- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2687-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61295-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Radzevičiui, gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiajam P. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. sunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. jis 2015-10-25 apie 1.15 val., naktinio klubo „Malibu“ patalpose, Žirmūnų g. 106D, Vilniuje, konflikto metu su P. S., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko nuo smūgio P. S. aukštielninkas krito atsitrenkdamas galva į grindis, dėl ko jam buvo padaryta apatinės lūpos muštinę žaizda, pakauškaulio linijinis lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš kaktinių skilčių, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė P. S. sveikatą.
A. F. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paskambino pusbrolis ir pakvietė jį į „Malibu“ klubą. Jis atvažiavo į klubą apie 23.30 val. Jį pakvietė parūkyti į rūkomąją. Ten stovėjo trise: jis, pusbrolis ir dar vienas vaikinas vardu M.. Prie jų priėjo P. kompanija, pradėjo kažką aiškinti. Prasidėjo pirmosios muštynės. Atbėgo apsauga, išvarė keletą asmenų, jo pusbrolį. Jis ir P. liko. Viskas nurimo. Vėl priėjęs P. kažką aiškino. Jis bijodamas, kad gali būti sumuštas, sudavė kaire ranka smūgį. P. krito, galva atsitrenkė į žemę. P. prarado sąmonę. Tada vėl atbėgo apsauga, kažką išvarė. Jis išėjo iš klubo, pasiėmė pusbrolį ir išvažiavo namo. Smūgį sudavė vieną, smūgiavo pirmas. Tuo metu P. kažką aiškino, grasino, agresyviai atrodė. Jis buvo blaivus, P. nebuvo blaivus. Jis atlygino P. žalą.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusysis P. S. parodė, kad 2015-10-25 apie 00.10 val. jis draugu M. Z. ir pusbroliu A. M. atvyko į naktinį klubą „Malibu“. Atvyko į klubą jau būdami išgėrę. Būnant klubo rūkomajame jis pamatė vaikiną, besišlapinantį į peleninę. Jie juokais atkreipė jo dėmesį, paklausė, ką jis daro. Kadangi jis buvo neblaivus, daugiau nieko neprisimena. Kas įvyko rūkomajame, nežino. Prisimena tik tai, kad apie 8.30 val. atsibudo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Neprisimena nei kaip į ją pateko, nei dėl ko. Ligoninėje jam diagnozavo kraujo išsiliejimą į smegenis, pakauškaulio lūžį, apatinės lupos sumušimą. Peržiūrėjęs tyrėjos parodytą vaizdo įrašą, asmens, kuris smogė jam kumščiu į veido sritį nepažįsta, mato pirmą kartą. Vaizdo įraše užfiksuoto įvykio visiškai neprisimena, kadangi tuo metu buvo neblaivus. Ligoninėje jis gydėsi 4 dienas, po ko gydėsi namie. Jokių pasekmių po patirtos traumos nejaučia. Šiuo metu sveikata yra gera. Dėl padaryto sveikatos sužalojimo jokio civilinio ieškinio neteiks, kadangi maždaug prieš mėnesį su juo susisiekė A. F., kuris pasakė, kad tai jis sumušė dėl ko labai gailisi ir atsiprašė. Taip pat A. F. atlygino patirtą žalą, tad jokios turtinės žalos nepatyrė (t. 1., b. l. 21-23).
Liudytojas M. Z. parodė, kad 2015-10-25 kelios minutės po 12 val. kartu su draugais P. S. ir A., pavardės nežino, atvažiavo į naktinį klubą „Malibu“. Kartu su draugais nuėjo į rūkymui skirtą patalpą. Ten pamatė, kad jiems nepažįstamas vaikinas būdamas neblaivus, stovėjo prie šiukšliadėžės-peleninės ir į ją šlapinosi. P. S. nepažįstamajam vaikinui kažką pasakė. Kadangi jis pamatė, jog prie nepažįstamojo vaikino buvo priėjęs P. S. ir kažką jam aiškino,jis priėjo ir paprašė, kad P. S. paliktų jį ramybėje. Nusivedus P. S. prie jų kompanijos, pamatė jog nepažįstamas vaikinas išėjo iš rūkomojo ir po kelių akimirkų grįžo. Jis tuo metu išėjo pakviesti apsaugos darbuotojus, bei paprašyti, jog išprašytų nepažįstamą vaikiną iš klubo dėl jo nepadorių veiksmų. Grįžęs į rūkomąjį pamatė, jog tarp vaikinų įvyko muštynės. Apsaugos darbuotojas pradėjo skirstyti vaikinus. Vaikinai apsiramino, bet niekas iš muštynių dalyvių, iš rūkomojo neišėjo. Visiems apsiraminus, P. S. nuėjo aiškintis prie kompanijos, su kuria susimušė, kas atsitiko. Kompanija, prie kurios buvo priėjęs P. S. buvo jam už nugaros. Jis išgirdo, kad kažkas nukrito. Atsisukęs pamatė gulintį ant žemės P. S.. Priėjęs prie jo ir kartu su apsaugos darbuotoju išvedė jį į lauką, po ko jį nuvežė į ligoninę. (t. 1., b. l. 40-41).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad:
- tyrimo metu apklaustas V. V. atpažino A. F. kaip matytą asmenį, kurį jis matė ir naktinio klubo „Maliobu“ rūbinėje kartu su nepažįstamu vardu M. (t. 1, b. l. 104-106);
- tyrimo metu apklaustas M. S. atpažino A. F. kaip asmenį, kuris labai panašus į vaikiną, su kuriuo jis bendravo rūbinėje ir kuris, peržiūrėjus vaizdo įrašą, labai panašus į vaikiną sudavusį smūgį rūkomajame (t. 1, b. l. 138-140).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-25 gautas slaugytojos P. pranešimas, jog 2015-10-25 dėl trauminio kraujo išsiliejimo į smegenis buvo pristatytas ir paguldytas į neurochirurgijos skyrių P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad jį 2015-10-25 apie 02.00 val., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Zujūnų k., sumušė nepažįstami (t. 1, b. l. 12).
Iš specialisto išvados matyti, kad P. S. buvo nustatyti šie sužalojimai: apatinės lūpos muštinė žaizda, pakauškaulio linijinis lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš kaktinių skilčių, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato kaulo lūžio. Atskirai apatinės lūpos muštinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant nustatytus kūno sužalojimus. Pakauškaulio linijinis lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš kaktinių skilčių, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą paviršių (t. 1., b. l. 29-30).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu E. S. pateikė diską su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 144-145).
Iš apžiūros protokolo matyti peržiūrėto vaizdo įrašo turinys. Vaizdo įraše „CH13-2015-10-25-01-08-15“ matyti, kaip vienas vaikinas iš dalyvaujančių konflikte smogia kitam kaire ranka į veido sritį; vaikinas, kuriam buvo smogta, nukrenta ant žemės (t. 1, b. l. 146-160).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad A. F. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko nuo smūgio P. S. krito, atsitrenkė galva į grindis, ko pasėkoje šiam, atsirado sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymo ir kūno sužalojimai. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, juos atitinkantys liudytojų parodymai apie konfliktą ir muštynes, medicinos specialisto išvadoje įvardinti sužalojimai. Įrodymų visuma patvirtina A. F. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų, tarp kaltinamojo A. F. veiksmų smūgiuojant nukentėjusiajam ir P. S. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. F. tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam į veidą P. S., suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo ir siekė pasekmių jų nekonkretizuodamas, todėl veikos kvalifikacijai reikšmingi kilę padariniai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų praktikoje pasisakyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012 nurodyta, jog teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad kaltininkas suduodamas stiprų smūgį neblaiviam nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali kristi ant betoninio grindinio, trenktis galva į jį ir taip sunkiai susižaloti, ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sutrikdyti sveikatą), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2011, 2K-174/2010, 2K-368/2009).
A. F. teisme pripažino tyčia smūgiavęs nukentėjusiajam pirmasis norėdamas išvengti grėsmės sau. Smūgis nukentėjusiajam, kuris kaltinamojo teigimu buvo išgėręs, buvo suduotas į galvos sritį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nuo šio smūgio nukentėjusysis iš karto griuvo ant žemės. Smūgis buvo suduotas vietoje, kurioje grindys – kieta danga. Teismas nustatė, kad tarp smūgio ir griuvimo jokių tarpinių veiksmų nebuvo. Nukentėjusysis griuvo ne paslydęs, ne suklupęs, bet nuo tiesioginio A. F. suduoto smūgio. Teismas vertina, kad kaltinamasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė atlikdamas tyčinius veiksmus ir veikdamas netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu. A. F. suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – į galvą – siekė nusikalstamų padarinių ir akivaizdžiai suvokė, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai. Nekonkretizuodamas padarinių A. F. galėjo nenorėti nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau būdamas abejingas dėl tokio sveikatos sutrikdymo taip sąmoningai leido šiem,s padariniams atsirasti.
Teismas pripažįsta, kad kaltininkas veikė tyčia, todėl įvertinus faktiškai sukeltus padarinius, kurie atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą, A. F. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.
A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, ką įrodė duodamas nuoseklius parodymus. Be to, A. F. atlygino nukentėjusiojo patirtą žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Taip pat įvertinus nukentėjusiojo elgesį, o būtent norą toliau aiškintis konflikto aplinkybes po įvykusių muštynių, atėjimą prie A. F. kompanijos, teismas mato pagrindą pripažinti, kad kaltininko neteisėtus veiksmus įtakojo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys.
Išnagrinėjus bylą baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagrindų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. F. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. A. F. pirmą kartą padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, jis ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo atsakomybės, apgailestavo dėl savo veiksmų ir atlygino nukentėjusiajam žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, yra nevedęs, dirbantis ir besimokantis. Nusikalstamą veiką A. F. iki tol buvo baustas administracine tvarka. Tokios faktinės aplinkybės ir įstatymo, numatančio atsakomybę, sankcija leidžia pripažinti, kad A. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė pagal baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, kurios vykdymą yra pagrindas atidėti. Padarytos reikalingos išvados, kaltininko elgesys po nusikaltimo atlyginant žalą, jaunas amžius, socialiai vertingos aplinkybės dėl kaltininko turimo darbo ir mokslo leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, skiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas įvertinęs tai, kad kaltininkas atlygino žalą nukentėjusiajam, taip pat atlygino žalą ligonių kasoms, tokiu būdu patyrė turtinius nepatogumus, neskiria jam prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
A. F. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2., b. l. 18-22) – kaip tinkamai įgyvendinančios jų paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo (kas kartu yra bausmės vykdymo atidėjimo pradžia).
2016-09-14 Vilniaus apylinkės teismo teisėjo nutartimi įtariamajam A. F. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas nuo 2016-09-12 (t. 2., b. l. 6-17). 2016-09-20 kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta (t. 2., b. l. 18-20). Šis laikas įskaitytinas į skirtos bausmės terminą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 479.17 eurų sumai dėl gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1., b. l. 32-38). Ši žala iki baigiant nagrinėti bylą buvo atlyginta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. teismas pradėtą procesą dėl civilinio ieškinio nutraukia.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. F. skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-09-12 iki 2016-09-20 (8 laisvės atėmimo dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant A. F. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis arba dirbti (būti registruotam darbo biržoje), neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.