Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjo S. M. atstovui advokatui R. K.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolė V. D., antstolis G. J., antstolė A. R. Ž., antstolis Z. Z., antstolis A. N., antstolė R. V., antstolė L. P., antstolė V. V., antstolė D. M., akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, C. F. D. P. Le C. E., Plus Plus Capital AS, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, D. T., uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Palangos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; nustatyti 390 Eur sumą kas mėnesį savo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; paskirti bankroto administratoriumi Verslo administratorių centras, UAB, patvirtinti 100 Eur + PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.

Siekiant nustatyti fizinio asmens galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus yra būtina nustatyti tikslų fizinio asmens įsipareigojimų dydį, jo turimo turto dydį, į kurį įeina tiek materialus turtas, tiek ir gaunamos pajamos bei kitas turtas.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Pareiškėjas nurodo, kad jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 1 626 969,16 Eur, visų kreditorių reikalavimai priverstinai išieškomi per antstolius, pateikia kreditorių sąrašą su skolų detalizacijomis. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai susideda tiek iš pareiškėjo asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, tiek iš solidariųjų prievolių. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas patvirtino, kad pareiškėjo įsipareigojimai AB SEB bankui yra susidarę pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. kredito sutartį Nr. 0460618031477-53 su visais pakeitimais bei patikslinimais ir pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-37- 606/2018, kurioje tenkintas, be kita ko, kreditoriaus civilinis ieškinys; kredito sutartis yra nutraukta, vykdomas priverstinis skolos išieškojimas įstatymu nustatyta tvarka; pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriui atsiliepimo pateikimo dienai sudaro 527 752,46 Eur, neskaičiuojant procesiniu palūkanų, žyminio mokesčio bei vykdymo išlaidų. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad 2022 m rugsėjo 19 d. duomenimis pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 14 598,24 Eur. Taip pat iš byloje pateiktų antstolio dokumentų matyti, kad antstolis A. N. vykdo 83 082,81 Eur skolos ir 12 304,54 Eur palūkanų išieškojimą iš pareiškėjo UAB „Intrum Lietuva“ naudai, antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą dėl 88 913,34 Eur skolos ir 35 111,47 Eur palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo PlusPlus Capital AS naudai.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. nemokumą.

Tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, išaiškino, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

Tai gi, remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, esant skolininko neteisėtų veiksmų ir nemokumo laiko nesutapimui, aplinkybė, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei prieš tris metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų sudaryti sąlygas nesąžiningam asmeniui bankrutuoti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti tikrąsias priežastis, lėmusias pareiškėjo nemokumo būklės atsiradimą. Pareiškėjas, pasisakydamas apie nemokumą sukėlusias priežastis pareiškime nurodė, kad dėl 2008 - 2009 m. prasidėjusios pasaulinės finansų krizės įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikla buvo sutrikdyta, prasidėjo finansinės problemos, įmonę pardavė, vėliau įmonei buvo iškelta bankroto byla (iš Juridinių asmenų registro ji išregistruota 2014 m. spalio 6 d.), o įmonės kreditoriai, kuriems buvo laidavęs, nukreipė išieškojimą į turtą, vėliau susikaupė ir kiti įsiskolinimai. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodomas aplinkybes, į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis).

LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. gegužės 14 d. Apeliacinio teismo nuosprendžiu, pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas paskyrus galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį - 200 MGL dydžio, tai yra 7 530,12 Eur baudą; civilinio ieškovo AB „SEB bankas“ civilinį ieškinys dėl 439 926,05 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai; iš B. S., E. U., J. P. C. M. ir S. M. AB „SEB bankas“ naudai solidariai priteista 439 926,05 Eur turtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ civilinis ieškinys dėl 237 289,72 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai; iš B. S., E. U., J. P. C. M. ir S. M. UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai solidariai priteista 237 289,72 Eur turtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ civilinis ieškinys dėl 50 172,45 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai; iš S. M. UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai priteista 50 172,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinių prievolių transporto priemonių savininkams: AB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ , bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, be to, pareiškėjas iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą – UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį didelės vertės turtą. Byloje konstatuota, jog esminis S. M. ketinimas ir tikslas, sudarant 2010 m. vasario 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (kuria parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos), pasirašant 2010 m. vasario 19 d. perdavimo – priėmimo aktą, buvo išvengti pagal su AB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytas lizingo sutartis tenkančios prievolės mokėti lizingo įmokas, tai yra sumokėti susidariusį lizingo įmokų įsiskolinimą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog lizingo bendrovėms nutraukus lizingo sutartis ir pareikalavus turtą grąžinti, transporto priemonės lizingo bendrovėms grąžintos nebuvo. Transporto priemonės buvo perduotos akcijų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašiusiam užsienio valstybės piliečiui.

Kaip matyti 2020 m. įsiteisėjusiu nuosprendžiu iš viso iš pareiškėjo priteista 727 388,22 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Taigi, šiuo atveju iš dalies pareiškėjo nemokumą sąlygojo nesąžiningi ir neteisėti (nusikalstami) pareiškėjo veiksmai, kurie buvo atlikti 2010 m.

Iš to seka, kad pareiškėjas kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visos informacijos sąžiningai neatskleidė.

Kita vertus byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dėjęs pastangas skolas mažinti. Pareiškėjas prievolių nevykdė, geruoju įsiskolinimų nemokėjo, pradėti priverstiniai skolų išieškojimai, jo atžvilgiu užvesta eilė vykdomųjų bylų. Dėl jo pasyvaus elgesio susidaro priverstinio vykdymo išlaidos, skaičiuojamos procesinės palūkanos ir pan. Pareiškėjas turi darbo patirties, vadovavo savo įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2016 m. sausio mėn. užima direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pareiškėjas nedėjo pastangų didinti savo pajamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs geriau uždirbti, užsiimti kita veikla ir pan. Be to, pareiškėjas, mirus motinai, būdamas pirmos eilės įpėdinis, 2018 m. atsisakė palikimo. Nors byloje nėra duomenų apie palikimo sudėtį, tačiau teismas sutinka su kreditoriaus Plus Plus Capital AS argumentais, kad pareiškėjas atsisakydamas jam priklausančios palikimo dalies žinojo, kad turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau tokiu būdu sumažino galimybę nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat ir 2022 m. dovanojimo sandoris, kuriuo senelis dovanoja anūkui (pareiškėjo sūnui) namą, kurio vertė 210 000 Eur, ir kuriame gyvena pareiškėjas, visų aplinkybių kontekste kelia abejonių dėl tikrųjų ketinimų.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo nemokumo priežastis, elgesį, darytina išvada, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai FABĮ prasme.

Teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas siekia nusirašyti skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų įrodymų negalima spręsti, kaip ir kokiu būdu pareiškėjas ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro 529,94 Eur, būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti reikalinga suma 390 Eur, administratoriui skirtina suma 100 Eur plius PVM. Tokiu būdu kreditorių reikalavimams tenkinti lieka apie 20 Eur. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, jog jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir teigia, jog nedarbingume bus apie pusę metų ir pajamos bus dar mažesnės. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių - pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167). Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbdamas nesiėmė aktyvių veiksmų skoloms grąžinti, negali būti traktuojama kaip pakankamai svari priežastis pripažinti pareiškėjo veiksmus sąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

Teismo vertinimu bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui, ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, kad net pripažinus pareiškėją sąžiningu ir iškėlus jam bankroto bylą, pareiškėjo mokumas nebūtų atkurtas. Remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taip pat reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus. Pagal bylos duomenis, pareiškėjo nenurašomi reikalavimai sudaro daugiau nei 700 000 Eur.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Išaiškintina, kad teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, sustabdytas turto realizavimas ar išieškojimas iš šio fizinio asmens yra atnaujinamas (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. M. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti S. M. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti kredito įstaigai, kurioje yra S. M. sąskaitos– Swedbank, AB.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.