Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamajai I. Š., jos gynėjui advokatui Vincui Pocevičiui, civilinio ieškovo Kauno apskrities VMI atstovui Vidui Jančiauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv., (duomenys neskelbtini), neteista, yra kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. 222 str. 1 d. padarymu;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-01-30 juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, yra kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2008 metų gruodžio mėnesio laikotarpiu, Kaune, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2006-01-30 adresu (duomenys neskelbtini)., direktore, veikdama tiesiogine tyčia, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) 2008-12-31 išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija LEG Nr. 2354, kuria buvo tikslinamas PVM sąskaitos faktūros LEG Nr. 2304, išrašytos 2008-12-24 už diagnostikos kabineto medicininės įrangos komplektą: ultragarsinės diagnostikos aparatą MyLab 20, osteodensitometrą DXL Calscan, MRI aparatą S-scan, PVM tarifas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamas PVM tarifo skirtumas 13 % (18 % - 5%), ji, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitoje apskaitys 5 % pardavimo PVM ir kad 2008-12-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje KES Nr. 112291 už tą pačią parduodamą medicininę įrangą, buvo išskirtas 18 % (duomenys neskelbtini) 685,68 Lt (97511 Eur), o ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstovui, nežinojusiam, kad medicinos įrangos pirkėjui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra su išskirtu 18 % PVM tarifu, pateikė 2008-12-31 PVM sąskaitą faktūrą KES Nr. 112311 dėl tos pačios medicininės įrangos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su išskirtu 5 % PVM 93523,8 Lt (27086 eur), kuris buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų gruodžio mėn. PVM apskaitą ir deklaruotas Kauno AVMI, tačiau pirkėjui neišrašė kreditinės PVM sąskaitos faktūros, PVM tarifo neatitaisė, piniginių lėšų permokos negrąžino. Tokiu būdu t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą medicinos įrangą, viso 2207161,68 Lt (639237,9 Eur) tame skaičiuje 18 % PVM 336 685,68 Lt (97511 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje už 2008 metų gruodžio mėn. deklaravus 5 % pardavimo PVM 93523,8 Lt (27086 Eur), I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną 243 161,88 Lt (70424,5 Eur) pridėtinės vertės mokestį.

Tokiais veiksmais I. Š. yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

I. Š. 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., direktore, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius 534037,45 Lt (154668 Eur), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius, o I. Š. pasirašius, 2009-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima įmonės kasoje buvusį grynų pinigų likutį 534037,45 Lt (154668 Eur), pinigų neperdavė, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, juos pasilikdama sau, taip I. Š. pasisavino jos žinioje buvusį didelės – 534037,45 Lt (154668 Eur) vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Tokiais veiksmais I. Š. yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

I. Š. 2009 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, žinodama, kad A. V. realiai įmonės akcijų nuosavybėn neįgis ir verslo nevystys, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius dokumentą - 2009-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K/090422, pagal kurią I. Š. parduoda 100 vnt. nematerialiųjų įmonės akcijų už 10 000 Lt (2896 Eur) A. V., ji savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nuosavybės perdavimą A. V., tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, žinodama, kad A. V. realiai įmonės kasos neperims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius dokumentą - 2009-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusių grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima įmonės kasoje buvusį grynų pinigų likutį 534037,45 Lt (154668 Eur), ji savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučio perdavimą A. V., tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, žinodama, kad A. V. realiai įmonės buhalterinių dokumentų neperims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius dokumentą - 2009-04-29 bylų (dokumentų) perėmimo aktą Nr. K/090429, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m., ji savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą A. V., tokiu būdu ji suklastojo dokumentus.

Tokiais veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

I. Š. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: ji 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)., direktore, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 2 dalies nuostatą “Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos išsaugojimą, žinodama, kad A. V. realiai įmonės buhalterinių dokumentų neperims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius dokumentą - 2009-04-29 bylų (dokumentų) perėmimo aktą Nr. K/090429, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m., ji savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą A. V., nors dokumentų neperdavė, o juos paslėpė, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2006 m. – 2009 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės I. Š., kuri veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, I. Š., 2008 metų gruodžio mėn. laikotarpiu, Kaune, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2006-01-30 adresu (duomenys neskelbtini)., direktore, veikdama juridinio asmens naudai ir interesais, tiesiogine tyčia, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) 2008-12-31 išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija LEG Nr. 2354, kuria buvo tikslinamas PVM sąskaitos faktūros LEG Nr. 2304, išrašytos 2008-12-24 už diagnostikos kabineto medicininės įrangos komplektą: ultragarsinės diagnostikos aparatą MyLab 20, osteodensitometrą DXL Calscan, MRI aparatą S-scan, PVM tarifas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamas PVM tarifo skirtumas 13 % (18 % - 5%), ji, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitoje apskaitys 5 % pardavimo PVM ir kad 2008-12-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje KES Nr. 112291 už tą pačią parduodamą medicininę įrangą, buvo išskirtas 18 % (duomenys neskelbtini) 685,68 Lt (97511 Eur), o ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstovui, nežinojusiam, kad medicinos įrangos pirkėjui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra su išskirtu 18 % PVM tarifu, pateikė 2008-12-31 PVM sąskaitą faktūrą KES Nr. 112311 dėl tos pačios medicininės įrangos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su išskirtu 5 % PVM 93523,8 Lt (27086 eur), kuris buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų gruodžio mėn. PVM apskaitą ir deklaruotas Kauno AVMI, tačiau pirkėjui neišrašė kreditinės PVM sąskaitos faktūros, PVM tarifo neatitaisė, piniginių lėšų permokos negrąžino. Tokiu būdu t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą medicinos įrangą, viso 2207161,68 Lt (639237,9 Eur) tame skaičiuje 18 % PVM 336 685,68 Lt (97511 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje už 2008 metų gruodžio mėn. deklaravus 5 % pardavimo PVM 93523,8 Lt (27086 Eur), I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną 243 161,88 Lt (70424,5 Eur) pridėtinės vertės mokestį.

Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 2 d.

Kaltinamoji I. Š. dėl visų kaltinimų paaiškino, kad šias veikas padariusi prisipažįsta pilnai, dėl to labai gailisi. Ji UAB „(duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo 2008 metų pradžioje. Įsigijo 100

įmonės akcijų. Kiek dabar pamena, tai akcijas pirko iš prieš tai buvusių dviejų akcininkų.

Kiek sumokėjo už įmonės akcijas, pasakyti negali, nes šiuo metu nepamena. UAB

įmonės veiklos pobūdį ji pakeitė iš siuvimo veiklos į statybų. Įsigijusi įmonės akcijas, ji

tapo ir įmonės vadove, ji įmonėje buvo vienintelis atsakingas asmuo, taip pat įmonėje

nebuvo įdarbinti jokie darbuotojai. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)

pagal tokio pobūdžio paslaugų teikimo sutartį. Toliau ji paaiškino pagal konkrečius kaltinimus.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. I. Š. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pradėjo vykdyti statybos remonto darbus. Ji pati atsispausdino įvairių skrajučių reklamuojančių įmonę, skelbėsi internete apie savo įmonės veiklą. Elektroniniu paštu į savo pašto dėžutę ji gavo pasiūlymą pateikti kainas statybos darbams Kauno Šilainių poliklinikoje. Ji minėtas kainas pateikė kaip komercinį pasiūlymą. Kadangi jos pasiūlymas buvo geriausias, UAB „(duomenys neskelbtini)" laimėjo konkursą. UAB „(duomenys neskelbtini)" laimėjo kelis konkursus statybos darbams atlikti. Tai buvo bendri remonto darbai, t.y., kabinetų remontas, laiptinių remontas, betonavimas, apdailos darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)" pagrindinis ir vienintelis užsakovas buvo Kauno Šilainių poliklinika. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" savo darbuotojų neturėjo, tai buvo samdomi įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys statybos darbams atlikti. Šiuo metu negali nurodyti asmenų ir įmonių pavadinimų, kurie atliko statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)" objektuose, nes nebepamena, viskas buvo užfiksuota įmonės buhalterijoje. Su darbų atlikėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais iš įmonės kasos. Darbai Kauno Šilainių poliklinikoje buvo atlikti ir priduoti, UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo apmokėta už atliktus statybos darbus.

Vykdant statybos darbus Šilainių poliklinikoje ji sužinojo, kad minėta įstaiga skelbia konkursus įvairiai medicinos įrangai pirkti. Ji nutarė pasidomėti, pasiėmė konkursų sąlygas ir pagal tai ruošė techninę dokumentaciją. Pirmas konkursas, kuriame dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo stomatologinės įrangos pirkimas. UAB "(duomenys neskelbtini)", kiek dabar pamena, minėtą konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausias kainas. Iš ko UAB „(duomenys neskelbtini)" minėtą odontologinę įrangą pirko, ji dabar pasakyti negali, nes nepamena.

Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)" dalyvavo kitame Šilainių poliklinikos skelbtame konkurse

dėl medicinos įrangos, skirtos muskoloskeletiniams tyrimams. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)"

jau turėjo patirties tiekiant medicinos įrangą, tai ji nutarė minėtame konkurse taip pat dalyvauti.

Pasiūliusi mažiausias kainas konkursą laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)". Tačiau ji nepasirašė

sutarties su Kauno Šilainių poliklinika, nes suprato, kad negaus iš banko paskolos įrangos

pirkimui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo per daug maža ir nežinoma. Dėl to konkursą laimėjo

UAB "(duomenys neskelbtini)". Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo įrangos tiekėją,

tai į UAB "(duomenys neskelbtini)" kreipėsi su pasiūlymu įrangą iš UAB

„(duomenys neskelbtini)" pirkti. 2008 metų spalio mėnesį buvo pasirašyta įrangos pirkimo-pardavimo

sutartis tarp UAB "(duomenys neskelbtini)", sutartyje įrangos vertė buvo

nurodyta apie 2200000 Lt. UAB "(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip tarpininkas. Minėtoje sutartyje buvo išskirtas 18 % PVM mokestis. UAB „(duomenys neskelbtini)" minėtą medicinos įrangą pirko iš UAB (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) įranga buvo nupirkta už 1 410 000 Lt. PVM sąskaitoje faktūroje, kiek dabar pamena, buvo išskirtas 18 % PVM, kas sudarė 336685,68 Lt, tačiau vėliau, kai sandoris jau buvo įvykęs, išsiaiškinus, kad medicinos įrangai taikomas lengvatinis PVM tarifas, UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditinę sąskaitą faktūrą ir PVM skirtumas buvo atitaisytas, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM skirtumą nuo 18 % iki 5 %. Viską vykdė ji. Legranai pinigus pervedė su įskaitytu 18 % PVM tarifu, paskui (duomenys neskelbtini) grąžino skirtumą į mūsų sąskaitą, suma kaip nurodyta kaltinamajame akte, tokia ir buvo.

UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra išskiriant 18 % PVM, t.y., apie 2 200000 Lt sumai. UAB "(duomenys neskelbtini)" sumokėjus už perkamą įrangą - apie 1500000 Lt pavedimu ir dalį grynais jau buvo sumokėję avansu, ji išsiaiškino, kad medicinos įrangai taikomas 5 % lengvatinis PVM tarifas. Tada ji atitaisė neteisingai apskaičiuotą PVM tarifą iš 18 % į 5 %, išrašė kreditinę sąskaitą atitaisomai PVM sumai, pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)", tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą su išskirtu 18 % PVM tarifu. UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM skirtumas buvo grąžintas grynais pinigais išrašant kasos dokumentus. Pinigų gavimo, sąskaitų išrašymo, PVM atitaisymo ir pinigų grąžinimas buvo paskutinėmis 2008 metų gruodžio mėnesio dienomis.

UAB (duomenys neskelbtini) pinigus grąžino UAB (duomenys neskelbtini), paskui ji grąžino UAB Informacinei saugumo agentūrai, nes buvo išrašiusi su 18 %, paskui atitaisė 5 %. Skirtumas liko UAB (duomenys neskelbtini). UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo tarpininkai. Pinigai vaikščiojo tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) grįžo skirtumas tarp 18 ir 5 procentų.

UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitą pateikė su 18 procentų. Biudžetui sumokėjo 5 procentus, o likutį pasiliko. Likutį 243 161,88 Lt pasiliko sau.

Dėl antro ir trečio kaltinimo nori paaiškinti tai, kad nuo pat pradžių jai padėjo veiklą vykdyti toks D., jis buvo sukūręs ir vadovavo daugumai tokių įmonių, žinojo kaip tai daroma. Jis padėjo nusipirkti akcijas, vykdyti tą veiklą. Padėjo su stybom, medicininės įrangos pirkimu. Jis pasiūlė sukurti kitą įmonę, o šitą įmonę fiktyviai parduoti. Jis viską suorganizavo, surado naują direktorių A. V., su kuriuo buvo pasirašyti pirkimo pardavimo dokumentai. D. padėjo surašyti visus dokumentus dėl kasos perdavimo, dėl akcijų pirkimo pardavimo, dėl dokumentų perėmimo.

D. padėjo sutvarkyti dokumentus, dėl dokumentų pardavimo, perėmimo. Susitiko su naujuoju savininku A. V., kuris buvo naujas direktorius, susitiko su juos ir pasirašė dokumentus. D. surado A. V..

D. pasiūlė kurti kitą įmonę. Nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoti fiktyviai, 2009-04-22 ji pasirašė pardavimo sutartį, perdavė viską. Visi dokumentai buvo surašyti D., ji juos pasirašė ir perdavė.

Dėl grynųjų pinigų pasirašė, kad perduoda A. V. grynuosius pinigus. Dalybose dalyvavo D., A. ir ji. Grynuosius pinigus ir dokumentus pasiėmė D., ji pasiėmė apie 20 000 litų. Ji pripažįsta, kad pasisavino visą inkriminuotą sumą, tik po to ji buvo išdalinta. Pripažįsta, kad suklastojo sutartį, dokumentus.

Buhalterinius įmonės dokumentus paslėpė, D. dokumentus išsivežė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo nutraukta.

Dėl VMI civilinio ieškinio neprieštarauja, ieškinį pripažįsta.

Dėl kaltinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka pilna apimtimi, kadangi jos veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika. Išrašinėjo sąskaitas su 18 procentų PVM, ji nežinojo apie 5 procentų tarifą taikomą medicininei įrangai, tik vėliau buvo išsiaiškinta ir atitaisyta, perrašytos sąskaitos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad pripažįsta pilnai bendrovės kaltę, nes jos veiksmais buvo padarytas nusikaltimas, padaryta 70424,50 Eur žala valstybės biudžetui.

Be kaltinamosios I. Š. visiškos kaltės pripažinimo bei jos išsamaus faktinių nusikaltimų aplinkybių išdėstymo, jos kaltę ir juridinio asmens kaltę patvirtina byloje ištirti įrodymai vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo pateiktas suklastotas 2009-04-28 kasos priėmimo perdavimo aktas, kuriuo I. Š. neva perduoda A. V. 534037,45 Lt kasos likutį. (b.t.2, b. l. 169).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai, apyvartos žiniaraštyje „kasa“ užfiksuotas 534037,45 Lt likutis. (b.t. 3, b. l. 100).

Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įkūrė jis, yra 50 procentų šios bendrovės akcininku, nuo 1998 metų dirba šios bendrovės direktoriumi. Bendrovė užsiima medicininės įrangos prekyba, servisu, reagentų tiekimu. Pradžioje bendrovėje buvo ir užsienio kapitalo, tačiau apie 1997 – 1998 metus šveicarai akcijas pardavė. UAB (duomenys neskelbtini) pastoviai seka skelbiamus konkursus dėl medicininės įrangos pirkimo. 2008 metų birželio mėnesį buvo paskelbtas konkursas dėl „Diagnostinio kabineto, skirto muskoskeletiniams tyrimams, medicininės įrangos komplekto nuomos“. Jų bendrovė yra pardavusi keletą įrengimų išsimokėtinai per trumpą laiką - iki 1 metų. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šilainių polikliniką ir jie pateikė konkursinę medžiagą. Joje buvo bendri įrangos reikalavimai, techninės specifikacijos. Jų bendrovė išanalizavusi reikalavimus matė, kad galėtų pasiūlyti techninius reikalavimus tinkančią įrangą, tačiau jų netenkino ilgalaikė nuoma – 5 ar 10 metų, todėl jie konkurse ir nedalyvavo. Jie savo reklaminę medžiagą, kurioje buvo ir tuos reikalavimus atitinkanti įranga buvo anksčiau išsiuntinėję, išnešioję į daugumą gydymo įstaigų, nes daugumai jų yra kokį nors įrengimą pardavę. 2008 metų maždaug rugsėjo mėnesį kažkas iš UAB (duomenys neskelbtini) į jų bendrovę paskambino ir paklausė už kiek jie galėtų parduoti medicininę įrangą: aparatą S-Scan, aparatą DXL Calscan ir aparatą Mylab 20. Jie skambindami jau žinojo tikslius aparatų modelius. Po kiek laiko jis vyko į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, kur derybų metu sumažino kainą, o dar po keleto susitikimų ir pasirašė sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas iš pat pradžių jam minėjo kad šią įrangą reikės statyti Šilainių poliklinikoje. Be to, aparatas DXL Calscan veikia jonizuojančios radiacijos principu, todėl jis gali būti sandėliuojamas tik įmonėse, turinčiose specialią licenciją. UAB (duomenys neskelbtini) tokios licencijos neturėjo. 2008-10-06 su UAB (duomenys neskelbtini), kiek atsimena jų būstinėje, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 0809208, pagal kurią jų bendrovė jiems įsipareigojo parduoti Ultragarsinės diagnostikos aparatą MyLab 20, Osteodensitometrą DXL CALSCAN, MRI aparatą S-scan. Pagal sutartį jie įsipareigojo pilnai parengti darbui įrangą, apmokyti personalą. Echoskopą Mylab 20 UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 2008-11-05 iš Olandų firmos Esaote Europe už 9875 eurų, kaulo tankių matuoklį įsigijome 2008-12-16 iš švedų įmonės Demetech už 113 170 Švedijos kronų, branduolio magnetinio rezonanso aparatas (angliškai – MRI) S-Scan - iš italų firmos Esaote už 260 000 eurų. Jų bendrovė minėtą medicininę įrangą pastatė Šilainių poliklinikoje 2008 metų gruodžio mėnesį, 2008-12-23 kai jie išrašė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, šia įranga jau buvo galima dirbti, tačiau vyko darbuotojų apmokymai. Darbuotojų mokymai vyko per du kartus: pradžioje pastačius, bei 2009 m. vasario mėnesį kai buvo atvykęs aparato S-scan gamintojo atstovai iš Italijos. 2008-12-30 jie pasirašė perduodamos įrangos sąrašą, pagal kurią jie perdavė aparatus S-Scan, DXL Calscan ir Mylab 20 naudojimui Kauno Šilainių poliklinikai, bei savininkui UAB (duomenys neskelbtini). Naudotoją - Kauno šilainių polikliniką įrašė dėl jau minėtos priežasties - UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo specialios licencijos darbui ir sandėliavimui aparatų su spinduliuojančios jonizacijos šaltiniais. Kur pasirašė priėmimo perdavimo aktą, jis neatsimena. Tikriausiai Šilainių poliklinikoje, tačiau galėjo ir jam kažkas atvežti pasirašymui į ofisą. Su jų bendrove UAB (duomenys neskelbtini)atsiskaitė bankiniu pavedimu. Medicininei įrangai 2008 metais buvo taikomas 5 procentų pridėtinės vertės tarifas, nuo 2009 metų sausio 1 d. – 18 procentų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam iki VMI patikrinimo nebuvo girdėta, jos direktorės I. Š. jis nėra matęs. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno Šilainių poliklinikoje administruoja kompiuterinius tinklus, „PAC“ sistemą, o jų pateikta medicininė įranga jungėsi į šios poliklinikos tinklą, todėl kažkiek jų specialistai kontaktavo, kol suderino įrengimus. Pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jie turėjo vykdyti parduotos įrangos priežiūrą, tačiau po kažkiek laiko jie sužinojo, kad medicininė įranga buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini) ir todėl su ja sudarė sutartį dėl garantinės bei pogarantinės medicininės įrangos priežiūros (b.t. 1, b. l. 51-52).

Liudytojo Š. G. parodymais nustatyta, kad 2006 metų spalio mėn. jis įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), tapo jos vadovu, buvo vienintelis įmonės savininkas. Šiuo metu dalis akcijų yra parduotos, tačiau jis yra pagrindinis akcininkas, nors kitas akcininkas turi veto teisę, be jo sutikimo negali būti priimtas joks sprendimas. Įmonės pagrindinė veikla yra programavimas ir IT auditas. Įmonėje dirba keturiolika nuolatinių darbuotojų, tačiau vykdant projektus gali dirbti ir iki 35 darbuotojų. 2008 metais UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo viešuosiuose pirkimuose dėl medicininės įrangos pirkimo, organizuotose Kauno Šilainių poliklinikos. Apie konkursą sužinojo internete iš apie viešuosius pirkimus skelbiančių tinklapių. Buvo įsigytos viešojo konkurso sąlygos ir pradėta ruošti reikiama dokumentacija. Šilainių poliklinika buvo vienas iš jų klientų, jų įmonė prižiūrėjo įstaigos IT tinklus, dėl to minėtas projektas juos sudomino, kadangi minėtai įrangai aptarnauti buvo planuojama sukurti elektroninę paciento kortelę, į kurią patektų visi duomenys apie pacientą, gauti įvairios medicininės įrangos pagalba. Taigi, diagnostikos kabineto, skirto muskoloskeletiniams tyrimams konkursas buvo pirmasis etapas, o jų įmonę labiau domino programinės įrangos kūrimas. Minėtam konkursui reikalingos medicininės įrangos ieškojo įvairiais būdais – telefonu, elektroniniu paštu, ieškant tiekėjų tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Importo iš užsienio buvo atsisakyta, nes galėjo kilti problemų su apmokėjimu, transportavimu, dėl to buvo apsistota ties Lietuvoje veikiančiais medicininės įrangos tiekėjais. Į kokius konkrečius tiekėjus buvo kreiptasi šiuo metu negali pasakyti, nes nebepamena, praėjo gana daug laiko. Jų surinktais duomenimis konkurse nurodyta medicininė įranga galėjo kainuoti apie milijoną eurų. Sužinoję preliminarias kainas kreipėsi į banką dėl lizingo suteikimo, kadangi tiek nuosavų lėšų neturėjo, bankui pateikė preliminarias kainas, konkurso sąlygas ir pan. Duomenis. SEB bankas, Ūkio bankas finansavimą teikti atsisakė. Jie taip pat kreipėsi ir į DnB Nord banką, kurie preliminariai sutiko tokį projektą finansuoti. Po kiek laiko gavo iš minėto banko pasiūlymą projektą ne lizinguoti, o kredituoti, t.y., bankas pasiūlė teikti paskolą su papildomomis garantijomis, nes nebuvo aiški projekto vertė. Ieškodamas tiekėjų jis dalino savo vizitines korteles. Vieną dieną į jį telefonu kreipėsi moteris ir pasiūlė susitikti. Susitikęs jis sužinojo, kad minėta moteris atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji pasakė, kad ji turi patirties tiekiant medicininę įrangą. Susitikimo metu jis jai nurodė kokios jam reikia medicininės įrangos, t.y., atšvietė konkurso technines sąlygas. Ji jam pažadėjo pasidomėti ir pateikti kainas. Po kiek laiko ji su juo susisiekė ir pateikė komercinį pasiūlymą dėl jam reikalingos medicininės įrangos pardavimo. Pasiūlyme buvo nurodyta apie 2 200 000 Lt kaina, kaina buvo nurodyta su išskirtu 18 % PVM tarifu. Su minėtu pasiūlymu jis vėl nuėjo į banką, bankui pateikė reikalingus dokumentus. Po kažkiek laiko Bankas pateikė atsakymą, kad sutinka teikti finansavimą nurodydami tam tikras sąlygas ir reikalingas garantijas. Gavę banko sutikimą dėl finansavimo, pateikė Kauno Šilainių poliklinikai visą konkursui reikalingą dokumentaciją su paskaičiuota nuomos kaina. Įvykus konkursui UAB (duomenys neskelbtini) gavo konkurse dalyvavusių įmonių eilės paskelbimą. Iš minėto dokumento jis sužinojo, kad konkurse dalyvavo ir UAB “(duomenys neskelbtini)” ir eilėje yra pirma, t.y., jos pasiūlymas yra mažiausia kaina. Po kiek laiko iš Kauno Šilainių poliklinikos gavo antrą raštą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” neatvyko pasirašyti sutarties ir UAB (duomenys neskelbtini) įgyja teisę pasirašyti sutartį, kadangi eilėje yra antra. Minėtu laiku UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovė I. Š. pasiūlė iš jos įmonės pirkti medicininę įrangą, su UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Pasirašius sutartį su Kauno Šilainių poliklinika bei UAB “(duomenys neskelbtini)” vėl vyko į banką dėl paskolos sutarties suderinimo ir jos pasirašymo, t.y., medicinines įrangos pirkimo finansavimo. UAB “(duomenys neskelbtini)” 2008-12-29 pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą KES Nr. 112291 2 207 161,68 Lt sumai, tame tarpe 336685, 68 Lt PVM ( 18 % tarifas) nurodant 1870476,00 Lt apmokestinamąją vertę. Kad sąskaitoje faktūroje nurodytas 18 % PVM tarifas niekam nepasirodė keista, t.y., minėta sąskaita buvo pateikta bankui, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta visa sąskaitoje nurodyta suma, įskaitant ir išskirtą 18 % PVM. Taip pat gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė nei tuo laiku nei vėliau PVM atitaisymo, t.y., UAB (duomenys neskelbtini) negavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios kreditinės sąskaitos faktūros dėl PVM atitaisymo, taip pat nėra gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM neatitikimo skirtumo. Apie galimybę medicinos įrangai taikyti penkių procentų PVM lengvatą sužinojo tada, kai kreipėsi į Kauno AVMI dėl PVM permokos grąžinimo ir Kauno AVMI specialistai pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaityta PVM suma neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos sumos. Kauno AVMI sprendimas neišmokėti jų įmonei PVM permokos šiuo metu yra apskųstas, vyksta mokestiniai ginčai, galutinis sprendimas dar nepriimtas. (b.t.1, b. l. 101-107).

Liudytojo A. Z. parodymais nustatyta, kad jis UAB (duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008 metų lapkričio mėn, tiksliau dabar nepamena, direktoriaus pareigose. Iki 2008 metų lapkričio mėn. jis dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, abi šios įmonės užsiima (užsiėmė) buhalterinės apskaitos tvarkymu pagal sutartis su įvairiais ūkio subjektais. 2008-05-22 buvo pasirašyta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, minėtai įmonei buhalterinę apskaitą tvarko ir iki šiol. Jis pats yra atsakingas ir pats asmeniškai tvarko minėtos įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita yra tvarkoma pagal vieną kartą per mėnesį, mėnesio pradžioje už praeitą laikotarpį (mėnesį) pateikiamus pirminius dokumentus. Pirminius dokumentus jam į kontorą atveža UAB (duomenys neskelbtini)b administratorė. Jis, kaip tvarkantis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neturi galimybės kontroliuoti įmonės piniginių srautų ( pajamų ir išlaidų per banko sąskaitą), neišrašinėja PVM sąskaitų faktūrų įmonės klientams, tik išrašinėja kasos pajamų ir išlaidų orderius pagal pateiktus duomenis, minėtų dokumentų nepasirašinėja. Žodžiu, įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal pateiktus dokumentus, t.y., kokie dokumentai pateikiami, tokius jis apskaito įmonės buhalterinės apskaitos registruose. Dėl medicinos įrangos pirkimo 2008 metų pabaigoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad apklausos metu jam parodyta 2008-12-29 PVM sąskaita faktūra KES Nr. 112291 jam yra matyta, ji yra apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Kad perkant medicinos įrangą sąskaitoje yra išskirtas 18% PVM tarifas , kai tuo tarpu yra galimas lengvatinio 5 % tarifo medicinos įrangai taikymas jis pastebėjo ir apie tai pasakė įmonės direktoriui Š. G.. Pastarasis jam pasakė, kad tokią jam išrašė pardavėjas ir tokią reikia apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Ši sąskaita ir buvo įtraukta į įmonės apskaitą, tuo pačiu į įmonės PVM deklaraciją už 2008 metų gruodžio mėn. Dar gali pridurti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nėra matęs, apie minėtą sandorį nieko pasakyti negali. 2008-12-29 PVM sąskaita faktūra KES Nr. 112291 dėl medicinos įrangos pirkimo buvo pateikta įtraukimui į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitoje faktūroje buvo išskirtas 18 % PVM. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kreditinės sąskaitos faktūros dėl PVM tarifo korekcijos, gali pasakyti, kad PVM tarifas nebuvo koreguojamas jokiu kitokiu būdu. UAB (duomenys neskelbtini)negavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM skirtumo, susidariusio taikant skirtingus PVM tarifus (18 % ir 5 %), kadangi nebuvo pagrindo, o UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įmonės buhalterinėje apskaitoje įtraukė 5 % PVM, o UAB (duomenys neskelbtini)pateikė PVM sąskaitą faktūra su išskirtu 18 % PVM (b.t. 1, b. l. 61-80).

Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2001 metų vasario mėn. direktorės pareigose. Įmonė atlieka buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Paslaugos yra atliekamos pasirašant sutartis dėl tokių paslaugų teikimo su įvairiais ūkio subjektais. 2008-03-17 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokiu būdu atsirado šis klientas negali dabar pasakyti, nes nepamena, galėjo jos įmonę surasti internete, skelbimuose, galėjo kas nors rekomenduoti. Pasirašant sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo jos direktorė I. Š., kiek dabar pamena tai buvo jauna moteris, kitų asmenų, kurie atstovautų minėtą įmonę ji nėra mačiusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė statybų versle, jai pasirodė keista, kad įmonės, kuri vykdo statybos darbus vadovė yra jauna moteris, dirbanti gal 0,5 darbo dienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki pradedant jos vadovaujamai įmonei tvarkyti buhalterinę apskaitą, užsiėmė siuvimo verslu, bet UAB (duomenys neskelbtini) tvarkant apskaitą siuvimo paslaugų įmonė nebetiekė, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai už praeitą laikotarpį buvo pateikti, tačiau trūko tam tikrų dokumentų: atlyginimų priskaitymų suvestinės už 2008-01 mėn., buvusių įmonės darbuotojų pranešimų apie socialinio draudimo pabaigą, taip pat sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (t.y., likučių), dėl ko ji negalėjo pradėti vesti įmonės apskaitos. Gali pasakyti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik tai, kas yra atspindėta jos pateikiamuose raštuose, apie minėtos įmonės buhalterinės apskaitos vedimą ji nieko pasakyti negali, nes įmonės apskaitą tvarkė paskirta UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja M. P.. Ji tvarkė tik organizacinius reikalus, susijusius su minėtu klientu. Apklausos metu ji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už 2008 metų gruodžio mėn. kopiją, kuri buvo užpildyta ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikta VMI, deklaracijos duomenų komentuoti negali, nes, kaip jau minėjo, ji pati UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė. UAB (duomenys neskelbtini) tvarko klientų buhalterinę apskaitą pagal pateikiamus pirminius dokumentus, kasa būna įmonėje, piniginius srautus tvarko pati įmonė (mokėjimus banko pavedimais), PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus pirminius dokumentus ruošia ataskaitas VMI - PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas, ataskaitas Sodrai ir t.t. Deklaracijos yra pateikiamos elektroniniu būdu. Gali pasakyti, kad 2009 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeteikdavo pirminių dokumentų, UAB (duomenys neskelbtini) nebegalėjo užpildyti reikalaujamų VMI deklaracijų, dėl to sutartis buvo nutraukta, UAB (duomenys neskelbtini)minėtai įmonei atidavė visus turėtus pirminius dokumentus pagal perdavimo priėmimo aktą, dokumentus pasiėmė I. Š.. Daugiau apie minėtą įmonę nieko pasakyti negali (b.t. 1, b. l. 84-94).

Liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2005 metų, tiksliau dabar nepamena, pradžioje dirbo buhalterės pareigose, o po kelių metų direktorės pavaduotojos pareigose. Įmonė atlieka buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Paslaugos yra atliekamos pasirašant sutartis dėl tokių paslaugų teikimo su įvairiais ūkio subjektais. 2008-03-17 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokiu būdu atsirado šis klientas negali dabar pasakyti, nes nepamena, galėjo jų įmonę surasti internete, skelbimuose, galėjo kas nors rekomenduoti. Sutarties pasirašymo aplinkybių ji nežino, nes sutartį pasirašė direktorė V. V.. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga ji pati. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė statybų versle. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki pradedant UAB (duomenys neskelbtini) tvarkyti buhalterinę apskaitą, užsiėmė siuvimo verslu, bet UAB (duomenys neskelbtini) tvarkant apskaitą siuvimo paslaugų įmonė nebetiekė, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai už praeitą laikotarpį buvo pateikti, tačiau trūko tam tikrų dokumentų: atlyginimų priskaitymų suvestinės už 2008-01 mėn., buvusių įmonės darbuotojų pranešimų apie socialinio draudimo pabaigą, taip pat sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (t.y., likučių), dėl ko nebuvo galima pradėti vesti įmonės apskaitos. UAB (duomenys neskelbtini) tvarko klientų buhalterinę apskaitą pagal pateikiamus pirminius dokumentus, kasa būna įmonėje, piniginius srautus tvarko pati įmonė (mokėjimus banko pavedimais), PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus pirminius dokumentus ruošia ataskaitas VMI - PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas, ataskaitas Sodrai ir t.t. Deklaracijos yra pateikiamos elektroniniu būdu. Kiek dabar pamena, tai pirminius dokumentus jai teikdavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. Š., kitų darbuotojų nėra mačiusi. Kiek dabar pamena ir gali patikrinti pagal jos VMI teiktas PVM deklaracijas, tai pirmus mėn., t.y., kovą ir balandį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos beveik nevykdė, buvo parteiktos kelios pirkimo sąskaitos nedidelėmis sumomis, pardavimų nebuvo jokių. Pirmoji pardavimo sąskaita buvo pateikta gegužės mėn., kiek dabar pamena, tai buvo išrašyta PVM sąskaita Kauno Šilainių poliklinikai už paslaugas pagal sutartį, kokios tai buvo paslaugos ji nežino, nes sutartys jai nebuvo pateikiamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras savo klientams išrašydavo pati, o jai pateikdavo tik pasirašytus dokumentus. Kiek dabar pamena, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai teikdavo savo tiekėjų PVM sąskaitas faktūras įtraukimui į buhalterinę apskaitą, tačiau šiuo metu ji minėtų tiekėjų pavadinimų pasakyti negali, nes nepamena. Patikrinus jos užpildytas ir pateiktas VMI PVM deklaracijas, gali pasakyti, kad 2008 metų gegužės mėn. prekių ir paslaugų buvo pirkta už 68243 Lt, parduota paslaugų ir prekių 146307 Lt, birželio mėn. nieko nebuvo parduota, o pirkta prekių ir paslaugų už 37229 Lt, liepos mėn. buvo pirkta už 14107 Lt, o parduota už 131314 Lt., rugpjūčio mėn. pardavimų nebuvo, o buvo pirkta už 73284 Lt., rugsėjo mėn. nieko nebuvo parduota, o buvo pirkta už 100579 Lt., spalio mėn. nieko nebuvo parduota, o buvo pirkta už 9741 Lt., lapkričio mėn. buvo parduota už 91315 Lt, o pirkta už 8109 Lt. Pagal jos pateiktą PVM deklaraciją už 2008 metų gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių ir paslaugų taikant 5 % PVM tarifą už 2330937 Lt sumą ir 76334 Lt sumą taikant 18 % PVM tarifą. Kiek dabar pamena, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė medicininės įrangos, dėl to buvo taikomas 5 % PVM tarifas, bei suteikė paslaugų pagal sutartį Kauno Šilainių poliklinikai už 76334 Lt. Kiek dabar pamena UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio mėn. pirko medicininę įrangą iš UAB (duomenys neskelbtini), už kokią sumą ji dabar pasakyti negali, nes nepamena, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta išskiriant 18 % PVM. Kiek dabar pamena, tai minėtas neteisingas PVM tarifas buvo ištaisytas, t.y., išstatyta kreditinė PVM sąskaita faktūra tikslinant PVM tarifą, t.y., paliekant 5 % PVM tarifą, žodžiu įranga iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta su 5 % PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą medicininę įrangą pardavė taip pat su 5 % PVM tarifu, ji tai mato iš jos užpildytos PVM deklaracijos už gruodžio mėn.. Apklausos metu jai pateikiama PVM sąskaita faktūra KES Nr. 112291 2207161,68 Lt sumai tame tarpe 336685,68 Lt PVM jai yra nematyta, t.y., ji nematė sąskaitos su išskirtu 18 % PVM parduodant medicininę įrangą, kuri buvo nupirkta su 5 % išskirtu PVM, jai įtraukimui į apskaitą I. Š. pateikė PVM sąskaitą dėl medicininės įrangos pardavimo su išskirtu 5 % PVM, kurį ji ir įtraukė į PVM deklaraciją. Dėl piniginių srautų ji dabar pasakyti nieko negali, nes nepamena, tik gali pasakyti, kad dalis pinigų už prekes ar paslaugas, dabar nepamena tiksliau, buvo apmokėta grynais pagal kasos pajamų orderius. Gali pasakyti, kad 2009 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeteikdavo pirminių dokumentų, UAB (duomenys neskelbtini)nebegalėjo užpildyti reikalaujamų VMI deklaracijų, dėl to sutartis buvo nutraukta, UAB (duomenys neskelbtini) minėtai įmonei atidavė visus turėtus pirminius dokumentus pagal perdavimo priėmimo aktą, dokumentus pasiėmė I. Š.. Dar pamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai didelis kasos likutis, gal 500000 Lt. Daugiau apie minėtą įmonę nieko pasakyti negali. 2010-10-13 papildomai apklausus liudytoją M. P., ji parodė, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėn. iki 2009 metų vasario mėn. Patikrinus savo kompiuterį ji rado visus pagal įmonės direktorės I. Š. pateiktus pirminius dokumentus jos suvestus UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų duomenis, t.y., ji rado banko, kasos, pirkėjų, tiekėjų, avanso apyskaitos, medžiagų ir prekių užpajamavimo aktus, minėtus registrus ji prideda prie apklausos. Savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos ir parduotos medicinos įrangos gali patikslinti, t.y., pagal registrų duomenis gali pasakyti, kad I. Š. jai pateikė medicinos įrangos pirkimo PVM sąskaitas faktūras 2008-12-24 LEG Nr. 2304 su išskirtu 18 % PVM tarifu ir 2008-12-31 LEG NR. 2354 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą dėl PVM skirtumo atitaisymo, t.y., UAB (duomenys neskelbtini) atitaisė neteisingai nurodytą PVM tarifą paliekant 5 % lengvatinį tarifą, taikomą medicinos įrangai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė iš UAB (duomenys neskelbtini)“ įgytą medicinos įrangą UAB (duomenys neskelbtini) išrašydama 2008-12-31 PVM sąskaitą faktūrą KES Nr. 112311 su išskirtu 5 % PVM tarifu. Jos minėti duomenys yra užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, dėl to ji negali paaiškinti kodėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje yra įtraukta PVM sąskaita faktūra dėl medicinos įrangos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo su išskirtu 18 % PVM tarifu, jai buvo pateikta sąskaita su išskirtu 5 % PVM tarifu, kurią ji apkaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir pagal tai užpildė PVM deklaraciją už 2008 metų gruodžio mėn. (b.t. 1, b.l. 95-100).

Kauno AVMI patikrinimo aktu Nr. (19)-K3-93 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006-01-30 iki 2008-12-31, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės ekonominės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.t. 3, b. l. 28-45).

Dokumentų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį 2008 m. – 2009 m. vasario mėn. Pagal registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio mėn. už 1963999,8 Lt tame tarpe ir PVM. Specialistas, atlikęs apžiūrą, konstatavo, kad kadangi nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, todėl iš pateiktų registrų negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.t. 3, b. l. 51-55).

Teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo kaltu dėl dokumentų klastojimo (tame tarpe ir 2009-04-28 įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo akto) pripažintas A. V.. Jis dokumentų iš I. Š. neperėmė, nežino, kur jie yra saugomi (b.t. 1, b. l. 35-39).

Liudytojos V. V. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus atidavė I. Š. (b.t. 1, b.l. 84-94).

Liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo atiduoti I. Š. (b.t. 1, b. l. 95-100).

Teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo kaltu dėl dokumentų klastojimo pripažintas A. V.. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko, buhalterinės apskaitos dokumentų iš I. Š. neperėmė, nežino, kur jie yra saugomi, kasos likučio negavo, o tik pasirašė dokumentus (b.t. 1, b. l. 35-39).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji I. Š. pilnai prisipažino ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymą. Jos paaiškinimus patvirtino aptarti įrodymai. Todėl teismas daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas visiškai patvirtina kaltinamosios I. Š. kaltę.

Analizuojant I. Š. inkriminuojamų nusikaltimų subjektyviąją pusę ir jo kaltės formą, pažymėtina, kad jos veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą teigti, kad šiuos nusikaltimus ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių bylai reikšmingas aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą medicinos įrangą, viso 2207161,68 Lt (639237,9 Eur) tame skaičiuje 18 % PVM 336 685,68 Lt (97511 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje už 2008 metų gruodžio mėn. deklaravus 5 % pardavimo PVM 93523,8 Lt (27086 Eur), I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną 243 161,88 Lt (70424,5 Eur) pridėtinės vertės mokestį. Taip pat I. Š. savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius 534037,45 Lt (154668 Eur), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius, o I. Š. pasirašius, 2009-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima įmonės kasoje buvusį grynų pinigų likutį 534037,45 Lt (154668 Eur), pinigų neperdavė, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)““ veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, juos pasilikdama sau, taip I. Š. pasisavino jos žinioje buvusį didelės – 534037,45 Lt (154668 Eur) vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. I. Š. suklastojo grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima įmonės kasoje buvusį grynų pinigų likutį 534037,45 Lt (154668 Eur), ji savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučio perdavimą A. V., tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, žinodama, kad A. V. realiai įmonės buhalterinių dokumentų neperims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius dokumentą - 2009-04-29 bylų (dokumentų) perėmimo aktą Nr. K/090429, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. Š. perduoda, o A. V. perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m., ji savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą A. V.. Taip pat I. Š. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti 2006 m. – 2009 m. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. I. Š. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, yra atsakingas asmuo už buhalterinę apskaitą, ji yra subjektas pagal šį kaltinimą ir jai yra pagrįstai inkriminuotas kaltinimas pagal LR BK 222 str.1 d. Tai yra įtvirtinta Buhalterinės apskaitos Įstatymo 10straipsnyje ir 11 straipsnyje.

Šioje byloje kaltinimas pareikštas ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip juridiniam asmeniui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio įrodymų tyrimo metu buvo nustatytos visos BK 20 str. 2d. nurodytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. BK 20 str. 2 d. įtvirtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens kaltė yra nustatoma pagal fizinio asmens įgalinimų ribas bei jo veiksmų tikslą. Visos kaltinime nurodytos fizinių asmenų veikos yra tyčinės, todėl būtina nustatyti ir įrodyti: 1) kad kiekvienu reiškiamų įtarimų atveju I. Š. visiškai atitinka fizinio asmens, nurodyto LR BK 20 str., požymius; ir 2) kad jo tyčia buvo nukreipta, siekiant UAB (duomenys neskelbtini) naudos ar interesų patenkinimo, įgyjant turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikinant turtinę prievolę, klastoti dokumentus bei apgaulingai vesti finansinę apskaitą. Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šios visos sąlygos yra.

Konkrečios fizinio asmens pareigos juridiniame asmenyje ar šių pareigų pavadinimas įtakos, kvalifikuojant veiką, neturi, kadangi šiuo atveju teisinę reikšmę turi ne einamų pareigų pavadinimas, o galimybė ar teisė pagal einamas pareigas įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą, bei formuoti juridinio asmens valią tiek išorinėje juridinio asmens veiklos sferoje, tiek ir juridinio asmens viduje.

I. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir akcininke, būdama bendrovės valdymo organų nare, todėl turėjo teisę pati įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti jo valią. I. Š. pagal užimamas pareigas galėjo vykdyti pirkimus bei sudaryti sandorius, turėjo teisę įgyvendinti UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens subjektiškumą, formuoti tikrosios išorinės ir/ar vidinės šio juridinio asmens valią. Kaltinime nurodyta veika yra tik formali išorinė tariamos juridinio asmens valios išraiška, todėl darytina išvada, jog I. Š. sudarydama minėtus sandorius, suklastodama dokumentus, suformavo ir tikrąją išorinę bei vidinę juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) valią. Todėl darytina išvada, kad Ilonos šatraitės veiksmai atitiko tiek jos, tiek juridinio asmens interesus, bei juridinis asmuo buvo priemonė padaryti nusikalstamas veikas. Tai akcentuota ir kasacinės instancijos teisminėje praktikoje (2K-P-95/2012)

Baudžiamajame kodekse juridinis asmuo identifikuojamas tik su vadovaujančiuoju juridinio asmens personalu (asmenimis, einančiais vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje). Tai reiškia, jog tik tokio fizinio asmens, kuris ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir būtent dėl šių pareigu ėjimo turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti juridinio asmens vardu sprendimus, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veika gali būti laikoma juridinio asmens veikla. Jokiu kitu atveju fizinio asmens veika negali būti priskiriama juridiniam asmeniui. Tokias vadovaujančias pareigas tik turėjo I. Š., jos vadovaujančios pareigos sutapo su atstovavimu juridiniam asmeniui, su sprendimų priėmimu juridinio asmens vardu, bei absoliučia juridinio asmens veiklos kontrole. Darytina išvada, kad atsako ir juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Juridinis asmuo buvo kaip priemonė, kaip įrankis fiziniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. Š. įvykdyti nusikalstamas veikas. Todėl tuo ir pasireiškia fizinio asmens ir juridinio asmens sąveika, kuri apsprendė fizinio asmens nusikalstamų veikų padarymą, ir tuo pačiu atsiranda atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas.

Todėl, UAB (duomenys neskelbtini)pagrįstai kaltinama, kad atstovaujama direktorės I. Š., kuri veikdama UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, I. Š., 2008 metų gruodžio mėn. laikotarpiu, Kaune, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, veikdama juridinio asmens naudai ir interesais, tiesiogine tyčia, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) 2008-12-31 išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija LEG Nr. 2354, kuria buvo tikslinamas PVM sąskaitos faktūros LEG Nr. 2304, išrašytos 2008-12-24 už diagnostikos kabineto medicininės įrangos komplektą: ultragarsinės diagnostikos aparatą MyLab 20, osteodensitometrą DXL Calscan, MRI aparatą S-scan, PVM tarifas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamas PVM tarifo skirtumas 13 % (18 % - 5%), ji, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitoje apskaitys 5 % pardavimo PVM ir kad 2008-12-29 UAB „(duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje KES Nr. 112291 už tą pačią parduodamą medicininę įrangą, buvo išskirtas 18 % (duomenys neskelbtini) 685,68 Lt (97511 Eur), o ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstovui, nežinojusiam, kad medicinos įrangos pirkėjui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra su išskirtu 18 % PVM tarifu, pateikė 2008-12-31 PVM sąskaitą faktūrą KES Nr. 112311 dėl tos pačios medicininės įrangos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su išskirtu 5 % PVM 93523,8 Lt (27086 eur), kuris buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų gruodžio mėn. PVM apskaitą ir deklaruotas Kauno AVMI, tačiau pirkėjui neišrašė kreditinės PVM sąskaitos faktūros, PVM tarifo neatitaisė, piniginių lėšų permokos negrąžino. Tokiu būdu t.y. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą medicinos įrangą, viso 2207161,68 Lt (639237,9 Eur) tame skaičiuje 18 % PVM 336 685,68 Lt (97511 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje už 2008 metų gruodžio mėn. deklaravus 5 % pardavimo PVM 93523,8 Lt (27086 Eur), I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną 243 161,88 Lt (70424,5 Eur) pridėtinės vertės mokestį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę I. Š., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis).

I. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgia į ją charakterizuojančią medžiagą. Taip pat atsižvelgia į tai, kad teisiama pirmą kartą, taip pat į tai, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko, per tą laikotarpį kaltinamoji nenusikalto.

Teismas atsižvelgia į tai, kad I. Š. yra vieniša mama, auginanti mažametį vaiką ir yra vienintelis asmuo, kuris gali juo rūpintis ir prižiūrėti. Šiuo metu ji laukiasi antrojo vaiko. I. Š. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta. I. Š. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos, tačiau jie yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui. Todėl yra visos sąlygos atidėti bausmės vykdymą. Todėl, įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, bus įgyvendinta LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Teismas, spręsdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 20 str., 43 str., nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir nubausti:

pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu dviem metams;

pagal LR BK 183 str. 2 d. – laivės atėmimu dviem metams ir šešiems mėnesiams;

pagal LR BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LB BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., šias paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus ir I. Š.paskirti galutinę subendrintą bausmę trejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. Š. dvejus metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Paskirti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus (LR BK 75 str. 2 d. 4 p.); sumokėti 10 MGL (380 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p.), sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SEB bankas.

Priteisti iš I. Š. 70 424,50 (septyniasdešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt keturis) eurus Valstybei atstovaujamai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai žalai atlyginti ( sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 7290).

Kardomąją priemonę panaikinti ir asmens dokumentą grąžinti.

Juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pagal LR BK 20 str. 2d. ir BK 182 str. 2 d. ir paskirti LR BK 43 str. 1 d. 1 p. pagrindu 200 MGL (7540 eurų) dydžio baudą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.