Utenos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Ramūno Bačiulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsisuokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. J. 2024 m. lapkričio 10 d. apie 17.20 val. Anykščių r., kelio Kupiškis – Utena 30,05 kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

2. Pranešimas apie įtarimą R. J. įteiktas pasirašytinai. Kaltinamasis R. J. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 10 d., pasikalbėjęs su broliu A. J., pastarajam išėjus apžiūrėti gyvulių, neprašęs jo leidimo, sėdo už jo automobilio „Volvo V 40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Anykščių r., Svėdasų mstl. Kartu su juo važiavo R. V.. Svėdasuose jis nusipirko du 1 litro talpos butelius alaus, kuriuos su R. V. išgėrė. Grįžtant namo jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pareigūnams prisipažino, kad yra gėręs alaus, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,09 ir 2,11 promilių neblaivumas. Pripažįsta, kad girtas vairavo automobilį ir gailisi dėl savo poelgio. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi – 2012 metais atimtos už vairavimą esant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

R. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

14. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, liudytojų parodymai, Neblaivumo nustatymo aktas, Kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys teismui nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės bei kitų aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo.

Dėl R. J. skirtinos bausmės

15. Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 60 (šešiasdešimties) parų areštą (BK 49 straipsnis), kurį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą R. J. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

16. Informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

18. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

20. Vertinant kaltinamojo asmenybę aktualu tai, kad per paskutinius penkerius metus R. J. administracine tvarka baustas du kartus už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteistas. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 15 d. raštas patvirtina, kad seniūnija nusiskundimų dėl R. J. elgesio nėra gavusi.

22. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. J. yra pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau prokuroras jam siūlo skirti arešto bausmę. Pirmiau išdėstytos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės bei padaryto nusikaltimo pobūdis nesudaro pagrindo teismui nuspręsti, jog R. J. yra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtina pasiųsti atlikti arešto bausmę. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis su jam prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutinka (2024 m. lapkričio 18 d. pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu). Be to, bylos duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis yra bedarbis, sutikdamas su baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimu – automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 150 Eur, konfiskavimu, prašė nurodytos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis (žr. ten pat), sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamojo finansinė padėtis yra sudėtinga ir nubaudus jį baudos bausme, kurios minimalus dydis už nesunkų nusikaltimą yra 2 500 Eur (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bausmės įvykdymas nebūtų efektyvus bei komplikuotų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Galiausiai, aktualu ir tai, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras, remdamasis BK 75 straipsniu, prašo arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, įpareigojant R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju prokuroro prašoma kaltinamajam skirti bausmės rūšis – areštas, yra pagrįsta ir teisinga bei užtikrins BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

23. Nepaisant šios išvados, teismas nesutinka su prokuroro kaltinamajam siūlomos paskirti arešto bausmės dydžiu – 60 parų. Prokuroro siūlomas bausmės dydis yra didesnis už įstatyme nustatytą arešto bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), tačiau bylos duomenys, kurie patvirtina, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi jį padaręs, davė išsamius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, be to, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kaltinamajam paskirtį didesnį nei įstatyme nustatytos arešto bausmės vidurkis dydį (BK 61 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui būtų 30 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, t. y. paskiriant 20 parų arešto bausmę.

24. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai jog kaltinamasis yra administracine tvarka baustas du kartus, neteistas, gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas kaip neproblematiškas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. J. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams.

26. Pažymėtina, kad prokuroras, prašydamas taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą, nereikalauja intensyvios priežiūros taikymo, nors lingvistinis bei loginis BK 75 straipsnio 1 dalies aiškinimas patvirtina, jog, priėmęs sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas neturi diskrecijos teisės neskirti nuteistajam intensyvios priežiūros. Dėl to teismas, atidėdamas R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą, skiria jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi medicinos įstaigoje arba mokymusi, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

27. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš R. J. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 150 Eur sumą.

28. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu bei atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. asmenybę, kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Iš 2024 m. lapkričio 10 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjo Roko Unčiūros tarnybinio pranešimo ir paties R. J. parodymų nustatyta, kad kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones atimta, tačiau ši aplinkybė netrukdo taikyti jo atžvilgiu BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, uždraustina R. J. 2 (du) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

29. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino, bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

30. Nagrinėjamoje byloje kelių transporto priemonė – automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino daikto požymius, nes yra priemonė, kuria buvo padaryta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika.

31. Iš VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. J.. Duomenų, kad A. J. būtų žinojęs, jog automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nėra. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Volvo V40“, nuo 2000 m. iki 2004 m. gamybos periodo, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1 150 Eur. Byloje ginčo dėl automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertės nėra. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, R. J. tikslinga paskirti turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš R. J. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 1 150 Eur sumą.

32. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas, proceso išlaidų nėra.

33. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą R. J. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi medicinos įstaigoje arba mokymusi, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš R. J. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 1 150 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimties eurų) sumą.

Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą (1 150 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos R. J. turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus pateikti į teismo raštinę. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuteistasis turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.