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Ir nors pareiškėjas R. B. pripažįsta, kad buvo padarytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, tačiau ginčija, jog automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusižengimo padarymo metu vairavo jis, tvirtindamas, kad vairuotojas buvo kitas asmuo – iš Ukrainos atvykęs įmonės klientas, vardu M.. Kitų šio asmens duomenų, taip pat ir pavardės, nežino.
Tačiau teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės ir atmeta.
Kaip teismo posėdyje patvirtino liudytoja apklausta Ž. M., kuri ne tik betarpiškai stebėjo nusižengimą, bet jį ir nufilmavo, automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent R. B.. Tai ji patvirtino be jokių abejonių, nes jos ir pažeidėjo automobiliai prasilenkė labai arti, todėl ji aiškiai galėjo matyti vairuotoją. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir pateiktas vaizdo įrašas, kuriame, nors ir neįmanoma įžiūrėti automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, tačiau matyti, kad automobiliai prasilenkia nedideliu atstumo ir liudytoja Ž. M. gali matyti „Volvo“ automobilio vairuotoją tiek per priekinį, tiek ir per šoninį šio automobilio langus. Byloje nėra duomenų, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių Ž. M. būtų apribotas matomumas. Juo labiau, kad ji nurodė įžiūrėjusi net ir tokią detalę, kad vairuotojas buvo be veido kaukės, tačiau dėvėjo kažką žydros spalvos – galimai matėsi marškinių apykaklė. Liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, be prieštaravimų, atitiko ikiteisminio tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Ji kategoriškai patvirtino, jog būtent pareiškėjas vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padarytas nusižengimas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytoja būtų suinteresuota konkretaus asmens nubaudimu, todėl apkalbėjo pareiškėją. Dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti Ž. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei patvirtinimu, kad būtent R. B. vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Skunde tvirtinama, kad Institucija, ikiteisminio tyrimo metu atlikdama parodymą atpažinti ir Ž. M. pateikdama pagal nuotrauką atpažinti automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusi asmenį, pažeidė šį procesą reglamentuojančias normas. Su šiais skundo argumentais teismas sutinka.
Pagal ANK 593 straipsnio 2 dalį, parodymas atpažinti atliekamas taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Parodymo atpažinti tvarka reglamentuojama BPK 191-195 straipsniuose. Pažymėtina, kad pagal BPK 194 straipsnį, siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos. T. y. priešingai nei teigiama skunde, atpažinimui pagal nuotrauką nebūtina teikti trijų asmenų nuotraukas, nes galima atpažinti ir iš ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktų asmenų nuotraukų. Tačiau, visais atvejais atpažįstantis asmuo pirmiausiai turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį (BPK 191 straipsnio 2 dalis). Be to, parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama (BPK 194 straipsnio 3 dalis), o apklausiant parodymo atpažinti metu, turi būti laikomasi BPK numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių (BPK 195 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, šių BPK nuostatų, reglamentuojančių parodymo atpažinti tvarką, nebuvo laikytasi, nes tik Ž. M. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, jog ši nurodo, jog ji 2021 m. rugsėjo 16 d. atvyko į Kelių policiją atpažinti asmenį, galimai padariusį KET pažeidimą. Pareigūnei parodžius transporto priemonės savininką, jį patvirtino, kad tai tas pats asmuo, vairavęs automobilį, kuriuo buvo padarytas KET pažeidimas (b. l. 27). Taigi, galima spręsti, kad liudytojai buvo pateikta tik viena transporto priemonės savininko nuotrauka, iš kurios ji atpažino nusižengimą padariusį asmenį, be to, atpažinimas nebuvo vizualiai fiksuotas jokiomis priemonėmis, nesurašytas liudytojo apklauso protokolas.
Vis tik nustatytas procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo nesivadovauti Ž. M. paaiškinime nurodyta aplinkybe, kad ji atpažino transporto priemonės, kuria buvo padarytas KET pažeidimas, vairuotoją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. 2AT-14-139/2016 yra išaiškinęs, kad ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas teismo proceso metu. Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės. Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus. Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu. Administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti bylą nagrinėjantis apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.
Šiuo atveju ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apylinkės teismas, nes byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausta liudytoja Ž. M., sutiekiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui užduoti liudytojai klausimus. Be to, liudytoja ir teismo posėdyje be abejonių patvirtino, kad automobilį, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas R. B., nurodė, kad aiškiai matė vairuotoją ir apibūdino, pagal kokius požymius jį atpažino. Taigi nurodytas procesinis trūkumas buvo ištaisytas ir dėl to naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. B. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtį, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti nėra pagrindo, dėl ko skundžiamas 2021 m. spalio 29 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas įvertinęs visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi ir dėl jų plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Alvydo Butos skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10027-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.