- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-348-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00674-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- D. B., A. S.
- Ieškovas
- A. M., E. M.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių D. B. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30-829/2023 pagal ieškovių A. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovėms A. S. ir D. B., trečiajam asmeniui notarei R. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės A. M. ir E. M. patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. atnaujinti ieškovėms terminą palikimui, atsiradusiam po prosenelės A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priimti;
1.2. pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2010 m. sausio 15 d. A. S. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RP-193;
1.3. pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2010 m. sausio 15 d. D. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RP-195;
1.4. atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį ir teismui manant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti.
2. Ieškovių atstovas advokatas M. S. pateikė pakartotinį prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022. Nurodė, kad pagal ieškovių prašymą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-160-443/2022 dėl civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 proceso atnaujinimo. 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 procesą, E. M. ir A. M. į bylą įtraukė suinteresuotais asmenimis ir nustatė joms 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti, paskyrė teismo posėdį. Tai reiškia, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 neabejotinai bus peržiūrėtas.
3. Civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 nustatinėjama aplinkybė, ar terminas J. P. priimti palikimą atsiradusį po A. P. mirties buvo atnaujintas teisėtai, yra esminė ir sprendžiant civilinę bylą Nr. e2-124-829/2022. Abejose bylose pareikšti materialūs teisiniai reikalavimai yra grindžiami tais pačiais, įstatyme įtvirtintais pagrindais, t. y. 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 573 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 573 straipsnio 3 dalimi, 573 straipsnio 4 dalimi; CK 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5.11 straipsnio 2 dalimi, CK 5.12 straipsniu. Nurodytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, kad tarp civilinių bylų Nr. 2-196-523/2008 ir Nr. A2-160-443/2022 bei civilinės bylos Nr. e2-124-829/2022 yra tiesioginis prejudicinis ryšys.
Atsiliepimas
4. Atsakovių atstovas nurodė, kad prašymas sustabdyti civilinė bylos nagrinėjimą prašomu pagrindu turėtų būti atmestas net ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi prašymą sustabdyti civilinę bylą tenkino iš dalies, CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu sustabdė civilinę bylą iki bus išspręsta civilinė byla Nr. A2-160-443/2022 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.
6. Teismas konstatavo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 J. P. buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos A. P. mirties, šio sprendimo pagrindu 2008 m. kovo 4 d. J. P. vienintelis priėmė palikimą kaip pirmosios eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovės negali būti laikomos įgijusios įpėdinio statusą. Įpėdinių pagal įstatymą statusą pagal reiškiamo reikalavimo pobūdį ir jo teisinį pagrindą ieškovės įgis / įgytų tik atmetus J. P. pareiškimą civilinėje byloje 2-196-523/2008.
7. Nors atnaujintoje civilinėje byloje 2-196-523/2008 ir šioje byloje yra sprendžiami ginčai tarp skirtingos eilės įpėdinių teisių į paveldimą turtą, tačiau atnaujintoje byloje dalyvaujančiais asmenims buvo įtrauktos A. P. vaikaitės (ieškovės nagrinėjamoje byloje), jos ginčija J. P. teisę paveldėti pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad procesas atnaujinamas tik teismui konstatavus, kad pareiškėjo (ieškovių) nurodytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas aplinkybės yra svarbios ir įtikinamos, kad dėl jų byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti, o priėmus naują sprendimą ankstesnis teismo sprendimas netektų teisinės galios, į tai, kad formalus šios civilinės bylos išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas, kol neišnagrinėta ankstesnė civilinė, kurioje bus aiškinamasi, ar pagrįstai pirmesnės eilės įpėdiniui buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po A. P. mirties, nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas šioje ginčytinoje situacijoje, todėl manytina, jog egzistuoja faktultatyvus nagrinėjamos bylos stabdymo pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovės A. S. ir D. B. (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir ieškovių A. M. ir E. M. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, jog tuo pačiu (šios bylos sustabdymo) klausimu šioje byloje jau yra priimta ne viena to paties teismo nutartis. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria nutarta sustabdyti šią civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalis 3 punkto pagrindu, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi panaikinta. Skundžiama nutartimi byla vėl buvo sustabdyta, tačiau CPK 164 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu. Tačiau tai niekaip nekeičia ginčo situacijos vertinimo.
4.2. Nepaisant nutartyje nurodyto kito teisinio pagrindo, ši civilinė byla buvo sustabdyta lygiai tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl tos pačios priežasties, kaip ir anksčiau, t. y. dėl tame pačiame teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos Nr. A2-160-443/2022.
4.3. Teisiškai reikšmingi faktai, kad ši bei kita civilinė byla Nr. A2-160-443/2022 tarpusavyje nėra susijusios, kad byloje dėl proceso atnaujinimo nustatytos aplinkybės neturės jokios reikšmės šiai bylai ir kad dėl to nėra pagrindo jos stabdyti, yra nustatyti įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje, kuria panaikinta tuo pačiu klausimu priimta pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis.
4.4. Tarp aptariamų civilinių bylų egzistuoja priešingas ryšys nei nutartyje nurodė teismas. Pats teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pripažino, kad sprendžiant ieškovių pareikštą prašymą dėl šios bylos sustabdymo, yra aktualios ne tik civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančios proceso teisės normos, bet ir paveldėjimo procesą reglamentuojančios CK teisės normos.
4.5. Ieškovės, kaip A. P. proanūkės, yra neginčijamai praleidusios įstatyme nustatytą A. P. palikimo priėmimo terminą maždaug 21 metus, jų teisė paveldėti šį palikimą ar kurią nors jo dalį visų pirma priklauso nuo to, ar bus patenkintas jų šioje civilinėje byloje pareikštas prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jei šis ieškovių prašymas būtų atmestas, ieškovės būtų negrįžtamai praradusios net mažiausios dalies A. P. palikimo paveldėjimo teisę su visomis iš to išplaukiančiomis kitomis teisinėmis pasekmėmis, tokiu atveju civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022 jos net neturėtų, ir nepatenkinus aptariamo prašymo – iki šiol vis dar neturi, reikalavimo teisės ir teisinio suinteresuotumo reikalauti proceso civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 atnaujinimo bei civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 priimto procesinio sprendimo panaikinimo. Civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 dar 2008 m. priimtas procesinis sprendimas, atnaujinantis pirmosios eilės įpėdiniui J. P. terminą palikimui priimti, nebegalėtų turėti absoliučiai jokios įtakos ieškovių teisėms ir/ar pareigoms. Tik išnagrinėjus šią civilinę bylą bei joje ieškovių pareikštą reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taps aišku, ar ieškovės apskritai turi teisę reikšti reikalavimus kitoje civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022, pretenduoti į A. P. palikimo ar jo dalies paveldėjimą bei ginčyti kitų asmenų teises, įgytas šiame paveldėjimo procese. Tai pagrindžia, kad ryšys tarp šios civilinės bylos bei kitos civilinės bylos Nr. A2-160-443/2022 yra priešingas nei nutartyje nurodė teismas, pirmiausia turi būti nagrinėjama būtent ši nutartimi sustabdyta civilinė byla Nr. e2-124-829/2022.
Atsiliepimas
9. Ieškovės A. M. ir E. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovių atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 procesą ir teismui civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022 atsisakius J. P. atnaujinti terminą po A. P. mirties atsiradusiam palikimui priimti, jokio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimų Nr. RP- 193 ir Nr. RP-195 nuginčijimo net ir nekiltų, nes ginčijamais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais atsakovės paveldėjo ne J. P., bet jo motinai, t. y. ieškovių prosenelei A. P. priklausiusį turtą. Savo ruožtu tai reiškia, kad civilinės bylos Nr. e2-124-829/2022 nagrinėjimas kol neišnagrinėta civilinė, kurioje bus aiškinamasi, ar pagrįstai pirmesnės eilės įpėdiniui buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po A. P. mirties, nėra suderinamas su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu imperatyvu priimti teisingą teismo sprendimą. Teismo sprendimas bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu yra visiškai logiškas ir suprantamas bei pagrįstas pamatiniais teisės principais.
5.2. Tai, kad 2021 m. gruodžio 14 nutartis sustabdyti civilinę bylą buvo panaikinta jokiu būdu nereiškia, kad vėliau negalėjo atsirasti kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į kurias bylą buvo būtina sustabdyti kitu teisiniu pagrindu.
5.3. 2022 m. lapkričio 16 d. prašyme sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-124-829/2022 buvo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022 Marijampolės apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 procesą. Ši aplinkybė yra neabejotinai reikšminga, yra akivaizdu, kad ji neegzistavo nei 2021 m. gruodžio 14 d. bylą nagrinėjusiam teismui nusprendus ją sustabdyti, nei 2022 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismui panaikinant šį procesinį sprendimą. Skundo teiginys, jog nagrinėjama byla buvo sustabdyta tuo pačiu faktiniu pagrindu formaliai nurodant kitokį teisinį pagrindą yra tiesiog neteisingas.
5.4. Tiek pirminiame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad šioje byloje ginčijami paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. RP-193 ir RP-195 buvo išduoti ne J. P., bet A. P. turėtam turtui. Šiuo metu į bylą pateikti įrodymai leidžia kategoriškai teigti, kad jokio kito turto, išskyrus A. P. priklausiusį turtą, apeliantės, kaip J. P. įpėdinės, nepaveldėjo. Teikiant pirminį ieškinį ieškovėms buvo žinoma tik aplinkybė, kad jų prosenelei priklausiusį turtą paveldėjo asmenys, kurie paveldint pagal įstatymą to negalėjo padaryti. Jokios kitos šiuo metu žinomos aplinkybės joms nebuvo žinomos.
5.5. Pateikiant pirminį ieškinį aplinkybės, kad 2008 m. vasario 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 patenkino J. P. prašymą ir tai leido apeliantėms paveldėti A. P. turtą, ieškovės nežinojo. Ieškovės buvo įsitikinusios, kad jų prosenelės turtą paveldėjo jų tėvas A. M., kurio buvimo vieta nebuvo žinoma ir kuris buvo paskelbtas mirusiu tik (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-164-523/2022. Apeliančių reikalavimas, kad pirmiausiai būtų išspręstas klausimas dėl ieškovių prašymo joms atnaujinti terminą A. P. palikimui priimti ir tik paskui būtų sprendžiamas klausimas, ar terminas priimti palikimą J. P. buvo atnaujintas pagrįstai, yra tiesiog nesąžiningas. Ieškovių įsitikinimu skundu siekiama teismą priversti pasisakyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų Nr. RP-193 ir RP-195 nuginčijimo klausimu kol dar nėra iki galo išspręstas J. P. veiksmų paveldint A. P. turtą teisinio įvertinimo klausimas. Teismui atsisakius J. P. atnaujinti terminą po A. P. mirties atsiradusiam palikimui priimti, jokio ginčo dėl minimų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo net ir nekiltų, nes ginčijamais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais apeliantės paveldėjo ne J. P., bet jo motinai A. P. priklausiusį turtą. Toks skundo autoriaus požiūris yra niekaip nesuderinamas su visuotinai pripažįstamu ir teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galiojančiu bendruoju principu, kad iš ne teisės teisė neatsiranda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliantės ginčija 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria sustabdyta Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-30-829/2023 nutartis iki bus išspręsta civilinė byla Nr. A2-34-443/2023 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.
12. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą (privalomasis bylos sustabdymas), o CPK 164 straipsnyje nustatyti alternatyvūs civilinių bylų sustabdymo pagrindai.
13. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163–167 straipsniai). Civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias kliūtis, dėl kurių teismas negali išnagrinėti bylos.
14. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas šioje ginčytinoje situacijoje, mano, jog egzistuoja faktultatyvus nagrinėjamos bylos stabdymo pagrindas. Apeliantės atskiruoju skundu teigia, kad Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-34-443/2023 sustabdyta nepagrįstai.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovių prosenelė A. P., mirusi (duomenys neskelbtini) turėjo du vaikus – dukrą G. M. (Pečiulytę) ir sūnų J. P.. Ieškovių senelė G. M., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus – ieškovių tėvą A. M., kuris nuo 2007 m. yra dingęs be žinios, ir V. M., kuris yra miręs. Palikėja A. P. testamento nebuvo sudariusi. Jos mirties dieną ieškovės buvo nepilnametės – E. M. buvo 10 metų, A. M. – 8 metai. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, vienam iš palikėjos vaikų – J. P. atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po jo motinos A. P. mirties. Ieškovės į minėtos bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtrauktos. Minėto teismo sprendimo pagrindu po A. P. mirties palikimą 2008 m. kovo 4 d. priėmė jos sūnus J. P., tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, kadangi (duomenys neskelbtini) jis mirė. Paveldėjimo teisės liudijimai 2010 m. sausio 15 d. išduoti J. P. teisių perėmėjoms – apeliantėms A. S. ir D. B., kurios yra palikėjo J. P. pusseserės. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-164-523/2022 ieškovių tėvas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskelbtas mirusiu. A. M. mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena ((duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 (užvesta civilinė byla Nr. A2-5515-876/2021, dabartinis bylos Nr. A2-34-443/2023) ir įtraukti jas į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-34-443/2023 buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 pagal J. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, į bylą suinteresuotais asmenimis įtrauktos E. M. ir A. M..
16. Bylos stabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
18. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai. Ieškovės yra palikėjos A. P. trečios eilės įpėdinės, prašo atnaujinti joms terminą palikimui priimti. Tenkinus šį ieškovių reikalavimą, ieškovės, kaip trečios eilės įpėdinės, įgis ir galės realizuoti subjektinę teisę priimti jų prosenelės palikimą. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
19. Šiuo atveju, susiklostė situacija, kai teisę paveldėti palikimą siekia realizuoti paskesnės eilės įpėdiniai tuo metu, kai pirmesnės eilės įpėdiniams jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, be to, paskesnės eilės įpėdinės kvestionuoja pirmesnės eilės įpėdinių paveldėjimo teisę. Iš esmės dviejose skirtingose bylose yra kvestionuojama skirtingų eilių įpėdinių teisė paveldėti vienos palikėjos A. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą. Ieškovių ir apeliančių teisė paveldėti tos pačios palikėjos palikimą yra lygiavertė, viena kitos nepaneigia ir nepaikina. Iš esmės reikalavimas ieškovėms atnaujinti terminą palikimui priimti gali būti išnagrinėtas ir nesustabdžius civilinės bylos iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-34-443/2023, kadangi ginčas yra kilęs dėl savarankiškų subjektinių teisių į konkretų turtą įgyvendinimo.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo diskrecijos teisė stabdyti bylą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; kt.).
21. Pirmosios instancijos teismas būtinybę sustabdyti civilinę bylą iš esmės argumentavo, tuo, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas šioje ginčytinoje situacijoje. Tačiau šis argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas civilinę bylą sustabdyti visų joje pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Minėta, ieškovių ir apeliančių teisė paveldėti tos pačios palikėjos palikimą yra lygiavertė, kiekvienos jų pagrįstumas gali būti savarankiškas nagrinėjimo dalykas. Todėl toks bylos sustabdymas prieštarauja civilinio proceso koncentruotumo principui, kasacinio teismo praktikai.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą prieš tai nevertinęs civilinių bylų sujungimo galimybės. Siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, byloje keltinas šių dviejų bylų sujungimo klausimas. Tačiau tokia iniciatyva priklauso pačioms bylos šalims, o ne apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam skundą dėl vienos iš bylų sustabdymo. Nenustačius pagrindų sujungti civilinėse bylose nagrinėjamus reikalavimus visa apimtimi arba iš dalies, būtų pagrindas spręsti dėl civilinių bylų sustabdymo. Išaiškintina, kad šalys su atitinkamu prašymu gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kurio žinioje yra šios bylos (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
23. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje Nr. A2-34-443/2023 nenustatytas tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl šioje procesinėje situacijoje nėra teisinio pagrindo šią nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti visa apimtimi, neišsprendus civilinių bylų sujungimo klausimo. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo pagrindus, todėl skundžiama 2022 m. lapkričio 29 d. teismo nutartis panaikinama ir civilinių bylų sustabdymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos sustabdymo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.