- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2-590-618/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10339-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- AB SEB banko
- Ieškovas
- D. P., J. P.
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Sigita Stukaitė
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovui AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. P., J. P. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties atnaujinimo ir pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami pripažinti vienašališką 2007-08-24 kredito sutarties Nr. 0460718074143-17 nutraukimą neteisėtu ir sutartį atnaujinti, pakeisti 2007-08-24 kredito sutarties Nr. 0460718074143-17 sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, nustatant, kad kredito grąžinimas atidedamas laikotarpiui iki 2016-09-01; už atidėjimo laikotarpį bankui kas mėnesį mokėtinos sutartyje numatyto dydžio palūkanos, apskaičiuotos nuo likusios negrąžintos kredito sumos nuo 2011-09-05 iki 2016-09-01, yra kapitalizuojamos, t.y. atidėjimo laikotarpio pabaigoje šia suma yra padidinama ieškovo bankui negrąžinto kredito suma; 2016-09-01 iš naujo fiksuojama ieškovų grąžintino kredito suma (likusi negrąžinto kredito suma pliusuojama su atidėjimo laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų suma); ieškovai visą naujai užfiksuotą suma grąžina vienu mokėjimu termino pabaigoje, t.y. 2016-09-01, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-10). Nurodė, kad ieškovas D. P. 2007-08-24 su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 0460718074143-17, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 145171,59 Eur kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, o ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis kreditą paimti, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2012-08-24, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka – atsakovui įkeistas 1508000,00 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis N. P. 2009-04-10 sutarties susitarimu Nr. 1 į prievolę įstojo ieškovė J. P. Ieškovai paaiškino, kad savo kreditorinius įsipareigojimus vykdė sąžiningai, laiku ir visa apimtimi, tačiau pasikeitus šalies ekonominei situacijai, 2009 m. ieškovai susidūrė su finansiniais sunkumais, sumažėjo jų gaunamos pajamos, kadangi ieškovės J. P. atlyginimas UAB „V langai ir partneriai“ 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais vidutiniškai siekė tik 163,00 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovo D. P. atlyginimas UAB „Valentino langai“ 2009 m. vidutiniškai siekė 569,00 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, 2010 m. jo darbinės pajamos UAB „Valentino langai“, UAB „Vilpeka“, UAB „Diz Group“ vidutiniškai siekė 505,00 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, 2011 m. darbinės pajamos UAB „Valentino langai ir partneriai“, UAB „Diz Group“ vidutiniškai siekė 412,00 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, todėl kredito įmokas ir palūkanas mokėjo vėliau nei numatyta sutartyje, bei mokėjo dalį šių įmokų. Pažymi, kad jų prastą finansinę padėtį lėmė ir turimi kreditoriniai įsipareigojimai, t.y. 2006-07-25 su atsakovu sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618011264 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią ieškovai mokėjo nemažas įmokas: 2009 m. sumokėta 5587,00 Eur kredito ir 3339,64 Eur palūkanų, 3,54 Eur delspinigių; 2010 m. – 2402,10 Eur kredito, 1255,06 Eur palūkanų, 324,89 Eur delspinigių; laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 kas mėnesį ieškovai naudodamiesi giminaičių finansine parama bei turimomis santaupomis, mokėjo nemažas nuo 1800,00 Lt iki 4000,00 Lt siekiančias kredito įmokas; laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-08-28 bankui sumokėta 3828,56 Eur kredito, 652,44 Eur palūkanų, 147,47 Eur delspinigių. Be to, remiantis 2008-08-11 su banku sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 04/08047, kuria buvo užtikrinta 2006-08-10 kreditavimo sutartis Nr. 0450607121204/64, pasirašyta tarp atsakovo AB SEB bankas ir UAB „Valentino langai“, 2012-06-25 atsakovas AB SEB bankas ieškovų pareikalavo per 5 dienas padengti UAB „Valentino langai“ 111915,41 Lt skolą bankui. Ieškovai taip pat nurodė, kad 2008-09-01 su UAB „Danske lizingas“ sudaryta laidavimo sutartimi Nr. L200808F-11013, kuria buvo užtikrinta 2008-09-01 finansinio lizingo sutartis Nr. L200808F-11013, pasirašyta tarp UAB „Danske lizingas“ ir UAB „Valentino langai“, pagal 2011-10-17 taikos sutartį su UAB „Danske lizingas“ civilinėje byloje Nr. 2-6321-794/2011 ieškovas D. P. įsipareigojo UAB „Danske lizingas“ sumokėti 8500,00 Lt skolą dalimis iki 2012-02-20. Ieškovai ieškinyje pažymi, kad nepaisant nedidelių gaunamų pajamų, finansiškai padedant giminaičiams bei panaudojant santaupas atsakovui 2009 m., pagal sudarytą sutartį sumokėjo 1371,41 Eur palūkanų ir 34,18 Eur delspinigių. Atsakovas 2009-08-04 raštu informavo ieškovus, kad pagal sutartį nesumokėta 413,31 Eur palūkanų, todėl ragino iki 2009-08-25 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju įspėjo apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Po šio įspėjimo ieškovai pagal savo finansines galimybes kredito įmokas mokėjo: 2010 m. sumokėjo 3778,42 Eur kredito, 259,28 Eur palūkanų. 2011-01-18 bankas raštu įspėjo ieškovus, kad skola bankui yra 137457,72 Eur negrąžinto kredito, 5713,33 Eur palūkanų, pradelstų mokėjimų suma – 18704,56 Eur ir ragino ieškovus iki 2011-02-05 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju įspėjo, kad sutartis bus laikoma nutraukta, o 2011-09-05 atsakovas sutartį nutraukė bei 2011-09-12 kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi buvo areštuotas įkeistas daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įspėjant ieškovus ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo jos įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Ieškovai paaiškina, kad piktybiškai nevengė savo sutartinių įsipareigojimų bankui, priešingai – nuolat siekė bendradarbiauti su banku ir laikotarpiu nuo 2011-03-18 iki 2013-02-18 raštais kreipėsi į banką dėl sutarties modifikavimo, kredito restruktūrizavimo, siūlydami paskolą restruktūrizuoti tokiu būdu, kad negrąžinto kredito suma, pradelstos palūkanos ir priskaičiuoti delspinigiai būtų apjungti į bendrą paskolos sumą, kurią ieškovai įsipareigotų grąžinti pagal sudarytą grafiką, kas mėnesį mokant po 1500,00 Lt – 2000,00 Lt paskolos ir palūkanų įmokų. 2012-02-03 gautas raštas iš banko, kuriame nurodyta, kad bankas yra pasiruošęs taikiai spręsti susidariusią situaciją, jei ieškovai mažins skolą, todėl ieškovai net esant nutrauktai sutarčiai, kas mėnesį pagal finansines galimybes mokėjo įmokas bankui, t.y. 2012-02-13 – 1500,00 Lt, 2012-03-19 – 1495,00 Lt, 2012-04-30 – 1499,00 Lt, 2012-06-04 – 1495,00 Lt, 2012-07-08 – 1500,00 Lt, 2012-08-14 – 999,00 Lt, 2012-09-12 – 990,00 Lt, 2012-10-11 – 999,00 Lt. Paaiškino, kad ieškovams nepavyko pateikti atsakovui paraiškos dėl sutarties atnaujinimo, nes ieškovai nuolat buvo siunčiami pas kitus specialistus ir nors ieškovai mokėjo atsakovui įmokas, atsakovas 2012-04-02 kreipėsi į teismą su prašymu priverstinai išieškoti skolą bei už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartimi buvo nutarta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovų 137024,37 Eur paskolos, 5688,09 Eur nesumokėtų palūkanų, 5224,08 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,00 Lt žyminį mokestį, už skolą parduoti įkeistą daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ieškovui D. P. Ieškovai nurodė, kad atsakovas savo pareigą bendradarbiauti vykdė itin vangiai – į 2012-09-06 ieškovo prašymą atsakė tik po keturių mėnesių, t.y. 2013-01-16, siūlydamas suteikti naują 146063,60 Eur kreditą, kurio paskirtis kredito pagal sudarytą sutartį grąžinimui. Kreditą buvo siūloma suteikti nustatant kintamas palūkanas, kurios susidėtų iš 5,64 procentų banko maržos ir 3 mėn. LIBOR, o taip pat reikalaujama papildomai įkeisti butą, esantį Palangos g. 15-3, Klaipėda. Ieškovas D. P. 2013-02-18 rašte nurodė, kad siūlomos naujos kredito sutarties sąlygos yra nepalankios ir objektyviai nepriimtinos. Atsakovas 2012-03-21 raštu Nr. 08.23.04.01 – 1300562 ieškovams nurodė, kad minėtas pasiūlymas buvo galutinis, nekeičiamas ir jau nebegalioja. Ieškovai paaiškino, jog pripažįsta formaliai pažeidę 2007-08-24 su atsakovu sudarytą kredito sutartį Nr. 0460718074143-17, kadangi pavėlavo sumokėti kredito įmokas, palūkanas bei mokėjo mažesnę jų sumą, nei nustatyta pagal grafiką, vis dėlto sutarties galiojimo laikotarpiu bei po jos nutraukimo jie atliko dalinius mokėjimus, jų veiksmai negali būti vertintini kaip tyčia ar didelis neatsargumas, kadangi sutarties pažeidimą sąlygojo kilusi ekonominė krizė, kurios metu ieškovai susidūrė su finansiniais sunkumais, smuko nekilnojamojo turto rinka ir ieškovai neturėjo galimybės realizuoti įsigyto žemės sklypo. Ieškovai taip pat pažymi, kad yra patvirtintas bankui įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, žemės sklypas padalintas į atskirus žemės sklypus, pakeista žemės sklypo paskirtis, atliekamas žemės sklypo vertinimas. Atsižvelgus į šią aplinkybę, ieškovai yra įsitikinę, kad pardavus minėtus žemės sklypus bus pajėgūs visiškai atsiskaitysi su atsakovu, todėl atsakovas gali pagrįstai tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Pažymi, kad parduodant įkeistą žemės sklypą iš varžytinių, jis būtų parduotas nuo 20 procentų iki 40 procentų mažesne kaina, nei jo rinkos vertė ir tai sukeltų ieškovams nuostolių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovai prašo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, sutartį atnaujinti ir pakeisti sutarties sąlygas nustatant, kad kredito grąžinimas atidedamas iki 2016-09-01; už atidėjimo laikotarpį bankui kas mėnesį mokėtinos sutartyje numatyto dydžio palūkanos, apskaičiuotos nuo likusios negrąžinto kredito sumos nuo 2011-09-05 iki 2016-09-01, yra kapitalizuojamos, t.y. atidėjimo laikotarpio pabaigoje šia suma yra padidinama ieškovo bankui negrąžinto kredito suma; 2016-09-01 iš naujo fiksuojama ieškovų grąžintino kredito suma (likusi negrąžinto kredito suma pliusuojama su atidėjimo laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų suma); ieškovai visą naujai užfiksuotą sumą grąžina vienu mokėjimu termino pabaigoje, t.y. 2016-09-01. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Ramūnas Girevičius ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių yra sudarytos net kelios kredito sutartys ir ši aplinkybė rodo, kad tarp šalių vyksta ilgalaikis bendradarbiavimas. Pažymėjo, kad ieškovai kredito įmokas mokėjo pagal galimybes ir, vertindami savo finansinę situaciją, teikė pirmenybę 2006-07-25 su atsakovu sudarytos kredito sutarties Nr. 0460618011264 vykdymui, kadangi siekė ateityje išvengti galimo ginčo pagal kelias kredito sutartis. Ieškovų atstovas nurodė, kad ieškovų susirašinėjimas su banku parodo, kad jie santykiuose su atsakovu visą laiką veikė atvirai bei sąžiningai, derėjosi su banku dėl suteikto kredito refinansavimo, ir pažymėjo, jog sudarant kredito sutartį, bankas kaip stipresnioji pusė taip pat turėjo įvertinti prievolės neįvykdymo riziką, atsižvelgti, kad ieškovai jau buvo sudarę kitas kredito sutartis su banku. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ieškovų padarytas sutarties pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 87-90). Nurodė, kad ieškovai kredito sutartį pažeidė iš esmės, nes įmokų visa apimtimi nemokėjo sistemingai ir ilgą laiką, apie sutarties nutraukimą buvo iš anksto ne kartą įspėti. Kredito sutarties nutraukimo momentu ieškovų vėlavimai pagal kredito sutartį siekė daugiau nei 750 kalendorinių dienų, t.y. kredito dalies vėlavimas – 798 kalendorinės dienos, palūkanų vėlavimas 853 kalendorinės dienos, kas patvirtino, kad atsakovas neturi jokio pagrindo tikėtis, jog sutartis bus vykdoma. Paaiškino, kad atsakovas stengėsi išsaugoti sutartinius santykius, kadangi ieškovams buvo ne kartą siūloma padengti susidariusi įsiskolinimą, o atsakovas ilgą laiką laukė ieškovo prievolių tinkamo vykdymo. Pažymi, kad ieškovai susidūrę su finansiniais sunkumais iš karto nesikreipė į banką, kadangi pirmasis kreipimasis buvo 2011-03-18, kai vėlavimai jau buvo dideli, kadangi paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-07-23. Ieškovai mokėjimus atnaujino laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2012-10-11, t.y. mokėjimus atliko 2012-02-14, 2012-04-30, 2012-06-05, 2012-07-09, 2012-08-16, 2012-09-12, 2012-10-11, tačiau mokėjimai buvo vykdomi ieškovų nuožiūra ir sąlygomis, o ne pagal kredito sutartį. Atsakovas nurodo, kad siekdamas bendradarbiauti su ieškovais ne kartą svarstė jų pateiktus prašymus, siūlė jiems sutarties atnaujinimo, refinansavimo galimybes, tačiau ieškovai siūlomų sąlygų nepriėmė. Patenkinus ieškinio reikalavimą pakeisti kredito sutarties sąlygas, atsakovui būtų primestos sutarties sąlygos iš esmės pažeidžiančios jo interesus, neatitinkančios kredito sutarties esmės, sutarties laivės bei teisėtų lūkesčių principų, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o kredito grąžinimo termino bei kitų finansinių įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimas pažeistų atsakovo interesus, suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovams. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Sigita Stukaitė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovai ilgai ir sistemingai nevykdė savo prievolės pagal kredito sutartį, todėl 2011-09-05 kredito sutartis buvo nutraukta. Pažymėjo, kad ieškovai paskutinį dalinį 288,90 Eur mokėjimą atliko 2010-07-23, ir vėlesni mokėjimai buvo atnaujinti tik 2012-02-14. Ji taip pat paaiškino, kad tarp šalių sudaryta kredito limito sutartis, kuri pasižymi tuo, kad kredito grąžinimo dalys per penkerius metus buvo mažesnės, nustatant, kad paskutinioji dalis yra didžiausia ir turėjo būti grąžinta kredito sutarties pasibaigimo dieną. Paaiškino, kad atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, visuomet atsakydavo į ieškovų teikiamus raštus, tačiau atkreipė dėmesį, kad per mėnesį gaunant kelis ieškovų raštus, atsakant į juos buvo siunčiami ne atskiri raštai, o vienas bendras atsakymas. Sprendimas dėl ieškovų kredito sutarties modifikavimo bei kredito refinansavimo buvo priimtas įvertinus ieškovų kredito istoriją, prievolių vykdymą, todėl atsižvelgiant į tai, palūkanų norma, numatyta šalių 2007-08-24 sutartyje neatitiko banko ieškovų kredito refinansavimu prisiimamos rizikos, todėl ieškovams buvo pasiūlytos atitinkamos sąlygos, su kuriomis ieškovai nesutiko. Galutinį sprendimą šiuo klausimu atsakovas priėmė tik 2013-07-08 ir nusprendė kreiptis į antstolį dėl išieškojimo pradėjimo. Kadangi sutartis buvo nutraukta 2011-09-05, o atsakovas į antstolį kreipėsi tik 2013-07-08, akivaizdu, kad atsakovas siekė bendradarbiauti ir išsaugoti sutartį. Atsakovo atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas ne kartą nurodė ieškovams, kad turto realizavimas padėtų įvykdyti prievolinius įsipareigojimus, tačiau iki šiol nėra atliktas žemės sklypo restruktūrizavimas, nėra įregistruoti suformuoti žemės sklypai. Taip pat pažymėjo, kad ekonominė krizė savaime nėra priežastis keisti sutarties sąlygas, o ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl susiklosčiusios ekonominės krizės neturėjo galimybės realizuoti turto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2007-08-24 sudaryta kredito limito sutartis Nr. 0460718074143-17, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui D. P. ,59 EUR dydžio kreditą, nekilnojamo turto vystymui, kredito grąžinimo data 2012-08-24, prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeičiant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1508000,00 Lt vertės, nuosavybės teise priklausantį N. P., o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius (b. l. 13-21). 2006-07-25 tarp šalių sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618011264-13, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui D. P. 446000,00 Lt dydžio kreditą, nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kredito grąžinimo data 2037-07-24, prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), 544440,00 Lt vertės, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius (b. l. 25-27). Šalys 2008-02-08 sudarė sutarimą pakeisti 2006-07-25 kredito sutarties Nr. 0460618011264-13 sąlygas Nr. 2, kuriuo pakeista kredito valiuta į eurus, nustatant, kad kredito suma nauja valiuta yra 137426,98 Eur, o kredito grąžinimo data - 2018-02-11 (b. l. 28-29). 2009-04-10 sudarytas susitarimas pakeisti 2006-07-25 kredito sutarties Nr. 0460618011264-13 sąlygas Nr. 2, kuriuo nustatyta, kad kredito gavėjai yra D. P. ir J. P., kredito grąžinimo data yra 2018-02-11, su 25 metų grąžinimo grafiku, prievolių užtikrinimui bankui yra įkeičiamas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1000000,00 Lt vertės (b. l. 30-39). Pagal AB SEB bankas 2013-08-29 pažymą apie įsipareigojimus nustatyta, kad pagal kredito sutartį Nr. 0460718074143-17 laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 sumokėta 0,00 Eur kredito, 1371,41 Eur palūkanų, 34,18 Eur delspinigių; laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 sumokėta 3778,42 Eur kredito, 259,28 Eur palūkanų, 0,00 Eur delspinigių; laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-08-28 įmokos nebuvo atliktos. Pagal kredito sutartį Nr. 0460618011264-13 laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 sumokėta 5587,00 Eur kredito, 3339,64 Eur palūkanų, 3,54 Eur delspinigių; laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 sumokėta 2402,10 Eur kredito, 1255,06 Eur palūkanų, 324,89 Eur delspinigių; laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-08-28 sumokėta 3828,56 Eur kredito, 652,44 Eur palūkanų, 147,44 Eur delspinigių (b. l. 40). Ieškovo D. P. 2013-08-08 „Swedbank“, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 parodo, kad atlikti mokėjimai AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 0460718074143-17: 2012-02-13 sumokėta 1500,00 Lt, 2012-03-19 – 1495,00 Lt, 2012-04-30 – 1499,00 Lt, 2012-06-04 – 1495,00 Lt, 2012-07-08 – 1500,00 Lt, 2012-08-14 – 999,00 Lt, 2012-09-12 – 990,00 Lt, 2012-10-11 – 999,00 Lt (b. l. 41-43). 2009-08-04 atsakovas informavo ieškovus, kad pagal kredito sutartį ieškovai yra nesumokėję 413,31 Eur palūkanų (b l. 45), 2011-01-18 raštu Nr. 01-10.03-1100163 pranešė, kad ieškovų skolą bankui pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0460718074143-17 sudaro 137457,72 Eur bei informavo, kad ieškovai privalo iki 2011-02-05 padengti pradelstus mokėjimus, nes kitu atveju, sutartis bus laikoma nutraukta (b. l. 46). 2011-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl priverstinio 148369,89 Eur skolos išieškojimo iš ieškovų (b. l. 47-48). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi areštuotas ieškovui D. P. nuosavybės teise priklausantis įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių (b. l. 49-50). Šalys laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-03-21 vedė derybas dėl 2007-08-24 kredito limito sutarties Nr. 0460718074143-17 restruktūrizavimo ir ieškovams nesutinkant su atsakovo pasiūlytomis naujo kredito suteikimo sąlygomis, nauja kredito sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 53-68, 73-74). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartimi tenkintas atsakovo AB SEB bankas pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio 147936,54 Lt skolos išieškojimo iš ieškovų, nutariant išieškoti iš ieškovų 137024,37 Eur paskolos, 5688,09 Eur nesumokėtų palūkanų, 5224,08 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir palūkanas, viso 147936,54 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą: žemės sklypą, bendro 2,9000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. P. (b. l. 71-72). 2013 07 11 antstolės B. T. patvarkymu Nr. S-13019168 priimta vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartis dėl priverstinio turto pardavimo AB SEB bankas naudai (b. l. 76). Pagal 2014-04-14 UAB „Memelhaus“ pranešimą nustatyta, kad atliekami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (b. l. 157) ir pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-09 įsakymo Nr. AV-1222 priedą Nr. 1 projektiniams sklypams Nr. 1-11 suteikti adresai (b. l. 159-160). Iš teritorijų planavimo dokumentų registro išrašo nustatyta, kad 2010-12-23 pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (b. l. 77). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. ieškovės J. P. darbo užmokestis sudarė vidutiniškai 160,00 Lt, o ieškovo D. P. darbo užmokestis sudarė vidutiniškai: 2009 m. 600,00 Lt neatskaičius mokesčių, 2010 m. – 500,00 Lt neatskaičius mokesčių, 2011 m. – 400,00Lt neatskaičius mokesčių (b. l. 22-24).
Ieškovai prašo pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, nurodo, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, vienašališkai nutraukė kredito sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo, nors ieškovai dėjo pastangas išsaugoti sutartinius santykius. Nurodė, kad šalims bendradarbiaujant, ieškovams atlikus žemės sklypo restruktūrizavimą bei modifikuojant sudarytą kredito sutartį bus sudaryta galimybė pilnai įvykdyti prievoles atsakovui bei bus užtikrinti ginčo šalių interesai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra priežasčių manyti, jog sutartis nebus įvykdyta. Atsakovas su ieškovų reikalavimu nesutinka, teigia, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes kredito sutarties nuostata, jog kredito dalys ir apskaičiuotos palūkanos mokamos pagal nustatytą grafiką, yra esminė sutarties sąlyga ir ji buvo pažeista.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Tarp šalių 2007-08-24 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams 145171,59 EUR dydžio kreditą, o ieškovai įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo vienašališko tarp šalių sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarp šalių 2007-08-24 sudarytos kredito sutarties dalykas yra tai, kad atsakovas, būdamas kredito įstaiga, kurios pagrindinė teikiama paslauga yra kreditų už tam tikrą mokestį suteikimas, suteikė kreditą ieškovams nekilnojamojo turto vystymui, o ieškovai įsipareigojo pagal sutarties priede numatytą grafiką, t. y. sutartyje numatytais terminais ir sutartyje numatyto dydžio sumas, mokėti atsakovui įmokas. Tarp šalių 2007-08-24 sudarytoje kredito sutartyje 5.2. punkte numatyta sąlyga, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal kredito sutarties 5.2. punktą esminiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1.-4.13. punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, t. y. kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas ir kt. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje esančius duomenis ir tarp šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatytas sąlygas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, ar ieškovo padarytas kredito sutarties pažeidimas yra esminis, neturi teisinės reikšmės, vienašališkas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai pažeidžia įmokų mokėjimo terminus ir moka mažesnes nei priskaičiuota sumas nuo 2009 metų: laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ieškovai sumokėjo 0,00 Eur kredito, 1371,41 Eur palūkanų ir 34,18 Eur delspinigių. Taip pat pažymėtina, kad paskutinis dalinis ieškovų mokėjimas atsakovui atliktas 2010-07-23, atsakovui sumokant 288,90 Eur dydžio įmoką. Tolimesnius mokėjimus pagal kredito sutartį ieškovai atnaujino tik 2012-02-14, tačiau šių mokėjimų dydis ir terminas neatitiko kredito sutartyje numatytų sąlygų (b. l. 40-43, 91-92). Ieškovai nurodė, kad dėl finansinių sunkumų, kuriuos sąlygojo ekonominė krizė, atsakovui įmokas mokėjo pagal galimybes, nors ne visada galėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas nustatytais terminais, mokėjo kiek galėjo. Iš ieškovų bei atsakovo pateiktų ieškovo sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovai įsiskolinimą ėmė dengti praėjus penkiems mėnesiams po kredito sutarties nutraukimo, t. y. sutartis nutraukta 2011-09-05, tuo tarpu ieškovai tam tikras sumas atsakovui mokėjo 2012-02-13, 2012-03-19, 2012-04-30, 2012-06-04, 2012-07-08, 2012-08-14, 2012-09-12, 2012-10-11 įmokos mokamos skirtingo dydžio ir nereguliariai (b. l. 41-43, 91-92). Atsakovas 2011-01-18 kreipėsi į ieškovus su įspėjimu dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė ieškovams apie susidariusią skolą ir ragino ją sumokėti. Su prašymu dėl kredito sutarties restruktūrizavimo ieškovai tik po atsakovo įspėjimo t.y. 2011-03-18. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo laikotarpiu ieškovas nemokėjo sutartyje numatytais terminais nustatyto dydžio įmokų, tuo pažeisdamas kredito sutarties 4.1 punktą ir suteikdamas atsakovui teisę pasinaudoti savo teisių gynimo būdu, numatytu kredito sutarties 5.2. punkte, t. y. vienašališkai nutraukti sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ieškovų pateiktus išrašus iš Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos tuo laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties nutraukimo, ieškovo D. P. darbo užmokestis siekė 400,00 Lt – 500,00 Lt, ieškovai atsakovui turėjo įsipareigojimų pagal kitas kredito sutartis, ieškovai nevykdė įkeisto turto realizavimo, įmokos pagal kredito sutartį buvo nemokamos ilgą laiką, taigi atsakovas pagrįstai manė, kad ieškovai savo įsipareigojimų įvykdyti tinkamai neturės galimybės.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai nuo 2009 metų turėjo finansinių problemų, tačiau siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, į atsakovą kreipėsi tik 2011-03-18. Be to nuo 2009 m. įmokas mokėjo ne pagal šalių sudarytoje kredito sutartyje numatytas sąlygas, o laikotarpiu nuo 2010-07-23 iki 2012-02-14 įmokų nemokėjo, t. y. ėmė pažeidinėti sutartyje numatytus mokėjimo terminus ir sumas, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, priešingai, 2011-01-18 raštu informavo ieškovus, jog šiai dienai ieškovų įsiskolinimas atsakovui sudaro 137457,72 Lt, iš kurių 12991,23 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 5713,33 Lt Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, bei paragino iki 2011-02-05 sumokėti įsiskolinimą ir taip išvengti sutarties nutraukimo, o kredito sutartis vienašališkai nutraukta tik 2011-09-05. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas 2011-09-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, laikotarpiu nuo 2011-03-18 iki 2013-03-21 jis vykdė derybas su ieškovais dėl galimybės refinansuoti ieškovų kreditą ir tik 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartimi buvo tenkintinas, ir tik nepavykus šalims išspręsti kredito refinansavimo klausimo, t.y. 2013-07-11 pateikė antstolei B. T. vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto ieškovui priklausančio turto (b. l. 46-48, 53-76). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, tinkamai ir sąžiningai bendradarbiavo su ieškovais, siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių.
Ieškovai prašo, pripažinus vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir atnaujinus sutartį, pakeisti kredito sutarties sąlygas nustatant, kad kredito grąžinimas atidedamas iki 2016-09-01; už atidėjimo laikotarpį bankui kas mėnesį mokėtinos sutartyje numatyto dydžio palūkanos, apskaičiuotos nuo likusios negrąžinto kredito sumos nuo 2011-09-05 iki 2016-09-01, yra kapitalizuojamos, t.y. atidėjimo laikotarpio pabaigoje šia suma yra padidinama ieškovo bankui negrąžinto kredito suma; 2016-09-01 iš naujo fiksuojama ieškovų grąžintino kredito suma (likusi negrąžinto kredito suma pliusuojama su atidėjimo laikotarpiu priskaičiuotų palūkanų suma); ieškovai visą naujai užfiksuotą suma grąžina vienu mokėjimu termino pabaigoje, t.y. 2016-09-01. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys, dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2007-08-24 kreditavimo sutarties Nr. 0460718074143-17 nutraukimą neteisėtu, atmestinas, dėl reikalavimų, dėl sutarties sąlygų pakeitimo išsamiau nepasisakytina, kaip dėl teisiškai nereikšmingų aplinkybių.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo laikyti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, taigi ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmestus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovų priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 152-154), todėl iš ieškovų priteistina po 500,00 Lt bylinėjimosi atsakovui.
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad patirta 9,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija dešimties litų, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-11 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš ieškovo D. P. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB SEB bankas.
Priteisti iš ieškovės J. P. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB SEB bankas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.