Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2080-271/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Data
2015-07-24
Bylos Nr.
1-2080-271/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2080-271/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00605-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNuosprendisLietuvos Respublikos varduVilnius, 2015 m. liepos 24 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorams V.Sevastjanovui, M.Orlovai,specialistei I.Blinstrubaitei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeG. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. nuo 2012-10-02 iki dabar, būdamas UAB „Dostora“, įmonės kodas 302875516, registruotos Architektų g. 56-101, direktoriumi bei kasininku, 2014-05-15 pasirašęs sutartį Nr. 0325/13 su UAB „Metauta“, kurią atstovavo V. V., dėl remonto darbų atlikimo UAB „Metauta“ patalpose, kurių kaina pagal sutartį 8 750,00 Lt, 2014-05-15 priėmė iš UAB „Metauta“ avansu 3 000 litų, įrašydamas šią sumą savo ranka ties sutarties 3 punktu „sumokėta grynais 3 000 lt“, tyčia neišrašydamas kasos pajamų orderio priimtoms piniginėms lėšoms bei tyčia neįtraukdamas jų į UAB „Dostora“ apskaitą, tokiu būdu pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p.: „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas“ ir tų pačių taisyklių 16 punkto reikalavimus: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ bei Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo IX-574 12 str. 1 dalies nuostatas: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“, to paties įstatymo 16 str. l d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nevedė apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudotos piniginės lėšos 3 000 litų sumai, gautos iš UAB „ Metauta“, t.y. nesant apskaitos dokumentų, nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Dostora“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2014-08-01.

Kaltinamasis G. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto parodė, kad dirbo UAB „Dostora“, buvo ir direktoriumi, ir buhalteriu. Įmonė yra be darbininkų. Pagal 2012 m. spalio 3 d. sutartį bendrovės buhalterinę apskaitą keletą mėnesių tvarkė UAB „Finteka“, po to, taip pat ir 2014 metais, bendrovės „Dostora“ buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats. Jį surado J. V. iš UAB „Metauta“, kalbėjo telefonu, pasakė, kad reikia suremontuoti patalpas. Antrą kartą paprašė dokumentų, todėl jis išsiuntė jam elektroniniu paštu sutartį. Gavo skambutį, kad sąlygos tinka, pasiūlė atvykti į vietą. Susitiko su J. V., jam perdavė sutartį su parašu antrame lape, bendrovės „Dostora“ antspaudu. Pasirašė ją, kad būtų greičiau pradėti darbai. Iš J. V. jis gavo 3000 Lt kaip garantą, J. V. niekur sutartyje nepasirašė, jis gi pasirašė sutartyje kaip įmonės direktorius. J. V. aiškino, kad sutartį turės pasirašyti bendrovės direktorius (V. V.), kuris yra išvykęs į užsienį. Pinigai jam buvo duoti fizinio asmens kaip garantas būsimų darbų, t.y. pinigai duoti fizinio asmens fiziniam asmeniui. Pripažįsta, kad sutarties tekste padarė įrašą apie tai, kad gavo 3000 Lt. Tačiau tai nebuvo pinigai UAB „Metauta“. Dėl to jie nebuvo įtraukti į bendrovės „Dostora“ apskaitą. Vėliau, 2014 m. gegužės 20 d. išsiuntė „Metautai“ sutartį, kurioje buvo pakeista (patikslinta) bendrovės „Dostora“ banko sąskaita, kadangi pirmame sutarties variante buvo nurodyta jo (kaltinamojo) banko sąskaita. Prie sutarties jis pridėjo ir PVM sąskaitą-faktūrą. Bendrovė „Dostora“ ir UAB „Metauta“ bankiniu pavedimu pervedė 6000 Lt, jie buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Pradėjo dirbti, pats atliko dalį darbų, t.y. visus paruošiamuosius darbus, po ko jokių dokumentų iš UAB „Metauta“ negavo. J. V. aiškino, kad darbų jiems nereikia, prašė grąžinti 9000 Lt. Jokių pasirašytų dokumentų: UAB „Metauta“ pasirašytos sutarties, atliktų darbų aktų iš UAB „Metauta“ jis negavo. Nors galėjo pagal sutartį baigti darbus, atsiskaityti. Atsisako parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ketino gautus 3000 Lt įtraukti į bendrovės kasą, kad dėl šios priežasties padarė sutartyje įrašą, kad gavo šiuos pinigus iš UAB „Metauta“, tačiau vėliau „iš pamiršimo“ šiai sumai neišrašė kasos pajamų orderio bei pinigų neįtraukė į apskaitą, kad gauti 3000 Lt buvo panaudoti medžiagoms pirkti bei apmokėjimui už darbą. Pripažįsta kaltu iš dalies dėl dokumentų nesutvarkymų, tačiau mano, kad jo veiksmai dėl vieno neišrašyto čekio neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas J. V. parodė, kad įmonė „Metauta“ užsiima patalpų nuoma. Jis dirba direktoriaus pavaduotoju. Direktorius - V. V., jo tėvas. 2014 metais buvo tokia situacija, kad reikėjo remontuoti patalpas (Jočionių gt. 14, Vilnius). Pagal rekomendacijas jis kreipėsi į G. K., kuris atvyko, apžiūrėjo patalpas. Jie suderėjo dėl darbų, padavė jam avansą medžiagoms pirkti 3000 Lt iš savo pinigų, nes darbus reikėjo greitai pradėti, o direktorius V. V. tuo metu buvo komandiruotėje. Tai nebuvo joks skolinimas, jokių bendrų reikalų su G. K. neturėjo, tai buvo pinigai avansui, kad greičiau būtų pradėta vykdyti sutartis, t.y. atlikti darbai. Bendrovė „Metauta“ yra restruktūrizuojama, grįžus direktoriui tikėjosi sutvarkyti dėl duotų avansu pinigų, sutvarkyti buhalterijoje ir atgauti pinigus iš bendrovės. G. K. davė jo pasirašytą sutartį, įrašė apie 3000 Lt gavimą. Grįžus direktoriui V. V. jis pasirašė sutartį, tačiau paaiškėjo, kad sutartyje nurodyta netinkama bendrovės sąskaita, dėl ko negalima padaryti bankinio pervedimo. Vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje sužinojo, kad sutartyje G. K. nurodė savo asmeninės banko sąskaitos numerį, iš ko jis suprato, kad buvo bandymas sukčiauti. Iš kaltinamojo sužinojo tinkamą numerį, tik tuomet bendrovė „Metauta“ pervedė 6000 Lt. Jis tikėjosi, kad kitą savaitę bus atvežtos medžiagos, prasidės darbai. Tačiau realiai tai neįvyko, praėjo keletas savaičių, tuomet jis pradėjo ieškoti informacijos apie bendrovę („Dostora“). Pamatė, kad kelis klientus jis (kaltinamasis) yra apgavęs. Skambino ir reikalavo iš jo grąžinti pinigus. To neįvyko, darbų (reikėjo keisti plyteles, atlikti skardinimo darbus) realiai atlikta nebuvo, kadangi buvo atvykęs žmogus, vieną ar dvi dienas daužė senas plyteles ir dingo. Skambino G. K. dėl darbo, jis pranešė, kad susižeidė. Toliau remonto darbus atliko jau kita įmonė. Taip įvyko, kad jį bei bendrovę apgavo. Reikėjo kreiptis į policiją. Pinigų nei G. K., nei jo bendrovė negrąžino.

Liudytojas V. V. (restruktūrizuojamos UAB „Metauta“ direktorius) parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jam girdėta iš dokumentų tik jo pavardė. Tuo metu buvo išvykęs, kai grįžo į Lietuvą, sūnus J. (V.), kuris tuo metu tvarkė bendrovės reikalus, padavė jam pasirašyti sutartį dėl remonto darbų atlikimo, kurią šis turėjo grąžinti kaltinamajam. Dėl 3000 Lt gali pasakyti tik tai, kad jeigu sūnus sumokėjo, tai nebuvo jokia asmeninė jo paskola, buvo sumokėtas avansas. Vėliau norėjo per banką pervesti kaltinamojo vadovaujamai bendrovei pinigus, tačiau banke paaiškėjo, kad sutartyje įrašyta banko sąskaita, kuri nepriklauso šiai bendrovei. Liepė J. susisiekti su kaltinamuoju, patikslinti sąskaitą. Patikslinus jos numerį buvo atliktas banko pavedimas. Taigi kaltinamajam buvo sumokėti beveik 10000 Lt, tačiau darbai padaryti nebuvo. Objekte pasirodė vienas ar du piliečiai, padaužė plyteles ir dingo. Dėl šio įvykio kreipėsi su pareiškimu į policiją. Įmonei reikia atgauti pinigus. Kaltinamasis teigia, kad negavo pasirašytos sutarties, kitų dokumentų, tačiau kaip tai buvo galima padaryti, jeigu jis darbų nepadarė, dingo.

Liudytoja M. V. P. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, tarp jų ir įtariamojo G. K. apklausą. Jis savo valia davė parodymus, sutiko baigti tyrimo procesą galimybe kreiptis į teismą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Parodymų fiksavimo protokole jų tikrumą jis patvirtino savo parašais.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo 2014-10-13 protokolo matyti, kad G. K. buvo reikalaujama pateikti verslo liudijimą (individualios veiklos pažymėjimą) atlikti remonto darbus ar kitus darbus, susijusius su statyba, išduotą VMI laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10-01. G. K. į tai atsakė, kad tokio pažymėjimo neturėjo, jo neišsiiminėjo, nes dirbo UAB „Dostora“, kuri atlieka remonto darbus. 3 000 Lt buvo duoti jam, kaip garantas, kad jis pradės atlikti darbus UAB „Metauta“, nes minėta įmonė iš karto nepasirašė nei sutarties, nei kitų dokumentų, žadėjo pasirašyti vėliau, o kai pasirašys, jis turės šiuos 3 000 Lt grąžinti, todėl apie šių pinigų gavimą ir nesurašė jokio įmonės dokumento (t. 2, b.l. 69-70).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-16, 2015-02-24 raštuose nurodyta, kad G. K. nebuvo ir nėra įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ir nėra bei nebuvo įsigijęs verslo liudijimo. Minėtas asmuo nuo 2001-12-06 yra bankrutavusios G. K. įmonės (į. k. 171657063), kurios veiklos yra konsultacinė verslo ir valdymo veikla, teisinė veikla, tyrimo ir apsaugos veikla, savininkas; nuo 2012-09-29 UAB „Dostora“ (į. k. 302875516, pagrindinė veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) vadovas ir akcininkas. G. K. Metinės pajamų deklaracijos už 2013 m. neteikė, Metinės pajamų deklaracijos už 2014 m. pateikimo terminas - 2015-05-01 (t. 2, b.l. 72). Juridinis asmuo UAB „Dostora“ išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojų registro, prekių tiekimui (paslaugų teikimui), kaip tai reglamentuoja LR PVM įstatymas, įforminti privalo naudoti sąskaitas-faktūras (t. 2, b.l. 76).

Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-05-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/56 nurodoma, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Dostora“ finansinių ataskaitų už 2012-2014 m. Juridinių asmenų registrui nepateikė. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. DC-575 (2008-06-26 Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 27 straipsnio nuostatą, „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“. Pagal tyrimui pateiktus AB „Dostora“ kasos knygą ir dokumentus bei banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad AB „Dostora“ 2014-05-01 dienai kasoje turėjo 9799,70 Lt piniginių lėšų, o DNB banko atsiskaitomoje sąskaitoje piniginių lėšų neturėjo (likutis 0,00 Lt). Kadangi tyrimui buvo pateikta sudaryta ir pasirašyta sutartis tarp juridinių asmenų UAB „Dostora“ ir UAB „Metauta“, perduoti gryni pinigai 3000,00 Lt UAB „Dostora“ direktoriui G. K., kaip materialiai atskaitingam asmeniui, turėjo būti užpajamuoti bendrovės kasoje. Taip UAB „Dostora“ pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 p. reikalavimus: „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas“ ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr JX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Atliekant UAB „Metauta“ priešpriešinį patikrinimą buvo nustatyta, kad 3000,00 Lt nebuvo įrašyti į UAB „Metauta“ apskaitą, o 3 000 Lt sumokėjimas nustatytas pagal įrašą, padarytą 2014 m. gegužės mėn. 15 d. paslaugų tiekimo sutartyje Nr.0325/13, sudarytoje tarp UAB „Dostora“ ir UAB „Metauta“. Sutartį UAB „Metauta“ vardu sudarė direktorius V. V.. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. numatyta, kad „Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį“. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Tyrimui pateikti UAB „Metauta“ dokumentai ir registrai, kuriuose įrašytas 6000,00 Lt sumokėtas avansas UAB „Dostora“ (2014-05-21 pervestas į UAB „Dostora“ atsiskaitomąją sąskaitą LT66 4010 0424 0394 3501). Tyrimui taip pat buvo pateiktas UAB „Metauta“ mokėjimo nurodymas Nr. 1, kuriuo bendrovė 2014-05-21 pervedė 6000,00 Lt į UAB „Dostora“ atsiskaitomąją sąskaitą LT66 4010 0424 0394 3501, mokėjimo paskirtyje nurodyta „ūkinei-komercinei veiklai“. UAB „Dostora“ iš UAB „Metauta“ gauti 6000,00 Lt buvo panaudoti:

2014-05-21 pervedimas į sąskaitą LT484010042403964195 - 182,03 Lt;2014-05-22 mokėjimas vykdant debeto pavedimą (antstolis S. M.) - 4375,64 Lt;2014-05-22 pervedimas į sąskaitą LT484010042403964195 - 1400,00 Lt.

Iš viso panaudota 5957,67 Lt, iš jų 1582,03 Lt pervesta į bendrovės kortelės sąskaitą LT484010042403964195. Tyrimui pateiktas UAB „Dostora“ sudarytas 2014-10-01 „darbų perdavimo-priėmimo aktas“, priedas prie 2014-05-15 sutarties Nr.0325/13, kuriame nurodyta, kad UAB „Dostora“, atstovaujama direktoriaus G. K., remiantis sudaryta sutartimi, sudarė šį darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį kaip „Vykdytojas“ pasirašė direktorius G. K., šalia pavardės parašas. Aktas patvirtintas bendrovės antspaudu. Tačiau „Užsakovas“ šio akto neužpildė ir nepasirašė. Paslaugų tiekimo sutarties Nr.0325/13, sudarytos tarp UAB „Dostora“ ir UAB „Metauta“, 2.3 punkte nurodyta, kad „Likusią sumą Užsakovas įsipareigoja sumokėti iki: priėmus darbus pagal darbų perdavimo - priėmimo aktą“. Tačiau abiejų šalių parašais patvirtintas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas tyrimui nebuvo nepateiktas. Dėl tyrimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Dostora“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2014-08-01 d. (t.2 b.l.135-140).

Teisiamajame posėdyje, aiškindama savo išvadą, specialistė I. B. parodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, pasirašyta šalių, ranka sutartis pakoreguota, nes įrašyta buvo, kad gauti 3 tūkst. litų. Tai nėra sutartis tarp fizinių asmenų. Padarant priešpriešinį patikrinimą UAB „Metauta“ taip pat nustatyta, kad neįtraukti į apskaitą 3 tūkst. litų. UAB „Dostora“ vadovas aiškino, kad tai pinigai medžiagoms pirkti. Dar 6000 Lt UAB „Dostora“ pagal sutartį buvo pervesti banko pavedimu. Minėta suma buvo apskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skirtina bausmė. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014,2K-7-176-303/2015).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 14d. kasacinėje nutartyje Nr.2K-7-176-303/2015 pabrėžė, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės: Mokesčių administravimo įstatymo,Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴, 51¹², 51²⁴, 172¹, 172³, 172⁹, 172¹⁰, 172¹⁶, 173¹, 173¹¹, 188⁶ straipsniai. Kita vertus, sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str.1d.

Kaltinamasis G. K. pripažino, kad pats tvarkė bendrovės buhalterinę apkaitą. Teisme jis pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio eigoje nurodė, kad pasirašė sutartį vadovaujamos bendrovės „Dostora“ ir bendrovės „Metauta“ dėl remonto (statybos apdailos) darbų atlikimo, įrašė sutartyje (ties 3 punktu), kad yra sumokėti 3000 Lt, tačiau pinigai jam buvo duoti fizinio asmens (J. V.) kaip garantas būsimų darbų ir duoti ne bendrovei, tačiau jam - fiziniam asmeniui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo eigoje jis parodė, kad ketino gautus 3000 Lt įtraukti į bendrovės kasą, kad dėl šios priežasties padarė sutartyje su UAB „Metauta“ įrašą, kad gavo šiuos pinigus, kad vėliau „iš pamiršimo“ šiai sumai neišrašė kasos pajamų orderio bei neįtraukė į apskaitą, kad gauti 3000 Lt buvo panaudoti medžiagoms pirkti bei apmokėjimui už darbą (t.2 b.l.1-3, 8-9). Taigi, jis šių pinigų gavimą priskyrė sudarytos paslaugų sutarties tarp jo vadovaujamos bendrovės ir kitos bendrovės vykdymui, kaip avansinį mokėjimą vykdant šią sutartį. Aiškino, kad neišrašė kasos pajamų orderio ir neįtraukė pinigų į apskaitą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad tokių parodymų nedavė, kad juos surašė tyrėja, tačiau apklausta tyrėja M.V. P. paneigė tokius kaltinimo aiškinimus ir teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais. Atsižvelgtina į tai, kad parodymai jo detalizuoti, jis detaliai aprašo įvykius, patvirtina ar neigia tam tikras aplinkybes, daro išvadas. 2014-09-29 apklausos metu G. K. nurodo, kad buvo objekte Jočionių g.17, Vilniuje, darė medžiagų ir darbų vertės paskaičiavimus, gavo grynaisiais kaip avansą už darbus 3000 Lt (t.2, b.l.1-3). 2015-05-25 apklausos metu jis pakartojo parodymus, aiškindamas, kad 3000 Lt išleido medžiagoms, apmokėjimui už darbą (t.2, b.l.8-9). Taigi, darytina išvada, kad G. K. gautų 3000 Lt į buhalterinę apskaitą ir atitinkamą suvestinį registrą neįtraukė tyčia, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014-05-01 iki 2014-08-01.

Iš kaltinimo G. K. teismas šalina tai, kad jis buvo kaltinamas dar tuo, kad „pažeisdamas nurodytus teisės aktus (LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, LR Vyriausybės 2002-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“), atlikus dalį darbų nepasirašė su UAB „Metauta“ darbų atlikimo aktų, skolos suderinimo aktų“. Nustatyta, kad UAB „Dostora“ atliko dalį darbų (jie byloje nėra konkretizuojami, išskyrus tai, kad tai buvo darbai dėl senų plytelių šalinimo). Kaip nurodyta specialisto išvadoje, kaltinamasis G. K. sudarė šių darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį kaip „Vykdytojas“ pasirašė direktorius G. K., šalia pavardės yra parašas, aktas patvirtintas bendrovės antspaudu. Užsakovas šio akto neužpildė ir nepasirašė. Taigi, tai yra dviejų bendrovių aktas, G. K. iš savo pusės atliko visus jam privalomus veiksmus ir negali būti kaltinamas, tuo labiau tokie veiksmai savaime neturi apgaulingos apskaitos požymių.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį

taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą sprendžiant, ar kaltininko veika yra mažareikšmė, esminę reikšmę turi ne nukentėjusiojo veiksmų (net ir neteisėtų) pobūdis, jų sukelti padariniai, bet kaltininko veika, šios veikos padarymo būdas, jos padariniai ir, svarbiausia, kėsinimosi objekto vertybė.

Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-154/2013).

Nustatyta, kad kaltinamasis neįtraukė bendrovės gautų 3000 Lt grynųjų pinigų į apskaitą, nevedė suvestinių registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos rezultatų už 3 mėnesius. Bendrovės darbų apimtys yra mažos, kaltinamasis dirba bendrovėje vienas, vadovauja ir pats tvarko buhalterinę apskaitą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos informavo, kad PVM deklaracijoje už 2013 m. sausio-gegužės mėn. bendrovė „Dostora“ prekių tiekimo ir paslaugų bei įsigijimo nedeklaravo, t.y. pateikė „nulines“ deklaracijas (t.2 b.l.74), metinė pajamų deklaracija už 2014 metus dar buvo nepateikta, nes jos pateikimo terminas 2015-05-01 (t.2 b.l.72). Teismas atsižvelgia į tai, kad, paruošęs ir pasirašęs paslaugų sutartį tarp UAB „Dostora“ ir UAB „Metauta“, kaltinamasis nurodė, jog turi būti mokamas 6000 Lt avansas, sutartyje buvo nurodyta sąskaita banke. Tokiu būdu, kaltinamasis numatė, kad avansas bus mokamas pavedimu. Tuo tarpu kitą bendrovę atstovaujantis J. V., norėdamas paskubinti darbų pradžią, sumokėjo kaltinamajam grynaisiais 3000 Lt. Apie tai kaltinamasis nurodė sutarties tekste. Taigi, grynųjų mokėjimo iniciatoriumi buvo ne kaltinamasis. Jam sumokėtų 3000 Lt grynųjų G. K. į apskaitą neįtraukė, vėliau gautus pavedimu 6000 Lt apkaitė. Šiuo metu jo vadovaujama bendrovė realiai nedirba. Pažymėtina, kad mokant 3000 Lt grynųjų pinigų UAB „Metauta“ vardu pastarosios bendrovės atstovas, direktoriaus pavaduotojas J. V. taip pat kasos išlaidų orderio neišrašė. Bendrovės „Metauta“ apskaitoje, kaip nurodo specialistė išvadoje, 3000 Lt neįrašyti (t.2 b.l.139).

Atsižvelgiant į padarytos veikos ypatumus, padarinius, neapskaitytos pinigų sumos dydį (3000 Lt), laikotarpį, už kurį negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 mėnesiai) teismas, vertindamas G. K. padarytus veiksmus pagal jų pasireiškimą, pasekmes, daro išvadą, kad jie nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už įvykdytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Taikytinos Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuostatos dėl atleidimo nuo bausmės dėl mažareikšmiškumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302 str.str., 303 str.4d., 307-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., dėl įvykdytos veikos mažareikšmiškumo remiantis LR BK 37 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski