Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1809-864/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-17
Bylos Nr.: e2A-1809-864/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33423-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Atsakovas: mažosios bendrijos „Arnatus“

Kategorijos

3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas

Civilinė byla Nr. e2A-1809-864/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33423-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.; 3.1.7.5(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Renata Volodko ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Arnatus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Asociacija LATGA (toliau ir ieškovas) ieškiniu nurodė, kad vykdydamas vieną iš jam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – ATGTĮ) numatytų funkcijų – kontroliuodamas ar ieškovo administruojami kūriniai yra naudojami teisėtai, nustatė, jog atsakovas mažoji bendrija „Arnatus) (toliau ir atsakovas) jam priklausančiose ūkinės-komercinės veiklos vietose - kavinėse „Brodvėjaus kepyklėlė“, esančiose adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje bei Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, naudojo ieškovo repertuaro kūrinius nesudaręs licencinės sutarties su ieškovu ir neturėdamas naudojamų kūrinių autorių leidimo jų kūrinius naudoti viešai. Ieškovas yra kūrinių autorių atstovas. Ieškovo repertuaro kūrinių naudojimas buvo nustatytas ieškovo darbuotojams 2015 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. birželio 2 d. bei 2017 m. sausio 13 d. apsilankius atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje „Brodvėjaus kepyklėlė“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje bei 2015 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. apsilankius atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje „Brodvėjaus kepyklėlė“, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje. Ieškovo repertuaro kūrinių naudojimo atsakovui nesudarius licencinės sutarties ir nesumokėjus kūrinių autoriams autorinio atlyginimo faktą ieškovo darbuotojai konstatavo viešo kūrinių naudojimo neturint licencinės sutarties aktuose (toliau - aktai). Konstatavus tai, jog atsakovas naudoja ieškovo repertuaro kūrinius su ieškovu nesudaręs licencinės sutarties ir nesumokėjęs ieškovui autorinio atlyginimo, ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad sutinkamai su ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsakovas privalo sumokėti ieškovui autorinį atlyginimą už viešai naudojamus muzikos kūrinius. Be to, atsakovo veiksmų neteisėtumas atsakovui priklausančiose ūkinės-komercinės veiklos vietose naudojant ieškovo repertuaro kūrinius jau buvo nustatytas administracine tvarka ir už tai atsakovui jau yra paskirtos baudos. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, atsakovas ieškovui autorinio atlyginimo už viešai naudojamus ieškovo repertuaro muzikos kūrinius nesumokėjo.

2. Ieškovas nurodė, jog apskaičiavo atsakovui priklausantį mokėti autorinį atlyginimą vadovaudamasis ATGTĮ 72(1) straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatose numatytais atlyginimų tarifais bei galimomis jų nuolaidomis ir apskaičiuotą atsakovo nesumokėtą autorinį atlyginimą ieškovas padidino du kartus, vadovaudamasis ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Be to, ATGTĮ nuostatose atsakovui taip pat yra numatyta pareiga pasirašyti su ieškovu licencinę sutartį dėl teisės atsakovui priklausančiose patalpose naudoti ieškovo repertuaro kūrinius ir ieškovas ne kartą apie tai yra informavęs atsakovą, be to, ieškovas yra siuntęs atsakovui licencinės sutarties projektus su siūlymais juos pasirašyti, tačiau atsakovas su ieškovu nepasirašė licencinės sutarties. Dublike ieškovas papildomai nurodė, jog su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka.

Šalies argumentai

3. Ieškovo teigimu, atsakovas klaidingai nurodė, jog ieškovas be ieškovo darbuotojų surašytų aktų nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo padarytus ATGTĮ pažeidimus, nes ieškovas vykdo ATGTĮ nuostatose jam numatytą pareigą atlikti kūrinių naudojimo stebėjimą ir aktais ieškovas patvirtina šią pareigą įvykdęs. Ieškovas taip pat nesutiko su atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad aktais nėra užfiksuotas konkretus pažeidimas ir aktuose tai nėra nurodyta, kodėl aktai nėra surašyti pažeidimo vietoje apie tai informavus atsakovo darbuotojus ir dėl šių aplinkybių aktai negali būti laikomi įrodymais. Ieškovo teigimu, šie atsakovo išdėstyti teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes dėl itin plataus ieškovo administruojamų kūrinių repertuaro, ieškovas neturi objektyvių galimybių ieškovo darbuotojui vos tik išgirdus kūrinį nustatyti, ar kūrinys priklauso ieškovo repertuarui, todėl tai yra būtina nustatyti ir tik nustačius, jog kūrinys priklauso ieškovo repertuarui, yra sudaromas aktas apie kūrinio naudojimą nesudarius licencinės sutarties. Aktas ir informacija, reikalinga sudaryti licencinę sutartį, yra išsiunčiamas ieškovo repertuaro kūrinius leidusiam asmeniui. Ieškovas akto kopiją ir informaciją licencinei sutarčiai sudaryti išsiuntė atsakovui ir šiuo konkrečiu atveju jokių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad ieškovas veikė neteisėtai, atsakovas į bylą nepateikė. Ieškovas taip pat nesutiko su atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad supažindino atsakovą su aktais bei raštais, kuriose pateikta informacija apie neteisėtus atsakovo veiksmus. Tiek iš ieškovo atsakovo vadovui siųstų laiškų, tiek iš administracinių bylų, kuriose atsakovas buvo baustas už neteisėtą kūrinių naudojimą nesudarius licencinės sutarties, turinio matyti, jog atsakovui yra žinoma apie ieškovo nustatytus faktus, kad atsakovas naudojo ieškovo repertuaro kūrinius nesudaręs licencinės sutarties ir nesumokėjęs autorinio atlyginimo. Be to, atsakovo veiksmų neteisėtumas administracinės teisės normų prasme jau yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo nutarimais ir ši aplinkybė patvirtina tai, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumo nebereikia papildomai įrodinėti. Ieškovas taip pat nesutiko su atsiliepimo teiginiais, jog atsakovas savo iniciatyva jokios muzikos atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, neleido, o muzika buvo leidžiama tik iš turgavietės teritorijos. Ieškovas nurodė, jog šie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi atsakovas jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad ginčo muzikos kūriniai buvo leidžiami iš turgavietės teritorijos, nepateikė, be to, ieškovo darbuotojai atliktų patikrinimų metu nustatė, kad Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje atsakovui priklausanti ūkinės-komercinės veiklos vieta nuo visos turgavietės teritorijos yra atskirta ir turi atskirą įėjimą. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 1 196,14 Eur dydžio autorinio atlyginimo už viešą ieškovo repertuaro kūrinių atlikimą ūkinės komercinės veiklos vietose, esančiose adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje bei Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškininiais reikalavimais nesutinka. Atsakovo teigimu, ieškovas atsakovo pažeidimą grindžia tik ieškovo darbuotojų išrašytais aktais, o juose nėra užfiksuotas konkretus atsakovo padarytas pažeidimas. 2015 m. gegužės 19 d. akte, kuriame ieškovo darbuotoja užfiksavo atsakovo pažeidimą atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, nurodyta, jog aktą surašiusiai ieškovo darbuotojai nėra pateikta ATGTĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatyta tvarka kūrinio naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija, tačiau akte nenurodyta, iš ko šios informacijos buvo reikalaujama. Be to, šiame akte nurodyta, jog jis surašytas ne pažeidimo vietoje, o ieškovo patalpose, todėl šiame ginčo akte nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat ieškovo darbuotoja aktą dėl atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, atsakovo padaryto pažeidimo surašė ir 2017 m. gegužės 16 d. aktą, tačiau ir šiame akte nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių aktas nėra surašytas pažeidimo padarymo vietoje ir kodėl apie akto surašymą nebuvo informuoti atsakovo darbuotojai. Be to, atsakovui priklausanti ūkinės-komercinės veiklos vieta, esanti adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, yra turgavietės teritorijoje, kurioje įrengti garsiakalbiai ir per juos yra transliuojama muzika. Atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, atsakovo iniciatyva foninė muzika nebuvo leidžiama, todėl atsakovas ATGTĮ nuostatų nepažeidė.

5. Atsakovui taip pat nesuprantama ieškovo pozicija dėl nesumokėto autorinio atlyginimo, kadangi atsakovas šių veiksmų neatlikinėjo, o pažeidimo faktas grindžiamais tik ieškovo darbuotojų surašytais aktais, kurie yra prieštaraujantys vienas kitam bei juose nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Be to, 2015 m. rugsėjo 28 d. bei 2016 m. birželio 2 d. ieškovo darbuotojas surašė aktus, kuriuose nustatyta, kad atsakovui priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Aušros al. 3, Radviliškyje, buvo viešai naudojami ieškovo repertuaro kūriniai neturint licencinės sutarties. Šiuose aktuose nėra nurodyta, kodėl jie buvo surašyti ne pažeidimo vietoje ir neinformavus ieškovo darbuotojų. Atsakovo teigimu, vienašališki ieškovo aktai negali būti pripažįstami įrodymais. Be to, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog ieškovas įteikė atsakovui pranešimus apie atsakovui priklausančiose ūkinės-komercinės veiklos vietose naudojamus ieškovo repertuaro kūrinius. Triplike atsakovas papildomai nurodė, jog ieškovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė garso įrašų, patvirtinančių atsakovo padarytus ATGTĮ nuostatų pažeidimus, nepaisant to, kad ieškovo darbuotojų surašytuose aktuose ir nurodyta, jog pažeidimo padarymo faktas yra fiksuotas garso įrašuose. Be to, ieškovas kartu su 2015 m. gegužės 19 d. bei 2016 m. birželio 2 d. aktais nėra pateikęs viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų sąrašo patvirtintos kopijos, nors su kitais aktais šio sąrašo kopijas ir pateikė. Kadangi ieškovas nepateikė viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų sąrašo patvirtintos kopijos, nėra aišku, kokius kūrinius ieškovas jam priklausančiose patalpose leido 2015 m. gegužės 19 d. bei 2016 m. birželio 2 d., todėl ir negalima spręsti, ar atsakovas yra pažeidęs autorines teises. Be to, dublike ieškovas nepasisakė dėl atsiliepime išdėstytų argumentų, jog atsakovas nėra gavęs ieškovo siųstų raštų, o raštų neišsiuntimo atsakovui faktą patvirtina patys ieškovo pateikti įrodymai, kurie yra vienas kitam prieštaraujantys. Nors ieškovas ir pateikė susirašinėjimo su atsakovu elektroniniais laiškais kopijas, tačiau šios kopijos įrodo ne atsakovo informavimą apie padarytus pažeidimus, o ieškovo ir atsakovo aptartas galimybes sudaryti licencinę sutartį tarp ieškovo ir atsakovo. Be to, ieškovas kartu su savo procesiniais dokumentais nepateikė teismui jokių duomenų, jog atstovauja autorius, nurodytus viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų sąraše. Atsakovas sutinka, kad už neteisėtą viešą kūrinių naudojimą yra baustas administracine tvarka, paskiriant atsakovo vadovui baudą, tačiau šie pažeidimai buvo ne tęstinio, o vienkartinio pobūdžio, be to, padaryti dėl atsakovui priklausančių ūkinės – komercinės veiklos vietose dirbusių darbuotojų kaltės. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovo nurodytas autorinis atlyginimas, kurį ieškovas prašo teismo išieškoti iš atsakovo, yra nepagrįstas, nes ieškovas tik taikė ATGTĮ nuostatose įtvirtintą metodiką, nesivadovaudamas Lietuvės Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo mažosios bendrijos „Arnatus“ ieškovo asociacijos LATGA, naudai 900 Eur autorinį atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (900,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2018 m. gruodžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 20 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 19 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, jog 2015 m. gegužės 19 d. nuo 13:35 val. iki 15:42 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, foninei muzikai buvo naudojami muzikos kūrinių garso įrašai ; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 69,51 Eur ; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta ; patikrinimo metu grojo muzikos kūriniai, kurie yra transliuojami per radijo stotį M-1 ; garso kolonėlės, per kurias skamba muzika, yra įmontuotos kepyklos salės lubose ; įrašas darytas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S ; įrašas pristatytas į ieškovo centrinį biurą, taip pat buvo surašytas raštas dėl viešo kūrinių naudojimo, neturint autorinės-licencinės sutarties, ir šie dokumentai buvo išsiųsti atsakovui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2015 m. gegužės 19 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami muzikos kūriniai : „Mis viena naktis“, atliekamas „Biplan“, „My Love“, atliekamas „Route 94 feat J. G.“ ir „Headlights“, atliekamas „R. S. feat Ilsey“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad kartu su 2015 m. gegužės 19 d. viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės- licencinės sutarties, akto kopija atsakovui ieškovas išsiuntė licencinės sutarties dėl teisės naudoti ieškovo repertuaro kūrinius viešam atlikimui prekybos įmonėse sutarties projektą, sutarties projekto priedus, informaciją apie ieškovo taikomus tarifus už ieškovo muzikos kūrinių atlikimą viešose vietose, prekybos centruose bei parduotuvėse. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2017 m. gegužės 16 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, jog 2017 m. gegužės 16 d. nuo 09:51 val. iki 09:55 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, foninei muzikai buvo naudojami muzikos kūrinių garso įrašai ; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 5,79 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2017 m. gegužės 16 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiamas muzikos kūrinys „Susana“, atliekamas „The Art company“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės- licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. nuo 13:30 val. iki 13:40 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, foninei muzikai buvo naudojama radijo stoties „Lietus“ transliacija; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 20,56 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta ; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure ; pažeidimas yra užfiksuotas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S ir prie akto yra pridedamas pažeidimo garso įrašas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiamas muzikos kūrinys „Jei tavęs nebūtų“, atliekamas L. A.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2016 m. birželio 2 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, kad 2016 m. birželio 2 d. nuo 14:03 val. iki 14:30 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, apsilankymo metu per ieškovo garso įrangą skambėjo MCM TV transliuojama muzika; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 20,56 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure; pažeidimas yra užfiksuotas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2016 m. birželio 2 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami muzikos kūriniai: „Sugar“, atliekamas „Maroon 5“, „No mires mas (feat Soprano)“, atliekamas „Soprano, K. G.“, „Cake by the ocean“, atliekamas „DNCE“ ir „Sweet darling“, atliekamas F. D.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. sausio 13 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės – licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, jog 2017 m. sausio 13 d. nuo 12:30 val. iki 12:45 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, apsilankymo metu per ieškovo garso įrangą skambėjo MTV transliuojama muzika; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 20,56 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta ; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure ; pažeidimas yra užfiksuotas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2017 m. sausio 13 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami muzikos kūriniai: „I would like“, atliekamas Z. L. ; „Years & years“, atliekamas O. M. ; „Change my love“, atliekamas C. D. ; „Castle on the Hill“, atliekamas Ed Sheeran. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas už viešai leidžiamus ieškovo repertuaro kūrinius mokėtino autorinio atlyginimo dydį apskaičiuoja vadovaudamasis sudarytomis metodikomis, atsižvelgiant į patalpos, kurioje leidžiami ieškovo repertuaro kūriniai, paskirtį bei patalpos plotą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2016 m. vasario 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovo vadovui A. V. buvo skirta 300 Eur dydžio bauda už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 (10) straipsnio 1 dalies nuostatose, padarymą, t. y. už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2018 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu atsakovo vadovui A. V. buvo skirta 300 Eur dydžio bauda už pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 1 dalies nuostatose, padarymą, t. y. autorinių ir gretutinių teisių pažeidimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2016 m. liepos 4 d. tarp ieškovo darbuotojo ir atsakovo vadovo vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl sutarties tarp šalių sudarymo bei sankcijų atsakovui skyrimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs atstovavimo sutartis su asmenimis, kuriems priklauso autorinės teisės į kūrinius, užfiksuotus leidžiant ieškovui priklausančiose patalpose. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (imtinai) iš savo vykdomos veiklos per ataskaitinį laikotarpį patyrė 5 559 Eur dydžio nuostolius, o per praėjusį ataskaitinį laikotarpį patyrė 28 634 Eur dydžio nuostolius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (imtinai) atsakovo turimas nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai sudarė 487 141 Eur sumą, o per praėjusį ataskaitinį laikotarpį atsakovo turimas nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai sudarė 146 781 Eur sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (imtinai) atsakovo turimas nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai sudarė 219 944 Eur sumą, o per praėjusį ataskaitinį laikotarpį atsakovo turimas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 487 141 Eur sumą.

8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu. Teismas nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas naudojo ieškovo repertuaro kūrinius, neturėdamas kūrinių autorių leidimo naudoti šiuos kūrinius viešai bei nesudaręs licencinės sutarties su ieškovu, ir dėl ieškovo apskaičiuoto autorinio atlyginimo dydžio. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, pasisakydamas dėl ieškovo darbuotojų surašytų aktų, nurodė, jog šie aktai yra surašyti juose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, be to, aktuose užfiksuota informacija prieštarauja viena kitai, be to, aktuose nurodyta informacija nėra pagrįsta juose nurodytais dokumentais bei įrašais. Be to, nors atsakovas ir nurodė tas aplinkybes, jog ieškovo darbuotojų surašyti aktai yra nepagrįsti ir juose esanti informacija yra prieštaringa, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius dėl ieškovo darbuotojų surašytų aktų nepagrįstumo bei jose išdėstytos informacijos prieštaringumo, į šią civilinę bylą atsakovas nepateikė ir byloje tokių įrodymų nėra, todėl sutiko su ieškovo ieškinyje ir dublike bei ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad šioje dalyje atsakovo argumentai yra vertintini tik kaip deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 – 179 straipsniai). Pažymi tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose dėl ieškovo kūrinių repertuaro naudojimo nesudarius licencinės sutarties pasisakydamas apie ieškovo darbuotojų surašytų aktų įrodomąją galią konstatavo, kad laisva forma surašomi dokumentai, kokiais ir yra laikomi ieškovo darbuotojo aktai, jog jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms ir jose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kitos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys (LAT 2011-05-27 nutartis Nr. 3K-3-260/2011). Teismas padarė išvadą, jog ieškovo į šią civilinę bylą pateikti aktai pilnai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus aktų reikalavimus, kadangi šiuose aktuose yra nurodytas informacijos surinkimo laikas, vieta, būdas bei nurodyti informaciją surinkę asmenys, t. y. šiuose aktuose yra nurodyta informacija apie atsakovui priklausančiose patalpose padarytus pažeidimus, t. y. kad jose leidžiama ieškovo repertuaro muzika nesudarius licencinės sutarties ir nesumokėjus kūrinių autoriams autorinio atlyginimo, be to, taip pat nurodyta, kada, kur ir kaip buvo užfiksuoti atsakovui priklausančiose patalpose padaryti pažeidimai, be to, aktuose taip pat yra nurodyta, jog informaciją apie atsakovo padarytus pažeidimus yra surinkę ieškovo darbuotojai, todėl teismas darė išvadą, kad šiuose aktuose yra konstatuotos visos aplinkybės, jog atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami ieškovo repertuaro kūriniai, neturint licencinės sutarties ir nesumokėjus autorinio atlyginimo kūrinių autoriams, ir patys aktai šiuo konkrečiu atveju yra pripažintini tinkama įrodinėjimo priemone, pagrindžiančia ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-179 straipsniai). Teismas pažymėjo, jog atsakovas priešieškininiais reikalavimais neginčijo šių aktų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl sprendė, kad ieškovo surašyti aktai šiuo konkrečiu atveju pilnai patvirtina atsakovo padarytus pažeidimus ir jokių duomenų, kurie šiuose aktuose nurodytas aplinkybes nuginčytų, šioje civilinėje byloje nėra (CPK 176-179 straipsniai). Teismas padarė išvadą, jog ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovas ieškovo repertuaro kūrinius naudojo viešai, neturėdamas kūrinių autorių leidimo ir nesudaręs licencinės sutarties su ieškovu, yra pagrįsti bei įrodyti byloje esančiais įrodymais, o visi atsakovo argumentai apie tai, jog ieškovo aktai yra nepagrįsti bei prieštaringi, yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-179 straipsniai).

9. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad prašomą išieškoti iš atsakovo autorinį atlyginimą ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis ieškovo patvirtintais autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifais ir apskaičiuotą sumą padauginus iš dviejų, vadovaudamasis ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl galutinis iš atsakovo šiuo ieškiniu prašomas išieškoti autorinis atlyginimas yra 1 196,14 Eur suma. Atsakovas nurodė, jog su ieškovo apskaičiuotu atlyginimo dydžiu atsakovas nesutinka ir šis apskaičiavimas yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, turi ne formaliai pritaikyti šią nuostatą ir iš asmens viešai leidusio muzikos kūrinius be autoriaus leidimo išieškoti du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti kūrinio autoriui, bet kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad atsakovo finansinė padėtis laikotarpiu kai ieškovo darbuotojai užfiksavo ieškovo repertuaro kūrinių neteisėtą naudojimą atsakovui priklausančiose patalpose, t. y. 2015-2017 metais, buvo sudėtinga, be to, atsakovas keli metai iš eilės iš savo vykdomos veiklos patiria finansinius nuostolius, todėl teismas atsakovo finansinę padėtį šiuo atveju vertina kaip laikinai sudėtingą, tačiau, vertindamas šios konkrečios bylos aplinkybes bei spręsdamas prašomo išieškoti iš atsakovo autorinio atlyginimo dydį, atsižvelgia ne tik į atsakovo finansinę padėtį, bet ir į tą aplinkybę, kad už ieškovo repertuaro kūrinių naudojimą atsakovas jau yra baustas administracine tvarka, t. y. šiuo atveju atsakovo veiksmuose leidžiant ieškovo repertuaro kūrinius yra įžvelgtinas pakartotinumas. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas piktybiškai su ieškovu taip ir nesudaro licencinės ieškovo repertuaro kūrinių naudojimo sutarties, nepaisydamas tos aplinkybės, kad ieškovas atsakovui ne kartą jau siūlė tai padaryti ir atsakovo piktybiškumas pasireiškia tame, jog nėra nurodyta svarių argumentų bei nepateikta įrodymų, kodėl tokia sutartis nėra iki šiol sudaryta, nors kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas vis tiek nuolat leidžia ieškovo repertuaro kūrinius.

10. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinas 900 Eur autorinis atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2018 m. gruodžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176-179 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantas mažoji bendrija „Arnatus“ (toliau ir atsakovas, ir apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad teismas visai nevertino atsakovo argumentų, kad atsakovas iš ieškovo nėra gavęs šių ieškovo siustų dokumentų: 2015 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 4201 M-L, 2015 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 5208 M-L, 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. 1615 M-L, 2017 m. sausio 24 d. rašto Nr. 405 M-L ir 2017 m. birželio 23 d. rašto Nr. 1724 M-L. T., kad iš bylos medžiagos ir ieškovo prie ieškinio pridėtų dokumentų nėra įrodymų, kad jie buvo išsiųsti atsakovui. Nors atsakovas triplike dėl šių aplinkybių pasisakė, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Byloje nėra dokumentų pagrindžiančių, kad minėti dokumentai buvo išsiųsti atsakovui ir įteikti. Kaip matyti su šiais raštais atsakovui turėjo būti išsiųsti vienašališki ieškovo darbuotojų surašyti aktai, kuriuos teismas pripažino pagrįstais įrodymais.

13. Nurodo, kad teismas visai nevertino atsakovo argumento, kad ieškovo prie ieškinio ir dubliko pateikti priedai prieštarauja vienas kitam. Ieškovo darbuotojos G. J. 2015 m. lapkričio 6 d. surašytas priedas be numerio prie ieškovo specialisto V. P. 2015 m. rugsėjo 28 d. akto patvirtina, kad atsakovui nebuvo išsiųsti dokumentai, t. y. 2015 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 5208 M-L. Ieškovo darbuotojos G. J. 2015 m. lapkričio 6 d. tariamai nustatytas autorinių teisių pažeidimas buvo vėliau, negu ieškovo muzikinių kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas A. A. deklaruoja, kad dėl autorinių teisių pažeidimo raštas Nr. 5208 M-L buvo jau išsiųstas 2015 m. lapkričio 2 d. Teigia, kad ieškovas iškraipo faktinius duomenis, tačiau teismas šių duomenų visai nevertino. Mano kad nurodytas faktas įrodo, kad ieškovas nepateikė atsakovui vienašališkų aktų, kuriais rėmėsi byloje.

14. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje ir dublike savo reikalavimus grindė penkiais viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo aktais, kuriuose nurodyta, kad darytas garso įrašas, tačiau ieškovas remdamasis jais nepateikia šių garso įrašų prie bylos, kaip įrodymų, patvirtinančių, kad konkretaus stebėjimo metu buvo užfiksuoti tam tikri muzikos kūriniai bei tam tikru laiku ir dėl to atsakovas pažeidė autorių teises. Teismas sprendime nurodė, kad yra padarytas garso įrašas, tačiau vertindamas vienašališkus aktus, pripažino jų buvimą, nors jie nebuvo pateikti prie bylos. Nors atsakovas savo paaiškinimais iškėlė klausimą dėl jų buvimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

15. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas su ieškovu piktybiškai nesudarė licencinės sutarties. Teigia, kad ieškovo 2015 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 4201 M-L, 2015 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 5208 M-L, 2016 m. birželio 20 d. raštas Nr. 1615 M-L, 2017 m. sausio 24 d. raštas Nr. 405 M-L ir 2017 m. birželio 23 d. raštas Nr. 1724 M-L atsakovui nebuvo įteikti, taip pat atsakovui nebuvo tinkamai įteikti ir sutarčių projektai. Nesant šių įrodymų, teismas neteisingai konstatavo atsakovo piktybiškumą.

16. Pažymi, kad ieškovo pateikta 1995 m. liepos 18 d. tarp Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų bendrijos (American society of composers, authors and publishers (ASCAP) ir LATGA-A sutartis galiojo nuo 1995 metų iki 1996 m. birželio 30 d., taip pat pateiktas 2002 m. lapkričio 22 d. sutarties pratęsimas kuris galiojo iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Kaip matyti nėra įrodymų, kad sutartis 2015-2017 metais galiojo ir ieškovas turėjo atstovavimo teises ASCAP. Ieškovas pateikė 1993 m. spalio 14 d. abipusio atstovavimo sutartį tarp LATGA-A ir STIM, kurios vertimas neatitinka vertimams keliamų reikalavimų. Vertėjas nėra įspėtas už atsakomybę dėl netikro vertimo. Ieškovas pateikė 1995 m. kovo 10 d. abipusio atstovavimo sutartį sudaryta tarp Muzikos kūrinių autorių, kompozitorių ir leidėjų bendrovės „SACEM“ bei LATGA-A, kurios vertimas neatitinka vertimams keliamų reikalavimų. Vertėjas nėra įspėtas už atsakomybę dėl netikro vertimo. Ieškovas pateikė 1996 m. rugsėjo 10 d. sutartį tarp B. M. INC (BMI) ir LATGA-A, kurios galiojimo laikotarpis yra nurodytas iki 1997 m. gruodžio 31 d. Pateikiamas sutarties pratęsimas iki 2007 m. gruodžio 31 d.. Kaip matyti nėra įrodymų, kad sutartis 2015-2017 metais galiojo ir ieškovas turėjo atstovavimo teises M. T. pat sutarties vertimas neatitinka vertimams keliamų reikalavimų. Vertėjas nėra pasirašęs ir įspėtas už atsakomybę dėl netikro vertimo. Ieškovas pateikė 1994 m. gegužės 3 d. savitarpio reprezentacijos kontraktą tarp GEMA ir LATGA-A, kurios vertimas neatitinka vertimams keliamus reikalavimus. Vertėjas nėra įspėtas už atsakomybę dėl netikro vertimo. Kaip matyti iš pateiktų sutarčių ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad gali atstovauti ASCAP, SACEM, STIM, BMI ir GEMA, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė asociacija LATGA turėjo atstovavimo teises bei priteisė autorinį atlyginimą. Visuose penkiuose ieškovės darbuotojų surašytuose prieduose, kuriuose nurodyti autorinių teisų turėtojai yra nurodyti atstovai ASCAP, SACEM, STIM, BMI ir M. I. taip pat į bylą nepateikė atstovavimo teisių su organizacijomis „STIM“, „TEOSTO“, „AMRA“, todėl nėra žinoma ar ieškovė 2015-2017 metais turėjo atstovavimo teises. Nesant įrodymų, kad ieškovė LATGA turėjo atstovavimo teises teismas padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė 900 Eur autorinį atlyginimą. Nurodo, kad teismo sprendimo ketvirtame lape yra įvelta teismo klaida, kad ieškovo darbuotojai 2017 m. gegužės 13 d. surašė viešo kūrinių naudojimo fakto aktą, tačiau tokia data nėra byloje jokio ieškovo darbuotojo viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, akto. Šia klaidą teismas padarė per klaidą ir pažymi dar karta, kad sprendimas byloje priimtas neįsigilinus į bylos medžiagą.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu Asociacija LATGA su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo atsižvelgta tiek į ieškovo, tiek į atsakovo pateiktas faktines bylos aplinkybes patvirtinta ir tai, jog teismas, pagal atsakovo pateiktus finansinius duomenis nustatęs, jog atsakovo materialinė padėtis yra sunki, sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistiną autorinį atlyginimą nuo 1 196,14 Eur iki 900 Eur

Šalies argumentai

18. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visai nevertino argumentų, jog atsakovas iš ieškovo nėra gavęs šių ieškovo siųstų dokumentų: 2015 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 4210 M-L, 2015 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 5208 M-L, 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. 1615 M-L, 2017 m. sausio 24 d. rašto Nr. M-L ir 2017 m. birželio 23 d. rašto Nr. 1724 M-L, kuriais ieškovas grindžia autorių teisių pažeidimo faktą.

19. Ieškovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog atsakovas siekdamas argumentuoti skundžiamo sprendimo nepagrįstumą apeliaciniame skunde akcentuoja jo nepagrįstumą atskirų bylos aplinkybių, o ne jų visumos kontekste, t. y. ignoruojamas pats žinojimo apie atliktus autorių teisių pažeidimus faktas, kurį patvirtinta kiti kartu į bylą pateikti įrodymai. Kaip matyti iš ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų ir juose nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, aplinkybė, jog atsakovas jam priklausančiose ūkinės - komercinės veiklos vietose naudoja ieškovo repertuaro kūrinius nesudarius licencinės sutarties akivaizdi iš tarp ieškovo ir atsakovo vykusių susirašinėjimų, iš kurių matyti, jog atsakovo vadovui atliktas autorių teisių pažeidimo faktas neabejotinai yra žinomas

20. Taip pat atsakovo veiksmų naudojant ieškovo repertuaro kūrinius nesudarius licencinės sutarties faktas ne kartą buvo patvirtintas administracine tvarka (Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11-76-767/16 atsakovo vadovui A. V. skyrė 300 Eur baudą už autorių teisių pažeidimų, kuomet ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Aušros a. 3, Radviliškis buvo viešai atliekami LATGA repertuaro kūriniai nesudarius licencinės sutarties; Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje Nr. A6.-36-766/2018 nutarė, jog A. V. neturėdamas galiojančios sutarties su LATGA, viešai naudojo muzikos kūrinius ūkinės-komercinės veiklos vietoje, esančioje adresu Aušros a. 3, Radviliškis ir paskyrė minėtam asmeniui 300 Eur baudų).

21. Pažymi, kad atsakovo, kuris savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudoja LATGA repertuaro kūrinius, vadovas, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą turi pareigų prieš atlikdamas tam tikrus veiksmus išsiaiškinti ir jiems keliamus teisinius reikalavimus. Ši mažosios bendrijos vadovo pareiga tiesiogiai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje.

22. Nepaisant tiesiogiai įstatyme įtvirtintais įpareigojimai mažosios bendrijos vadovui vykdant ūkinę-komercinę veiklų vadovautis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, ši juridinio asmens vadovo pareiga ne kartą buvo detalizuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė, jog dar iki kreipimosi į teismą dėl autorių teisių pažeidimo ir autorinio atlyginimo priteisimo ieškovas pats kreipėsi į atsakovų jam nurodydamas atsakovo pareigą sudaryti licencinę sutartį ir mokėti ieškovui atlyginimų už naudojimąsi ieškovo repertuaro kūriniais. Tačiau tęstinis ieškovo repertuaro kūrinių naudojimas nesudarius licencinės sutarties bei pakartotinis administracinės atsakomybės taikymas už analogiškus autorių teisių pažeidimo veiksmus tik patvirtina atsakovo sąmoningą vengimą mokėti autorinį atlyginimų už naudojimąsi ieškovo repertuaro kūriniais.

23. Ieškovas daro išvadą, jog atsakovo vadovui neabejotinai buvo žinoma pareiga sudaryti licencinę sutartį bei mokėti autorinį atlyginimų už naudojimąsi ieškovo repertuaro kūriniais. Atsakovas šios pareigos sąmoningai nevykdė, todėl atlikus visapusiškų byloje esančių įrodymų vertinimų teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovas ieškovo repertuaro kūrinius naudojo viešai, neturėdamas kūrinių autorių leidimo ir nesudaręs licencinės sutarties su ieškovu, yra pagrįsti bei įrodyti byloje esančiais įrodymais, o visi atsakovo argumentai apie tai, jog ieškovo aktai yra nepagrįsti bei prieštaringi, yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

24. Ieškovas pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu į bylą nepateikė prašymo šiuos garso įrašus pateikti. Nurodo, kad vertinant atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą poziciją dėl garso įrašų, akcentuotina tai, jog klausimas dėl ieškovo repertuaro kūrinių naudojimo teisėtumo vienoje iš atsakovui priklausančios ūkinės-komercinės veiklos vietų ne kartą buvo nagrinėtas administracine tvarka, atitinkamai atsakovas turėjo galimybę susipažinti su administracinių bylų medžiaga, t. y. ir įrašais, kurie buvo pateikti į šias administracines bylas.

25. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde be kitų argumentų taip pat nurodo, jog įvertinus ieškovo pateiktas sutartis matyti, kad kai kurių sutarčių galiojimo terminai yra pasibaigę, sutarčių vertimai pateikti be parašų, vertėjai nėra įspėti dėl atsakomybės už melagingą vertimą. Ieškovas visiškai nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Visų pirma akcentuotina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas minėtų sutarčių galiojimo ir tinkamo pateikimo klausimo visiškai nekėlė, taip pat neteikė teismui prieštaravimo dėl šių sutarčių prijungimo prie bylos teismo posėdžio metu. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas minėtas sutartis, kaip tinkamus įrodymus prijungė prie bylos. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovas yra sudaręs atstovavimo sutartis su asmenimis, kuriems priklauso autorinės teisės į kūrinius, užfiksuotus leidžiant ieškovui priklausančiose patalpose. Ieškovas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl ieškovo šioje byloje pateiktų abipusio atstovavimo su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis sutarčių negaliojimo, nori atkreipti dėmesį, jog kartu su minėtomis sutartimis, prie sutarčių, kurių pirminėje redakcijoje buvo nurodyta konkreti jų galiojimo data, ieškovas pateikė susitarimus, kuriuose matyti šių sutarčių pakeitimai, nustatantys neterminuotą jų galiojimą, t. y. kartu su 1995 m. liepos 18 d. tarp Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų bendrijos (American socicty of composers, authors and publishers (ASCAP)) ir LATGA-A sutartimi ir 1996 m. rugsėjo 10 d. sutartimi tarp B. M. INC (BMI) ir LATGA-A buvo pateikti ir susitarimai dėl šių sutarčių pakeitimo. Atitinkamai atsakovo argumentai dėl netinkamo atstovavimo yra neteisingi ir nurodomi neįsigilinus į bylos medžiagą.

Atsiliepimas

26. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, jog kai kurios kartu su ieškovo 2019 m. vasario 1 d. prašymu pateiktos abipusio atstovavimo sutartys neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, kadangi vertėjas nėra įspėtas už atsakomybę dėl netikro vertimo. Ieškovas nori atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog visos kartu su 2019 m. vasario 1 d. prašymu pateiktos tarpusavio atstovavimo sutartys, patvirtinančios aplinkybę, jog ieškovas šioje byloje tinkamai atstovauja autorius, yra patvirtintos vertimų biurų antspaudais ir juos vertusių asmenų parašais, atsakovas dėl jų tinkamumo tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nepasisakė, taip pat teismas skundžiamu sprendimu patvirtino, jog ieškovas tinkamai pagrindė atstovavimą. Dėl šių priežasčių atsakovo argumentai, jog sutartys, patvirtinančios atstovavimą, pateiktos netinkamai, yra nepagrįsti.

27. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo teismas buvo šališkas ieškovui. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, nustatęs vieną iš CPK 65 straipsnio numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų, turėjo visas procesines galimybes pateikti pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau savo teise nepasinaudojo.

28. Nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys žyminio mokesčio apmokėjimo faktą. Vadinasi, Teismas, spręsdamas žyminio mokesčio priėmimo klausimą, neabejotinai turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau šių veiksmų teismas nepagrįstai nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl teismo (ne)šališkumo.

30. Apeliantas, grįsdamas apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teismo posėdžio metu pasisakė su kokia ieškinio suma turėtų sutikti atsakovas, netenkino prašymo dėl bylos atidėjimo siekiant procesą baigti taikos sutartimi.

31. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

32. Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

33. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

34. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (EŽTT sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Dėl reikalaujamų įrodymų pobūdžio EŽTT, pavyzdžiui, siekė išsiaiškinti, ar teisėjas rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių (EŽTT sprendimas bylose De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 25, Buscemi prieš Italiją, peticijos Nr. 29569/95, par. 67–68).

35. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (EŽTT sprendimai bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36, Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 47).

36. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga paneigti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo prezumpciją. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl teisėjos priešiškumo ar piktavališkumo dėl asmeninių priežasčių, taigi, nėra pagrindo manyti, kad atsakovo nuomonė dėl teisėjos šališkumo yra objektyviai pagrįsta, kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, taip pat nenustatyta. CPK 65 straipsnyje reglamentuotų teisėjo nusišalinimo pagrindų nenustatyta. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pareikšti nušalinimą atsakovas nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog teisėja proceso metu elgėsi šališkai, todėl šį atsakovo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta.

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.

37. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas asociacijos LATGA ieškinys ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo mažosios bendrijos „Arnatus“ ieškovo asociacijos LATGA naudai 900 Eur autorinį atlyginimą. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas naudojo ieškovo repertuaro kūrinius, neturėdamas kūrinių autorių leidimo naudoti šiuos kūrinius viešai bei nesudaręs licencinės sutarties su ieškovu.

38. Nagrinėjamu atveju nesutikdamas su teismo sprendimu atsakovas iš esmės apeliuoja į tai, jog jam nebuvo tinkamai pranešta dėl licencinės sutarties sudarymo, t. y. atsakovui nebuvo įteikti ieškovo 2015 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 4201 M-L, 2015 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 5208 M-L, 2016 m. birželio 20 d. raštas Nr. 1615 M-L, 2017 m. sausio 24 d. raštas Nr. 405 M-L ir 2017 m. birželio 23 d. raštas Nr. 1724 M-L. T. pat nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog jis atstovauja kūrinių savininkų teises, be to pateiktos sutartys išverstos ne pagal nustatytus reikalavimus, t. y. nėra duomenų apie vertėjų įspėjimą dėl atsakomybės.

39. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 19 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, jog 2015 m. gegužės 19 d. nuo 13:35 val. iki 15:42 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Ukmergės g. Nr. 26, Panevėžyje, foninei muzikai buvo naudojami muzikos kūrinių garso įrašai; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 69,51 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu grojo muzikos kūriniai, kurie yra transliuojami per radijo stotį M-1; garso kolonėlės, per kurias skamba muzika, yra įmontuotos kepyklos salės lubose; įrašas darytas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S; įrašas pristatytas į ieškovo centrinį biurą, taip pat buvo surašytas raštas dėl viešo kūrinių naudojimo, neturint autorinės-licencinės sutarties, ir šie dokumentai buvo išsiųsti atsakovui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2015 m. gegužės 19 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami muzikos kūriniai: „Mis viena naktis“, atliekamas „Biplan“, „My Love“, atliekamas „Route 94 feat J. G.“ ir „Headlights“, atliekamas „R. S. feat Ilsey“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad kartu su 2015 m. gegužės 19 d. viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties, akto kopija atsakovui ieškovas išsiuntė licencinės sutarties dėl teisės naudoti ieškovo repertuaro kūrinius viešam atlikimui prekybos įmonėse sutarties projektą, sutarties projekto priedus, informaciją apie ieškovo taikomus tarifus už ieškovo muzikos kūrinių atlikimą viešose vietose, prekybos centruose bei parduotuvėse. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2017 m. gegužės 16 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, jog 2017 m. gegužės 16 d. nuo 09:51 val. iki 09:55 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, foninei muzikai buvo naudojami muzikos kūrinių garso įrašai; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 5,79 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2017 m gegužės 16 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiamas muzikos kūrinys „Susana“, atliekamas „The Art company“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės – licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. nuo 13:30 val. iki 13:40 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, foninei muzikai buvo naudojama radijo stoties „Lietus“ transliacija; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 20,56 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure; pažeidimas yra užfiksuotas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S ir prie akto yra pridedamas pažeidimo garso įrašas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiamas muzikos kūrinys „Jei tavęs nebūtų“, atliekamas L. A.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2016 m. birželio 2 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, kad 2016 m. birželio 2 d. nuo 14:03 val. iki 14:30 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, apsilankymo metu per ieškovo garso įrangą skambėjo MCM TV transliuojama muzika; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 20,56 Eur; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure; pažeidimas yra užfiksuotas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2016-06-02 atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami muzikos kūriniai: „Sugar“, atliekamas „Maroon 5“, „No mires mas (feat Soprano)“, atliekamas „Soprano K. G.“, „Cake by the ocean“, atliekamas „DNCE“ ir „Sweet darling“, atliekamas F. D.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. sausio 13 d. ieškovo darbuotojas surašė viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės – licencinės sutarties nustatymo, aktą, kuriame konstatavo, jog 2017 m. sausio 13 d. nuo 12:30 val. iki 12:45 val. atsakovui priklausančioje „Brodvėjaus kepyklėlėje“, esančioje adresu Aušros al. Nr. 3, Radviliškyje, apsilankymo metu per ieškovo garso įrangą skambėjo MTV transliuojama muzika; ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo dydis per metus turi būti 20,56 Eur ; ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kūrinių naudotojo informacija apie kūrinių naudojimo teisėtumą bei autorinio atlyginimo surinkimui ir paskirstymui reikalinga informacija nepateikta; patikrinimo metu buvo naudojami muzikos kūriniai, kurių garso įrašas pristatytas į ieškovo centrinę būstinę atpažinimui, neturint galimybės aktą surašyti vietoje jis surašytas biure; pažeidimas yra užfiksuotas diktofonu Olympus digital voice recorder WS-200S. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2017-01-13 atsakovui priklausančiose patalpose buvo leidžiami muzikos kūriniai : „I would like“, atliekamas Z. L. ; „Years & years“, atliekamas O. M.; „Change my love“, atliekamas C. D.; „Castle on the Hill“, atliekamas Ed Sheeran. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas už viešai leidžiamus ieškovo repertuaro kūrinius mokėtino autorinio atlyginimo dydį apskaičiuoja vadovaudamasis sudarytomis metodikomis, atsižvelgiant į patalpos, kurioje leidžiami ieškovo repertuaro kūriniai, paskirtį bei patalpos plotą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2016 m. vasario 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovo vadovui A. V. buvo skirta 300 Eur dydžio bauda už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 (10) straipsnio 1 dalies nuostatose, padarymą, t. y. už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2018 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu atsakovo vadovui A. V. buvo skirta 300 Eur dydžio bauda už pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 1 dalies nuostatose, padarymą, t. y. autorinių ir gretutinių teisių pažeidimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2016 m. liepos 4 d. tarp ieškovo darbuotojo ir atsakovo vadovo vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl sutarties tarp šalių sudarymo bei sankcijų atsakovui skyrimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs atstovavimo sutartis su asmenimis, kuriems priklauso autorinės teisės į kūrinius, užfiksuotus leidžiant ieškovui priklausančiose patalpose.

40. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, jog jo valdomose patalpose buvo leidžiama ieškovo repertuaro muzika nesudarius licencinės sutarties ir nesumokėjus autorinio atlyginimo. Į bylą pateikti detalūs duomenys kada, kur ir kaip buvo užfiksuoti atsakovui priklausančiose patalpose padaryti pažeidimai.

42. ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal laikantis šio įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintą licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas). Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.

43. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą būtent atsakovas turėjo pareigą kreiptis į ieškovę dėl licencinės sutarties sudarymo, taigi jo argumentai, jog jam nebuvo tinkamai įteikti ieškovės raštai, neatleidžia jo nuo pareigos vadovaujantis teisiniu reglamentavimu sudaryti licencinę sutartį.

44. Atsakovo argumentai, jog ieškovas neįrodė, kad jis yra tinkamas atstovas ir turi teisę reikšti reikalavimus, nepagrįsti - ieškovas į bylą yra pateikęs susitarimus, kuriuose matyti šių sutarčių pakeitimai, nustatantys neterminuotą jų galiojimą, t. y. kartu su 1995 m. liepos 18 d. tarp Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų bendrijos (American socicty of composers, authors and publishers (ASCAP)) ir TATGA-A sutartimi ir 1996 m. rugsėjo 10 d. sutartimi tarp B. M. INC (BMI) ir LATGA-A buvo pateikti ir susitarimai dėl šių sutarčių pakeitimo (2019 m. vasario 1 d. prašymo priedas Nr. 4 bei priedas Nr. 11).

45. Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų, minėta, atsakovas nurodė netinkamą procesinių dokumentų priedų vertimą. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Ieškovas teikdamas procesinius dokumentus nurodyto reikalavimo laikėsi, procesiniai dokumentai pateikti su oficialiu vertimu atliktu vertimo biure, duomenų, kad išverstuose prieduose nurodyti duomenys neatitinka originalių duomenų nėra. Sutartyse nurodyti terminai sutampa, taigi šie atsakovo argumentai nelemia nei sprendimo neteisėtumo nei eliminuoja jo prievolę sudaryti licencinę sutartį bei už kūrinių naudojimą mokėti autorinį atlyginimą.

46. Kitas apelianto argumentas, kad teismas išsprendė bylą neįsigilinęs į bylos esmę, nes teismo sprendimo ketvirtame lape nurodė, kad ieškovo darbuotojai 2017 m. gegužės 13 d. surašė viešo kūrinių naudojimo fakto aktą, tačiau tokia data nėra byloje jokio ieškovo darbuotojo viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo, akto, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos rašytinė medžiaga, tame tarpe ir pridėti viešo kūrinio naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo aktai, visiškai pagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, todėl rašymo apsirikimo klaida, kai teismas vietoje 2017 m. gegužės 16 d. nurodė 2017 m. gegužės 13 d., sprendimo esmės nekeičia.

47. Dėl ieškovo argumentų, jog nepateikti įrodymai dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, atkreiptinas dėmesys, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis žyminis mokestis už apeliacinį skundą apmokėtas ir įskaitytas byloje, taigi apeliantas įvykdė CPK reikalavimą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.

48. Apibendrinant pažymėtina, kad ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Teismo nustatyto autorinio atlyginimo dydžio atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, tuo tarpu nustatytos aplinkybės, jog kūrinius atsakovė naudojo nesudarius licencinės sutartis, taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėRenata VolodkoAndrius Verikas