- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00037-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- J. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. G. gynėjo Arūno Koskaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. G., nuo 2012 m. sausio 30 d. 19 val. automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., slėptuvėse, padangose, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2800,30 g, narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g, narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurias, veikiant bendru išankstiniu susitarimu, J. G. iš Ispanijos Karalystės neteisėtai gabeno slėptuvėse – padangose automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, (duomenys neskelbtini), priekaboje, iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), kur 2012 m. vasario 2 d. 21 val. 30 min. neteisėtai gabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų perdavė A. G.. Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant bendru išankstiniu susitarimu, nuo 2012 m. vasario 2 d. 21 val. 30 min. A. G. iš (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį – 2800,30 g, narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g, narkotinės medžiagos kanapių dervos, paslėptą slėptuvėse, padangose, automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje, neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), kol 21 val. 50 min. automobilį „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaboje transportuojamu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai, t. y. tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d.
Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su A. G. pagal išankstinį susitarimą, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19 val. iš Ispanijos Karalystės per Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką 2012 m. vasario 2 d. 16 val. 23 min. kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Kalvarijos kelio postą, Marijampolės rajone, neturėdami leidimo, slėpdami ir nepateikdami muitinės kontrolei, neteisėtai, slėptuvėse – padangose automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje – gabeno labai didelį kiekį – 2800,30 g, narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g, narkotinės medžiagos kanapių dervos, t. y. tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.
J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. numatyta tvarka sulaikytas 2012 m. vasario 3 d. ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog J. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Kaltinamojo J. G. gynėjas Arūnas Koskus skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį.
Teismas, pratęsdamas skundo autoriaus ginamajam griežčiausios kardomosios priemonės-suėmimo terminą, nepagrįstai rėmėsi tik J. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijų griežtumu ir taip nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1S-187/2005 ir 1S-259/2012.
Gynėjas teigia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą apie jo ginamojo galimą bėgimą (slėpimąsi) nuo teismo ar galimo nuosprendžio vykdymo, vengti baudžiamojo persekiojimo ir kokiu nors būdu trukdyti procesui. Vien tai, kad jo ginamasis turi ryšių užsienyje, taip pat negali būti vertinama kaip grėsmė dėl jo pabėgimo. Todėl gynėjas mano, kad suėmimo terminas J. G. pratęsta nesant BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų.
Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl BPK 119 str. numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant vieną ar keletą švelnesnių kardomųjų priemonių. Gynėjo nuomone, teismas, nesvarstydamas klausimo dėl vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo, pažeidė BPK 122 str. 6 ir 7 d. bei 125 str. 2 d. 4 p. reikalavimus. Taip pat skundo autorius mano, kad suėmimas šiame proceso etape yra akivaizdžiai neproporcinga kardomoji priemonė.
Teismo posėdyje kaltinamojo J. G. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. G. gynėjo skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu, ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia tokios žemesnės instancijos teismo išvados.
Ši baudžiamoji byla, kurioje labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu kaltinamas J.G., su kaltinamuoju aktu 2012 m. birželio 28 d. buvo perduota Šiaulių apygardos teismui, kurio 2012 m. liepos 12 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sekantis teismo posėdis numatytas 2012 m. spalio 16 d.
Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas nėra saistomas BPK 127 str. numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.
Kartu aptarta aplinkybė (kad byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui), patvirtina ir tai, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad J. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, kuris įteiktas ir kaltinamajam (5 t. 166 b. l.). Tai reiškia, kad jie (duomenys) žinomi ir J. G. bei jo gynėjui. Tai, kad pastarieji šiuos duomenis vertina skirtingai nei teismas, dar neduoda pagrindo konstatuoti BPK 121 str. 2 d. nuostatų pažeidimą.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su gynėjo skundo argumentu, kad vien tik pats kaltinimas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu dar nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Tačiau pažymėtina, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į BPK 122 str. 2 d. nurodytų ir anksčiau aptartų aplinkybių visumą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, J. G. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5, 6 d.), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę (už veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., iki 15 metų laisvės atėmimo).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. G. iki suėmimo Lietuvoje negyveno ir nedirbo, t. y. jis apie 7-8 metus gyveno Ispanijos Karalystėje. Be to, nors jis yra oficialiai vedęs, tačiau iš aptartos aplinkybės seka, kad jis ilgą laiką negyveno su šeima. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, ilgai gyvendamas užsienyje, turi ten ryšių bei kad Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, paminėtų duomenų visuma patvirtina tai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Kartu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-187/2005 ir 1S-259/2012, šiuo atveju, nėra teismą saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtų bylų, kurias išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.
Gynėjo teiginys dėl galimybės paskirti jo ginamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, šioje proceso stadijoje taip pat negali būti nagrinėjamas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia skundo autoriaus dėmesį į tai, kad aukštesnysis teismas BPK 130 str. nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 139 str.). Tai reiškia, kad minėto įstatymo nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, o prašymą dėl kardomosios priemonės rūšies pakeitimo pareikšti teismui, turinčiam bylą savo žinioje ir ją nagrinėjančiam, bet kuriuo metu turi teisę tiek pats kaltinamasis, tiek jo gynėjas.
Taigi, tenkinti suimto kaltinamojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo J. G. gynėjo Arūno Koskaus skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.