Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-497/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
1A-591-497/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19736-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
Nukentėjusysis
E. J.
Civilinis ieškovas
E. J.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-497/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19736-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. V.,gynėjui advokatui Arvydui Ražauskui,nukentėjusiajam E. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Jurijui Kovalenko,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. V. (E. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo

E. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą J. B. dviejų metų laikotarpiui, baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirta E. V. baudžiamojo poveikio priemonė 15 MGL (564,90 eurų) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams.

Pripažinta civiliniam ieškovui E. J. teisė į ieškinio patenkinimą, dėl jo dydžio sprendžiant civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2016 m. spalio 2 d. apie 17.54 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepkalnio g. nuo Dunojaus g. pusės link Drujos g. apie 75 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, ir, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, sankryžoje su Stadiono g., prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė kairiojo posūkio signalo, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir pradėjo lenkti sukantį į kairę, į Stadiono g., automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį bei su juo susidūrė. Po susidūrimo nesuvaldė automobilio, kuris už sankryžos su Stadiono g. užvažiavo ant Liepkalnio g. kairės pusės šaligatvio, kur partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį dalyje, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 1 metus, šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinant.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra tiesiogiai susijusi su apelianto darbinėmis funkcijomis, nes jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas reikš apelianto darbo netekimą, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.

4. Teismui buvo žinoma, kad nukentėjusysis reikš ieškinį dėl žalos atlyginimo apeliantui civilinio proceso tvarka. Tačiau apeliantui netekus darbo ir pajamų, jis nebeturės galimybių atlyginti nukentėjusiajam jo patirtos žalos.

5. Teismui nustačius apeliantą teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jis turėjo prieiti logiškos išvados, kad apeliantas nėra asmuo, grubiai ir (ar) sistemingai pažeidinėjantis Kelių eismo taisykles. Apeliantas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nelaimingo atsitiktinumo, o ne dėl sistemingo ir šiukštaus Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo. Todėl, įvertinus kaltininko asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo, apelianto nuomone, nebuvo ir nėra pagrindo taip stipriai ir neproporcingai varžyti apelianto teises, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones net 1 metus, kas reiškia apeliantui ne tik darbo praradimą, bet taip pat ir privalomą vairavimo teorijos bei praktikos egzamino perlaikymą, papildomas finansines išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu E. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama E. V. kaltė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

8. Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes.

9. Byloje nustatyta, jog BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors apeliantas iš tiesų pakankamai teigiamai charakterizuojamas, kas, be kita ko, ir sudarė apylinkės teismui pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visgi baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą jis buvo padaręs keletą administracinių teisės pažeidimų naudodamasis šia specialia teise, nors nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vos 19 metų ir jo vairavimo stažas buvo minimalus. Apeliantas 2016 m. spalio 2 d. įvykio metu greitį miesto ribose viršijo maždaug 25 km/h, automobilį Volvo V50 lenkė neleistinoje vietoje, tuo sukeldamas eismo įvykį ir skaudžius jos padarinius – buvo sužalotas žmogus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad pagrindas suvaržyti apeliantui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, yra. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai suvaržys apeliantą, įtakos jo galimybes atlikti darbines funkcijas pagal šiuo metu sudarytą darbo sutartį, tačiau šie nepatogumai bus tik laikini, nes baudžiamojo poveikio priemonė paskirta minimaliam vienerių metų terminui, ir jie yra paties apelianto neatsakingų veiksmų padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatūs ir proporcingi jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl apylinkės teismo sprendimas uždrausti jam vieneriems metams (minimaliam terminui) naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atitinka BK 68 straipsnio nuostatas.

10. Apelianto argumentai, kad jis, praradęs darbą, neturės galimybių atlyginti nukentėjusiajam žalą, atmestini kaip nepagrįsti, nes apeliantas, būdamas jaunas ir darbingas, turi visas galimybes susirasti darbą, nebūtinai betarpiškai susijusį su vairuotojo funkcijų atlikimu.

11. Apibendrindama vis tai, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jomis abejoti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Jurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė