Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-180-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
2A-180-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
Kauno, Kauno miesto, Kauno miesto savivaldybei
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
Civilinė byla Nr. 2A-180-485/2011;
Pirmos instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis;
procesinio sprendimo kategorijos:27.3.1.2; 44.5.2.1; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovo M. M. atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldyės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1665-773/2010 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo 3 850 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 28 d. apie 19.20 val. 9-ojo forto gatvėje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovui važiuojant 9-ojo forto gatvės dešiniąja eismo juosta link Kuršių gatvės, pravažiavus Maironiškių sankryžą ir prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, jis įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią, vandeniu apsemtą ir įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Dėl eismo įvykio ieškovo automobiliui buvo padaryta žala, t.y. nepataisomai sugadintos dvi dešinės pusės padangos, galinės pakabos pagalvė ir priekinė dešinės pusės svirtis bei apgadinti ratlankiai. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nubraižė eismo įvykio schemą ir surašė tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį, o 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi nenustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl eismo įvykio ieškovui buvo padaryta 3 850 Lt turtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 53-58) ieškinį tenkino visiškai, priteisė valstybei iš atsakovo 17,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, jog ieškovo nuostoliai atlygintini CK 6.263 str. 1, 3 d., 6.251 str. 1 d., 6.266 str., CK 6.270 str. 1 d., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., 6.251 str. 1 d. pagrindu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad policijos pareigūnai netyrė paties vairuotojo M. M. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, byloje nėra duomenų, kad ieškovas laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir kad ieškovas, laikydamasis Kelių eismo taisyklių, galėjo duobės išvengti, kadangi atsakovė tam pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismas rėmėsi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Teismas atsižvelgė į objektyvias aplinkybes, kad duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo net 1,5 metro pločio ir 2,2 metro ilgio, užėmė pusę ploto važiuojamos viena kryptimi kelio dalies, todėl vairuotojui išvengti tokios duobės galima tik esant tam palankių sąlygų sutapčiai: visiškai laisvam keliui ir geram matomumui, kurių nustatytomis aplinkybėmis nebuvo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jokia Lietuvos Respublikoje galiojanti teisės norma nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad duobės (ar įgriuvos) keliuose niekada neatsiras, nes įstatyminės teisės normos aiškiai nustato savivaldybei generalinę pareigą prižiūrėti, taisyti ir užtikrinti saugaus eismo sąlygas joms priskirtose gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo argumentą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį (dėl nenugalimos jėgos) vertino kaip siekį nepagrįstai išvengti civilinės atsakomybės. Teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, rėmėsi ieškovo pateiktu 2009 m. spalio 15 d. defektavimo aktu, kuriame konstatuoti rasti automobilio defektai, įrodymais apie ieškovo patirtus nuostolius – UAB „Autokompanija“ 2009 m. spalio 26 d. PVM sąskaitomis – faktūromis, kad už visų defektų pataisymą ieškovas sumokėjo 3 850 Lt. Nors atsakovas ginčijo, jog ne visi ieškovo nurodyti defektai buvo padaryti būtent eismo įvykio metu, tačiau teismas laikė, jog aplinkybė, kad kai kurie defektai nenurodyti Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime ir paaiškinimuose, nėra pagrindas pripažinti, kad jie atsirado ne kaip analizuojamo autoįvykio pasekmė. Teismas atsižvelgė į tai, kad automobilio dešinės pusės svirties ir galinės dešinės pusės pagalvės sugadinimai buvo nustatyti tik nutralavus automobilį į autoservisą, šie sugadinimai nėra matomi išoriškai apžiūrėjus automobilį, todėl jie nėra nurodyti minėtame 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime ir tos pačios dienos ieškovo ir patrulio paaiškinimuose. Teismas pažymėjo, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga iš atsakovo ieškovui priteisti visą ieškovo faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo sumą įvertinus ir atsakovo atsakomybės prigimtį, t.y. tai, kad atsakovui deliktinė civilinė atsakomybė kyla kaip viešajam teisės subjektui, įstatyminiam gatvės (kelio) savininkui, netinkamai vykdančiam įstatyminę pareigą ją prižiūrėti.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 70-75) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. teismas pasisakė ne dėl visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 185 str. bei 270 str. 4 d. 3 p. Ieškovo pateiktuose dokumentuose pateikiami su automobilio apgadinimais susiję duomenys yra prieštaraujantys vieni kitiems. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 09 28 nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vyr. patrulio V. V. 2009 09 28 tarnybiniame pranešime bei M. M. 2009 09 28 Paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, kad buvo apgadinta tik automobilio dešinės pusės abu ratlankiai ir abi padangos. Tuo tarpu 2009 10 15 UAB „Autokompanija“ defektiniame akte nurodyta, be jau aukščiau nurodytų apgadinimų papildomai nustatyta, kad sulenkta priekinė dešinės pusės svirtis, sugadinta galinė dešinės pusės pagalvė. Šie apgadinimai buvo nustatyti po daugiau nei dviejų savaičių nuo policijos užfiksuoto galimai įvykusio eismo įvykio, todėl laikytina, jog papildomai nustatyti apgadinimai kilo ne dėl ieškovo nurodyto eismo įvykio. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009 09 28 nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu faktinę aplinkybę, kad automobilis buvo apgadintas ieškovo nurodytoje vietoje. Atsakovo atstovai nebuvo pakviesti į autoįvykio vietą bei į automobilio apžiūrą. Todėl ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir atsakovo teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui, įvertinus tai, kad žala tariamai buvo padaryta 2009 09 28, o Kauno miesto savivaldybė apie šį įvykį sužinojo tik 2009 12 17, gavus iš teismo ieškovo ieškinį. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad net jei ieškovo nurodytoje eismo įvykio vietoje ir atsirado važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumų, tai vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostata, jų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai ir to pasėkoje atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į argumentą, kad duobės, įgriuvos, nelygumai gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga - dėl išplauto grunto po asfalto danga, atsiradusios smegduobės ir pan., t. y. dėl nei savivaldybės, nei jokio kito juridinio ar fizinio asmens įmanomos sukontroliuoti, numatyti ir išvengti aplinkybės. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad dėl ginčo duobės Kauno miesto savivaldybėje daugiau nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo, taip pat ir nusiskundimų iš Kauno miesto gyventojų. Jų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai ir to pasėkoje Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės;

2. teismas neatsižvelgė į CK 6.253 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, numatančią, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmenys nuo civilinės atsakomybės gali būti atleidžiami, dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir konstatavo, kad byloje visiškai nepateikta jokių ieškovo M. M. kaltės dėl eismo įvykio įrodymų. Tačiau byloje nėra pateikta informacija, kad vairuotojas M. M. įvykio metu laikėsi Kelių eismo taisyklių nuostatų. Todėl darytina išvada, kad vairuotojas, laikydamasis minėtų Kelių eismo taisyklių, privalėjo duobės išvengti. Teismas nevertino atsakovo argumentų, jog policijos pareigūnai netyrė paties vairuotojo M. M. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Šią aplinkybę įrodo tai, kad nei Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009 09 28 nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nei jokiame kitame pateiktame dokumente nepateikta informacija apie automobilio stabdymą, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas ir pan. Taigi darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos, o konstatuojant, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, buvo remtasi išimtinai tik vairuotojo M. M. pateiktais paaiškinimais. Teismo išvada, kad vairuotojui išvengti tokios duobės galima tik esant tam palankų sąlygų sutapčiai: visiškai laisvam keliui ir geram matomumui, kurių nustatytomis aplinkybėmis nebuvo - yra nepagrįsta. Atsargus, atidus vairuotojas, laikydamasis kelių eismo taisyklių ir pasirinkęs saugų greitį, atsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, privalėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, todėl, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybei civilinė atsakomybė šiuo atveju neturėtų būti taikoma;

3. nustatant žalos dydį teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Teismų praktikos, taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje (2000 08 18 LAT teisėjų senato nutarimas Nr. A2-13) yra išaiškinta, jog remontui panaudotų atsarginių dalių vertė mažinama pagal jų amortizacijos laipsnį. Atsižvelgti į automobilio nuvertėjimą dėl eksploatavimo būtina, nes žalos atlyginimu siekiama sugadinto turto vertę atkurti iki tos, kuri buvo prieš teisės pažeidimą. Todėl ieškovui galėtų būti atlyginama ne visa naujų keičiamų dalių vertė, o tik jos dalis, įvertinus amortizaciją, kadangi sugadinamos ne naujos, o jau atitinkamai susidėvėjusios automobilio dalys. Sprendimu teismas pažeidė viešąjį interesą, kadangi priteistos pinigų sumos yra mokamos ne iš privačių, o iš Lietuvos Respublikos gyventojų sumokėtų mokesčių valstybei. Taip pat, pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ne tik pažeidė viešąjį interesą, bet ir nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, kadangi ieškovui, nesilaikant principo restitutio in integrum buvo priteista daugiau, nei jis iš tikrųjų patyrė žalos.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80-83) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog teismas priėmė teisingą sprendimą, pagrįstą byloje surinktais ir visapusiškai įvertintais įrodymais. Taip pat ieškovas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pažeidė viešąjį interesą. Būtent atsakovas savo veiksmais (neveikimu pažeidė viešąjį interesą, nes institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes, tuo labiau, kad kaip nurodo pats atsakovas, jog priteistos pinigų sumos yra mokamos ne iš privačių, o iš Lietuvos Respublikos gyventojų sumokėtų mokesčių valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-06-16 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovui M. M. buvo priteista 3850 Lt už žalą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3850 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t. y. nuo 2009-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ( b. l. 53-58).

Apeliantas ( atsakovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pasisakė ne dėl visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 185 str. bei 270 str. 4 d. 3 p. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis išsamiai išanalizavo eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad papildomi automobilio sužalojimai, t. y. dešinės pusės svirties ir galinės dešinės pusės pagalvės sugadinimai buvo nustatyti tik nutralavus automobilį į autoservisą, šie sugadinimai nėra matomi išoriškai apžiūrėjus automobilį, todėl jie nėra nurodyti 2009-09-28 nutarime ir tos pačios dienos ieškovo ir patrulio paaiškinimuose. Taip pat teismas pasisakė ir apie atsakovo argumentą dėl nenugalimos jėgos ( CK 6.253 str. 1 d. ) , tai vertindamas kaip siekį nepagrįstai išvengti civilinės atsakomybės.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ar pats ieškovas laikėsi Kelių eismo taisyklių nuostatų. Jo nuomone, vairuotojas laikydamasis Kelių eismo taisyklių privalėjo duobės išvengti. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstai rėmėsi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-09-28 nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Taip pat teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad tokios duobės vairuotojas galėjo išvengti tik esant tam palankių sąlygų sutapčiai : visiškai laisvam keliu ir geram matomumui, kurių nustatytomis aplinkybėmis nebuvo.

Tai pat apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatant žalos dydį neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Todėl jo nuomone, priteistos žalos dydis turėjo būti mažinamas.

Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. yra numatyta, kad priskirtosios ( ribotai savarankiškos ) savivaldybių funkcijos inter alia yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų organizavimas. Teismas, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą ir į teismo nustatyta aplinkybes, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio trūkumo, jame esančios duobės, ir tuo pačiu dėl atsakovo netinkamo savo įstatyminių pareigų vykdymo – netinkamos kelio priežiūros, pagrįstai sprendė jog ieškovo civilinės teisės turi būti ginamos priteisiant jam visišką nuostolių atlyginimą ( CK 6.251 str. 1 d. ). Teismas taip pat pagrįstai darė išvadą, kad suremontavus automobilį jo vertė tik sumažėjo . Todėl nėra pagrindo laikyti, kad automobilį suremontavus pakeičiant sugadintas detales naujomis ieškovas, kaip nukentėjęs asmuo, nepagrįstai praturtės skolininko ( atsakovo ) sąskaita. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidė viešąjį interesą, kadangi priteistos pinigų sumos yra mokamos ne iš privačių, o iš Lietuvos Respublikos gyventojų sumokėtų mokesčių valstybei.

Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Viešasis interesas – tai visuomenei svarbi vertybė, gėris, kurio užtikrinimu turi rūpintis valdžios įstaigos ( taip pat ir viešojo administravimo subjektai ), ir į kurį neatsižvelgus būtų pažeistos ne vieno, o daugelio žmonių teisės ir teisėti interesai, tai visuomenės narių tarpusavio sąveikos principas, kuris leistų įgyvendinti savo interesus bei netrukdytų tai daryti kitiems. Viešasis interesas turėtų būti suprantamas kaip objektyviai egzistuojantys teisės saugomi ir ginami visuomenės ir jos įvairių grupių bendrieji neindividualizuoti ( nepriklausantys konkretiems asmenims ) socialiniai poreikiai, kuriuos lemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir pozityvių pokyčių visuomenėje ( bendrosios gerovės ) siekiai. Viešuoju interesu taip pat laikytini ir savivaldybių tenkinami viešieji interesai, t. y. visų administracinio vieneto gyventojų ar jų dalies interesai, kuriuos tenkinti savivaldybės įpareigotos, atlikdamos konstituciškai ir įstatymiškai apibrėžtas funkcijas. Todėl kolegija mano, kad pats atsakovas savo veiksmais ( neveikimu ) pažeidė viešąjį interesą, nes institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes, tuo labiau, kad kaip nurodo pats atsakovas priteistos sumos yra mokamos ne iš privačių, o iš Lietuvos Respublikos gyventojų sumokėtų mokesčių valstybei.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Ramūnas MitkusEgidijus Tamašauskas