Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolika) metų, iš kurių 6 metus atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu O. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš nuteistojo O. D. priteista 4 217,45 Eur turtinės ir 8 690 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai K. R., 14 500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai G. K..

Pripažino, kad nukentėjusiosios K. R. ir G. K. turėjo proceso išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iš nuteistojo O. D. 695,09 Eur G. K. naudai ir 86,89 Eur K. R. naudai.

Iš nuteistojo O. D. priteista 51,09 Eur Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo J. K. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 18 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, sudavė rankomis, kojomis ir grindjuoste J. K. ne mažiau 3 smūgių į veidą, ne mažiau 25 smūgių į krūtinę, ne mažiau 7 smūgių į nugarą, ne mažiau 7 smūgių į juosmens-sėdmenų sritį, ne mažiau 23 smūgių į dešinę ranką, ne mažiau 6 smūgių į kairę ranką, ne mažiau 5 smūgių į dešinę koją, ne mažiau 22 smūgių į kairę koją, viso ne mažiau 98 smūgių, padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdą viršugalvyje, plėštinę–muštinę žaizdą kairės rankos V piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, daugybines kraujosruvas liemenyje ir galūnėse, kepenų plyšimą, kas komplikavosi šoku, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu, nuo ko nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu O. D. tyčia itin žiauriai nužudė J. K..

O. D. nesuprantama J. K. mirties priežastis, o specialisto išvada kelia abejonių, todėl jis su gynėju prašė skirti komisinę teismo medicinos ekspertizę, kad būtų nustatyta tikroji nukentėjusiojo mirties priežastis. Be to, ekspertui nebuvo užduoti klausimai, ar viską padarė greitosios pagalbos ir ligoninės darbuotojai, nes į ligoninę J. K. buvo pristatytas gyvas.

Apeliantas pripažįsta savo kaltę tik dėl to, kad mušėsi su J. K. ir padarė kūno sužalojimus, neneigia, kad mirtis susijusi su jo veiksmais, todėl pasiruošęs už tai atsakyti ir padengti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms. Tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios nužudyti, žiaurumo ir kankinimo požymių. Mano, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, buvo šališkas, nes O. D. daug kartų teistas, neteisingai įvertino byloje esančius faktinius duomenis ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę.

Nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo O. D. kaltė tyčiniais veiksmais itin žiauriai nužudžius J. K. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis neginčija, kad jis padarė kūno sužalojimus nukentėjusiajam, neneigia, kad pastarojo mirtis susijusi su jo veiksmais, tačiau nepriklausomai nuo to, mano, kad nenustatyta tiksli J. K. mirties priežastis ir jo veiksmuose prieš nukentėjusįjį nebuvo žiaurumo ir kankinimo požymių.

Apygardos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad J. K. mirtis įvyko dėl nuteistojo padarytų sužalojimų. Pats O. D. pripažino, kad dėl abipusio konflikto su nukentėjusiuoju jie apsistumdė, 2-3 kartus smogė vienas kitam į veidą. Po ko O. D. susinervino, supyko, kad jo neklauso, todėl pasiėmė iš balkono medinę grindjuostę („plintusą“) ir ėmė smūgiuoti nukentėjusiajam. Jis negali pasakyti, kur ir kiek smūgių sudavė, bet kliuvo visur. Prieš ateinant iš landynės J. K., jis negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo sumuštas. Veidas nebuvo kruvinas. Nukentėjusysis taip pat nesiskundė, kad jį kas būtų sumušęs (3 t., b. l. 71-72). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. R.. Iš pastarojo parodymų seka, kad O. D. nukentėjusįjį mušė buto koridoriuje ir sudavė nužudytajam apie 5-6 kartus. Mušė ir su medine grindjuoste. Tai darė, kada J. K. gulėjo. Mušė atsiklaupęs. Jis nematė, į kurias vietas buvo smūgiuojama. Mušimas truko apie 10 minučių. Nukentėjusiojo niekas daugiau nemušė, tik kaltinamasis. Liudytojas kartu nurodė, kad jis padėjo nukentėjusįjį atitempti į kambarį. Jam iš galvos bėgo kraujas. Kambaryje nukentėjusiojo niekas nemušė. Jis prie mušimo neprisidėjo. Nukentėjusįjį iš namų išvežė dar gyvą. Greitąją pagalbą kvietė, nes matė, kad labai daug kraujo (3 t., b. l. 72-73). Įvykio vietos apžiūros protokole bei foto lentelėse prie jo užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistojo ir liudytojo A. R. nurodytas aplinkybes apie girtavimo ir muštynių vietą, netgi, sprendžiant iš užfiksuotų kraujo dėmių, jų gausos, apie sužalojimų pobūdį (1 t., b. l. 6-28). Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir 2014 m. gegužės 21 d. O. D. bei 2014 m. gegužės 7 d. liudytojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodyti duomenys (2 t., b. l. 75-88, 19-35). Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 48-62) nustatyta, kad buvo apžiūrėtos dvi medinės grindjuostės dalys, rastos įvykio vietos apžiūros metu. Bendras (sudėjus abi dalis) grindjuostės ilgis – 93 cm. Grindjuostė nuo perlaužimo vietos ištepta dėmėmis, panašiomis į kraują. Tai atitinka nuteistojo parodymus, kad nukentėjusįjį jis mušė ir grindjuoste („plintusu“).

Nuteistajam taip pat nustatyti kūno sužalojimai (2 t., b. l. 90), kurie galimai padaryti 2014 m. balandžio 18 d. įvykio metu. Atsižvelgdamas į šių sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog O. D. teisingai nurodė konflikto pradžios aplinkybes, teigdamas, kad pradžioje nukentėjusysis taip pat jam sudavė, bei kad dalį sužalojimų nuteistasis galėjo patirti pats atlikdamas smurtinius veiksmus.

Atmetami ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl tikslios nukentėjusiojo mirties priežasties nenustatymo. Pirmosios instancijos teisme buvo ištirta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M510/14(01), kuri nekelia abejonių. Iš jos seka, kad J. K. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų. Tai komplikavosi šoku, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu. J. K. mirtis galėjo įvykti 1-3 valandų laikotarpyje iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2014 m. balandžio 18 d., 22.10 val.). J. K. lavono kraujyje rasta 3,41 ‰, šlapime – 4.53‰, stiklakūnyje – 4.27 ‰ etilo alkoholio – tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Ištyrus J. K. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis, jam nustatyti sužalojimai padaryti mechaniniais poveikiais: minkštųjų audinių kraujosruvos veide, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, muštinė žaizda viršugalvyje, plėštinė–muštinė žaizda kairės rankos V piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, daugybinės kraujosruvos liemenyje ir galūnėse, kepenų plyšimas. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 98 trauminiais poveikiais kelių valandų laikotarpyje iki mirties (1 t., b. l. 99-105). Teismo medicinos specialistas buvo apklaustas ir teisiamajame posėdyje. Specialistas patvirtino savo išvadą. Pasisakydamas dėl sužalojimų lokalizacijos, pobūdžio, skaičiaus, padarymo laiko specialistas nurodė, kad atskiros kraujosruvos, kurių didžioji dalis buvo rankose, yra būdingos gynybai, praktiškai visi sužalojimai buvo padaryti 4 valandų laikotarpyje iki mirties, senesnių sužalojimų pėdsakų nebuvo. Nukentėjusiajam buvo plyšę kepenys. Kepenys plyšo nuo traumos į pilvą, kuris būdingas smūgiui. Kai kurios kraujosruvos buvo pailgos. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti medine grindjuoste („plintusu“). Specialistas taip pat nurodė, kad toks skaičius smūgių turėjo būti suduotas ilgiau nei per 10 minučių. Kartu specialistas nurodė, kad nukentėjusysis mirė nuo visumos sužalojimų. Jį ištiko trauminis šokas (3 t., b. l. 75-76). Be to, iš minėto specialisto išvadoje įvykio aplinkybių aprašymo matyti, jog nukentėjusysis J. K. mirė iš karto tik pristatytas į Š. rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio ir išrašo apie suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 111-113) matyti, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas chirurgo ir anesteziologo reanimatologo, atlikta bendrinė arba spinalinė nejautra. Taigi, nebuvo pagrindo užduoti specialistui klausimų apie nukentėjusiojo tinkamą ar netinkamą gydymą, nes jis mirė iš karto po pristatymo į priėmimo skyrių.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis buvo mušamas su ypatingu žiaurumu, sukeliant jam kančias ir skausmą. Paties nuteistojo bei liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad O. D. nukentėjusįjį pradėjo mušti dėl menkos dingsties, pastarajam nenorint išeiti iš buto. Smurto intensyvumas, pašalinio įrankio – medinės grindjuostės panaudojimas akivaizdžiai parodo nuteistojo veiksmų žiaurumą ir daro jį atsakingu už atsiradusias pasekmes. Sprendžiant pagal kraujosruvų išsidėstymą, medine grindjuoste buvo smūgiuojama beatodairiškai ir daug kartų. Smūgių jėga buvo pakankamai didelė, nes medinė grindjuostė net sulūžo, kas nustatyta šio objekto jau minėtu apžiūros protokolu.

Šioje byloje apygardos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad J. K. buvo mušamas ilgą laiko tarpą. Pats nuteistasis ir liudytojas A. R. nurodė, kad tai truko apie 10 min. Teismo medicinos specialisto paaiškinimu, smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo trukti dar ilgiau. Nukentėjusiajam buvo suduoti daugybiniai smūgiai, jis patyrė intensyvų smurtą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 98 trauminių poveikių. Nuo smūgio plyšo nukentėjusiojo kepenys, jis patyrė trauminį šoką. Nukentėjusysis kurį laiką dar buvo gyvas. Gabenamas į ligoninę jis skundėsi skausmais, kas liudija, jog tiek paties fizinio smurto metu, tiek po patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizines kančias. Jis buvo mušamas ne tik rankomis, bet ir medine grindjuoste, kuri nuo daugybės smūgių sulūžo. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis juto didelį skausmą ir nuteistasis neabejotinai suvokė, kad tokiais savo nepertraukiamais, ilgą laiko tarpą trunkančiais smurtiniais veiksmais sukelia nukentėjusiajam dideles kančias ir to siekė, t. y. nužudė J. K. itin žiauriai. Nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad O. D. nužudė J. K. veikdamas tiesiogine tyčia: suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, nes tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis, kojomis bei medine grindjuoste, kuri nuo smūgių net sulūžo, nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai – nukentėjusiojo mirtis.

Tokiu būdu nuteistojo O. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. O. D. nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai jį pripažino pavojingu recidyvistu, nes, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. D., atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikalstama veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, kaltininko asmenybę – anksčiau teistas aštuonis kartus, niekur nedirbo, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje – atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Taigi, O. D. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai skyrė jam dalį bausmės atlikti kalėjime.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą atmesti.