Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Valantino ir teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei,

kaltinamajam O. D., jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui, nukentėjusiosioms G. K., K. R., pastarųjų atstovui advokatui B. J., nukentėjusiajai L. K., vertėjai I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-10-16 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 206 str., (sena redakcija) pataisos darbais be laivės atėmimo 1 m. 10 mėn. 24 d., su turto konfiskavimu už 200 litų;

2) 2003-12-17 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2005-06-30 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2008-08-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2008-10-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d., 63 str., areštu 70 parų;

5) 2008-12-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str., 64 str., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2009-03-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 63 str. 9 d., laisvės atėmimu 2 metams;

7) 2009-05-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., terminuotu laivės atėmimu 4 metams;

8) 2009-06-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., pagal 2009-06-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-26 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė-terminuotas laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. 2009-10-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2009-09-07 nutartis pakeista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., subendrintos bausmės pagal 2009-03-26, 2009-05-25 ir 2009-06-11 nuosprendžius, galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. 2011-08-31 Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 str.2d. 6p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. įvykdė itin žiaurų tyčinį nužudymą tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.

2014 m. balandžio 18 dieną apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, O. D. tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, sudavė rankomis, kojomis ir grindjuoste J. K. ne mažiau 3 smūgių į veidą, ne mažiau 25 smūgių į krūtinę, ne mažiau 7 smūgių į nugarą, ne mažiau 7 smūgių į juosmens-sėdmenų sritį, ne mažiau 23 smūgių į dešinę ranką, ne mažiau 6 smūgių į kairę ranką, ne mažiau 5 smūgių į dešinę koją, ne mažiau 22 smūgių į kairę koją, viso ne mažiau 98 smūgių, padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdą viršugalvyje, plėštinę – muštinę žaizdą kairės rankos V piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, daugybines kraujosruvas liemenyje ir galūnėse, kepenų plyšimą, kas komplikavosi šoku, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu, nuo ko nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu O. D. tyčia itin žiauriai nužudė J. K..

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis O. D. savo kaltę pripažino dalinai. Kaltinamasis parodė, kad savo namuose išgėrinėjo su kaimynu A. R.. Vėliau nuėjo pas pažįstamą. Ten pamatė nukentėjusįjį J. K., kuris gulėjo landynėje ant žemės. Pasiūlė eiti nakvoti pas save. Savo namuose išgėrinėjo, buvo atėję ir daugiau žmonių. Gėrė alų ir degtinę. Jis pasakęs, kad vakare reikės išsiskirstyti, nes jis ruošiasi išeiti. Visi pradėjo išsivaikščioti, liko tik kaimynas ir J.. Nukentėjusysis pasakė, kad niekur neis. Jis ėmė jį tempti, liepė eiti namo. Nutempė iki koridoriaus, J. K. priešinosi. Įvyko apsistumdymas buvo pasikeista tarpusavio smūgiais. Smūgiuojama buvo į veidą. Abipusiai sudavė po kokius 2-3 smūgius. Jis (kaltinamasis) susinervino, supyko, kad jo neklauso, todėl pasiėmė iš balkono medinę grindjuostę (plintusą) ir ėmė smūgiuoti nukentėjusiajam. Kur ir kiek smūgių sudavė negali pasakyti, kliuvo visur. Pastarasis koridoriuje nukrito, iš galvos ėmė kraujuoti. Jis išsigando, paskambino į policiją, kad sujungtų su greitąja pagalba. Greitoji atvažiavo ir nukentėjusįjį išvežė. Prieš atvykstant medikams nutempė J. K. į kambarį, kad negulėtų koridoriuje. Nukentėjusysis tuo metu buvo gyvas. Atvykusi policija išvežė jį (kaltinamąjį) ir kaimyną. Anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo, kai gėrė taip pat nekonfliktavo. Prieš ateinant J. K. iš landynės jis negali pasakyti ar nukentėjusysis buvo sumuštas. Veidas kruvinas nebuvo. Nukentėjusysis taip pat nesiskundė, kad jį kas būtų sumušęs. Kartu kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tik jis nesutinka, kad galėjo suduoti tiek daug smūgių, o be to neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį. Jis net negalėjęs pagalvoti, kad nuo tų smūgių nukentėjusysis galėtų mirti. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su nukentėjusiųjų ieškiniu, tačiau nežino iš kur ims tokius pinigus. Sutinka ir su Teritorinės ligonių kasos ieškiniu.

Teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios L. K. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo jos vyras. Pažįsta ir kaltinamąjį. Mokėsi su juo vienoje klasėje. Paskutiniu metu ji su vyru negyveno. Prieš keletą savaičių iki nužudymo jos vyras buvo ją sumušęs. Buvo atliekamas tyrimas. Jis buvo įpareigotas gyventi atskirai nuo jos. Kur jis gyveno ji nežino. Pažįstami sakydavo, kad jis vaikšto po miestą, geria. Apie įvykį sužinojo iš A. Z.. Buvusio vyro mirties priežastį sužinojo per laidotuves, tuomet pasakė ir tai, kad jį sumušė O. D.. Nukentėjusioji nurodė, kad O. D. žinojo, kad ji buvo sumušta savo vyro, tačiau kaltinamojo pagalbos neprašė. Kartu nukentėjusioji nurodė, kad ieškinio nereiškia, nes nukentėjusysis buvo laidojamas iš tėvų, sesers lėšų, o ji už nieką nemokėjo.

Teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios K. R. parodymais nustatyta, kad nužudytasis jos brolis. Žino, kad J. stipriai sumušė O., jis neteko daug kraujo. Brolis mirė ligoninėje. Brolį laidojo ji. 14562 Lt suma turtinės žalos susideda iš laidotuvių išlaidų. Kvitai yra prie ieškinio. Neturtinės žalos prašo 80000 Lt. Su broliu tarpusavio santykiai buvo geri, gerai sutardavo. Broliui nesusiklostė gyvenimas. Jo žmona buvo nuolat girta, jis turbūt neišlaikė, pradėjo gerti. Paskutinį kartą brolį matė tos pačios savaitės pirmadienį. Nepastebėjo, kad būtų sumuštas.

Teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios G. K. parodymais nustatyta, kad nužudytasis jos sūnus. Jam nesusiklostė šeimyninis gyvenimas. Gėrė jo žmona. Pradėjo gerti ir jis. Jis buvo susipykęs su žmona. Jam buvo uždrausta gyventi pas ją. Apie sūnaus nužudymą sužinojo iš dukros.

Sūnų iki nužudymo matė maždaug prieš savaitę. Kai jį matė paskutinį kartą, buvo tvarkingas, nesumuštas. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog reiškia 100000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai. Su nukentėjusiuoju K. taip pat buvo pažįstami. Nukentėjusįjį į butą atsivedė pats kaltinamasis. Atsivedė iš kažkokios landynės. Čia kartu su nukentėjusiuoju gėrė dvi dienas. Konfliktas prasidėjo kai O. D. pasakė, kad eis pas mamą maudytis ir liepė nužudytajam išeiti. J. nenorėjo išeiti. O. vedė K. iš kambario. Kambaryje jo nemušė. Muštynės vyko koridoriuje, bet jis ne viską matė, nes pats buvo stipriai girtas. O. D. sudavė nužudytajam kokius 5-6 kartus. Mušė ir su medine grindjuoste. Tai darė, kada J. K. gulėjo. Mušė atsiklaupęs. Jis nematė į kurias vietas buvo smūgiuojama. Mušimas truko kokias 10 minučių. Namuose nukentėjusiojo niekas daugiau nemušė, tik kaltinamasis. Iki įvykio nukentėjusysis atėjo girtas, niekuo nesiskundė. Jis (liudytojas) neatkreipė dėmesio ar buvo matomų nukentėjusiojo sužalojimų. Liudytojas kartu nurodė, kad jis padėjo nukentėjusįjį atitempti į kambarį. Jam iš galvos bėgo kraujas. Kambaryje nukentėjusiojo niekas nemušė. Jis prie mušimo neprisidėjo. Nukentėjusįjį iš namų išvežė dar gyvą. Greitąją kvietė nes matė, kad labai daug kraujo.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo J. R. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. Liudytojo butas 4 aukšte, o O. D. butas - 5 aukšte. Įvykio dieną pas D. bute buvo ramu. Jis negirdėjo jokio triukšmo. Kažkuriuo metu pas jį atėjo O. D. ir paprašė nunešti žmogų į greitosios automobilį. Jo žmona prieš tai buvo nuėjusi pas juos į butą, matė kraują. D. prašė žmonos, kad išvalytų kraują. Būtent žmona pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Kai nuėjo pas O. D. į butą, tai koridoriuje pamatė kraują. Nukentėjusysis gulėjo kambaryje, šaukė, kad skauda. Buvo sužalota galva. Kartu liudytojas nurodė, kad O. D. nebuvo agresyvus. Negalėjo pagalvoti, kad jis galėtų nužudyti žmogų.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. J. parodymais nustatyta, kad ji yra kaltinamojo kaimynė. Su kaltinamuoju santykiai geri, jis nekonfliktiškas, geranoriškas. Nukentėjusį matė savaitę prieš mirtį. Atrodė nelabai gerai. Matėsi, kad vartojo alkoholį ne vieną dieną, veidas buvo patinęs, kraujuotos lūpos. Jis vyro paprašė 3 Lt. Pradėjus kalbėtis pamatė, kad J. K. kraujuoti dantys ar liežuvis. Tai buvo savaitę iki įvykio.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo V. J. parodymais nustatyta, kad jis pažinojo nukentėjusįjį. Žino kas įvyko, įvykio nematė. Tą dieną buvo namuose, triukšmo negirdėjo. Maždaug prieš savaitę iki to įvykio matė žuvusįjį. Jis prašė pinigų. Atrodė negerai, buvo drebantis. Panašu, kad buvo kraujuotas, muštas. Nepastebėjo, ar buvo mėlynių ant veido.

Teismo posėdyje apklausto liudytojo P. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Dirba Šalčininkų rajono PK. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)pas pranešėją atėjo draugas, kuris buvo sumuštas ir nugriuvo. Nuvykus pamatė, kad tiek koridoriuje, tiek kambaryje daug kraujo. Laiptinėje kraujo nebuvo. Nukentėjusysis jau buvo išvežtas. Bute buvo liudytojas R.. Nuvykus į ligoninę priimamajame buvo gaivinamas pilietis, vėliau gydytojai konstatavo, kad jis miręs. Įtardamas, kad jis buvo sumuštas bute, nes laiptinėje nepastebėjo kraujo žymių, nuvyko atgal į butą. Bute gulėjo kaltinamasis, fotelyje R.. A. R., kaltinamasis nuolat įsiterpdavo sakydamas, kad R. miegojo, nieko nematė. O. D. pasakė, kad draugas atėjo sumuštas, pargriuvo, kraujavo.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. Z. parodymais nustatyta kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta, santykiai labai geri, apie jį nieko blogo negali pasakyti. Nukentėjusįjį teko pažinoti, jie gyveno kitoje laiptinėje. Apie jį taip pat nieko blogo negali pasakyti, paprašius padėdavo. Tą dieną iš darbo grįžo apie 3-4 val., nieko negirdėjo, buvo tylu. Vėliau į duris paskambino felčerė, paprašė išnešti sužeistąjį. Išnešti išėjo jos vyras ir sūnus. Ji taip pat nuėjo į butą. Čia atpažino nukentėjusįjį. Kai jį kėlė ant neštuvų, pilvo dešinėje pusėje matė mėlynos ir geltonos spalvos sumušimus. Bute buvo kraujo, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Kraujo buvo ir koridoriuje ir kambaryje.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. D. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jai paskambino kaimynė, kad į butą (duomenys neskelbtini) yra iškviesta greitoji ir policija. Kai atėjo, butas buvo užrakintas, sūnus suimtas, nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Ji į butą nepateko. Tik kai atvažiavo ekspertai, ji su jais nuėjo į butą. Jie darė tyrimus, o ji stovėjo prie durų. Kas įvyko žino tik iš kalbų. Pas sūnų buvo ketvirtadienį. Čia buvo tik A. R., J. nebuvo. Kartu liudytoja nurodė, kad jos sūnus nėra piktas, nėra agresyvus. Ji nežino, kaip taip atsitiko. Nemano, kad sūnus tai padarė specialiai. Sūnus jai rašė laiškus, kad nenorėjo nukentėjusiojo nužudyti. Laiškuose jis gailėjosi, kad taip atsitiko.

Teismo nustatytos aplinkybės įrodytos ir kitų duomenų, kurie pripažinti tinkamnais įrodymais pagalba.

Taip, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada specialisto išvada Nr. M510/14(01) nustatyta, kad J. K. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų. Tai komplikavosi šoku, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimu. J. K. mirtis galėjo įvykti 1-3 valandų laikotarpyje iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2014-04-18, 22.10 val.). J. K. lavono kraujyje rasta 3,41 ‰, šlapime - 4.53‰, stiklakūnyje - 4.27 ‰ etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Ištyrus J. K. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis jam nustatomi sužalojimai padaryti: mechaniniais poveikiais: minkštųjų audinių kraujosruvos veide, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, muštinė žaizda viršugalvyje, plėštinė – muštinė žaizda kairės rankos V piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, daugybinės kraujosruvos liemenyje ir galūnėse, kepenų plyšimas. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 98 trauminiais poveikiais. Minėti sužalojimai padaryti iki keleto valandų laikotarpyje iki mirties. Minėti sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų įvyko šokas, dėl kurio nukentėjusysis mirė. (1 t., b.l. 99-105)

Teismo medicinos specialistas buvo apklaustas ir teismo posėdyje. Specialisto J. P. parodymais nustatyta, kad jis tvirtina savo išvadą. Pasisakydamas dėl sužalojimų skaičiaus specialistas nurodė, kad atskiros kraujosruvos, jų didžioji dalis buvo rankose, kas yra būdinga gynybai. Krūtinėje vienoje pusėje nustatyti 8, per vidurį 9, kitoje pusėje keletas sužalojimų. Didesnis kiekis sužalojimų krūtinėje tikėtina, kad padarytas nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimų buvo visur, ir priekyje, ir nugaroje. Kojose sužalojimai tik iš priekio. Atlikus tyrimą, yra patvirtinta, kad praktiškai visi sužalojimai buvo padaryti 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Senesnių sužalojimų pėdsakų jau nebuvo. Ankstesni sužalojimai jau jokios reikšmės neturėjo. Nukentėjusiąjam buvo plyšę kepenys. Tikėtina, kad šis sužalojimas buvo padarytas jam esant horizontalioje padėtyje, suduodant į pilvą. Kepenys plyšo nuo traumos į pilvą, kuris būdingas smūgiui. Kai kurios kraujosruvos buvo pailgos. Neatmetama, kad galėjo būti sužalojimai padaryti medine grindjuoste (plintusu). Specialistas taip pat nurodė, kad toks skaičius smūgių turėjo būti suduotas ilgiau nei per 10 minučių. Kartu specialistas nurodė, kad nukentėjusysis mirė nuo visumos sužalojimų. Jį ištiko trauminis šokas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buto prieškambaryje – koridoriuje, prie spintelės yra 30 cm skersmens galimai sukrešėjusio kraujo dėmė. Priekyje, ties spintele, guli baltas bluzonas su raudonomis, panašiomis į kraują dėmėmis. Po dešine, kampe guli juoda medžiaginė striukė su dėmėmis, panašiomis į kraują. Kairėje pusėje nuo įėjimo guli pintas iš skudurėlių kilimėlis su trikampio formos 15 cm skersmens panašia į kraują dėme. Už kilimėlio į kairę nuo įėjimo, ties veidrodžiu, ant grindų - baltas rankšluostis su raudona panašia į kraują dėme. Įėjus į kambarį ant grindų yra panaši į kraują dėmė. Ties dėme, ant sienos - pailga, įstriža 75 cm ilgio panaši į kraują dėmė. Kambaryje po kaire puse yra kampinė sofa, ant kurios guli rudos spalvos odinė striukė su dėmėmis dešinėje rankovėje, panašiomis į kraują. Sofos apmušalas nuo įėjimo į kambarį pusės turi raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Prie sofos, ant grindų yra 100 cm ilgio, 50 cm pločio dėmė, panaši į kraują. Prie kraujo dėmės guli į dvi dalis sulūžęs plintuso (grindų juostos) fragmentas, turintis panašių į kraują pėdsakų. Vonios kambaryje, ant vonios dugno yra pailga 10 cm skersmens rusvos spalvos dėmė, panaši į nuplautą kraują. Prieškambaryje, prie įėjimo į butą durų, ant spintos ir ant spintos veidrodžio apačioje yra dėmių, panašių į kraują. Už buto ribų ant laiptų ir laiptinių aikštelėse yra atskirų nežymių lašų, panašių į kraują, pėdsakų, tačiau koncentruotų pėdsakų, panašių į kraują, nėra. (1 t., b.l. 6-28)

Daiktų apžiūros protokolu (t.1., b.l. 48-62) nustatyta, kad buvo apžiūrėtos medinės grindjuostės dvi dalys, rastos įvykio vietos apžiūros metu. Bendras (sudėjus abi dalis) grindjuostės ilgis 93 cm. Grindjuostė nuo perlaužimo vietos ištepta dėmėmis panašiomis į kraują.

Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir 2014-05-21 įtariamojo O. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. (2 t., b.l. 75-88), o taip pat ir A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t.2., b.l. 19-35).

Kitų duomenų patikrinimui teismo posėdyje buvo pagarsinti mirusios liudytojos A. R. parodymai. Šiais ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais nustatyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas O. D.. Santykiai su juo normalūs, dažnai eina vieni pas kitus į svečius, kartu vartoja alkoholinius gėrimus. 2014 04-18 jai būnant namuose ji girdėjo, kad viršuje esančiame O. bute kažkas pastoviai vaikščiojo. Apie 17.00 val. pas ją į butą atėjo kaimynas O. D., kuris paprašė jos padėti nuplauti kraują jo bute. Ji nieko blogo nepagalvojo, pakilo laiptais iš ketvirto aukšto į penktą, į butą, kuriame gyvena O. D.. Ji eidama laiptais laiptinėje jokio kraujo nematė. Užėjusi į O. butą prieškambaryje pamatė kraujo klaną, o vieninteliame kambaryje ant grindų, tarp stalo ir sienos kojomis link išėjimo gulėjo J. K.. Jis gulėjo veidu į apačią, o jam iš galvos bėgo kraujas. Kai ji tai pamatė, iškarto liepė O. kviesti greitąją med. pagalbą. O. iš savo telefono pradėjo skambinti ir per policiją prisiskambino greitajai. Jai būnant pas O., kambaryje taip pat pamatė vyro brolį A. R., kuris sėdėjo ant lovos ir nieko nesakė, jis buvo visiškai girtas. O. irgi buvo girtas. Kas įvyko bute, jie nepasakojo. Ji išėjo namo. Jai būnant namuose pas ją vėl atėjo O., kuris paprašė jos vyro, kad jis padėtų greitosios medicinos pagalbos darbuotojams išnešti J. į greitosios med. pagalbos automobilį. Jos vyras nuėjo ir padėjo išnešti J., sugrįžęs nieko neaiškino. Kas konkrečiai įvyko pas O. bute, ji nežino, nes ten tuo metu nebuvo, O. jai nieko neaiškino. (1 t., b.l. 141-142)

Specialisto išvada Nr. G 1319/14(01) nustatyta, kad apžiūrėjus po įvykio O. D. jam nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio –pakaušio riboje, poodinės kraujosruvos dešinio peties nugariniame paviršiuje, juosmens, dešinės šlaunies šoniniame ir nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tikėtina griuvinėjant. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai atsitrenkiant ar suduodant smūgį. Poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį. O. D. nustatyti kūno sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko srityje galėjo būti padaryta prieš keletą parų iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos juosmens, dešinės šlaunies šoniniame ir nugariniame paviršiuje galėjo būti padarytos prieš maždaug 1-2 paras iki apžiūros. Muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio riboje, poodinės kraujosruvos dešinio peties nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos prieš maždaug keletą - kelioliką valandų iki apžiūros. Kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta 2014-04-18 įvykio metu. (2 t., b.l. 90)

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad O. D. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Visų įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. buvo sužalotas būtent O. D. bute. Šioje vietoje jo daugiau niekas, išskyrus O. D., nemušė. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas A. R.. Nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius neginčytinai nustatytas specialisto išvada, kuria abejoti nėra jokio pagrindo. Teismo medicinos specialistas buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir neginčytinai patvirtino savo išvadą. Tiek pačio kaltinamojo, tiek liudytojo A. R., o taip pat ir teismo medicinos specialisto parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo mušamas ne mažiau kaip 10 min. Specialisto išvada nustatyta ir tai, kad sužalojimai buvo nustatyti ir pačiam kaltinamajam O. D.. Tai leidžia teismui teigti, kad jis teisingai nurodo konflikto pradžios aplinkybes, teigdamas, kad pradžioje nukentėjusysis taip pat jam sudavė. Įvykio metu galėjusių būti padarytų O. D. sužalojimų skaičius, jų lokalizacija akivaizdžiai patvirtina, kad dalį sužalojimų kaltinamasis galėjo patirti pats atlikdamas smurtinius veiksmus. Tiek pačio kaltinamojo, tiek liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pradėjo mušti dėl menkos dingsties (pastarajam nenorint išeiti iš buto), tačiau smurto intensyvumas, pašalinio įrankio (medinės grindjuostės) panaudojimas akivaizdžiai parodo kaltinamojo veiksmų žiaurumą ir daro jį atsakingu už atsiradusias pasekmes. Paminėtina, kad medine grindjuoste, sprendžiant pagal kraujosruvų išsidėstymą ir intensyvumą, buvo smūgiuojama beatodairiškai ir daug kartų. Smūgių jėga buvo pakankamai didelė, nes medinė grindjuostė net sulūžo ( nustatyta šio objekto apžiūros protokolu). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis buvo mušamas su ypatingu žiaurumu, sukeliant jam kančias ir skausmą.

O. D. veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 6p. Nužudymas pagal galiojančią teisminę praktiką kvalifikuojamas pagal BK129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. K. buvo mušamas ilgą laiko tarpą. Pats kaltinamasis ir liudytojas nurodė, kad tai truko apie 10 min. Teismo medicinos specialisto paaiškinimu smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo trukti dar ilgiau. Nukentėjusiajam buvo suduoti daugybiniai smūgiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 98 trauminių poveikių pasekoje. Nuo smūgio plyšo nukentėjusiojo kepenys, jis patyrė trauminį šoką. Nukentėjusysis kurį laiką dar buvo gyvas. Gabenamas į ligoninę skundėsi skausmais, kas liudija, jog tiek pačio fizinio smurto metu, tiek po patirtų sužalojimų jis patyrė fizines kančias. Teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma leidžia teigti, jog nukentėjusysis patyrė intensyvų smurtą. Jis buvo mušamas ne tik rankomis, bet ir medine grindjuoste, kuri nuo daugybės smūgių sulūžo. Taigi remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis teismas teigia, kad J. K. buvo nužudytas itin žiauriai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad O. D. nužudė J. K. veikdamas tiesiogine tyčia: suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, smūgius sudavė ir su medine grindjuoste, kuri nuo smūgių net sulūžo), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau jų nekonkretizavo. Kaltinamajam veikos padarymo metu buvo nesvarbu kokie padariniai kils, todėl pripažintina, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Šioje byloje nukentėjusioji K. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo O. D. 14562 Lt turtinei žalai bei 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 300 Lt. už atstovo – advokato paslaugas. Nukentėjusioji G. K. prašė priteisti iš kaltinamojo O. D. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš kaltinamojo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes už atstovo – advokato paslaugas sumokėjo 2400 Lt. Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti iš O. D. 51,09 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas su civiliniais ieškiniais sutiko, nurodydami, kad jų dydžiai turėtų būti koreguojami remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais. Prokuroras prašė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, o sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovautis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.

Civiliniai ieškiniai tenkintini. Priteistinos neturtinės žalos dydžiai mažintini.

Turtinės žalos dydis pilnai pagrįstas. Teismas pripažįsta protingomis ir pagrįstomis su laidojimu susijusias išlaidas, taip pat išlaidas nurodomas kapo sutvarkymui, paminklo pastatymui bei mirimo sukakčių paminėjimui. Šios išlaidos dalinai pagrindžiamos ir pateiktais dokumentais. Paminėtina, kad dalis išlaidų (1040 Lt) buvo kompensuota gaunant laidojimo pašalpą ir jų nebeprašoma priteisti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi kriterijais numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tiek nužudytojo tėvai, tiek sutuoktinis, tiek ir broliai seserys. Nužudytojo sutuoktinė neturtinės žalos atlyginimo nereikalauja. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl O. D. įvykdyto nusikaltimo nukentėjusioji G. K. neteko sūnaus, o nukentėjusioji K. R. – brolio. Jos dėl to patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiosios glaudžiai bendravo su nužudytuoju. Akivaizdu, kad tarp žuvusiojo ir jo mamos bei sesers buvo susiformavę artimi santykiai, todėl sūnaus ir brolio netektis sukėlė joms didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad O. D. įvykdė tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodo, jog didelio ieškinio tikrai negalės atlyginti, nes nedirba, neturi jokio turto. Pripažintina, kad nužudytasis gyveno atskirai nuo mamos ir sesers, girtaudavo ir pykdavosi su savo žmona. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Civilinis Kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į nurodytas aplinkybes bet taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos dėl gyvybės praradimo tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Esant aptartoms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, sumažinant neturtinės žalos dydį K. R. iki 8690 Eur., o G. K. – iki 14500 Eur.

Nukentėjusiųjų nurodomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertinamos ne kaip turtinė žala, padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, o kaip jų turėtos procesinės išlaidos, kurios pripažįstamos proporcingai pagrįstomis, nes nukentėjusiųjų atstovas advokatas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nukentėjusiosioms teikė konsultacijas, rengė procesinius dokumentus. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo BPK 106 str.2d. tvarka.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant iš O. D. 51,09 Eur nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidoms padengti.

Skiriant kaltinamajam O. D. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol buvo teistas 8 kartus. Kaltinamasis O. D. baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. (2 t., b.l. 122-172) Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-47/2014 yra nurodyta, kad nėra pagrindo skirti O. D. teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 t., b.l. 178). Kaltinamojo O. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. (Alkotesterio duomenys: 2014-04-18 d. 20.52.55 val. 3.0 ‰ alkoholio. (2 t., b.l. 91) )

Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. O. D. nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, todėl jis pripažintinas pavojingu recidyvistu, nes turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą. (BK 27 str.2d. 1p.).

Kaip jau minėta kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Už tokio nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad O. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, nesant rimto preteksto. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, O. D. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas parenka O. D. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

BK 50 str. 3d. pagrindu, atsižvelgiant į O. D. asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą, nustatyti O. D. dalį bausmės atlikti kalėjime, o kitą dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką O. D. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-04-18 iki 2015-02-12.

O. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6p. ir nubausti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimu.

Bausmę O. D. skirti atlikti taip: 6(šešis) metus kalėjime, o likusią bausmės dalį - pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-02-12.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką O. D. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014-04-18 iki 2015-02-12.

O. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 27 str.2d. 1p. O. D. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Civilinius ieškinius tenkinti.

Priteisti K. R. iš O. D. 4217,45 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai septyniolika eurų ir 45 eurocentai) turtinei žalai atlyginti bei 8690 Eur (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti G. K. iš O. D. 14500 Eur (keturiolika tūkstančių penki šimtai) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad nukentėjusiosios G. K. ir K. R. turėjo proceso išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti iš O. D. 695,09 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki Eur. ir 9 eurocentai) G. K. naudai bei 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šeši Eur ir 89 eurocentai) K. R. naudai.

Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš O. D. 51,09 Eur (penkiasdešimt vienas Eur ir 9 eurocentai) nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidoms padengti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

rankšluostį, baltos spalvos bliuzoną, dvi dalis plintuso (grindjuostės), juodos spalvos striukę, 11 nuorūkų, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, medžiaginę pirštinę, 3 nuoplovas, alaus butelį „Žigulinis“, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyrių saugojimo patalpas (1 t., b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; J. K. megztinį, marškinėlius, kelnes, trumpikes, kojines, batus perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyrių saugojimo patalpas (1 t., b. l. 81-82), grąžinti nukentėjusiajai G. K.. Pastarajai atsisakius juos paimti - sunaikinti. Kaltinamojo O. D. megztinį, kelnes, sportbačius perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyrių saugojimo patalpas (1 t., b.l. 92-93) , nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. D.. Pastarajam atsisakius juos paimti - sunaikinti. Dujinį pistoletą BLOW Magnum Nr. 6-120730 perduotą saugojimui į Vilniaus apsk. OVS išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą (1 t., b.l. 122-124), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.