- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1-86-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00352-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- D. Š., O. G., S. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Algerdo Urbšio,
sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Urtei Piluckei, Audronei Stankevičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas A. M. panaikintas;Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 10 MGL (1300 Lt) bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda;Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (780 LT) dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė - 70 parų arešto ir 6 MGL bauda; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį (2014 m. kovo 1 d. 06.30 val. veika) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą - laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams; pagal BK 286 straipsnį (2014 m. kovo 1 d. 11.55 val. veika) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 3 d. ir nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, tai yra, 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo antro aukšto koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, išėję iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties bendrais veiksmais užpuolė iš priešais laiptais atėjusį V. G.: A. M. sudavė V. G. ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais į veidą, nuo šių smūgių V. G. nugriuvo ant grindinio, tuomet visi trys bendrais veiksmais gulinčiam V. G. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė V. G. muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje, kairio inksto sumušimą, o taip pat stiprų krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva tarpe tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII-XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimą kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII-IX-X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimus apatiniame paviršiuje su kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, progresuojantį kraujotakos nepakankamumą, dėl ko V. G. ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 30 d., 6.19 val., to paties namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualete-vonioje mirė.
Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino (9 t., 23-25 b. l.), kad 2014 m. vasaros pabaigoje, gali būti kaltinime nurodytą dieną (2014 m. rugpjūčio 29 d.), jam paskambino R. G. ir pakvietė prie jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje pažaisti krepšinį. Pakeliui pas R. G. sutiko Š. B., todėl pas R. G. nuėjo kartu su Š. B.. Buvo ten apie 21.00 val. Prie R. G. namo, prie ten esančio kiosko, buvo P. V., R. G. ir R. G. tėtis. Jie buvo nusipirkę alaus, pasiūlė pasėdėti, pašnekėti. Besėdint ir bešnekant dar nusipirko alaus. Po to paskambino E. M., jis atėjo prie R. G. namų apie 22.00 - 22.30 val., jau buvo sutemę. Buvo kieme, šnekėjosi. Vieni gėrė alų, kiti – ne. A. M. paskambino broliui G. (M.), paprašė jo, kad atvažiuotų jį (A. M.) pasiimti. Susitarė, kad atvažiuos prie kito greta esančio namo. Brolis pažadėjo tuoj būti, todėl visi nuėjo laukti prie to namo, kur gyvena „(duomenys neskelbtini)“ (broliai J. ir K. V.). Ten būnant pro langą „išlindo“ broliai ar kuris brolis ir pasisveikino su R. G., kuris juos pažįsta. Broliai „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė užeiti, sakė duos cigarečių. Jie gyvena antrame aukšte. Į kambarį pas brolius nuėjo jis (A. M.), E. M. ir R. G.. Š. B. ėjo kartu, bet jis turbūt atsiliko ar nuėjo kur nusišlapinti. Broliai paskolino 20 litų. Tuo metu A. M. paskambino brolis (G. M.) ir pradėjo šaukti, kad ilgai nelauks, nes jis su drauge. A. M. išbėgo kalbėdamas telefonu. E. M. ir R. G. liko pas J. ir K. V.. Š. B. tuo metu nematė. Bėgo koridoriumi į laiptinę, prie jos atsitrenkė į V. G.. Jis A. M. sugriebė, todėl A. M. išsigando, nes V. G. stambesnis ir aukštesnis. Teigia, kad V. G. A. M. suspaudė, todėl A. M. jam sudavė tris kartus į veidą. Patikslino, kad sudavė V. G. du smūgius į antakio sritį ir vieną – į dantis. Sudavus V. G. smūgius V. G. nenugriuvo, liko stovėti. Tai vyko laiptų aikštelėje. A. M. po suduotų smūgių iš krumplių bėgo kraujas. Tuo metu link jų ėjo E. M.. Sudavęs V. G. smūgius A. M. nubėgo laiptais į apačią, matė, kaip V. G. ir E. M. susigrūmė, susikabinę stumdėsi. Kodėl jie grūmėsi, nežino. Teigia, kad V. G. buvo agresyvus. A. M. nusileido į apačią, nes nenorėjo jokių muštynių. Apačioje nebuvo nei Š. B., nei P. V.. Sutikęs R. K. A. M. jam pasakė, kad sudavė nuėjusiam žmogui į dantis. A. M. susižalojo krumplius, todėl paklausė R. K., ar tas asmuo ne narkomanas. R. K. atsakė, jog ne.
Atsakydamas į užduotus klausimus A. M. paaiškino, kad E. M. melavo sakydamas, jog buvo ir Š. B., nes E. M. nori išvengti atsakomybės. Kaltinamojo teigimu, kartu važiuojant etapu E. M. prašė A. M., kad šis padėtų, kad veika būtų perkvalifikuota bent jau pagal pirmą dalį. Be to, kaip nurodė A. M., E. M. parodymai, kad V. G. po A. M. suduotų smūgių nugriuvo, yra melagingi. Teigia, kad išbėgdamas iš laiptinės jokio triukšmo negirdėjo, atsisėdo į automobilį, tuo metu jam (A. M.) kažkas paskambino, klausė, ar paveš. Į automobilį įsėdo R. G., Š. B., E. M.. Jie nieko nepasakojo. A. M. E. M. paklausė, ar jis (V. G.) dar kabinosi, šis atsakė - „ne, viskas normaliai“, ką dar sakė - nesuprato. Iki įvykio V. G. žinojo, nes jis užeidavo pas A. M. patėvį, tačiau jokių asmeninių nesutarimų su juo nebuvo. Į klausimą, kodėl 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – termino klausimą ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad laiptinėje jis (A. M.) „kirto“ V. G. į veidą kumščiu 4-5 smūgius, E. pradėjo V. G. spardyti, Š. B. taip pat buvo antrame aukšte, kaltinamasis atsakė, kad šio teismo posėdžio metu jis nesakė, kad sudavė smūgius V. G., be to, sakė, kad Š. B. nematė.
Nukentėjusioji O. G. parodė (7 t., 179-180 b. l.), kad V. G. buvo jos sūnus, su juo kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad sūnus nužudytas, jai buvo pranešta anksti ryte. Jai pasakojo, kad V. G. buvo sumuštas kitoje vietoje, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo, bet jis dar sugebėjo užlipti į viršų. Viena kaimynė pastebėjo, kad jis kruvinas, klausė, ar nereikia kviesti policiją, bet jis (V. G.) neprašė. Daugiau aplinkybių apie jo mirtį sužinojo teismo posėdžių metu. Tą vakarą sūnų matė, jis sakė, kad eina pas J. (V.). V. G. su V. bendravo, sutarė su jais gerai, buvo draugai, todėl pas juos nueidavo. Išeidamas iš namų V. G. sužalotas nebuvo, niekuo nesiskundė. Ar tą dieną sūnus V. G. vartojo alkoholį, nežino.
Nukentėjusioji S. M. (7 t., 180 b. l.) parodė, kad ji yra V. G. sesuo. Apie jo žūties aplinkybes žino tik iš bylos, kai vyko posėdžiai. Iki bylos nagrinėjimo apie tai nieko nežinojo. Jai kartu su seserimi (D. Š.) būnant sodyboje apie 6.00 val. seseriai paskambino ir pranešė, kad mirė brolis. Apie tai sužinojusios išvažiavo pas mamą. Daugiau nieko nežino. Buvo pareiškusi civilinį ieškinį, jis yra išnagrinėtas.
Nukentėjusioji D. Š. parodė (7 t., 180 b. l.), kad žuvusysis (V. G.) yra jos brolis. Kalbų apie jo žūtį buvo daug, tačiau ji viską sužinojusi iš bylos. Tuo metu, kai jai buvo pranešta apie V. G. mirtį, buvo kartu su seserimi S. M.. Buvo pareiškusi civilinį ieškinį, jis yra išnagrinėtas.
Liudytoja L. M. parodė (7 t., 180-181 b. l.), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Datos neprisimena, kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Teigia, kad įvykis buvo prieš 24.00 val. Išgirdo duslius trankymus į sieną vestibiulyje. Garsas nebuvo panašus į beldimą. Jis buvo toks, lyg kas mėtytų smėlio pripiltą kamuolį - duslus ir nepastovus. Tų trinktelėjimų turėjo būti daug, nes visą laiką, kol atsikėlė, apsirengė chalatą, nuėjo, tuos garsus girdėjo. Atsirakinusi duris pamatė vestibiulyje gulintį žmogų ir išgirdo bėgančių asmenų žingsnius. Buvo tamsu, nedrąsu išeiti, todėl duris tik pravėrė. Gulėjęs žmogus atsikėlė. Ji paklausė, ar iškviesti policiją ir greitąją, bet jam atsakius, kad nereikia, jis nuėjo į kitą pusę pas V.. Nubėgusių asmenų nematė, nes buvo tamsu. Girdėjo, kad bėgo ir į viršų, ir į apačią. Kiek žmonių bėgo, nežino, bet buvo ne vienas. Ant gulinčio žmogaus galvos matė kraujo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė (2 t., 56-57, 58-60 b. l.), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.50 val., išgirdo bildesius koridoriuje - tarsi kažkas spardytų kamuolį. Girdėjo du vyriškus jaunus balsus, kurie kažką šnekėjo, ką jie sakė, nesuprato. Atrakinusi duris išgirdo, kad kažkas bėga į apačią, tačiau bėgančių asmenų nematė. Antro aukšto vestibiulyje pamatė gulintį žmogų, kurio nepažino. Matė, kad to žmogaus dešinės pusės veido sritis ir dešinė ranka kruvini. Suprato, jog žmogus sumuštas. Paklausė vyriškio, ar reikia pagalbos. Jis atsakė, jog nereikia. Vyriškis atsikėlė ir nuėjo pro duris į dešinėje pusėje esantį koridorių. Kur tiksliai jis nuėjo, nematė. Išgirdo, jog bėga vanduo, pamanė, jog tas žmogus prausiasi. Po poros minučių iš koridoriaus, kur nuėjo kruvinas žmogus, išėjo R. G.. Paklausus R. G. ką jis čia veikia, atsakė, kad atėjo cigaretės. Paklausus R. G., kur nuėjo sumuštas žmogus, atsakė, jog nematė jokio žmogaus. Po to R. G. nusileido į apačią, link lauko durų. Mano, jog R. G. buvo pas J. ir K. V., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, buto numerio nepamena. J. ir K. V. yra nekonfliktiški kaimynai. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.50 val., būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą. Triukšmas buvo toks stiprus, kad ją prikėlė iš miego. Miegojo, todėl negali pasakyti, kiek triukšmas truko. Nubudusi bildesį girdėjo apie 2 minutes. Triukšmas jai pasirodė toks, tarsi būti spardomas į sieną kamuolys. Suprato, kad garsas sklinda ne iš koridoriaus, o iš antro aukšto vestibiulio. Girdėjo ne mažiau dviejų vyrų balsus. Ką jie kalbėjo, nesuprato. Girdėjo, kaip tarp „kamuolio spardymo“ garso įsiterpdavo vyriški balsai, kurie jai pasirodė ironiški, su pasididžiavimu. Atsirakinusi duris ji nuėjo į vestibiulį. Ėjo pakankamai lėtai. Vos tik atsirakino duris, išgirdo žingsnius – mažiausiai du žmonės nubėgo laiptais į apačią. Vestibiulio ir koridoriaus tarpduryje pamatė gulintį nepažįstamą vyriškį. Vestibiulyje buvo tamsu. Suprato, jog asmuo buvo sumuštas, o "kamuolio spardymo" garsas sklido mušant. Jai matant vyriškis nuėjo į koridorių dešinėje, kur gyvena V.. Praėjus mažiau nei vienai minutei iš to koridoriaus, į kurį nuėjo sužeistas vyriškis, atėjo R. G.. Negali pasakyti ar R. G. rankos, batai buvo kruvini, nes buvo tamsu. Liudytoja L. M. patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus aplinkybę, jog „prausėsi ir bėgo vanduo“. Ji to neprisimena. Parodymų patikrinimo vietoje metu nesakė, kad R. G. yra įtariamasis. Pasakė, kad jai būnant prie savo koridoriaus durų po kelių sekundžių išėjo R. G..
Liudytojas R. G. parodė (8 t., 68-69 b. l.), kad kaltinamąjį A. M. pažįsta nuo mokyklos laikų. Maždaug prieš tris metus, galėjo būti 2014 m. rugpjūčio 29 d., jis buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo A. M. ir P.. Kiek kieme buvo asmenų, nepamena. R. G. vartojo alkoholį, ką veikė kiti, neprisimena. Vėliau nuėjo pas V. pasiskolinti pinigų. A. M. ėjo kartu. Kas dar ėjo pas V., nepamena. V. paskolino 20 litų. Po to kiti kartu pas V. ėję asmenys išėjo. R. G. dar būnant pas V. atėjo V. G., jo antakis buvo nubrozdintas, jis buvo girtas. Daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Paklausus, kas atsitiko, atsakė, kad nieko.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos R. G. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė (3 t., 57-59, 62-63, 64-65 b. l., 4 t., 113-114 b. l.), kad 2014 m. rugpjūčio 29 dieną, apie 12.00 ar 13.00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis susitiko su draugu P. V.. Kioske prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus ir jį netoliese gėrė. Ten prabuvo iki vakaro, 23.00 val. Per tą laiką prie minėto kiosko buvo atėję J. G., taip pat abu broliai J. ir K. V., vėliau atėjo ir R. K.. Atėjus R. K., jie visi gėrė alų ir ten prabuvo iki 23.00 ar 23.30 val. Kadangi neturėjo cigarečių ir kioskas jau nebedirbo, sugalvojo eiti pas J. ir K. V., gyv. (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. P. V., R. K. ir R. G. nuėjus iki daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. G. nuėjo pas J. ir K. V., kiti du liko lauke. R. G. būnant pas V. atėjo V. G., kurio antakis buvo praskeltas. Kiek atsimena, V. G., nieko nesakęs atsisėdo ant lovos ir gėrė alų su broliais K. ir J. V.. Kambaryje su V. G. jis prabuvo gal apie minutę laiko, t.y. kai G. atėjo, jis atsisveikino ir išėjo. Išėjęs iš V., koridoriaus hole sutiko V. kaimynę L., kurios pavardės nežino. L. paklausė, kas čia buvo, pasakė, kad „čia sienos dundėjo...“. Tuo metu rankose R. G. laikė paimtas iš V. dvi cigaretes ir po trumpo pokalbio su L. nuėjo laiptais žemyn. Eidamas nieko nesutiko, išėjęs į lauką matė, kad R. K. ir P. V. dar vis sėdėjo ant suoliuko. Po to jis (R. G.) ir R. K. nuėjo į kazino, esantį prie „Rimi“ prekybos centro, o P. V. nuėjo namo. Jis (R. G.) jokių smūgių nei rankoms, nei kojomis, nei kuo nors kitu V. G. nesudavė ir jo nesužalojo.
Papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 dieną, jam būnant pas „(duomenys neskelbtini)“ bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis turėjo tiesioginį kontaktą su V. G.. V. G. norėjo atsisėsti ant lovos, į tą pačią vietą, kur sėdėjo R. G., todėl jis ranka atsirėmė V. G. į nugarą ir taip neleido ant jo atsisėsti. Jokio kito kontakto tarp jų nebuvo.
Papildomai apklaustas įtariamuoju R. G. parodė, kad anksčiau duotus parodymus nori papildyti, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo ne tik su P. V. ir R. K., bet taip pat vėliau prie jų prisijungė ir kiti asmenys, t. y. B, vardo nežino, taip pat M., vardo irgi nežino, ir A. M.. Šių asmenų jis nenurodė, nes nemanė, kad jie kaip nors gali būti susijęs su šiuo tyrimu, tačiau būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje sužinojo, kad nusikalstamą veiką galimai padarė asmenys, kurių jis nenurodė pirminėje apklausoje. Papildydamas savo parodymus nurodė, jog B., A. M., M. drauge su juo įvykio dieną buvo užėję į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), pas brolius „(duomenys neskelbtini)“. Pas „(duomenys neskelbtini)“ ėjo pasiskolinti pinigų. Nurodyti asmenys kartu su juo (R. G.) ėjo pas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten užtruko labai trumpai, apie pora minučių. R. G. išėjus į lauką, prie bendrabučio laukė R. K., P. V., Š. B.. E. M. ir A. M.. R. G. paklausus, kas atsitiko, jie tik nusijuokė ir jam nieko į tai neatsakė.
Papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., vakare jis, R. K., P. V., A. M., Š. B., E. M. buvo prie kiosko, esančio prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. sugalvojo nueiti pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Visi nuėjo prie minėto daugiabučio. P. V. ir R. K. liko lauke, o jis (R. G.), E. M., Š. B. ir A. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą, į antrą aukštą, pas brolius V., kuriuos vadina „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo abu broliai „(duomenys neskelbtini)“ – K. ir J. V.. Jiems nuėjus, praėjus 5-10 minučių, E. M., Š. B. ir A. M. iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. R. G. liko pas V., nes norėjo pasiskolinti pinigų. E. M., Š. B. ir A. M. išėjus, praėjus maždaug 5 minutėms, pas „(duomenys neskelbtini)“ atėjo V. G.. Matėsi, kad V. G. ką tik sumuštas, nes buvo su praskeltu antakiu, iš jo bėgo kraujas. Žaizda buvo kraujuojanti, visiškai šviežia. V. G. ėjo praustis, nes bėgo kraujas. Kas jį sumušė, nesakė. V. G. atėjus, R. G. po maždaug poros minučių išėjo, laiptinėje sutiko „(duomenys neskelbtini)“ kaimynę L., kuri klausė kas čia buvo. Išėjęs į kiemą, kieme sutiko jo laukiančius R. K., P. V., E. M., Š. B. ir A. M.. Apie V. G. sumušimą su jais nekalbėjo. Vėliau visi, išskyrus P. V., nuvyko į kazino, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten automobiliu juos nuvežė G. M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. į papildomai užduotus klausimus parodė, kad vienoje iš apklausų jis nurodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime sužinojo, jog V. G. galimai sumušė trys asmenys – E. M., Š. B. ir A. M.. Tai R. G. sužinojo iš kitų kalinių, jų nurodyti negali.
Liudytojas E. M. parodė (9 t., 9 b. l.), kad pasilieka prie savo parodymų, kurie buvo duoti anksčiau, sutinka, kad jie būtų pagarsinti.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi buvo pagarsinti E. M., apklausto kaltinamuoju, parodymai, duoti Kauno apygardos teismo posėdyje (7 t., 34-38 b. l.), kuriuos E. M. patvirtino. E. M. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 21.30 val. jam paskambino A. M. ir pasiūlė išgerti alaus bei pakvietė ateiti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie pagrindinės gatvės jį pasitiko A. M. ir P. V.. Nusipirkę alaus jį gėrė kartu su R. G., Š. B. ir A. M.. Išgėrė po vieną ar dvi skardines, ruošėsi eiti namo, tačiau R. G. pasakė, kad V. gavo atlyginimą. A. M. sugalvojo pasiskolinti iš jų pinigų. Nuėjus prie V. namo, jis (E. M.), Š. B., R. G. ir A. M. nuėjo pas V. į kambarį, o P. V. ir R. K. liko apačioje prie suoliukų. Pas V. jie kalbėjosi, po to E. M. ir Š. B. išėjo, po to vėl grįžo į kambarį, nes nesulaukė, kada išeis A. M. ir R. G.. Po to iš kambario išėjo kartu su Š. B. ir A. M.. Eidami koridoriumi link išėjimo, antro aukšto vestibiulyje sustojo, šnekučiavosi. Tuo metu iš apačios atėjo V. G., jis bandė lįsti tarp A. M. ir sienos, užkabino A. M. lygtai pečiu. Tarp V. G. ir A. M. buvo kažkoks kontaktas, A. M. su V. G. apsižodžiavo. A. M. sudavė V. G. gal du smūgius, tikslaus smūgių skaičiaus nematė. Tuomet V. G. nukrito ant žemės, po ko Š. B. ir A. M. spyrė jam (V. G.) kojomis. E. M., kaip jis pats teigia, stovėjo prie sienos, V. G. buvo priešais, veidu į E. M., Š. B. buvo V. G. iš dešinės, o A. M. - iš kairės. Teigia, jog V. G. į šonus spyrė po keletą kartų. Tuomet E. M. išėjo į laiptinę, nulipo kelis laiptus, išgirdęs durų trenksmą nubėgo į apačią. Nubėgus į pirmą aukštą, prie išėjimo į lauką, jį (E. M.) pasivijo Š. B. ir A. M.. Visi išėjo į lauką, nuėjo prie P. V. ir R. K.. Lauke palaukė, kol ateis R. G.. Jam atėjus nuėjo link P. (V.) namo. Ten A. M. paskambino broliui, paprašė, kad atvažiuotų nuvežti į kazino. A. M. brolis juos visus, išskyrus P. V., nuvežė į kazino. Teigia, kad priėjęs V. G. svirduliavo, mėtėsi į šonus, tuo metu ant jo veido sužalojimų nematė. A. M. V. G. sudavė smūgius į veidą, jis nuo tų smūgių pargriuvo. Jis pats (E. M.) V. G. nespardė. A. M. spardė V. G. į kairį šoną. Tuo metu V. G. kojos buvo ištiestos, jis vestibiulio aikštelės viduryje sėdėjo lyg atsilenkęs, į sieną atsirėmęs nebuvo. Nepastebėjo, kad V. G. būtų bandęs trauktis, slinktis, verstis ar bėgti. Išėjus į lauką P. (V.) paklausė, ar sudaužė. A. M. pasakė, kad pats užšoko. Tuo metu, kai buvo pas V., abu V. buvo namie. Kambaryje, kur jie buvo, daugiau nieko be V. nebuvo. V. buvo girti. Teigia, jog smūgių V. G. jis (E. M.) nesudavė. Mikrodalelių nuo jo bato pado ant nukentėjusiojo drabužių atsirado dėl to, kad E. M. praėjo ta vieta, kur buvo nukritęs nukentėjusysis. Jei būtų sudavęs smūgius V. G., mikrodalelių ant E. M. batų nuo nukentėjusiojo drabužių taip pat būtų likę. Nurodė, kad iš V. kambario jie išėjo visi keturi, paskui prie V. kambario durų A. M. pasakė, kad gavo pinigų. R. G. pasakė, kad ir jis eina pasiskolinti, grįžo atgal pasiskolinti pinigų. Į koridorių nuėjo trise be R. G.. Nukentėjusiojo nepažinojo, konfliktų neturėjo, jį tą vakarą matė pirmą kartą. Pradžioje iš nukentėjusiojo pusės įžeidžiančių, užgaulių žodžių nebuvo. Tada jie abu (V. G. ir A. M.) pradėjo šnekėtis, apsižodžiavo, po ko A. M. jam trenkė du, tris smūgius rankomis į viršų, tikriausiai į veidą. Po šių smūgių V. G. nukrito ant grindų ant šono. Po to V. G. pasitaisė, gal bandė stotis ir jį Š. B., A. M. pradėjo spardyti. Kuris pirmas pradėjo spardyti. V. G., nežino, spardė kojomis, smūgis buvo ne vienas, kiek buvo suduota smūgių, nežino. Negali pasakyti, ar spardė viena ar abejomis kojomis. Smūgių sudavimas kojomis truko apie pusę minutės, tada E. M. išėjo į laiptinę leistis žemyn. Ar toliau jie dar spardė V. G., nežino. Tarp Š. B. ir V. G. konflikto nebuvo. Pradėjus leistis laiptais, išgirdo, kad kažkas iš kažkur išėjo, nes girdėjo durų garsą, todėl paspartino žingsnį, greičiau nuėjo į apačią. Š. B. ir A. M. neklausė, kaip viskas baigėsi, nes niekas daugiau apie tai nieko nešnekėjo. Neatkreipė dėmesio, ar pas Š. B., A. M. ant rankų buvo nubrozdinimai, kraujo pėdsakai. Keisdamas parodymus bandė sušvelninti padėtį, kad jam (E. M.) nebūtų blogai, kad nesigautų, kad yra „ožys“, bet buvo Š. B. sumuštas. Dabar duodamas parodymus pasakė tiesą. 2016 m. gegužės 25 d. jam (E. M.) duodant parodymus tyrėjas užrašė „spardė normaliai“, tai reiškia, kad sudavė daug smūgių. Parodymai, kad Š. B. „keistą smūgį sudavė“ reiškia, kad Š. B., spirdamas V. G. į šoną, pataikė į V. G. ranką, o V. G. savo ranka pataikė sau. Tai buvo kitoks smūgis, todėl jį įsidėmėjo. Po smūgių V. G. pargriuvo ant šono, jo kojos gavosi priešais E. M., jis pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo. V. G. ištiesdamas savo kojas atsimušė į E. M. kojas. E. M. bandė atsitraukti, bet atsimušė į sieną. Įvykio vakarą jis (E. M.) buvo išgėręs skardinę ar dvi 0.5 l talpos 4-5 laipsnių stiprumo alaus. Nepasakytų, kad Š. B. ir A. M. prieš lipdami į viršų buvo girti, nežino, kiek jie prieš tai išgėrė, ir ar iš vis prieš tai gėrė. Buvo sumuštas Š. B. dėl to, kad pasakė tiesą, ką matė ir girdėjo. Tai susiję su E. M. duotais parodymais.
Į papildomus klausimus teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad leisdamasis laiptais į apačią girdėjo garsą lyg kažkas kristų ir po to daužytų į sieną. A. M. ranka nukentėjusiajam sudavė apie du smūgius. Š. B. smūgiavo tik kojomis. A. M. sudavė smūgius rankomis, vėliau kojomis.
Liudytojas Š. B. parodė (9 t., 9-10 b. l.), kad įvykis buvo 2014 metų rugpjūčio mėnesį, galėjo būti 29 diena. Tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kiosko gėrė alų. Kartu buvo R. G., E. M. ir A. M.. Kitų pavardžių nurodyti negali. Iš viso buvo 6-7 asmenys. Gėrė alų, pritrūko pinigų, todėl kažkas sugalvojo nueiti jų pasiskolinti į bendrabutį. Iki bendrabučio ėjo visi kartu. Kas nuėjo į bendrabutį, pasakyti negali, nes jis pats nėjo. Dabar V. žino, iki to laiko girdėjęs nebuvo. Juos žinau iš bylos. Kas ir pas ką ėjo pasiskolinti pinigų, nežino, buvo išgėręs, nelabai prisimena. Kiek laukė prie bendrabučio, nežino. Po to kartu su A. M., E. M. ir R. G. ir dar kažkokiais asmenimis nuvažiavo į kazino. Važiuodami nieko nekalbėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi buvo pagarsinti Š. B., apklausto kaltinamuoju, parodymai, duoti Kauno apygardos teismo posėdyje, kuriuos Š. B. patvirtino. Š. B. Kauno apygardos teismo posėdyje parodė (7 t., 38-40 b. l.), kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., valandos nepamena, su A. M. nuėjo prie kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten buvo R. G., P. V., po to prisijungė R. K., gėrė alų. Vėliau atėjo E. M.. Kažkam pasakius, kad reikia eiti pasiskolinti pinigų, visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio. Dviese ar trise liko apačioje toliau gerti, t. y. R. K. ir P. V. buvo prie dviračio. Kas nuėjo į viršų skolintis pinigų, nežino, nes neatkreipė dėmesio. V. jis (Š. B.) nepažinojo. Nežino, kiek buvo valandų, kai asmenys nuėjo iki V. buto, bet buvo vakaras, po 22.00 val. A. M. ir E. M. jis pažinojo, jų santykiai buvo normalūs, buvo draugai. Iš bendrabučio išėjus tiems patiems asmenims važiavo į kazino. Nurodė, kad nukentėjusiojo V. G. nepažinojo, nėra jo matęs. Prieš įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje nesilankydavo, nes ten neturi nei draugų, nei pažįstamų. Iš bendrabučio išėjęs asmenys nieko nesakė. Smūgiavo E. M. dėl parodymų, nes buvo apšmeižtas, uždarytas, jį paliko šeima. R. G. ir R. K. taip pat jį šmeižia. Nežino, kodėl kiti asmenys ir E. M. sako, kad jis (Š. B.) buvo (bendrabutyje). Tą vakarą jis (Š. B.) buvo išgėręs alaus. Neįsivaizduoja, kodėl kiti teigia, kad jis (Š. B.) buvo bendrabutyje. Prie bendrabučio tą vakarą išgėrė porą skardinių alaus, paskui dar gėrė kazino. Kazino buvome keturiese – jis (Š. B.), A. M., E. M., R. G.. Kaip baigėsi vakaras kazino, nepamena.
Teismo posėdžio metu atsakydamas į papildomus klausimus Š. B. nurodė, kad nepamena, kiek asmenų ėjo į bendrabutį. Ar ėjo E. M., ir A. M., jis nematė. Ar E. M. konfliktavo su A. M., pasakyti negali.
Liudytojas R. K. parodė (7 t., 181-182 b. l.), kad kaltinamąjį pažįsta. Jį buvo sutikęs kelis kartus, maždaug prieš 4-5 metus. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Tą vakarą su P. V. buvo lauke prie suoliuko ties (duomenys neskelbtini) namu. Kartu buvo Š. (B.), E. M., R. (G.), P. (V.) ir kaltinamasis A. M.. Prie suoliuko būdami kalbėjosi, ar vartojo alkoholį, neatsimena. Jis pats buvo blaivus. Apie 22.00 – 23.00 val. R. (G.), Š. (B.), E. M. ir A. (M.) nuėjo į viršų pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, kurių pavardė V., paprašyti rūkyti. Jis (R. K.) su P. (V.) laukė lauke prie suoliuko. Visi, išskyrus R. G., grįžo po 10 minučių. Grįžę pasakė, kad kažkuris „užsirovė“ ant V. (G.), o šis kažkuriam sudavė smūgį, kam konkrečiai, nežino. Ant kurio V. „užsirovė“, pasakyti negali. Nežino, kuris sudavė smūgį. Neatkreipė dėmesio, ar jų rūbai buvo kruvini. Po kiek laiko išėjo R. G., visi parūkė. Po to paskambino draugui ar broliui, kuris atvažiavo, paėmė ir nuvežė juos į kazino. P. (V.) nuėjo namo, todėl į kazino nuvežė jį (R. K.), A. (M.), Š. (B.), R. (G.) ir E. M.. Kazino buvo 2-3 valandas. Su R. G. apie šį įvykį kalbėjo praėjus dviem – trims dienoms. Kalbėjo, kad kažkas sumušė žmogų ir jis mirė. Žuvusysis buvo V. G.. Kas galėjo sužaloti V. G., R. G. nesakė. Po šio įvykio su kitais asmenimis bendrauti neteko.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, buvo pagarsinti R. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė (3 t., 157-158 b. l.), kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.30 val., tikslaus laiko neatsimena, jam paskambino R. G. ir pasakė ateiti iki seno kiemo. R. K. nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, ten rado P. V., R. G., E. M., Š. B. ir A. M.. Jie gėrė alų. Jis (R. K.) išgėrė vieną skardinę alaus. Po to visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo. Jis (R. K.) ir P. V. dviese liko lauke, visi kiti keturi asmenys nuėjo pas brolius J. ir K. V., kuriuos vadina „(duomenys neskelbtini)“. Jam ir P. V. sėdint kieme, pro juos praėjo V. G., kuris nuėjo į tą pačią laiptinę kur nuėjo visi minėti keturi asmenys. Praėjus kokioms 5 minutėms po to, kai į laiptinę įėjo V. G., iš jos išėjo E. M., Š. B. ir A. M.. Buvo tamsu, neatsimena ar jie visi trys išėjo kartu. Prie jo (R. K.) ir P. V. visi trys atėjo kartu. Jie kokią minutę stovėjo ant laiptų. Po 4-5 min. iš viršaus atėjo R. G.. Visi šnekėjosi, kažkuris pasakė, kad V. G. „užsišoko ant ragų“. Kas tai sakė, neatsimena, kažkuris vienas iš šių keturių asmenų. P. V. tai galėjo girdėti, nes buvo kartu. Dar kažkuris sakė, kad davė į galvą, kuris tai pasakė, neatsimena. Po to P. (V.) nuvažiavo dviračiu namo, o atvažiavęs A. M. brolis juos nuvežė į kazino. Po šio įvykio bendravo tik su R. G.. Jam (R. K.), P. V. ir R. G. skambino mirusiojo brolis, sakė, kad jiems bus blogai. R. K. atsakė, kad jis (R. K.) nebuvo užlipęs į viršų. Su R. G. kalbėjo, kad gali būti blogai, tarėsi nesakyti, kas dalyvavo toje vietoje. Po to, kai skambino J. G., kalbėjosi telefonu su P. V., kad tų trijų – A. M., Š. B. ir E. M. - „nekišti“. R. G. jam sakė, kad matė L.. Dar R. G. sakė, kad jis tuo metu dar buvo pas brolius, kai atėjo sumuštasis, apsiprausė, atsisėdo ir toliau gėrė. Sakė R. K., kad galva buvo prakirsta, bėgo kraujas. Po įvykio A. M., E. M. ir Š. B. jis nematė, bijojo jų dėl šeimos. Kuris V. G. sudavė smūgius, neįsivaizduoja, bet kažkuris iš jų trijų. Liudytojas R. K. nurodė, kad į laiptinę yra du įėjimai, Š. B., A. M., E. M. ir R. G. įėjo pro tą pačią pusę, kaip ir nukentėjusysis. Jis (R. K.) ir P. V. buvo prie to paties įėjimo. Prie suoliuko būdami girdėjo, kad jie visi buvo pas tuos brolius užėję, girdėjosi balsai. Kai grįžo visi keturi, pokalbis buvo kad V. G. „užsišoko“. Nežino, kuris mušė V. G.. Buvo kalba, kad davė į galvą, po ko nukrito. Daugiau nieko nesakė. Iš laiptinės galėjo vienas iš tų asmenų išeiti pirmiau, po to galėjo išeiti kiti. Du kartus girdėjo durų trinktelėjimą, nuo pirmo iki antro durų trinktelėjimo praėjo gal minutė laiko. Liudytojas R. K. parodymus patvirtino ir atsakydamas į klausimus papildomai parodė, kad jis negali pasakyti, ką reiškia „nekišti tų trijų asmenų: A. M., E. M. ir Š. B.“. Kodėl taip pasakė, nežino.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., 141-143 b. l.). R. K. parodė, kad netrukus po to, kai visi jo nurodyti asmenys (R. G., E. M., Š. B. ir A. M.) įėjo į bendrabučio laiptinę, į ją užėjo ir K. B., gyvenantis to bendrabučio trečiame aukšte. Mano, kad K. B. galėjo girdėti ar matyti, kaip buvo sužalotas V. G.. Iš bendrabučio laiptinės išėję Š. B., A. M. ir E. M. priėjo prie jo (R. K.) ir P. V. bei pasakojo, kad „V. G. šoko jiems ant ragų, todėl jie su juo susimušė“. Negali pasakyti, kuris konkrečiai tą sakė, bet kažkuris iš jų trijų minėjo, jog kažkuris iš jų sudavė smūgį ranka V. G. į veidą ir pastarasis krisdamas galva trenkėsi į betono grindis. Ar Š. B., A. M. ir E. M. galėjo suduoti smūgius V. G. kojomis, jis nežino, to jie nesakė. Jis (R. K.) suprato, kad Š. B., A. M. ir E. M. sumušė V. G. dėl to, kad šis pats prie jų prisikabino. Po įvykio kalbėjo su R. G., kuris jam sakė, jog tikrai smūgių V. G. nesudavė. R. G. jam sakė, jog liko pas „(duomenys neskelbtini)“, o A. M., Š. B. ir E. M. išėjo. Netrukus jam dar būnant pas „(duomenys neskelbtini)“, atėjo jau sumuštas V. G.. R. K. patikslino, kad R. G. iš bendrabučio laiptinės išėjo praėjus 5 minutėms po to, kai jau buvo išėję Š. B., A. M. ir E. M.. Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas R. K. patikslino, kad nematė, kas sumušė V. G..
Liudytojas P. V. parodė (7 t., 182-183 b. l.), kad kaltinamasis yra buvęs jo klasiokas. Apie šį įvykį girdėjo iš nuogirdų, taip pat teisme, kuomet buvo teisiami kiti du kaltinamieji. Įvykio vietoje nebuvo, buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Kas buvo kartu su juo, neprisimena. Kitą dieną skambino žuvusiojo brolis J. G.. Pasakė, kad užmušė jo brolį.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos P. V. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė (4 t., 121-122 b. l.), kad pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės įtariamojo apklausos metu. 2014 m. rugpjūčio 19 d., vakare, prieš V. G. nužudymą buvo su R. ir R. ir dar trimis asmenimis, kurių nepažįsta. Tai iš matymo pažįstamas Š., A. M., bei M.. Brolius „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta, žino kur šie gyvena. Prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena broliai „(duomenys neskelbtini)“, tą vakarą ėjo jis, R. ir R.. Ėjo trise. Kitų asmenų nebuvo. Kur tuo metu buvo Š. B., A. M. ir E. M., nežino. Tuo metu šių asmenų su jais nebuvo, šie asmenys buvo kažkur atskirai. Kas iš šių asmenų įėjo į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini), pas „(duomenys neskelbtini)“, nežino, neatsimena. Būdamas tą vakarą prie (duomenys neskelbtini) namo, ir vėliau, Š. B., A. M. ir E. M. nematė, su jais nebendravo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (4 t., 50-51 b. l.), kad 2014 metų rugpjūčio 29 d. buvo prie kiosko, esančio prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio kiosko susitiko su R. G., su kuriuo gėrė alų. Apie 21.30 ar 22.00 val. prie minėto kiosko atėjo jo klasiokas A. M. su dviem draugais, kuriuos jis žino iš matymo. Taip pat atėjo ir R. K.. Kiek laiko ten visi prabuvo, pasakyti negali. Teigia, kad visi gėrė alų, o jis - mineralinį vandenį. Visiems būnant prie minėto kiosko atėjo jo (P. V.) draugas M. P.. Su juo kartu P. V. nuėjo link M. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Su M. P. buvo kartu gal 10 minučių, M. P. iš savo namų pro langą P. V. išmetė butelį mineralinio. Tuomet P. V. grįžo prie kiosko, prie kurio rado R. K. ir R. G., daugiau nieko nebuvo. Kur dingo A. M. su kitais, jis nežino, nes draugų neklausė. Paskui ėjo prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), prie kurio jis ir R. K. liko laukti, o R. G. nuėjo pas brolius „(duomenys neskelbtini)“. Kur tuo metu buvo A. M. su minėtais dviem draugais, nežino, jų nematė. Ar A. M. ir du jo draugai buvo nuėję į minėtą bendrabutį pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, nes iš minėto bendrabučio išėjo tik R. G.. Paskui jis (P. V.) nuėjo namo į (duomenys neskelbtini), miegoti. Kur nuėjo R. G. ir R. K., nežino. Kas sužalojo V. G., nežino. Atsakydamas į klausimus liudytojas P. V. parodė, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. P. V. parodė (4 t., 41-43 b. l.), kad 2014 metų rugpjūčio 29 dieną, apie 11.00 val. jis susirašė su draugu R. G.. Vėliau susitarė susitikti, t. y. R. G. žadėjo ateiti prie jo namų, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Su R. G. susitiko apie 13.00 val. prie daugiabučio namo ir apie valandą kalbėjosi. Po to nusipirko alaus ir jį kartu su R. G. prie kiosko gėrė iki maždaug 18.00 val. Po to P. V. gėrė tik mineralinį vandenį. Tai yra, jis atsimena, kad išgėrė kokias keturias skardines alaus ir nuo 18.00 val. alaus negėrė, tik mineralinį vandenį. Apie 21.00 val. R. G. telefonu susiskambino su R. K., todėl po 21.00 val. prie jų prisijungė R. K., jis buvo blaivus. Trise prie kiosko prabuvo iki 23.00 val., R. K. ir R. G. gėrė alų. Paskui visi trys ėjo į kiemą, esantį prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). R. G. nusprendė eiti pas „(duomenys neskelbtini)“ (J. ir K. V.) paprašyti cigarečių. Jis (P. V.) ir R. K. liko lauke. R. G. ten užtruko maždaug apie 5 minutes. R. G. grįžus P. V. atsisveikino ir išėjo namo, nes rytojaus dieną jam reikėjo žaisti futbolą (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje. Kiek atsimena, R. G. grįžęs nieko nesakė. V. G. pažinojo iš matymo ir jokių konfliktų su V. G. niekada neturėjo, minėtą dieną V. G. sutikęs nebuvo, V. G. jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis, nei kuo kitu nesudavė. Kas tai galėjo padaryti, nežino. Atsakydamas į klausimus liudytojas P. V. parodė, kad šie jo parodymai teisingi.
Liudytojas G. M. parodė (8 t., 69-70 b. l.), kad kaltinamasis A. M. yra jo brolis. 2014 metų vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vakare jam paskambino brolis A. M. ir paprašė pavežti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu G. M. buvo su drauge U. S.. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, adreso nežino, kieme buvo A. M., Š. B., R. G., R. K. ir E. M.. Visus šiuos asmenis nuvežė prie „Rimi“ parduotuvės, ten netoli yra kazino. Ten visi išlipo. Važiuodami nieko nekalbėjo. Kitą dieną ant mašinos galinės sėdynės pamatė kraujo. Paklausė apie tai brolio A. M., jis pasakė, kad tai gali būti jo kraujas, nes buvo prasikirtęs ranką. Daugiau brolio apie tai neklausinėjo. Kitas aplinkybes sužinojo iš kriminalistų. Tuo metu, kai atvažiavo jų pasiimti, sėdėjo automobilyje, kruvinų rankų ir rūbų nepastebėjo, buvo tamsu.
Liudytoja I. B. parodė (8 t., 25 b. l.), kad prieš tris metus, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, prieš 6 valandą ryto, į ją kreipėsi J. V., kuris šiuo metu miręs. Jis pakvietė I. B. pas save į namus, sakė, kad čia turbūt vienas iš jo vaikų. Ji, nuėjusi į (duomenys neskelbtini) kambarį, tualete rado V. G., kuris jau buvo sustingęs, miręs. V. G. ji rado sėdintį ant klozeto. Paskambino pagalbos telefonu. Atvažiavę policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos darbuotojai konstatavo, kad jis negyvas. Tėvas (J. V.) mažai girdėdavo ir matydavo. Atsikėlęs pamatė degančią šviesą tualete, ten pamatė negyvą žmogų. Sakė, kad jo vaikų J. ir K. V. nebuvo. Tėvas J. V. pagalvojo, kad tualete yra vienas iš jo vaikų. J. ir K. V. ir V. G. buvo draugai. V. G. buvo ramus. Į užduotą klausimą patikslino, kad įvykio datą – 2014 m. rugpjūčio 29 d., ji teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas J. L. parodė (8 t., 128-129 b. l.), kad įvykio datos neprisimena. Pas jį (J. L.) į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo V. G.. Jis buvo neblaivus, atsinešė pusę butelio alaus. Kartu išgėrė butelį „spanguolinės“. Tai buvo vakare prieš jam žūstant. Apie 22.30 val. V. G. išėjo pas „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pas K. ir J. V.. Sužalojimų ant V. G. kūno ir veido nepastebėjo. Sekančią dieną paskambinusi V. G. mama L. G. pasakė, kad V. G. užmušė. Kas tai galėjo padaryti, nežino.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos J. L. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. L. parodė (2 t., 92-94 b. l.), kad buvo V. G. kaimynas ir draugas. 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 18.00 val., grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 ar 19.00 val. atėjo kaimynas V. G.. Jis atsinešė stipraus alaus. V. G. išgėrė alų, tuomet dviese išgėrė butelį degtinės. Po to V. G. paskambino „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo apie 22.30 ar 23.00 val. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, Be to, V. G. neatrodė labai apsvaigęs nuo alkoholio. Tą vakarą V. G. matė paskutinį kartą. Kiek atsimena, ant V. G. veido ir rankų jokių sužalojimų tą vakarą tikrai nebuvo. Žino, kad V. G. pastoviai bendravo tik su tais broliais „(duomenys neskelbtini)“. Yra ne kartą matęs brolius „(duomenys neskelbtini)“ pas V. G. namuose. Be to, ir pats V. G. vis sakydavo, jog eina pas „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas K. V. parodė (8 t., 129-130 b. l.), kad apie patį V. G. nužudymą nieko nežino. Jis (V. G.) buvo rastas bute tualete. Buvo vasara, metų neprisimena. Su broliu J. V. prie kito namo nuėjo išgerti alaus. K. V. išgėrė nedaug, brolis J. V. buvo girtas, todėl jį parvedė namo. Bendrabutyje gėrė su kaimynais. Kada užmigo, neprisimena, nes buvo girtas. Neprisimena, kad pas juos būtų užėjęs V. G.. Kaip V. G. atsidūrė tualete, paaiškinti negali. Su broliu išvažiavo gerti į miestą. Broliui paskambino ir pasakė, kad pas juos rastas negyvas V. G.. Apie muštynes niekas jam nieko nepasakojo. Žino tiek, kad V. (G.) rado pas jį tualete.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti K. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos K. V. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu K. V. parodė (2 t., 144-145, 148-149 b. l., 4 t., 107-108 b. l.), kad V. G. buvo jo draugas. 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 20.00 val., broliui J. V. grįžus iš darbo, pradėjo kartu gerti alkoholį. Iš pradžių gėrė prie „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau grįžo į namus, kur kartu su J. V. toliau gėrė alkoholį. Išgertuvių metu užsimanė miego, todėl nuėjo miegoti į savo kambarį. Kada nuėjo miegoti, nepamena, bet jau buvo tamsu. Ką veikė jo brolis J. V., neatsimena. V. G. savo namuose nei rugpjūčio 29 dieną, nei 30 dieną nematė, su V. G. negėrė. Kaip V. G. atsirado jo buto vonios kambaryje, paaiškinti negali. Kas ir kokiomis aplinkybėmis nužudė V. G., nežino. Jis (K. V.) ir jo brolis J. V. V. G. nemušė. Ryte prabudęs išėjo gerti alaus. Pas ką gėrė alų, neatsimena. Grįžęs pamatė, kad jo bute yra policija. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad V. G. buvo nužudytas, rastas jo vonios kambaryje.
Papildomos apklausos metu K. V. parodė, kad atsimena, jog abu su broliu buvo nuėję pas E. S., kur toliau gėrė alų. Kas vyko toliau, negali prisiminti, nes buvo visiškai girtas. Todėl negali pasakyti, ar pas juos buvo atėjęs V. G., ir kodėl V. G. buvo rastas jų buto tualete. Pamena, kad naktį jis su broliu buvo išvažiavę taksi automobiliu gal pas Z. M. į „(duomenys neskelbtini)“ bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten būnant kažkas paskambino ir pasakė, kad V. G. nebegyvas rastas pas juos namuose. Kas galėjo sužaloti V. G., t.y. jį nužudyti, jis nežino. A. M. ir R. G. pažįsta iš matymo, Š. B. ir E. M. nepažįsta. Neprisimena, kad minėti asmenys būtų atėję pas juos į namus.
Liudytoja G. Ž. parodė (9 t., 7-8 b. l.), kad žuvusįjį V. G. yra mačiusi kelis kartus. Iš kaimynų, kurie yra pirmos grupės invalidai, sužinojo, kad V. G. nužudė. Po to V. sakė, kad jie jį rado, buvo girti ir nieko neprisimena. Su jais kalbėjo kitą dieną po įvykio. Jie sakė, kad kažkur išvažiavo, nieko nematė ir nieko nežino.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos G. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. parodė (2 t., 68-69, 70-71 b. l.), kad 2014 m. rugpjūčio 30 d., 9.10 val., namie, adresu (duomenys neskelbtini), ją pažadino kaimynė J., kurios pavardės nepamena, gyvena gretimame bute. J. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ užmušė žmogų. Kadangi J. turi protinių sutrikimų ir ja negalima pasitikėti, nuėjo pas kaimyną S., kurio pavardės neatsimena, gyvena to pačio namo penktame aukšte. S. pasakė, jog matė, kad prie namo buvo atvažiavę policijos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai ir maiše išnešė V. G.. V. G. ji (G. Ž.) pažinojo apie 4 mėnesius iš matymo, teigia, jog jis buvo priekabus, keldavo žodinius konfliktus. J. ir K. (V.) būdavo ramūs, fizinio smurto nenaudojo. 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 20.30 val., ji kartu su savo sugyventiniu T. S. nuėjo pas kaimynus K. ir J. V., gyvenančius (duomenys neskelbtini). V. bute buvo J., K. ir šių tėvas, kurio vardo nežino. Daugiau asmenų V. bute nebuvo. V. bute gėrė alkoholį kartu su T., J. ir K.. Išgėrė du plastikinius 1 litro talpos alaus butelius. V. bute buvo apie 20 minučių. Iš buto išėjo kartu su T. S. apie 20.50 val. Grįžę namo nuėjo miegoti. Ji V. G. 2014 m. rugpjūčio 29 d. V. bute nematė. V. G. nužudymo aplinkybės jai nėra žinomos. Girdėjo, kad V. G. sumušė koridoriuje, o rastas jis buvo pas V. tualete. Apie tai ji klausė V., jie pasakė, kad išvažiavo, o ten nepažiūrėjo.
Liudytojas T. S. parodė (9 t., 8-9 b. l.), kad buvo 2014 metų vasaros pabaiga. Vakare, dienos nepamena, kartu su drauge G. Ž. pas V. nuėjo išgerti alaus, o kitą dieną sužinojo, kad pas juos bute buvo rastas negyvas žmogus. Pas V. nuėjau vakare, ten buvo K. ir J. V.. Iš jų buto išėjo apie 21.00 val. Jam būnant pas K. ir J. V. jokie kiti asmenys užėję nebuvo. Kartu su G. Ž. grįžo namo, dar išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Apie įvykį sužinojo iš pareigūnų. Žino tiek, kad tame bute rado negyvą žmogų. Žuvusįjį V. G. žinojo iš matymo, jis buvo V. draugas. V. G. buvo nervingas, mėgdavo kitus provokuoti. V. G. buvo rastas V. buto tualete. V. jam sakė, kad nieko neprisimena, nes buvo kažkur išvažiavę. Iš V. girdėjo, kad jį (V. G.) kažkas sumušė. Kas galėjo nužudyti V. G., nežino.
Liudytojas A. S. parodė (8 t., 25-26 b. l.), kad prieš tris metus, vasarą, apie 23 val., jis ėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Eidamas prie suoliuko pastebėjo aštuonis nepažįstamus asmenis. Vienas jų A. S. užkalbino, prašė cigaretės, tačiau A. S. atsakė, kad neturi. Eidamas į viršų nieko nepastebėjo. A. S. gyvena virš V., ten dažnai būna triukšmas. Nieko neįprasto tą kartą nepastebėjo. Tą naktį keistų ir įtartinų garsų iš jų buto negirdėjo. Iš kaimynų sužinojo, kad sumušė, po to žmogus mirė. Datos neprisimena, bet tvirtina ikiteisminio tyrimo metu nurodytą – 2014 m. rugpjūčio 29 d.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi buvo pagarsinti liudytojo K. B. parodymai, duoti Kauno apygardos teisme (7 t., 24-25 b. l.). Liudytojas K. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, vakare su draugu jis ėjo namo ir ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo grupę vaikinų, tarp kurių buvo pažįstamas P. V. ir R. K.. Jis iš karto nuėjo į namo laiptinę, kurioje tuo metu jokių asmenų nematė ir triukšmo negirdėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojo K. B. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti. Iš šių parodymų matyti, kad prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) P. V. pravarde (duomenys neskelbtini) su vaikinais vartojo alkoholį. Jis su (duomenys neskelbtini) pasisveikino ir ėjo namo. Tik įėjęs į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto vestibiulį, jame sutiko du nepažįstamus vaikinus, kurie išėjo į lauką. Matė, kaip tie du sutikti vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini). Įėjęs į laiptinę užlipo į trečią aukštą ir grįžo į namus. Lipdamas laiptais jokio triukšmo negirdėjo, daugiau jokių asmenų nesutiko. Praėjus kelioms dienoms internete perskaitė, kad tą dieną, kai sutiko (duomenys neskelbtini), jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nužudytas vyras. (2 t., 103-105 b. l.). K. B. šiuos parodymus patvirtino, papildomai paaiškindamas, kad V. G. pažinojo iš matymo, pažįsta ir brolius V., kaip vartojančius alkoholį.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi buvo pagarsinti liudytojos U. S. parodymai, duoti Kauno apygardos teisme (7 t., 23-24 b. l.). Liudytoja U. S. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir G. M., tačiau su šiuo jau seniai nebendrauja. Pamena, kad 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, dienos neatsimena, naktį, kartu su G. M., jo automobiliu, važinėjo po (duomenys neskelbtini). Kadangi liudytoja parodymų neatsimena, todėl jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti. Iš šių parodymų matyti, kad ji su G. M. automobiliu „Audi A4“ nuvažiavo prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur į automobilį įsėdo 4–5 vaikinai, iš kurių pažino A. M. ir E., pavardės nežino, ir juos nuvežė į kazino, esantį (duomenys neskelbtini). A. M. daugiau ji nematė ir nežino, kur šis yra (2 t., 119-120 b. l.). Liudytoja šiuos parodymus patvirtino, papildomai paaiškindama, kad važiuojant iki kazino vaikinai, sėdėję automobilyje, apie muštynes nekalbėjo, ji nepastebėjo, kad šie būtų sužaloti, nes ji sėdėjo šalia vairuotojo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi buvo pagarsinti E. S. parodymai, duoti Kauno apygardos teisme (7 t., 26-28 b. l.). Liudytojas E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 metų rugpjūčio pabaigoje, dienos nepamena, apie 19.30 val. atėjo neblaivus J. V., o vėliau užėjo ir šio brolis K. V., kurie gyvena tame pačiame name 2 aukšte. Trise išgėrė apie 3 l J. V. atsinešto alaus ir apie 20.30 val. broliai V., kuriuos pravardžiuoja (duomenys neskelbtini), nors ir neblaivūs, tačiau suprantamai bendraujantys, išėjo. Apie 1 val. nakties jam skambino V. ir prašė užeiti į jų butą, tačiau jis nėjo. Ryte apie 6–7 val. pas jį užėjo V. tėvas ir sunkiai suprantama kalba pasakė, kad šio bute kažkas nutikę. Nuėjęs į V. butą, matė atvykusius policijos pareigūnus, o tualete atsilošusį mirusį V. G., tačiau arčiau pasižiūrėti neleido policijos pareigūnai. J. ir K. V. bute nematė. Jis pažinojo V. G. kaip lėtą, nekonfliktišką, kuris retkarčiais užeidavo pas jį, dažniau – pas brolius V.. Įvykio dienos vakarą jokio triukšmo koridoriuje negirdėjo. Vėliau V. jam pasakojo, kad nepamena, ar įvykio dieną V. G. buvo pas juos užėjęs. R. G. pažįsta, įvykio dienos vakarą šio nematė, ir broliai V. jam nesakė, ar šis buvo pas juos užėjęs.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo J. V. parodymai, duoti Kauno apygardos teisme (7 t., 16-17 b. l.). Liudytojas J. V. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, penktadienį, baigiant darbą su bendradarbiais išgėrė ir grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo brolis K. ir tėvas. Pamena, kad vakare pas juos į namus buvo užėję išgerti kaimynai, paskambino ar parašė žinutę V. G., kad šis ateitų pas jį išgerti alaus, ir šis buvo užėjęs. Kitų aplinkybių nepamena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo J. V. parodymai, duoti 2016 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu. J. V. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų ankstesnių įtariamojo apklausų metu (2016 m. gegužės 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas ji atžvilgiu nutrauktas). V. G. buvo geras jo draugas, dažnai pas juos lankydavosi. Per miglą prisimena, kad, 2014 m. rugpjūčio 29 d. vakare pas juos buvo užėjęs V. G., nepamena, ar šis buvo sumuštas. R. G. pažįsta, A. M. pažįsta iš matymo, o Š. B., E. M. nepažįsta. Dėl girtumo neprisimena, kad minėti asmenys būtų atėję pas juos į namus. Pamena, kad tą naktį su broliu K. taksi automobiliu išvažiavo pas M., kuris jau miręs, ir visą naktį ten gėrė. Jam kažkas paskambino ir pasakė, kad V. G. rastas pas juos namuose nebegyvas (4 t., 110-111 b. l.).
J. V., apklaustas 2014 m. rugpjūčio 30 d. iš karto po įvykio, parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. po darbo, gavęs 1 500 Lt atlyginimą, apie 19.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Su broliu K. V. nuėjo į kioską, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučio namo, atiduoti per 100 Lt skolą pardavėjui R. K.. Kioske jis nusipirko 6 butelius stipraus alaus. Atokiau prie kiosko stovėjo R. G., R., vardo tiksliai ir pavardės nežino, ir dar keli asmenys, kurių nepažinojo. R. G. paskolino pinigų ar nupirko alus, tiksliai nepamena. Su buvusias prie kiosko asmenimis gėrė alų, o vėliau su broliu grįžus namo, pas juos buvo užėjusi kaimynė G. su draugu išgerti alaus. Šiems išėjus jis buvo nuėjęs išgerti pas kaimyną E. S.. Jis nepamena, ar vakare pas juos buvo atėjęs V. G., tačiau pripažįsta, kad važiuojant iš darbo šiam parašė žinutę, kad užeitų išgerti alaus. Jų buto durys nerakinamos, todėl į butą galėdavo užeiti kas nori. Jis dėl girtumo nepamena, ar vakare pas juos buvo atėję R. G., R. ir kiti asmenys. Jis nežino, kas galėjo sumušti ir nužudyti V. G. (2 t., 166-167 b. l.).
2014 m. rugsėjo 12 d. J. V., apklaustas kaip įtariamasis, papildomai parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. vėlai vakare pas juos, kokiu tikslu – nežino, buvo atėję R. G. ir dar du ar vienas jam nepažįstami jaunuoliai, kurių apibūdinti negali, ir su jais gėrė alų. Tuo metu V. G. pas juos nebuvo (2 t., 170-171 b. l.).
2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju papildomai iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes, patvirtindamas, kad nežino, kas nužudė V. G., ir papildomai nenurodė kitų asmenų, kurie minimu laiku buvo užėję pas juos į namus (2 t., 173-174, 181-183 b. l.).
Ekspertas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadoje Nr. M 205/14 (09) pateiktą išvadą (9 t., 25-26 b. l.).
Iš 2014 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo 5 aukštų name Nr. (duomenys neskelbtini). Antro aukšto koridoriuje matyti daugybiniai lašai, dėmės, panašūs į kraują, yra 1,2 m ilgio ir 80 cm pločio plote. Apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) butas yra koridoriaus kairėje pusėje. Bute prie vonios kambario slenksčio yra apie 1 cm skersmens dėmė, panaši į kraują. Vonios kambaryje ant klozeto pusiau gulomis, atsirėmęs į vonios kraštą, rastas vyriškos lyties lavonas, vilkintis mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, mėlynu megztiniu, raudonos spalvos marškinėliais, avintis juodomis kojinėmis, apatiniais. Lavonas su išoriniais smurto požymiais veido srityje. Kairė akis atmerkta, dešinė užmerkta, virš dešinio antakio matyti guzas su mėlyne ir kruvina žaizda, po akimis mėlynės, kairio skruosto srityje mėlynė, burna praverta. Vonios kambario dešinėje yra vonia, kurioje matyti maždaug 56 cm ilgio, plačiausioje vietoje 8 cm pločio dėmė, panaši į kraują. Virtuvės kairėje pusėje į rozetę įkištas baltos spalvos elektrinio virdulio kištukas, ant kurio rasta dėmių, panašių į kraują. Kambaryje ant grindų prie sekcijos rasta 5 plastikiniai tušti rudos spalvos buteliai su etikete, ant kurios yra užrašas „Bratka“, 7,5 laipsnių stiprumo. Ant grindų, šalia kairėje stovinčio fotelio, rasta ir užfiksuota avalynės pėdsakas, taip pat rasta peleninė su nuorūkomis, iš kurios paimta 12 nuorūkų. Kambario dešinėje prie sienos stovi suskleista miegamoji sofa, ant kurios guli nešvarus skuduras (audinys), antklodė, pagalvė su dryžuotu užvalkalu, ant kurių rasta dėmių, panašių į kraują. Iš įvykio vietos paimta 12 nuorūkų, 6 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nukopijuoti nuo alus butelių, 1 daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsakais, 4 tamponai su kraujo pėdsakais, pagalvės užvilkimas, skuduras, sportinės kelnės, megztinis (tyrimo eigoje šis drabužis, kuriuo vilkėjo V. G., įvardintas bliuzonu), 5 tušti plastikiniai buteliai (1 t., 42-61 b. l.).
Iš 2014 m. spalio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, 5 aukštų. Į namą patenkama per du įėjimus, esančius iš vakarų ir rytų pusės. Durys iš rytų pusės yra medinės, nerakinamos. Užėjus pro jas – laiptinė, į kurią galima įeiti ir iš rytų pusės. Užlipus į antrą aukštą patenkama į koridorių (1 t., 62-71 b. l ).
Iš 2014 m. rugpjūčio 30 d. V. G. palaikų teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. 205/14(09) matyti, kad V. G. mirtis įvyko prieš 6–8 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2014 m. rugpjūčio 30 d. 7.30 val., nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII–XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimais kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI–VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII-IX–X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimais apatiniame paviršiuje. Tai komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, progresuojančiu kraujotakos nepakankamumu. V. G. lavone rastos muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimai ir kraujosruvos kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje. Kraujosruvos buvo padarytos kietais bukais daiktais, nubrozdinimai ir muštinės žaizdos – kietais bukabriauniais daiktais, vienos paros laikotarpiu iki mirties. Nubrozdinimas dešinio kelio sąnario viršutinėje dalyje buvo padarytas kietu bukabriauniu daiktu 1–3 parų laikotarpiu iki mirties – šie sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, gyviems asmenims vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. G. lavone rasta kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII–XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimai kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI–VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII–IX–X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimai apatiniame paviršiuje, kairio inksto sumušimas buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai kelių valandų laikotarpiu iki mirties ir gyviems asmenims vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti keturiolika trauminių poveikių; sužalojimai kairiame šone, nuo kurių įvyko mirtis, galėjo būti padaryti vienu poveikiu, kiti – trylika poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu. Specialistas taip pat konstatavo, kad V. G. kūno sužalojimus galėjo pasidaryti griuvinėdamas bei kontaktuodamas kūnu su žalojančiais paviršiais ir sužalojimų padarymo metu galėjo būti bet kurioje padėtyje. V. G. po sužalojimų padarymo galėjo atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus, pvz.: judėti, gintis, šaukti ar pan. tol, kol įvyko su gyvybe nesuderinamas vidinis nukraujavimas. V. G. kūne rasta muštinė žaizda ir kraujosruvos kairės plaštakos srityse galėjo būti padarytos ir jam besiginant. Specialistas taip pat nurodė, kad jei V. G. būtų buvusi laiku suteikta kvalifikuota medicininė chirurginė pagalba, tai būtų buvę galima išgelbėti jo gyvybę. V. G. lavono kraujyje rasta 2,68 promilės etilo alkoholio (1 t., 76-86 b. l.).
2014 m. gruodžio 16 d. daktiloskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(5889)IS1-6687 konstatuota, kad septyni rankų pirštų pėdsakai ant pateiktų tirti penkių daktiloskopinių plokštelių, rasti ir paimti 2014 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo alaus butelių, asmeniui identifikuoti tinka. Taip pat ant pateiktų tirti daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Šeši rankų pirštų pėdsakai yra palikti T. S. rankomis: piršto pėdsakas – dešinės rankos didžiuoju pirštu, piršto pėdsakas – dešinės rankos bevardžiu pirštu, piršto pėdsakas – kairės rankos didžiuoju pirštu, du piršto pėdsakai – kairės rankos bevardžiu pirštu, piršto pėdsakas – kairės rankos mažyliu pirštu. Vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas K. V. dešinės rankos bevardžiu pirštu (1 t., 133-137 b. l.).
2015 m. birželio 25 d. trasologinio tyrimo specialisto išvadoje 2015-06-25 Nr. 140-(5931)-IS1-4336 konstatuota, kad tirti pateiktoje daktiloskopinėje plokštelėje užfiksuotas įvykio vietoje paimtas avalynės pado pėdsako fragmentas buvo paliktas ne tirti pateiktomis devyniomis avalynės poromis, o kita avalyne (1 t., 141-148 b. l.).
2015 m. spalio 14 d. biologinio DNR tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(5888)-IS1-6770 konstatuota, kad cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų. Vieno vyro genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais, nes K. V. ir J. V. yra identiški dvyniai, t. y. šių asmenų genotipai sutampa. Antro vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso T. S., R. G., P. V., R. K., Š. B., E. M., V. G.. Ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 12, rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų asmens tapatybei nustatyti. Mėg. Nr. 11, Nr. 21 nustatytų mišrių DNR profilių alelių rinkiniai sutampa su sudėtiniu K. V. ir / ar J. V. bei T. S. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno vyro genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais, antro vyro genotipas sutampa su V. G. genotipu. Ant cigarečių nuorūkų tiriant pažymėtų Nr. 4. Nr. 8-11 (mėg. Nr. 13. Nr. 17- 20), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais. Ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 5, Nr. 6, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, nepriklausančių K. V., J. V., T. S.. R. G., P. V., R. K., Š. B., E. M., V. G. ir vyrui, kurio asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorūkos Nr. 1. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 7, rasta vyro ir moters susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti. Vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. S. genotipu.
Žemesnės instancijos teismas
Ant dviejų tamponų rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu.
Ant pagalvės užvalkalo rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu; mėginyje Nr. 27 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėginyje Nr. 27 nustatytas mišrus DNR profilis, kurio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu K. V. ir / ar J. V. bei V. G. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Ant skuduro, V. G. kelnių ir bliuzono rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. Ant V. G. palaidinės rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. Ant J. V. striukės rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais. Ant J. V. bliuzono rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais. Ant J. V. kelnių ir batų kraujo nerasta. Ant K. V. marškinėlių žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais. Asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai, rasti mėginyje Nr. 43. nepriklauso K. V., J. V., T. S., R. G., P. V., R. K., Š. B., E. M., V. G. ir vyrams, kurių asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant cigarečių nuorūkų Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6; mėginyje Nr. 44 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais. Ant K. V. kelnių ir šlepečių kraujo nerasta. Ant T. S. bridžų rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. S. genotipu. Ant T. S. batų ir marškinėlių, R. G. trejų kelnių, bluzono, trejų marškinėlių, dvejų batų, P. V. šortų, bluzono, šlepečių, basučių, R. K. bliuzono, kelnių, batų ir ant E. M. batų ir kelnių kraujo nerasta.
Ant nuoplovos nuo V. G. dešinės rankos delno žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu. Ant nuoplovos nuo V. G. kairės rankos delno ir rankų pirštų nagų, panagių turinio rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu.
Ant nuoplovų nuo K. V. rankų delnų rasta žmogaus kraujo, tačiau specialistai negalėjo atsakyti, kam jis priklauso, nes nustatyti mišrūs DNR profiliai, tinkami tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais. Ant K. V. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais.
Ant nuoplovų nuo J. V. rankų delnų ir rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su K. V. ir J. V. genotipais.
Ant nuoplovų nuo T. S. rankų delnų rasta žmogaus kraujo, tačiau specialistai negalėjo atsakyti, kam jis priklauso. Vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. S. genotipu, moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologių pėdsakų, rastų ant nuorūkos Nr. 7, genotipu. Ant T. S. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. S. genotipu.
Ant E. M. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su E. M. genotipu.
Ant R. K. rankų pirštų nagų, panagių turinio žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su R. K. genotipu. Ant nuoplovų nuo R. K. rankų delnų žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Ant R. K. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su R. K. genotipu.
Ant R. G. dešinės rankos pirštų, nagų panagių turinio nuoplovos nuo dešinės rankos delno ir rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su R. G. genotipu. Ant R. G. kairės rankos pirštų nagų panagių turinio žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su R. G. genotipu. Ant nuoplovos nuo R. G. kairės rankos delno rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėginyje Nr. 73 nustatytas mišrus DNR profilis, tinkamas tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su R. G. genotipu.
Ant P. V. rankų pirštų nagų panagių turinio, dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. V. genotipu. Ant nuoplovų nuo P. V. rankų delnų žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. V. genotipu. Ant tirti pateiktų P. V. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. V. genotipu (1 t., 154-168 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Iš 2015 m. kovo 19 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti kaltinamasis Š. B. ir R. G., kuris patvirtino, kad Š. B., A. M. ir E. M. buvo užėję į bendrabutį ir nuėję į V. butą. Š. B. nurodė, kad į bendrabutį ir V. butą užėjęs nebuvo (3 t., 71-72 b. l.).
Iš 2014 m. lapkričio 24 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti kaltinamasis Š. B. ir R. K.. Akistatos metu kaltinamasis Š. B. ir R. K. laikėsi pirmiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. R. K. patvirtino, kad R. G., Š. B., A. M. ir E. M. buvo užėję į bendrabutį ir nuėję į V. butą, o grįžę kažkuris sakė, kad V. G. „užsirovė“ ir už tai buvo sumuštas. Š. B. tvirtino, kad į bendrabutį ir pas V. užėjęs nebuvo (3 t., 164-166 b. l.).
Iš 2014 m. spalio 23 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti kaltinamieji Š. B. ir E. M., kurie laikėsi ikiteisminio tyrimo metu pirmiau duotų parodymų. E. M. patvirtino, kad Š. B. kartu su juo, A. M. ir R. G. buvo nuėję į bendrabutį, pas V.. į butą, po ko išėjus jam, Š. B. ir A. M., įvyko konfliktas su V. G.. Š. B. nurodė, kad į bendrabutį nėjo, laukė lauke prie suoliuko (4 t., 151-153 b. l.).
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 25 d., kaltinamajam E. M. sutikus, paimti jo DNR, abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, abiejų rankų nagai ir panagių turinys, abiejų rankų nuoplovos (4 t., 154-155 b. l.).
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 1 d., kaltinamajam Š. B. sutikus, paimti jo DNR, abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, abiejų rankų ir panagių turinys, abiejų rankų nuoplovos (5 t., 70-71 b. l.).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja L. M., patvirtindama savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė vietą, kur bendrabučio 2 aukšto vestibiulyje išgirdo triukšmą ir matė sužalotą V. G.. Parodė vestibiulyje duris, pro kurias įėjo R. G. (2 t., 61-67 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad R. K. atpažino A. M., E. M. ir Š. B. ir nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23–24 val. buvo kartu su šiais asmenimis ir kurie galėjo sužaloti V. G. (3 t., 144-147, 148-151, 152-155 b. l.).
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad paimti T. S. DNR abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, seilių ėminys, K. V., – DNR, abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, seilių ėminys, abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, abiejų rankų pirštų nuokirpos, nagų ir abiejų rankų plaštakų nuoplovos, J. V. – abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, seilių ėminys, abiejų rankų pirštų nuokirpos, nagų ir abiejų rankų plaštakų nuoplovos, R. G. – abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, abiejų rankų pirštų nagus ir panagių turinį ir abiejų rankų nuoplovos, R. K. – abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, abiejų rankų ir panagių turinys, abiejų rankų nuoplovos, P. V. – abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai, abiejų rankų ir panagių turinys, abiejų rankų nuoplovos (2 t., 75-76, 77-78, 152-153, 154-155b. l., 3 t., 2-3, 4-5, 73-74, 178-179, 4 t., 52-53 b. l.).
Iš daiktų pateikimo protokolų matyti, kad iš J. S. paimti sportiniai bateliai, juodos spalvos su užrašu „Nike“, pilkos spalvos bridžai, raudonos ir mėlynos spalvos sportiniai marškinėliai (2 t., 79-80 b. l.), iš K. V. – marškinėliai, šlepetės, juodos spalvos sportinės kelnės (2 t., 150-151b. l.), iš J. V. – bliuzonas, džinsinės kelnės, juodos spalvos batai, striukė (3 t., 1 b. l.), iš R. G. – juodos spalvos kelnės su baltos spalvos juostelėmis, šviesiais žalios spalvos marškinėliai su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“ (3 t., 94-95 b. l.), iš R. K. – violetinės spalvos džemperis su užrašu „Adidas“, juodos spalvos sportinės kelnės su užrašu „Adidas“, juodos spalvos kelnės su užrašu „Nike“ (3 t., 189-190 b. l.).
Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu iš P. V. buto paimti šortai, bliuzonas „Comeor“ juodos spalvos šlepetės, juodos spalvos basutės „Adidas“ (4 t., 72-75 b. l.).
Iš 2014 m. rugsėjo 22 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo E. M. gyvenamojoje vietoje – Marijampolėje, R. Juknevičiaus g. 24-424, padarytos kratos metu rasta ir paimta 44 dydžio sportiniai bateliai „Adidas“ ir sportinės kelnės su užrašu „Puma“. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2014 m. rugsėjo 22 nutarimas dėl atliktos kratos (5 t., 132-134 b. l.).
Iš 2014 m. gruodžio 19 d. mikropluoštų tyrimo specialisto išvados Nr. 11-2619(14), 11-2969(14), 11-3019(14) matyti, kad ant V. G. bliuzono ir kelnių rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų E. M. sportinių batų padų plastiku. Ant V. G. marškinėlių, trumpikių ir kojinių nėra tirti pateiktų E. M. sportinių batų plastikų (dirbtinės odos ir padų plastikų) mikrodalelių. Ant V. G. drabužių nėra pluoštų iš tirti pateiktų E. M., R. K., P. V., T. S. drabužių ir mikrodalelių (dirbtinės odos ir padų plastikų) iš R. K., P. V., T. S. batų. Ant E. M., R. K., P. V., T. S. drabužių ir batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų V. G. drabužių (1 t., 101-108 b. l.).
Iš 2015 m. sausio 30 d. mikropluoštų tyrimo specialisto išvados Nr. 11-107(15), 11-132(15) matyti, kad ant V. G. marškinėlių rasti pavieniai juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su R. G. pilkos spalvos marškinėlių atitinkamais pluoštais, ant V. G. bliuzono rasti pavieniai juodos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su R. G. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais, ant V. G. trumpikių, kojinių, sportinių kelnių, marškinėlių nėra pluoštų iš R. G. sportinių kelnių, ant V. G. trumpikių, kojinių, sportinių kelnių, bliuzono nėra pluoštų iš R. G. pilkos spalvos marškinėlių, ant V. G. drabužių nėra pluoštų iš R. G. sportinių kelnių, dviejų sportinių marškinėlių, bliuzono, sportinių batų ir įmaunamų sportinių batų, ant V. G. drabužių nėra R. G. sportinių batų ir įmaunamų sportinių batų plastikų mikrodalelių, ant tirti pateiktų R. G. drabužių ir dviejų porų sportinių batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų V. G. drabužių (1 t., 115-122 b. l.).
Iš 2015 m. vasario 17 d. mikropluoštų tyrimo specialisto išvados Nr. 11-266(15), 11-267(15) matyti, kad ant V. G. drabužių (kojinių, trumpikių, marškinėlių, sportinių kelnių ir bliuzono) rasta žalsvai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su K. V. bliuzono pluoštais, ant V. G. drabužių (kojinių, trumpikių, marškinėlių, sportinių kelnių ir bliuzono) nėra pluoštų iš K. V. sportinių kelnių ir marškinėlių, ant V. G. drabužių (kojinių, trumpikių, marškinėlių, sportinių kelnių ir bliuzono) nėra tirti pateiktų K. V. šlepečių mikrodalelių, ant tirti pateiktų K. V. šlepečių ir bliuzono rasta pavienių violetiniai mėlynų medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su V. G. trumpikių trikotažo atitinkamais pluoštais, ant K. V. sportinių kelnių ir marškinėlių nėra pluoštų iš V. G. trumpikių, ant K. V. drabužių (sportinių kelnių, marškinėlių, bliuzono) ir šlepečių nėra pluoštų iš V. G. kojinių, sportinių kelnių, marškinėlių ir bliuzono, ant tirti pateiktų V. G. marškinėlių ir bliuzono rasta mėlynos, tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro J. V. džinsinių kelnių audeklą, ant V. G. trumpikių, kojinių, sportinių kelnių nėra pluoštų iš J. V. džinsinių kelnių, ant V. G. drabužių (kojinių, trumpikių, marškinėlių, sportinių kelnių ir bliuzono) nėra pluoštų iš tirti pateikto J. V. bliuzono ir odos mikrodalelių iš J. V. odinės striukės, ant V. G. drabužių (kojinių, trumpikių, marškinėlių, sportinių kelnių ir bliuzono) nėra tirti pateiktų J. V. batų mikrodalelių, ant J. V. drabužių (bliuzono, džinsinių kelnių, striukės) ir batų nėra pluoštų iš V. G. drabužių (kojinių, trumpikių, sportinių kelnių, marškinėlių ir bliuzono (1 t., 124-131 b. l.).
Išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d., 6:19 val., I. B. telefonu informavo Bendrąjį pagalbos centrą, kad ne savo namuose, tualete rastas negyvas vyras. Vyriškį rado J. V. (1 t., 190- 195 b. l.).
Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio matyti, kad Š. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2015 m. kovo 25 d. apie 23 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), bendrabučio 5-o aukšto bendro naudojimo virtuvės patalpoje bei 5-o aukšto laiptinės aikštelėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, prikibo prie ten buvusio E. M., sudavė smūgius rankomis ir kojomis E. M. į galvos ir kitas kūno sritis, išvadino E. M. necenzūriniais žodžiais, tuo fizinio smurto veiksmais padarė E. M. muštines žaizdas ir kraujosruvas kairės ausies lezgelio, viršutinės ir apatinės lūpų srityse, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (6 t., 62-65 b. l.).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. M., veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį V. G..
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Priežastinis ryšys yra būtinasis – būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą, t. y., ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2014). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2012). Kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2008). Tais atvejais, kai tarp smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009). Ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lėmė nukentėjusio mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos, sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinamąsias išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2014).
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
Teisminė praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo – V. G. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų – neigia, teigdamas, jog V. G. laiptų aikštelėje jis sudavė iš viso tris smūgius – du smūgius į antakio sritį ir vieną – į dantis. A. M. tvirtinimu, V. G. po šių A. M. suduotų smūgių nenugriuvo, liko stovėti, o A. M. iš karto po to nubėgo laiptais į apačią, nubėgdamas matė, kaip V. G. susigrūmė, t. y. susistumdė su E. M..
Tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymus ir išsamiai išnagrinėjusi bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, atskleidžiančių A. M. įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, jo kaltės turinį. Išvados dėl A. M. kaltės bendrininkų grupėje nužudžius V. G. daromos ištyrus ir įvertinus patikimus bei teisėtu būdu gautus įrodymus bei juos sujungus į vieningą loginę seką.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.00 - 23.30 val., A. M. kartu su kitais asmenimis – R. K., P. V., R. G. ir asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, buvo prie kiosko, esančio prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Ten būdami R. G., A. M. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, sugalvojo nueiti pas brolius J. ir K. V., gyvenančius bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolinti cigarečių ir pinigų. Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis A. M., kuris parodė, kad pro langą „išlindę“ „(duomenys neskelbtini)“ (K. ir J. V.) pasiūlė užeiti, sakė duos cigarečių; liudytoju šioje byloje apklaustas E. M., kuris parodė, kad R. G. pasakius, jog K. ir J. V. gavo atlyginimą, A. M. sugalvojo iš jų pasiskolinti pinigų; liudytojas R. K., parodęs, kad R. G., Š. B., E. M. ir A. M. nuėjo į viršų pas „(duomenys neskelbtini)“ kurių pavardė V., paprašyti rūkyti; liudytojas R. G., kurio teigimu, A. M., Š. B. ir E. M. kartu su R. G. ėjo pas brolius „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolinti pinigų. Bylos duomenimis taip pat buvo nustatyta, kad pas brolius J. ir K. V., gyvenančius (duomenys neskelbtini), tą vakarą, apie 23.30 val., nuėjo R. G., A. M. ir du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta. Aplinkybę, jog pas brolius, vadinamus „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo keturiese, patvirtino liudytojas R. G., liudytoju šioje byloje apklaustas E. M., iš dalies patvirtino liudytojas R. K., o taip pat pats kaltinamasis A. M.. Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo posėdžio metu perskaitytus jo parodymus, kad pas brolius J. ir K. V. kartu su R. G. nuėjo A. M., Š. B. ir E. M.. Pastarieji trys asmenys iš J. ir K. V. kambario išėjo praėjus 5-10 minučių. R. G. J. ir K. V. kambaryje liko, nes norėjo iš J. ir K. V. pasiskolinti pinigų. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju šioje byloje apklaustas E. M., kuris nurodė, kad iš J. ir K. V. kambario jie išėjo trise – A. M., E. M. ir Š. B.. Be to, E. M. teigimu, eidami koridoriumi link išėjimo, antro aukšto vestibiulyje, jie visi trys sustojo, šnekučiavosi. Aplinkybę kad pas brolius, vadinamus „(duomenys neskelbtini)“ (J. ir K. V.) nuėjo R. G., Š. B.. E. M. ir A. M., nurodė ir liudytojas R. K.. Kaltinamasis A. M., jam teikiant paaiškinimą, nurodė, kad pas brolius J. ir K. V., vadinamus „(duomenys neskelbtini)“, jis nuėjo kartu su R. G. ir E. M.. Ir nors A. M. teigia, jog Š. B., visiems einant pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, galimai atsiliko, reikia suprasti - pas J. ir K. V. nenuėjo, teisėjų kolegija laiko, jog tokiais parodymais, kurie prieštarauja liudytojo R. G., E. M. parodymams ir teismo laikomi nelogiškais ir nepatikimais, kaltinamasis A. M. siekia padėti išvengti atsakomybės asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta. Netikėti liudytojo R. G., taip pat E. M. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojo R. K. parodymai, teismas pagrindo neturi. Jokio motyvo, kodėl R. G., R. K. ir E. M. turėtų meluoti dėl pas brolius J. ir K. V. kambaryje įvykio vakarą buvusių asmenų, teismas nenustatė. Be to, A. M. nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl Š. B., ėjusiam kartu su kitais asmenimis pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, staiga reikėjo išeiti pro kitą bendrabučio išėjimą ir pas J. ir K. V. neiti. A. M. svarstant, gal Š. B. nuėjo nusišlapinti, tokių A. M. parodymų nepatvirtino net ir pats Š. B.. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje liudytoju apklaustas Š. B. ėjimo į bendrabutį faktą apskritai neigė, teigdamas, jog R. G., E. M. ir A. M. nuėjus į bendrabutį, jis, Š. B., liko lauke prie bendrabučio. Tačiau tokios aplinkybės nepatvirtino nei R. K., nei P. V., priešingai, ši Š. B. nurodyta aplinkybė buvo paneigta liudytojo R. G., taip pat E. M. ir paties kaltinamojo A. M., kuris nurodė, kad Š. B. į bendrabutį ėjo, tik vėliau galimai atsiliko. Todėl Š. B. ir A. M. parodymus šioje dalyje teismas laiko nepatikimais, nelogiškais ir jais nesivadovauja. Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčijamai buvo nustatyta ir įrodyta aplinkybė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.30 val., R. G., A. M. ir du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, nuėjo pas brolius J. ir K. V., gyvenančius (duomenys neskelbtini), pasiskolinti pinigų ir cigarečių. Pabuvę pas J. ir K. V. apie 5-10 minučių, A. M. ir du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, išėjo ir šnekučiuodamiesi ėjo link antrame aukšte esančios laiptinės aikštelės. R. G. liko J. ir K. V. bute. Nors kaltinamasis A. M. teigdamas paaiškinimą teigė, jog iš J. ir K. V. buto jis išbėgo kalbėdamas telefonu su jam paskambinusiu ir paskubėti raginusiu broliu G. M., kai tuo metu E. M. vis dar buvo J. ir K. V. bute, šią aplinkybę paneigė liudytoju apklaustas R. G. ir E. M., kurie nurodė, kad A. M. iš J ir K. V. kambario išėjo kartu su Š. B. ir E. M., o taip pat ir liudytojas R. K., kuris parodė, jog po įvykio kalbėjo su R. G., kuris R. K. pasakė, kad jis (R. G.) liko pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, o A. M., Š. B. ir E. M. išėjo. Aplinkybės, jog A. M. būnant pas J. ir K. V. jam skambino G. M., po ko A. M. kalbėdamas telefonu vienas išbėgo iš V. kambario, nepatvirtino nė vienas kambaryje buvęs asmuo, o taip pat ir pats G. M., kuris teigė, jog, atvažiavęs paimti A. M. ir kitus asmenys, juos rado lauke prie namo, todėl teisėjų kolegija šiais A. M. parodymais nesivadovauja, laiko juos gynybine kaltinamojo versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.
Kalbant apie tolimesnę įvykių eigą liudytojas R. K. parodė, kad po to, kai R. G., E. M., A. M. ir Š. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį bendrabutį, pas brolius „(duomenys neskelbtini)“, pro R. K. ir P. V., likusius lauke prie to paties bendrabučio, praėjo V. G., kuris nuėjo į tą pačią laiptinę, kur nuėjo nurodyti keturi asmenys. Aplinkybę, kad, išėję iš brolių J. ir K. V. buto, antro aukšto laiptinės aikštelėje sutiko V. G., patvirtino tiek A. M., tiek ir E. M.. Šių įrodymų pagrindu teismas laiko nustatyta, kad tik įėjęs į bendrabučio laiptinę, užlipęs laiptais į antrą aukštą, šio aukšto laiptinės aikštelėje V. G. susitiko su iš J. ir K. V. buto išėjusiais A. M. ir dviem asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta. Liudytoja O. G. parodė, jog savo sūnų V. G. ji matė tą vakarą, kai sūnus žuvo, jam einant, kaip jis pats sakė, pas J. V.. O. G. teigimu, V. G. jam išeinant sužalotas nebuvo, niekuo nesiskundė. Liudytojas J. L. taip pat nurodė, kad V. G. 2014 m. rugpjūčio 29 d. vakare buvo pas J. L. namuose, jie kartu išgėrė butelį degtinės, apie 22.30-23.00 val. V. G. išėjo pas „(duomenys neskelbtini)“, ant V. G. veido ir rankų jokių sužalojimų nebuvo. Liudytojas R. K., matęs į bendrabučio laiptinę nueinantį V. G., apie jokius sužalojimus, galimą kraujavimą nenurodė. Pats A. M., o taip pat E. M., taip pat nenurodė, jog jų sutiktas V. G. jau buvo sumuštas, jo veidas kraujavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aptarti V. G. prieš jam einant į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), mačiusių liudytojų parodymai patvirtina ir teismas laiko įrodyta, kad V. G. iki jo susidūrimo su A. M. ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, sužalotas nebuvo.
Dėl tolimesnės įvykių eigos antro aukšto laiptinės aikštelėje sutikus V. G., A. M., E. M. ir Š. B. parodymai išsiskiria. Kaltinamasis A. M. parodė, kad A. M. būnant pas brolius J. ir K. V., jam paskambino brolis G. M., kuris pradėjo šaukti, sakė, kad yra su drauge, todėl jo (A. M.) nelauks. A. M. išbėgo kalbėdamas telefonu, o E. M. ir R. G. liko pas J. ir K. V.. Š. B. jis tuo metu nematė. Bėgo koridoriumi į laiptinę, prie jos atsitrenkė į V. G., kuris A. M. sugriebė, todėl A. M. išsigandęs (nes V. G. stambesnis ir aukštesnis, jis A. M. suspaudė) jam sudavė tris kartus į veidą - du smūgius į antakio sritį ir vieną – į dantis. A. M. teigimu, sudavus V. G. smūgius jis nenugriuvo, liko stovėti. A. M. po suduotų smūgių iš krumplių bėgo kraujas. Tuo metu link jų ėjo E. M.. Sudavęs V. G. smūgius A. M. nubėgo laiptais į apačią, matė, kaip V. G. ir E. M. susigrūmė, susikabinę stumdėsi. Kodėl jie grūmėsi, nežino. Teigia, kad V. G. buvo agresyvus. A. M. nusileido į apačią, nes nenorėjo jokių muštynių. E. M. parodymai, skirtingai, nei nurodė A. M., apibūdina ne tik konflikto su nukentėjusiuoju V. G. pradžią, bet ir tolimesnę šio konflikto eigą, jų dalyvių vaidmenis. E. M. parodė, kad eidami koridoriumi link išėjimo, antro aukšto vestibiulyje E. M., A. M. ir Š. B. sustojo, šnekučiavosi. Tuo metu iš apačios atėjo V. G., jis bandė lįsti tarp A. M. ir sienos, užkabino A. M., mano, jog pečiu. Tarp V. G. ir A. M. buvo kažkoks kontaktas, A. M. su V. G. apsižodžiavo. A. M. sudavė V. G. gal du smūgius, tikslaus smūgių skaičiaus nematė. Tuomet V. G. nukrito ant žemės, po ko Š. B. ir A. M. spyrė jam (V. G.) kojomis. E. M., kaip jis pats teigia, stovėjo prie sienos, V. G. buvo priešais, veidu į E. M., Š. B. buvo V. G. iš dešinės, o A. M. - iš kairės. Teigia, jog V. G. nurodyti asmenys į šonus spyrė po keletą kartų. Tuomet E. M. išėjo į laiptinę, nulipo kelis laiptus, išgirdęs durų trenksmą nubėgo į apačią. Nubėgus į pirmą aukštą, prie išėjimo į lauką, jį (E. M.) pasivijo Š. B. ir A. M.. Visi išėjo į lauką. Liudytoju šioje byloje apklausto Š. B. teigimu, jis šiame įvykyje nedalyvavo, bendrabutyje kartu su A. M., E. M. ir R. G. nebuvo.
Nors kaltinamasis A. M. kaltu dėl V. G. nužudymo neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta liudytojų L. M., R. K., R. G., E. M., J. ir K. V., kitų liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais, iš dalies – paties kaltinamojo A. M. parodymais. A. M. parodymus, jog jis, sudavęs tris smūgius nukentėjusiajam V, G. į veidą, nuėjo laiptais į apačią, nes norėjo išvengti muštynių, paneigia E. M. parodymai, jog A. M., sudavęs V. G. smūgius į veidą, po ko šis nugriuvo ant grindų, pradėjo V. G. kartu su Š. B. spardyti, spyrė V. G. po keletą kartų. E. M. teigimu, Š. B. spardydamas V. G., buvo V. G. iš dešinės, o A. M. – iš kairės. Aplinkybę, kad laiptinėje sutiktam asmeniui jis sudavė 4-5 smūgius, t. y. kirto į veidą kumščiu 4-5 smūgius, pataikė į dantis, dėl ko pratrūko krumplys, A. M. nurodė teismo posėdžio metu (6 t., 129-130 b. l.), kai pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo sprendžiamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino nustatymo klausimas. Šiame teismo posėdyje A. M. be kita ko nurodė, kad E. (M.) jį (V. G.) spardė, ar spardė Š. B., nežino. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad A. M. kumščiu sudavė V. G. ne mažiau 4 smūgių į veidą, kas atitinka kaltinime nurodytą suduotų smūgių į veidą skaičių. Nors teisiamojo posėdžio metu šiuos A. M. parodymus kaltinamojo gynėjas vertino kaip nepatikimus, prašė teismo jais nesivadovauti dėl tos priežasties, kad A. M. ir jo gynėjas su šiuo protokolu negalėjo susipažinti po jo surašymo ir pasirašymo, tačiau teisėjų kolegija yra priešingos nuomonės dėl šio įrodymo patikimumo ir laiko, jog šie A. M. paaiškinimai, duoti dalyvaujant gynėjui ikiteisminio tyrimo teisėjui teismo posėdžio metu, netiesiogiai patvirtina įrodymų visuma nustatytas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui A. M. nurodė, kad jis kirto V. G. kuščiu į veidą 4-5 kartus. Pataikius į dantis krumplys pratrūko. Akivaizdu, jog tiek išsireiškimas, kaip smūgiai buvo suduoti („kirto“), tiek ir tai, kad pratrūko krumplys, rodo, kad smūgių V. G. į veidą būta stiprių. Ši aplinkybė bei liudytojo R. K. parodymai, iš kurių matyti, jog kažkuris iš trijų, atėjusių iš laiptinės, pasakė, kad kažkuris iš jų sudavė smūgį ranka V. G. į veidą ir pastarasis krisdamas galva trenkėsi į betono grindis, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad po A. M. suduotų smūgių V. G. į veidą V. G., kaip nurodė E. M., nukrito ant grindų. Šio V. G. kritimo A. M. negalėjo nematyti, nes tai atsitiko būtent po jo suduotų V. G. į veidą smūgių. Byloje nėra duomenų, kad stovinčiam V. G. smūgius į veidą būtų sudavė kiti asmenys.
Ši konstatuota aplinkybė paneigia ir A. M. parodymus toje dalyje, jog, jam leidžiantis laiptais į apačią, antro aukšto laiptinės aikštelėje liko tik V. G. ir E. M., kurie susigrūmė ir susikabinę stumdėsi, nes nesuprantama, kaip E. M. galėjo grumtis ir stumdytis su ant grindų nugriuvusiu asmeniu tuo metu, kai A. M., kaip jis pats teigia, tuo metu lipo laiptais į apačią. Be to, A. M. parodymus, jog prie V. G. A. M. nueinant liko tik E. M., paneigia ir liudytojos L. M. parodymai, kuri parodė, kad atrakinusi buto duris ji pamatė vestibiulyje gulintį žmogų ir išgirdo bėgančių asmenų žingsnius, kiek jų bėgo, nežino, bet tikrai buvo ne vienas. Be to, ši liudytoja nurodė, jog dar būdama kambaryje ir girdėdama bildesius, „tarp kamuolio spardymo“ garso ji girdėjo du vyriškus jaunus balsus, kurie jai pasirodė ironiški, su pasididžiavimu. Liudytoja L. M. girdėtus vestibiulyje vykusio įvykio, kuomet buvo sumuštas V. G., garsus apibūdino taip, lyg „būtų spardomas ar mėtomas smėlio pripildytas kamuolys“, t. y. kaip duslų, nuolat pasikartojantį garsą. Tų „trinktelėjimų“, jos nuomone, turėjo būti daug. Šie liudytojos L. M., o taip pat liudytojo R. K. parodymai, jog iš bendrabučio laiptinės, praėjus 5 minutėms po to, kai ten įėjo V. G., išėjo A. M., Š. B. ir E. M., paneigia A. M. parodymus, jog prie V. G. antro aukšto aikštelėje, A. M. sudavus smūgius V. G. į veidą, liko tik E. M.. Be to, liudytojos L. M., liudytojo R. G. ir liudytojo R. K., taip pat liudytojų J. ir K. V. parodymai patvirtina, kad kartu su kitais asmenimis antro aukšto laiptinės aikštelėje (vestibiulyje), kur buvo sumuštas V. G., negalėjo būti R. G. ar J. ir K. V.. Tiek liudytojas R. G., tiek ir E. M. patvirtino, kad E. M., Š. B. ir A. M. išėjus iš J. ir K. V. buto, jame liko broliai J. ir K. V., o taip pat ir R. G.. Liudytoja L. M. parodė, kad sumuštas vyriškis nuėjo pas brolius J. ir K. V., po poros minučių iš ten išėjo R. G.. Liudytojas R. G. parodė, kad jam būnant pas J. ir K. V. atėjo sumuštas ir kraujuojantis V. G.. Po to R. G. išėjo, bute liko J. ir K. V. ir V. G.. Lauke priėjęs prie E. M., A. M. ir Š. B. paklausė, kas atsitiko, tačiau šie nieko neatsakė, tik nusijuokė. Liudytojas R. K. taip pat parodė, kad po įvykio kalbėjosi su R. G., kuris pasakė, kad iš J. ir K. V. buto išėjus A. M., Š. B. ir E. M., R. G. liko brolių „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje. Taigi, šių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykio, kuomet buvo sumuštas V. G. ir to pasėkoje vėliau mirė, vietoje buvo A. M. ir du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau aptartais ir išanalizuotais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje A. M. kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, bendrais veiksmais užpuolė iš priešais laiptais atėjusį V. G.: A. M. sudavė V. G. ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais į veidą, nuo šių smūgių V. G. nugriuvo ant grindinio, tuomet visi bendrais veiksmais gulinčiam V. G. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas. Aplinkybę, jog smūgius po apsižodžiavimo V. G. į veidą sudavė A. M., po ko V. G. nugriuvo ant grindų, patvirtino E. M., be to, iš dalies patvirtino ir R. K.. Smūgių sudavimo nukentėjusiajam V. G. į veidą neneigė ir pats A. M.. Liudytojos L. M. nurodyta aplinkybė, jog iš koridoriaus vestibiulyje, kur buvo sumuštas V. G., ji girdėjo kelių vyrų balsus, o taip pat girdėjo nubėgančius kelis asmenis, patvirtina, jog V. G. sumušė ne vienas asmuo. E. M. nurodė, kad vienas iš V. G. spardžiusių asmenų buvo A. M.. E. M. detaliai paaiškino, kokius konkrečiai veiksmus V. G. atžvilgiu atliko A. M., nurodė, kad A. M. buvo iš kairės, nugriuvusį V. G. spardė kojomis į įvairias kūno sritis, „spardė normaliai“, kas reiškia, kad smūgių buvo daug. Tai atitinka liudytojos L. M. nurodytą aplinkybę, jog jos girdėtas vestibiulyje garsas buvo panašus į spardomą ar mėtomą smėlio pripiltą kamuolį, garsas buvo duslus, pasikartojantis, „tų trinktelėjimų“, jos nuomone, turėjo būti daug. Tarpuose ji girdėjo kelių vyriškių balsus. Netikėti šiais E. M. parodymais dėl A. M. veiksmų teismas pagrindo neturi, nes visa į logišką grandinę susivedanti įvykių seka patvirtina, jog konflikto ir smūgių į veidą sudavimo V. G. iniciatorius buvo A. M., jog sudavus smūgius V. G., pastarasis nugriuvo ant grindų, ir jį spardė ne vienas asmuo, vienas kurių - A. M..
Aplinkybę, kad A. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus veiksmus, taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. 205/14(09), kurioje konstatuota, kad V. G. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII–XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimais kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI–VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII–IX–X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimais apatiniame paviršiuje. Tai komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, progresuojančiu kraujotakos nepakankamumu. V. G. lavone tai pat rastos muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, dešiniojo antakio ir kairės plaštakos vidinio krašto srityse, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame šone, nubrozdinimai ir kraujosruvos kairio skruosto ir dešinio klubakaulio sparno srityse, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir dešinio kelio sąnario apatinėje srityje. Kraujosruvos buvo padarytos kietais bukais daiktais, nubrozdinimai ir muštinės žaizdos – kietais bukabriauniais daiktais, vienos paros laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti keturiolika trauminių poveikių; sužalojimai kairiame šone, nuo kurių įvyko mirtis, galėjo būti padaryti vienu poveikiu, kiti – trylika poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam V. G. padaryti sužalojimai patvirtina, kad esant gana ribotam laikui ir nesant įrodymų, kad jis būtų kaip nors keitęs kūno padėtį mušimo metu, smūgius sudavė ir sužalojimus padarė A. M. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta.
Nagrinėjamoje byloje be šių, jokių kitų aplinkybių, galėjusių lemti nukentėjusiojo V. G. sužalojimą, nuo kurio jis vėliau mirė, išskyrus A. M. ir asmenų, kurių atžvilgiu byla išskirta, vartotą smurtą, nenustatyta. Jokių duomenų, paneigiančių nukentėjusiosios O. G. ir liudytojo J. L. nurodytas aplinkybes, t. y., kad iki aptariamo įvykio V. G. nebuvo sužalotas, surinkta nebuvo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad po A. M. ir kitų asmenų smurtinių veiksmų V. G. atžvilgiu, būtų buvęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos kilusiems padariniams atsirasti. Laiko prasme šio įvykio eigą sudėjus į logišką, įrodymais pagrįstą seką, jog R. G., A. M., Š. B. ir E. M. įėjus į bendrabutį ir nuėjus pas J. ir K. V., iš kur A. M. ir du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, išėjo tuo metu, kai V. G. įėjo į bendrabutį, po kelių minučių V. G. jau sumuštam atėjus pas J. ir K. V. į kambarį, kur vis dar buvo R. G., pastarajam išėjus iš kambario ir sutikus kaimynę L. M., po to lauke pamačius A. M., Š. B. ir E. M., kurių paklausus, kas atsitiko, jie nusišypsojo, konstatuotina, kad būtent A. M. kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, intensyviai suduoti V. G. smūgiai į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kurių vienas buvo mirtinas, vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų patyręs konstatuotų sužalojimų (stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruva tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir užpakalinės pažastinės linijų VII–XII šonkaulių projekcijoje, šonkaulių lūžimais kairės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI–VII, kairės mentinės linijos projekcijoje VIII–IX–X su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, blužnies plyšimais apatiniame paviršiuje, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, progresuojančiu kraujotakos nepakankamumu), nuo kurių jis vėliau mirė. Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu byla išskirta, veiksmai dėsningai sukėlė V. G. mirtį ir yra pagrindinė to priežastis. Priežastingumo negali paneigti ir tai, kad V. G. po jam suduotų smūgių atėjo pas J. ir K. V. į butą, kalbėjo, kurį laiką bendravo. Kaip jau minėta, nenustatyta, kad po A. M. ir kitų bendrininkų veiksmų nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu, pastarasis galėjo būti sužalotas kitų asmenų. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. G. buvo rastas J. ir K. V. bute, kur nuėjo iš karto po jo sumušimo. Eksperto vertinimu, V. G. po sužalojimų padarymo galėjo atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, gintis, šaukti ar pan., tol, kol įvyko su gyvybe nesuderinamas vidinis nukraujavimas.
Bylos duomenų visuma patvirtina, kad konfliktas tarp A. M. ir V. G. kilo po to, kai šie apsižodžiavo bendrabučio koridoriuje dėl to, jog V. G. praeidamas jį kliudė petimi. Kiti du asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, būdami šalia A. M., matė šio aukščiau minėtus veiksmus ir be jokio išankstinio susitarimo, tačiau pritardami A. M. veiksmams, pradėjo spardyti parkritusį nukentėjusįjį, t. y. visi atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. G.. Tokiu būdu kaltinamasis ir A. M. su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, veikė bendrininkų grupėje. Kaip matyti iš kaltinamojo A. M., E. M. ir Š. B. parodymų, V. G. jie nepažinojo ir jokių konfliktų su nukentėjusiuoju nebuvo turėję. Nustatyta, kad jų susitikimas bendrabučio koridoriuje buvo atsitiktinis, todėl teismas daro išvadą, kad A. M. nesiekė nužudyti nukentėjusįjį – jo tyčia buvo nukreipta į V. G. sumušimą, sunkų šio sužalojimą. – nekonkretizuojant šio mušimo pasekmių. Suduodamas smūgius nukentėjusiajam V. G. į veidą, po jis pargriuvo ant grindų, bei spardydamas nukentėjusįjį, gulintį ant grindų kojomis, suduodant jam bendrai rankomis ir kojomis ne mažiau 14 smūgių, A. M. suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, t. y. galimoms pasekmėms buvo abejingas. Esant šių aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. V. G. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nužudymas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai. Taigi, chuliganiškos paskatos apibūdina nusikaltimo padarymo motyvą.
Nagrinėjamu atveju A. M. nužudė V. G. demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį – dėl to, kad V. G. eidamas pro A. M., kliudė jį petimi, po ko jie apsižodžiavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiojo V. G. veiksmai, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytini menkaverčiais, palyginus su tuo, kokių veiksmų dėl to ėmėsi A. M. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta. Toks kaltinamojo A. M. elgesys - smurto naudojimas be jokios aiškios priežasties rodo ne ką kitą, o jo požiūrį į visuomeninę tvarką, elgesio ir moralės normas, aiškų jų ir visuomenės negerbimą, t. y. jo vidines paskatas, lėmusias chuliganiškai nusikalsti. Priežastis nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti smurtinius veiksmus buvo menkavertė, o A. M. reakcija į susidariusią situaciją buvo neadekvati, be kita ko sutrikdžiusi ir bendrabučio gyventojų poilsį ir rimtį, ką patvirtino liudytoja L. M..
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti įrodymai, faktinės bylos aplinkybės, sujungus juos į vieningą loginę seką ir įvertinus kaip visumą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. M. prieš padarydamas nusikaltimą vartojo alkoholį, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, bei į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis A. M. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis). Padarytu nusikaltimu sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. A. M. anksčiau teistas (6 t., 154-159 b. l.), baustas administracine tvarka, darbo biržoje neregistruotas (6 t., 151 b. l.), iki suėmimo nedirbo. Kaltinamasis psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. M. yra neigiamai apibūdinama asmenybė, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jam skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į tris kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis.).
Kaltinamasis A. M. po šio nusikaltimo padarymo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį (du epizodai) galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė, paskirtina šiuo nuosprendžiu, subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. buvo sulaikytas 2017 m. kovo 4 d. 02.10 val. Jungtinėje Karalystėje ir jam 2017 m. balandžio 14 d. d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 12 d. (6 t., 131-132 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė, suėmimas, paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Dėl proceso išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad A. M. po nusikalstamos veikos padarymo išvyko iš Lietuvos ir tokiu būdu pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo išduotas Europos arešto orderis, dėl ko jis buvo sulaikytas Jungtinėse Karalystėse ir pargabentas į Lietuvą, dėl to Policijos departamentas patyrė 206,44 Eur išlaidas (7 t., 76 b. l.), šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naudai.
Dėl daiktinių įrodymų
Dėl daiktinių įrodymų išspręsta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-319/2017 (nuosprendis neįsiteisėjęs).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiolikai metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiolikai metų.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. M. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 4 d.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis.
Pripažinti dėl A. M. ekstradicijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas 206,44 Eur dydžio išlaidas proceso išlaidomis bei priteisti iš A. M. 206,44 Eur (du šimtus šešis eurus 44 ct ) išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.