- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1-662-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19736-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Civilinis ieškovas
- E. J.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Gjesidige“
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka, Arvydas Ražauskas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V. (E. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „J.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, nevedęs, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2016 m. spalio 2 d., apie 17.54 vai., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525 D. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepkalnio g. nuo Dunojaus g. pusės link Drujos g. apie 75 km/h greičiu viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį ir neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, sankryžoje su Stadiono g. prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volvo V50. valst. N r. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė kairiojo posūkio signalo, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir pradėjo lenkti sukantį į kairę, į Stadiono g., automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį bei su juo susidūrė. Po susidūrimo nesuvaldė automobilio, kuris už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės šaligatvio, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį E. J., gim. 1962 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltę prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Paaiškino, kad važiavo Liepkalnio gatve link stoties, lenkė kitą automobilį. Kliudė ir partrenkė pėsčiąjį, einantį kairiuoju šaligatviu.
Į klausimus paaiškino, kad važiavo link stoties 60-70 km/val. greičiu. Ta kryptimi buvo viena eismo juosta. Automobilis, kurį norėjo aplenkti, suko į kairę. Kaltinamasis nematė posūkio. Lenkimas ten negalimas. Lenkė, kad išvengtų eismo įvykio, nes matė, kad nespės sustoti. Vairavo automobilį „BMW“. Kaltinime laikas nurodytas teisingai. Priekyje automobilis šiek tiek judėjo. Lenkdamas išvažiavo į kitą eismo juostą ir įvyko eismo įvykis. Kaltinamojo automobilis buvo apgadintas: galinės dešinės pusės durelės, bamperis, sparnas. Atsitrenkė į juodos spalvos automobilį „Volvo“. Kaltinamojo automobilį pradėjo sukti ir partrenkė pėsčiąjį kairės pusės galinėmis durelėmis. Vairavo tėvo automobilį. Kai priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, nutarė lenkti, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Stabdė, bet tuo pačiu ir lenkė. Matė, kad po įvykio nukentėjusysis gulėjo automobilio gale. Priėjęs nieko nedarė. Labai greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nes netoliese stadione vyko varžybos. Atrodo, pirmiau atvažiavo medikai, po to atvažiavo policija. Nežino, ar nukentėjusiajam buvo reikalinga pagalba. Po įvykio su juo nebendravo. Į Lazdynų ligoninę skambino sekančią dieną, bet sužinojo, kad jis jau išleistas namo. Vėliau buvo susitikę su nukentėjusiojo žmona, bet bendravimas nesigavo. Nukentėjusiojo žmona pasakė, kad susitiksime teisme. Nieko nesiūlė, nes žinojo, kad mokėjo draudimas. Žalą atlygino draudimas, kaltinamasis neatlygino. Jeigu bus priteista, atlygins. Dirbs ir mokės. Po eismo įvykio buvo šoke. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo labai greitai, gal po 5 min. Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovėjo prie stadiono. Gal matė eismo įvykį ir atvažiavo. Priėjęs prie nukentėjusiojo nieko nedarė dėl šoko. Vairuotojo pažymėjimą turi trejus metus. Kai lankė vairavimo kursus, 1-sios pagalbos teikimo mokymai vyko (t. 1, b. l. 174-175).
Apklaustas kaip įtariamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. vakare, apie 17.54 vai., Vilniuje vairavo jo tėvui priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Liepkalnio g. link stoties. Kelyje buvo po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Kelio danga - drėgnas asfaltas. Buvo vakaras, bet matomumas tuo metu buvo geras, gatvės apšvietimas dar nebuvo įjungtas. Važiavo apie 70-75 km/h greičiu. Apie 50 m atstumu pastebėjo iš dešinės pusės išvažiuojantį Volvo automobilį. Nematė, ar Liepkalnio g. buvo pažymėta horizontalaus ženklinimo linijomis. Nusprendė aplenkti Volvo automobilį, kuris atrodė stovėjo ir tuo metu buvo arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Volvo automobilio įjungto posūkio signalo nematė. Pradėdamas lenkimo manevrą išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę. Lenkimo metu apvažiuodamas Volvo automobilį iš kairės pusės pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės galines dureles. Nuo smūgio jo automobilis tapo nevaldomas, apsisuko ir užvažiavo ant kairėje pusėje esančio šaligatvio. Kai automobilis sustojo, jis išlipo ir už automobilio galinės dalies kelio važiuojamojoje dalyje pamatė gulintį partrenktą žmogų. Suprato, kad pėsčiąjį partrenkė automobilio kairės pusės galinėms durelėmis, kadangi prieš tai pajuto smūgį į šias dureles. Po eismo įvykio nei su Volvo automobilio vairuotoju, nei su partrenktu pėsčiuoju nebendravo. Netrukus atvyko policininkai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. Iki policininkų atvykimo Volvo automobilis ir jo automobilis stovėjo tose vietose, kaip jie sustojo po eismo įvykio, ir nebuvo judinami. Savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 43-44).
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis). Teismas įrodymų tyrimą atlieka tik dėl civilinio ieškinio aplinkybių.
Nukentėjusysis E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, sekmadienį ėjo iš darbo. Buvo skubaus darbo, todėl dirbo. Išgirdo stiprų mašinų smūgio garsą, nespėjo pasitraukti ir buvo smūgis. Toliau nieko neprisimena. Atsigavo ryte ligoninėje. Ligoninėje pasakė, kad skubiai išrašo, nes su sumušimais ligoninėje nelaikys. Kitą dieną reikėjo eiti į polikliniką. Iš burnos pradėjo bėgti kraujas, todėl vėl paguldė į ligoninę. Buvo nedarbingas 7 mėnesius.
Į klausimus paaiškino, kad iš ligoninės išrašė ryte po eismo įvykio. Vėliau gulėjo dar 4 kartus. Nors rado lūžių, bet vis tiek išrašė namo. Ėjo šaligatviu į stoties pusę, nugara į eismo įvykį. Reikėjo pereiti gatvę. Matė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Išgirdo smūgį ir buvo partrenktas. Parašyta, kad nustatytas neblaivumas 2,13 promilių, bet nežino, kodėl taip daug. Buvo išgėręs alaus. Prašo priteisti 20 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. Sumų konkrečiai jau neprisimena. Eismo įvykio metu buvo sugadinti nauji džinsai, odinė striukė, kedai, apatiniai drabužiai. Striukė buvo natūralios odos, ilgis iki klubų. Džinsinės kelnės šviesios. Sportiniai bateliai balti, neodiniai. Apatiniai marškinėliai, trumpikės buvo paprasti. Nedarbingumas nustatytas iki 2027 metų. Nukrito nuo stogo, susilaužė abi kojas. Nedarbingumo išmokas gauna nuo 2006 metų. Turi neįgalumo pažymėjimą su savimi. Eismo įvykio metu buvo darbingas 40 proc. Tuo metu dirbo UAB „S.“ vidaus patalpų apdailininku. Dirbo oficialiai nuo 2016 m. gegužės mėn., turi darbo sutartį. Darbo užmokestis priklausė nuo padaryto darbo. Uždirbdavo iki 400 eurų, vidutiniškai 340 eurų per mėnesį. Neoficialiai nemokėjo. Septynis mėnesius buvo nedarbingas. Iš Sodros kažkiek gaudavo. Kai baigėsi nedarbingumas, sugrįžo į darbą gegužės mėn. Dar skaudėjo šoną, o kai kėlė ranką, pajuto stiprų skausmą kairėje petyje. Negalėjo dirbti, todėl teko išeiti darbo. Operacija numatyta kovo 19 d. Po nedarbingumo dirbo maždaug dvi savaites. Išėjo iš darbo gegužės mėn. ir nedirba iki šiol. Iki sužalojimo dirbo pusę etato, todėl iš Sodros gaudavo maždaug 40 eurų. Už maitinimą prašo iš kaltinamojo priteisti už 13 mėnesių nuo avarijos. Gydytis važiavo į ligoninę, į polikliniką autobusais, troleibusais. Krito 2006 metais. Nustatytas neįgalumas buvo tęsiamas kasmet, o 2015 metais nustatė iki 2017 metų. Buvo po 4 lūžius ant kojų, stuburo. Dar, būdamas Kopenhagoje, krito nuo laiptų, buvo susižalojęs pjūklu. Peties anksčiau nebuvo susižalojęs. Kai sugrįžo į darbą, pajuto kairės peties skausmą ir teko išeiti. Kol nedirbo, šiek tiek juto peties skausmą. Gyvena bute, neteko beveik nieko dirbti. Po septynių mėnesių nutraukė nedarbingumą, reikėjo grįžti į darbą. Gydytojas nustatė peties sąnario lūpos plyšimą. „Biuletenio“ nedavė, sakė, kad jau viskas išnaudota, teko išeiti iš darbo. Kito darbo dar neieškojo. Be statybų kito darbo negali dirbti (t. 1, b. l. 175-177).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17.30 vai., ėjo Liepkalnio g. šaligatviu nuo stoties pusės. Eidamas šaligatviu išgirdo stiprų smūgio garsą, po to - automobilio padangų cypimo garsą. Kai atsisuko atgal, pamatė link jo atskriejantį BMW automobilį, kuris link jo artėjo priešingos krypties eismo juosta ir sukosi aplink savo ašį. Jis net nespėjo pasitraukti, pajuto smūgį į dešinį šoną ir nuo smūgio važiuojamojoje dalyje nukrito. Prarado sąmonę. Atsigavo tik sekančią dieną būdamas ligoninėje. Kaip važiavo automobilis BMW prieš partrenkimą, nematė, nes šis automobilis jam važiavo iš nugaros pusės (b. l. 54-55).
Apklaustas kaip specialistas Antanas Klaidas Bečelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo duotą išvadą palaiko. Buvo pateikti medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigų, paties nukentėjusiojo nematė. Su įvykiu susijęs keturių šonkaulių lūžis. Nukentėjusysis prieš tai turėjo traumų, tiek stuburo, tiek šonkaulių, ranka lūžusi. kurios nesietinos su šiuo eismo įvykiu. Pagal laiką atitinka minėtų šonkaulių lūžis. Su šiuo įvykių susiję 4, 5, 6, 7 šonkaulių lūžiai. Sunku pasakyti, kodėl kituose medicininiuose dokumentuose kalbama apie dar vieno šonkaulio lūžį. Kad lūžę tie šonkauliai, nustatė pagal krūtinės 2016-10-03 rentgenogramą 18759, gautą iš Centro poliklinikos, kur matyti, kad dešinėje yra 4, 5, 6, 7 šonkaulių lūžiai ties pažastinėmis linijomis. Pagal nustatytus sužalojimus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu dėl šonkaulių lūžių. Peties sužalojimas kvalifikuojamas taip pat nesunkiu sveikatos sužalojimu, per 10 dienų tokie sužalojimai nesugyja. Kokį gydymą taikyti, konservatyvų ar operacinį, sprendžia gydantis gydytojas. Dėl peties nukentėjusysis į gydytoją kreipėsi vėliau dėl skausmo. Rentgenologiškai sunku nustatyti tokį sužalojimą, reikia atlikti magnetinį rezonansą. Neatlikus magnetinio rezonanso gal galėtų įtarti gydytojas su didele patirtimi. Nukentėjusysis dėl kažkokių priežasčių dėl šio sužalojimo nesikreipė, gal tos rankos nejudino. Kad operacija buvo atlikta tik dabar, nieko nekeičia. Anksčiau nukentėjusiajam buvo lūžęs dešinės rankos stipinkaulis 2008 metais. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kairio peties buvo riboti judesiai, tai nepilnos amplitudės, gal negalėjo iki galo pakelti. Šių sužalojimų gydytojas su eismo įvykiu nesiejo, tik nurodo, kad tokie sužalojimai buvo. Pagal laiką atsekė, kokie sužalojimai galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu. Kairio peties sužalojimą specialistas sieja su šiuo įvykiu, nes nėra kuo remtis, nes nėra jokių objektyvių duomenų, įrašų, o po autoįvykio nukentėjusysis pajuto skausmus ir tai tiesiogiai sietinas, daugiau nėra jokių kairio peties ligų. Dešinio peties trauma buvo. Gal ir buvo kairės peties traumos, bet niekur nedokumentuota ir objektyviai negali remtis. Buvo vienintelis šis įvykis, po kurio nukentėjusiajam atsirado šie skausmai. Kodėl iš karto jis nesikreipė, negali pasakyti. Gal tikėjosi, kad praeis. Būtų iš karto padarę išsamų tyrimą. Objektyvus įvykis, siejamas su peties trauma, ir yra eismo įvykis. Remiasi medžiagos visuma, net tik objektyviais įrodymais, medicininiais dokumentais. Yra peties plyšimas, padarytas MRT, nustatytas užpakalinės lūpos plyšimas, t. y. sąnarinės lūpos plyšimas. Skausmas yra subjektyvus reiškinys. Gal jautė skausmą, bet nesiskundė, niekam nesakė. Filosofuojant galima manyti, kad traumą galėjo gauti ir po eismo įvykio. Negali 100 proc. teigti, kad trauma įvyko eismo įvykio metu. Kad peties sužalojimas senas, nėra duomenų. Yra cista, kas reiškia, kad plyšimas padarytas ne vakar. Greičiausiai jau kažkoks gijimo procesas vyksta. Formuojasi nuoroda, kad sužalojimo laikas atitiktų tą įvykį, niekas tikslių duomenų dienomis, tuo labiau valandomis, nepateiks. Dėl sužalojimo kairiojo peties, nors kiti sužalojimai yra labiau dešinėje pusėje, o sužalotas kairysis petys, neaišku, kaip nukentėjusysis krito, koks reljefas. Dažniausiai, jeigu sužalojimai būna rimtesni, lūžiai, žmogus būna bloškiamas į vieną pusę, o po to nubloškiamas į kitą pusę. Hematoma nebūtinai turėjo atsirasti. Eismo įvykis įvyko rudenį, nukentėjusysis buvo apsirengęs striukę. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape, kurį išdavė lazdynų ligoninė, parašyta, kad galvos trauminės patologijos nėra, skauda abi kojas, galūnės juda, diagnozė kojų sumušimas, nubrozdinimas, viso kūnas rentgenogramoje aiškių lūžių požymių nematyti, tarpslanksteliniame tarpe kaulinio intensyvumo šešėlis lygiais kraštais, archyve yra tik šoninis vaizdas, todėl vertinimas ribotas. Sąmonės laipsnis 15 balų, t. y. maksimalus, asmuo buvo pilnai sąmoningas. Su galva viskas tvarkoje. Atliekant apžiūrą, tenka apžiūrėti pacientus. Šiuo atveju ekspertizę atliko pagal dokumentus. Nežino, kur buvo nukentėjusiojo kūnas po smūgio. Svarbiausia, kurios kūno dalys kontaktavo su traumuojančiais paviršiais, tai yra esmė, o ne tai, kad kūnas buvo po automobiliu. Automobilis gali pravažiuoti ir nieko neliesti. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose alkoholio vartojimo faktas neužfiksuotas. Pagal medicininius dokumentus mėlynės buvo užfiksuotos. Kūno neapžiūrinėjo, apžiūrėjo gydytojai (t. 2, b. l. 16-18).
Papildomai apklaustas 2018-06-07 teismo posėdyje specialistas Antanas Klaidas Bečelis nurodė, kad tai, jog buvo lūžęs ir aštuntas šonkaulis įtakos sužalojimo laipsniui neturi. Rentgeno atlikimo metu gydytojas gal nepastebėjo, gal užstojo šešėlis. Šviežio lūžio gali ir nepastebėti. Juk šonkauliai nelūžta tai, kaip lūžta medis. Kai prasideda gijimas, tada pasimato lūžis, todėl vėliau buvo patikslinta, kad lūžo iš viso penki šonkauliai. Gydytojo nusižengimo tame nėra. Galėjo lūžti dar keli, bet tai įtakos sužalojimo mastui neturėtų. Aštunto šonkaulio lūžis sietinas su šiuo įvykiu, tačiau nei dėl gydymo, nei dėl sveikatos sužalojimo masto nieko nelemia. Jeigu lūžtų visi šonkauliai, gal tada lemtų. Atlikta operacija įtakos sužalojimui taip pat neturi. Ar papildomas lūžęs šonkaulis sukėlė stipresnį skausmą, negali atsakyti, mokslinių duomenų nėra. Logiškai mąstant, negalėjo labiau skaudėti. Gal jeigu ten atsirado kažkoks darinys, galėjo labiau skaudėti. Eismo įvykio metu lūžo dešines pusės šonkauliai. Kiti sužalojimai padaryti prieš maždaug 10 metų.
Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja J. B. nurodė, kad toje vietoje buvo po eismo įvykio. Su broliu E. V. gyvena kartu. Daug bendrauja. Brolis yra geras. Gyvena kartu su tėvais. Santykiai yra puikūs. Brolis jaunesnis 11 metų. Visur važiuoja kartu. Brolis padeda prižiūrėti vaiką. Sutinka būti brolio laiduotoja. Žino, kad prisiima atsakomybę. Yra neteista, nebausta administracine tvarka. Dirba UAB „R.“ direktorės pareigose. Brolis supranta, kad negerai padarė. Pergyveno, po eismo įvykio nemiegojo, iki šiol prisimena su siaubu. Jeigu reikėtų mokėti užstatą, kažkiek sumokėtų, kažkokį nedidelį užstatą. Gauna minimalų darbo užmokestį. Šeimoje auga 3 metų vaikas. Užstatas apsunkintų šeimos gyvenimą. Geriau būtų be užstato, bet jeigu reikės, sumokės (t. 2, b. l. 18-19).
Iš registruoto įvykio informacijos matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 17:46 val. įregistruotas pranešimas ROIK 0116000558537, jog prie Liepkalnio stadiono važiuojant nuo Aušros vartų partrenktas žmogus. Pranešėja mato pro langą, žmogus nejuda. (t. 1, b. l. 10)
Iš eismo įvykio vietos plano ir papildomų duomenų apie įvykį matyti, kokios faktinės aplinkybės nustatyta po eismo įvykio apžiūrint įvykio vietą ir automobilius BMW (duomenys neskelbtini) ir Volvo (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio (t. 1, b. l. 11-18).
Iš 2016-10-02 alkotesterio „Alcotest 6810" kvito (patikrinimo Nr. 3556) matyti, kad 2016-10-02 17:59 val. E. V. nustatytas 0,00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 20).
Iš Lietuvos Teismo ekspertizių centro 2017-08-29 specialisto išvados Nr. 11-1480(17) matyti, kad atlikus eismo įvykio techninį tyrimą yra formuluojamos tokios išvados:
1. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant Liepkalnio g. ir sankryžoje darant kairį posūkį link Stadiono g., važiuojamųjų dalių sankirtoje kairiojo šono priekine dalimi ir ratu, judėdamas apie 12 km/h greičiu, trenkė į jo automobilį apie 75 km/h greičiu lenkusio automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną ties jo vidurine dalimi. Po susidūrimo automobilis „BMW 525D” judėdamas apie 72 km/h greičiu, dėl smūgio pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę, už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės šaligatvio, tikėtina kairės pusės galinėmis durelėmis, nutrenkė pėsčiąjį, ir galine dalimi į priekį pasislinko į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio.
Po atsitrenkimo automobilis „Volvo V504v apie 14 km/h greičiu pavažiavo link važiuojamųjų dalių sankirtos kampo ir vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.
Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo šio automobilio vairuotojas, negalima.Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsakų nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo šio automobilio vairuotojas negalima.Tikėtinos automobilių „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorijos prieš eismo įvykį ir po eismo įvykio pavaizduotos tiriamosios dalies 7 ir 6 pav.Tikėtina automobilio „Volvo V50“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo su automobiliu „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieta pavaizduota tiriamosios dalies 6 pav.Automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo važiuoti nedidesnių kaip leistinu maksimaliu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, o, kaip jis 2016-10-02 paaiškinime nurodė. 150-200 m atstumu atsiradus kliūčiai - automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - privalėjo lėtinti greitį ir tik automobiliui „Volvo V50“ atlaisvinus judėjimo krypties eismo juostą, tęsti judėjimą numatyta kryptimi.
Automobilio „Volvo V50“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš sankryžoje su Stadiono g. pasukdamas j kairę, privalėjo įsitikinti, kad tai daryli yra saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Automobilio „BMW 525DA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - sankryžoje su Stadiono g. pradėjo lenkti į kairę pradėjusį sukti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį, ar Liepkalnio gatvės ruože prieš sankryžą su Turgelio g. pažymėtame KET 3 priedo horizontalaus ženklinimo linija 1.1, vykdė draudžiamą lenkimo manevrą - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.
Jeigu tuo momentu, kai automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo sankryžoje su Stadiono g. sukti į kairę, iš paskos artėjusio automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo Liepkalnio g. važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo juosta, t. y. Liepkalnio g. ruože prieš sankryžą su Turgelio g. pažymėtame KET 3 priedo horizontalaus ženklinimo linija 1.1 vykdė draudžiamą lenkimo manevrą, tai automobilio „Volvo V50" vairuotojo veiksmai - suko į kairę, kada tai buvo nesaugu, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 25-35).
Apklaustas kaip ekspertas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio kairio posūkio kreive apie 12 km/h greičiu, atsitrenkimo kairiojo šono priekine dalimi ir ratu į automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną ties jo vidurine dalimi metu, automobilis BMW 525D judėjo apie 75 km/h greičiu (t. 1, b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17.35 val., vairavo automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Turgelių g. iš namų (Turgelių g. 12) link Liepkalnio g. Privažiavęs sankryžą su Liepkalnio g., sustojo ir apsidairė. Pradėjo važiuoti į pagrindinę Liepkalnio g., nes žiūrėdamas į kairę atvažiuojančių automobilių nematė. Įvažiavo į Liepkalnio g. ir pravažiavęs 2-3 m. sustojo arčiau važiuojamosios dalies vidurį skiriančios linijos, nes norėjo pasukti į kairę, į Stadiono g. Stovėjo apie 5 sek. su įjungtu kairio posūkio signalu. Pažiūrėjo į salone esantį galinio vaizdo veidrodėlį, automobilių, atvažiuojančių iš galo nebuvo, po to pažiūrėjo į priekį, pasuko galvą į kairę, į Stadiono g. pusę, kad įsitikintų, ar nėra einančių skersai Stadiono g. pėsčiųjų. Nieko nebuvo,, tada pradėjo važiuoti sukdamas į kairę iš vietos, apie 5-10 km/h greičiu. Pavažiavo gal 2 metrus automobiliui esant Liepkalnio g. priešingo eismo pusėje, net nesuprato, kaip staigiai, dideliu greičiu liudytojui iš galo, priešingo eismo puse iš kairės liudytojui pralėkė automobilis, kuris kliudė jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį, priekinės ašies kairės pusės ratą. Jis iš karto sustabdė savo automobilį ir pastebėjo, kad jo automobilį užkliudęs iš galo važiavęs automobilis apsisuko ant šaligatvio aplink savo ašį du kartus ir apsisukdamas kliudė ant Liepkalnio g. kairio šaligatvio ėjusį pėstįjį. Automobilis BMW sustojo Liepkalnio g. kairėje kelio pusėje užvažiavęs ant šaligatvio. Išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir nubėgo prie BMW automobilio, iš kurio išlipo vaikinas ir mergina. Kai jis vaikino paklausė, kaip šis važiavo, vaikinas atsakė, kad lenkė nuo stotelės važiavusį autobusą ir staiga atsirado liudytojas. Daugiau nieko vaikinas neaiškino. Po to dešinėje pusėje prie BMW automobilio pastebėjo partrenktą vyrą, kuris gulėjo skersai gatves, buvo be sąmonės, nekalbėjo. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas. Prieš tai matė, kad partrenktas vyras iki partrenkimo ėjo kairiuoju šaligatviu nuo stoties pusės (t. 1, b. l. 85-86).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. Š. paaiškino, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 17.00 vai., važiavo automobiliu, kurį vairavo V. G.. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Jie važiavo Liepkalnio g. link Aušros vartų. Ties stadionu, už pėsčiųjų perėjos jų automobilį aplenkė iš paskos važiavęs BMW automobilis, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę. norėdamas aplenkti priekyje važiavusį kitą automobilį. Tuo metu, kai ji atsisuko atgal, išgirdo smūgio garsą. Pažiūrėjo į priekį ir pamatė, kad jų automobilį aplenkęs BMW automobilis sukosi aplink savo ašį. sukdamasis užvažiavo ant kairės pusės šaligatvio, kur kliudė ant šaligatvio stovėjusį vyrą. Pėsčiasis nuo smūgio nukrito šalia BMW automobilio. Privažiavus arčiau, pamatė Volvo automobilį, kuris stovėjo skersai Liepkalnio g., o toliau stovėjo priekine dalimi ant kairiojo šaligatvio užvažiavęs BMW automobilis. Kaip prieš tai važiavo Volvo automobilis, nematė. Sustojus išlipo iš automobilio ir priėjo prie BMW automobilio galinės dalies, kur pamatė prispaustą pėsčiąjį, tiksliau pėsčiojo galva buvo po automobilio bagažine. Partrenktas vyras dejavo, bet nekalbėjo. Kažkas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Vakare namuose skaitydama naujienų portalą „Delfi“, pamatė straipsnį apie minėtą eismo įvykį ir komentaruose parašė, kad dėl eismo įvykio kaltas BMW automobilio vairuotojas (t. 1, b. l. 92-93).
Iš VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1144/2017(01) matyti, kad E. J. nustatyta galvos žaizda, kraujosruvos nugaroje dešinėje, dešinėje rankoje, kairėje čiurnoje, kairės pėdos žaizda, dešinės pusės IV, V. VI, VII šonkaulių lūžiai, kairio peties sąnario užpakalinės lūpos plyšimas, nubrozdinimai abejose kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir galėjo atsirasti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu (2016-10-02). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau 10 dienų (t. 1, b. l. 72-73).
Iš 201610-03 specialisto išvados Nr. T-A 7058/2016(01) matyti, kad nukentėjusiojo kraujas tyrimui paimtas 2016-10-02 18val. 20 min. ir jame rasta 2,13 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam E. V. pareikštas kalinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinimą patvirtina kaltinamojo E. V. prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiojo E. J. parodymai, liudytojų A. K. ir G. Š. parodymai, eismo įvykio vietos planas, specialisto išvada bei paaiškinimai teisme, ekspertizės aktas. Kaltinamasis duodamas paaiškinimus patvirtino, kad važiavo link stoties 60-70 km/h greičiu, ta kryptimi buvo viena eismo juosta, priekyje joje automobilis suko į kairę, jis nepastabėjo posūkio signalo, nusprendė lenkti automobilį , nors ten lenkti negalima. Lenkė, nes matė, kad nespės sustoti. Lenkdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir įvyko susidūrimas, kaltinamojo automobilį pradėjo sukti ir jis kairės pusės durelėmis kliudė pėstįjį. Po įvykio nukentėjusysis gulėjo automobilio gale. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. K., G. Š., nukentėjusysis E. J., taip pat 2017-08-29 teismo ekspertizės aktas, eksperto V. Š. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismo posėdyje apklaustas specialistas Antanas Klaidas Bečelis patvirtino šią išvadą ir nurodė, kad nustačius, jog nukentėjusiajam lūžo ne 4, o 5 šonkauliai, tai negali turėti įtakos kūno sužalojimo mastui, taip pat ir tai, kad gydant kairiojo peties sąnario užpakalinės lūpos plyšimą jam buvo atlikta operacija, negali turėti įtakos kūno sužalojimo laipsniui. Remiantis šiais įrodymais neabejotinai patvirtinta, kad E. V. 2016 m. spalio 2 d., apie 17.54 vai., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525 D. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepkalnio g. nuo Dunojaus g. pusės link Drujos g. apie 75 km/h greičiu viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį ir neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, sankryžoje su Stadiono g. prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volvo V50. valst. N r. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė kairiojo posūkio signalo, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir pradėjo lenkti sukantį į kairę, į Stadiono g., automobilį Volvo V50, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį bei su juo susidūrė. Po susidūrimo nesuvaldė automobilio, kuris už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės šaligatvio, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį E. J., gim. 1962 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais E. V. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą seseriai J. B., prokuroras tam neprieštaravo. Nukentėjusiojo E. J. įgaliotas atstovas advokatas su tuo nesutiko, nurodydama, kad kaltinamasis neatlygino padarytos žalos nukentėjusiajam.
Vertinant pateiktą prašymą, išsakytus kaltinamojo, jo gynėjo argumentus, prokuroro nuomonę, nukentėjusiojo poziciją, nustatytas byloje aplinkybes, teismas daro išvada, kad E. V. atžvilgiu yra pagrindo ir tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu perduodant kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad E. V. yra neteistas (t. 1, b. l. 49), visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo draudikas civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino dalį ieškinio reikalavimų 117,37 eurus už sugadintus drabužius ir avalynę bei 573,66 eurus negautų pajamų už laikotarpį nuo 2016-10-05 iki 2017-03-16 ir 1 700 eurų neturtinės žalos, 22,92 eurus už gydymo išlaidas. Taigi, dalį žalos atlygino už kaltinamąjį jo draudikas, todėl laikytina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga, jog bent iš dalies atlyginta padaryta žala yra įvykdyta. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kadangi E. V. yra neteistas, iki įvykio buvo baustas administracine tvarka, tačiau baustumai išnykę, prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, nuo nusikaltimo padarymo (2016-10-02) praėjo gana ilgas laiko tarpas, tačiau kaltinamasis daugiau nenusikalto, nėra duomenų, kad buvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Kadangi byloje yra ginčas dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis neginčija, kad turi atlyginti žalą, tačiau nesutinka su jos dydžiu, be to, byloje dalyvauja draudikas, kuris pagal sutartį su kaltinamuoju yra įsipareigojęs atlyginti žalą nukentėjusiajam, todėl manytina, kad visiškai atlygins padarytą žalą. Byloje taip pat yra kaltinamojo sesers J. B. prašymas atiduoti kaltinamąjį jai pagal laidavimą. J. B. yra neteista, bausta administracine tvarka du kartus, tačiau baustumai yra išnykę, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, jos santykiai su kaltinamuoju – broliu yra geri, ji yra vyresnė sesuo, kartu dažnai bendrauja, kaltinamasis atsižvelgia į sesers nuomonę. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad J. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą J. B., nustatant dviejų metų terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis mieste, ne tik viršijo greitį, bet ir lenkė automobilį neleistinoje vietoje, dėl ko kliudė kitą automobilį, nesuvaldė savo automobilio ir jį pradėjus sukti užvažiavo ant šaligatvio, kur kliudė bei sužalojo pėstįjį, E. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 15 MGL(564,90 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams.
Dėl ieškinio
Nukentėjusysis E. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu jam padarytai žalai atlyginti. Ieškinius jis prašo priteisti 140 eurų už sugadinti drabužius ir avalynę, 4 485 eurus prarasto atlyginimo ir 3 900 eurų už trylika mėnesių kasdieniam maitinimuisi, taip pat prašė priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kaip jau minėta atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino 1 700 eurų neturtinės žalos, 573,66 eurų negautų pajamų ir 117,37 eurus už sugadintus drabužius ir avalynę bei 22,92 už gydymo išlaidas. Dėl negautų pajamų matyti, kad nukentėjęs ankstesnių įvykių metu buvo sužalotas ir iš dalies darbingas. Įvykio metu jis dirbo pagal darbo sutartį UAB „Sanmark“ nuo 2016-08-04 apdailininku, kur darbo užmokestis jam buvo mokėtas 2016 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, ir 2017 m. balandžio - gegužės mėnesiais. Nukentėjusysis minėtoje įmonėje dirbo nuo 2014-08-04 iki 2017-05-10, tuo tarpu civilinis atsakovas žalą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2016-10-05 iki 2017-03-16. Iš Sodros išrašų taip pat matyti, kad nukentėjusiajam buvo mokėta ligos pašalpa ir po 2017-03-16, todėl lieka neaišku, kodėl ši žalos dalis paskaičiuota tik iki 2017-03-16. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu 2017-05-10 buvo nutraukta darbo sutartis UAB „Sanmark“ su E. J., teismui nesuprantama, kaip paskaičiuotas prarasto atlyginimo dydis ieškovo ieškinyje, iš ko tiksliai susideda ši suma, kodėl ji paskaičiuota už 13 mėnesių laikotarpį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis ir šiuo metu dar nėra baigęs gydymo dėl peties sąnario užpakalinės lūpos plyšimo ir nėra aiškios su šiuo gydymu susijusios išlaidos. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad nepateikus papildomų įrodymų negalina išspręsti ieškinio pagrįstumo klausimo. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi šiuo atveju civilinio ieškinio neįmanoma išspręsti negavus papildomos medžiagos, todėl nukentėjusiajam E. J. pripažintina teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniui, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
E. V. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dviejų metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL (564,90 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams.
Išaiškinti E. V., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Pripažinti civiliniam ieškovui E. J. teisę į ieškinio patenkinimą, dėl jo dydžio spręsti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.