Kauno apylinkės teismo sprendimas

2010-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-1665-773/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-16
Bylos Nr.
2-1665-773/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-24200-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Ieškovas
M. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
Civilinė byla Nr. 2-1665-773/2010Proceso Nr. 2-05-3-24200-2009-9
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)27.3.1.2; 44.5.2.1; 114.4KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m.birželio 16 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą I. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo (b.l. 3-5). Ieškovas savo ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 3850 Lt žalos atlyginimo, žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat įstatymo nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. apie 19.20 val. 9-ojo forto gatvėje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, nurodytu laiku jam važiuojant 9-ojo forto gatve dešiniąja eismo juosta link Kuršių gatvės, pravažiavus Maironiškių sankryžą ir prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, jis įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią, vandeniu apsemtą ir įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykio pasėkoje jo automobiliui buvo padaryta žala, t.y. nepataisomai sugadintos dvi dešinės pusės padangos, galinės pakabos pagalvė ir priekinė dešinės pusės svirtis bei apgadinti ratlankiai. Ieškovas taip pat nurodė, kad į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nubraižė eismo įvykio schemą ir surašė tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį, o 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi nenustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ieškovas pabrėžė, kad nurodyto eismo įvykio pasėkoje jam buvo padaryta 3850 Lt turtinė žala, kuri turi būti priteista iš atsakovo, kadangi atsakovas neįvykdė jam teisės aktų pavestų funkcijų, kas sąlygojo 2009 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio kilimą ir žalos atsiradimą, kadangi eismo įvykis įvyko dėl to, jog važiuojamojoje gatvės dalyje buvo įspėjamaisiais ženklais nepažymėta duobė. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatyta, kad jis KET pažeidimų nepadarė bei negalėjo numatyti, jog gatvės važiuojamojoje dalyje pasitaikys duobė, kadangi ji buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, lijo lietus, buvo prietema bei jis eismo įvykio metu prasilenkė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 18-20) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad, jų nuomone, byloje pateikti dokumentai yra nepakankami, jog būtų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, patvirtinančios žalos atsiradimo priežastis ir jos dydį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš pateiktų dokumentų, policijos pareigūnai netyrė paties vairuotojo M. M. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, byloje nėra pateikta informacija, kad vairuotojas M. M. įvykio metu laikėsi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio lld. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 19, 133, 134 punktuose nurodytų nuostatų, todėl darytina išvada, kad vairuotojas, laikydamasis minėtų Kelių eismo taisyklių, galėjo duobės išvengti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nei Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009-09-28 nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nei jokiame kitame pateiktame dokumente nepateikta informacija apie automobilio stabdymą, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio bei meteorologines sąlygas ir pan., todėl darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos, o konstatuojant, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, buvo remtasi išimtinai tik vairuotojo M. M. pateiktais paaiškinimais. Atsakovo nuomone, atsargus bei atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009-09-28 nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog M. M. paaiškino, kad 2009-09-28 dieną apie 19.20 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9-to forto gatvėje įvažiavo į važiuojamoje dalyje atsiradusią duobę, patrulis V. V. įvykio vietoje nustatė, kad minėtas automobilis galėjo būti apgadintas nurodytoje vietoje, tačiau pagal nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, teismas turi pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009-09-28 nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu faktinę aplinkybę, kad ginčo eismo įvykis įvyko ieškovo nurodytoje vietoje. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose pateikiami su automobilio apgadinimais susiję duomenys yra prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009-09-28 nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vyr.patrulio V. V. 2009-09-28 tarnybiniame pranešime bei M. M. 2009-09-28 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, kad buvo apgadinta tik automobilio dešinės pusės abu ratlankiai ir abi padangos. Tuo tarpu UAB „Autokompanija“ 2009-10-15 defektiniame akte nurodyta, kad patikrinus automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) be jau aukščiau nurodytų apgadinimų papildomai nustatyta, jog sulenkta priekinė dešinės pusės svirtis, sugadinta galinė dešinės pusės pagalvė. Kaip pažymėjo atsakovas, šie apgadinimai buvo nustatyti po daugiau nei dviejų savaičių nuo policijos užfiksuoto galimai įvykusio eismo įvykio, todėl gali būti, jog papildomai nustatyti apgadinimai kilo ne dėl ieškovo nurodyto eismo įvykio, ko pasėkoje remiantis tokiais prieštaringais įrodymais, negalima nustatyti kokia konkrečiai žala buvo padaryta ginčo automobiliui. Atsakovas pabrėžė, kad duobės, įgriuvos, nelygumai gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga (pvz. dėl išplauto grunto po asfalto danga, atsiradusios smegduobės ir pan.), t.y. dėl nei savivaldybės, nei jokio kito juridinio ar fizinio asmens įmanomos sukontroliuoti, numatyti ir išvengti aplinkybės, o be to, dėl ginčo duobės Kauno miesto savivaldybėje daugiau nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo, o taip pat ir nusiskundimų iš Kauno miesto gyventojų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių įrodymų viseto: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 7), vyr. patrulio V. V. 2009 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 8), 2009 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio schemos (b. l. 10), M. M. 2009 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui (b. l. 9), ieškovo M. M. paaiškinimų 2010 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu (b. l. 49, 50), ir liudytojo V. B. parodymų (b. l. 50-51) teismas nustatė, kad ieškovas M. M. 2009 m. rugsėjo 28 d. apie 19 val. 20 min. Kaune, 9-ojo forto gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas 9-ojo forto gatve dešiniąja eismo juosta link Kuršių gatvės, pravažiavus Maironiškių sankryžą ir prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią, vandeniu apsemtą ir įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą duobę, kurios ilgis 2,2 m., plotis 1,5 m., gylis 0,25 m (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas M. M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovas M. M. pateikė įrodymus – UAB „Autokompanija“ 2009 m. spalio 15 d. defektavimo aktą, kuriame konstatuoti rasti automobilio defektai : prakirstos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, sulankstyti priekinės ir galinės dešinės pusės ratlankiai, sulenkta priekinė dešinės pusės svirtis ir sugadinta galinė dešinės pusės pagalvė (b. l. 11), o taip pat įrodymus – UAB „Autokompanija“ 2009 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros ir apmokėjimo kvito nuorašus, kad už visų šių defektų pataisymą ieškovas sumokėjo 3850 Lt (b. l. 12).

CK 6.263 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte yra numatyta, kad priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos inter alia yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų organizavimas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas M. M. patyrė nuostolius dėl atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio trūkumo, jame esančios duobės, ir tuo pačiu dėl atsakovo netinkamo savo įstatyminių pareigų vykdymo – netinkamos kelio priežiūros, ieškovo civilinės teisės turi būti ginamos priteisiant jam visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Teismas atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad policijos pareigūnai netyrė paties vairuotojo M. M. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, byloje nėra duomenų, kad ieškovas laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir kad ieškovas, laikydamasis Kelių eismo taisyklių, galėjo duobės išvengti. Visų pirma teismas pažymi, kad atsakovas savo argumentams dėl ieškovo M. M. kaltės dėl eismo įvykio pagrįsti visiškai nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, o vien atsakovo atstovų samprotavimai apie galimą ieškovo Kelių eismo taisyklių nesilaikymą aptariamo eismo įvykio metu, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų Civilinio proceso prasme yra vertintini kaip netinkamas įstatyminių pareigų atlikimas ir atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 7), šiame nutarime yra nurodytos nustatytos eismo įvykio objektyvios aplinkybės: įvykio metu dalyvavęs asmuo, įvykio vieta, laikas, kelyje esančios duobės duomenys, kuri buvo išmatuota patrulio V. V. (b. l. 7, 8). Ieškovas M. M. tiek savo ieškinyje (b. l. 4), tiek 2009 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui (b. l. 9), tiek paaiškinimuose 2010 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu (b. l. 49, 50) nurodė, kad duobės negalėjo išvengti, nes priešpriešais važiavo kitas automobilis, be to buvo blogas matomumas, nes dulksnojo, buvo prieblanda, duobė buvo pilna vandens. Ieškovas teismui paaiškino, kad prieš įvykį važiavo 40-45 km per valandą greičiu (b. l. 49), o tai, kad duobės nebuvo įmanoma apvažiuoti teismo posėdžio metu paliudijo ir kelių policijos patrulis V. B., papildomai nurodęs, kad jei vairuotojai apvažinės duobes, tai bus daugiau įvykių, tik juose nukentės ne automobiliai, o bus sužalojami žmonės (b. l. 50-51). Teismas taip pat atsižvelgia į objektyvias aplinkybes, kad duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo net 1,5 metro pločio ir 2,2 metro ilgio, užėmė pusę ploto važiuojamos viena kryptimi kelio dalies, todėl vairuotojui išvengti tokios duobės galima tik esant tam palankių sąlygų sutapčiai: visiškai laisvam keliui ir geram matomumui, kurių nustatytomis aplinkybėmis nebuvo.

Teismas taip pat atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad jokia Lietuvos Respublikoje galiojanti teisės norma nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad duobės (ar įgriuvos) keliuose niekada neatsiras. Teismas tokius Kauno miesto savivaldybės argumentus laiko nepagrįstais, nes aukščiau nurodytos įstatyminės teisės normos aiškiai nustato savivaldybei generalinę pareigą prižiūrėti, taisyti ir užtikrinti saugaus eismo sąlygas joms priskirtose gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose, kurios gali būti užtikrintos tik nuolat, nepertraukiamai ir protingai operatyviai taisant gatvėje esančius nelygumus ir duobes. Byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad minėta duobė buvo atsiradusi dėl staigaus trečiojo asmens poveikio gatvei (pavyzdžiui, statybinio ekskavatoriaus poveikio) ar nenugalimos jėgos (pavyzdžiui, staiga įvykusio žemės drebėjimo), tuo tarpu paties atsakovo Kauno miesto savivaldybės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad duobė, buvusi Maironiškių g. link 9-ojo Forto g. Nr. 3, buvo sutvarkyta po eismo įvykio stambiagrūdžiu žvyru 2009 m. spalio mėn. (b. l. 42-44). Esant šioms faktinėms aplinkybėms ir teisinėms išvadoms, atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį (dėl nenugalimos jėgos) teismas vertina kaip siekį nepagrįstai išvengti civilinės atsakomybės.

Dėl atlygintinų nuostolių dydžio

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtino visiško nuostolių atlyginimo principą, numatantį, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum –principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas visų pirma reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Ieškovas M. M. pateikė įrodymus, patvirtinančius autoįvykio metu įvykusio automobilio sugadinimo apimtį – UAB „Autokompanija“ 2009 m. spalio 15 d. defektavimo aktą, kuriame konstatuoti rasti automobilio defektai : prakirstos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, sulankstyti priekinės ir galinės dešinės pusės ratlankiai, sulenkta priekinė dešinės pusės svirtis ir sugadinta galinė dešinės pusės pagalvė (b. l. 11), o taip pat įrodymus apie ieškovo patirtus nuostolius – UAB „Autokompanija“ 2009 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros ir apmokėjimo kvito nuorašus, kad už visų defektų pataisymą ieškovas sumokėjo 3850 Lt (b. l. 12). Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose pateikiami su automobilio apgadinimais susiję duomenys yra prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009-09-28 nutarime, vyr. patrulio V. V. 2009-09-28 tarnybiniame pranešime bei M. M. 2009-09-28 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, kad buvo apgadinta tik automobilio dešinės pusės abu ratlankiai ir abi padangos, tuo tarpu UAB „Autokompanija“ 2009-10-15 defektiniame akte nurodyta, kad patikrinus automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) be jau aukščiau nurodytų apgadinimų papildomai nustatyta, jog sulenkta priekinė dešinės pusės svirtis, sugadinta galinė dešinės pusės pagalvė. Teismas pažymi, kad ieškovui M. M. pateikus įrodymus, kad patikrinus automobilį po autoįvykio buvo rasta defektuota dešinės pusės svirtis ir galinė dešinės pusės pagalvė (b. l. 11-12), vien tai, kad šie defektai nenurodyti Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime ir minėtuose paaiškinimuose, nėra pagrindas pripažinti, kad jie atsirado ne kaip analizuojamo autoįvykio pasekmė. Teismas atsižvelgia į tai, kad automobilio dešinės pusės svirties ir galinės dešinės pusės pagalvės sugadinimai buvo nustatyti tik nutralavus automobilį į autoservisą, šie sugadinimai nėra matomi išoriškai apžiūrėjus automobilį, todėl suprantama, kodėl jie nėra nurodyti minėtame 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime ir tos pačios dienos ieškovo ir patrulio paaiškinimuose. Teismo posėdžio metu ieškovas M. M. paaiškino, kad prieš autoįvykį automobilis buvo techniškai tvarkingas, galiojo techninis apžiūros talonas, visi mašinos defektai atsirado po autoįvykio (b. l. 49). Esant šių įrodymų visetui, atsižvelgus į autoįvykio metu automobilio sugadinimo pobūdį: buvo prakirstos dvi dešinės padangos, sulankstyti du ratlankiai, ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad dešinės pusės svirties ir galinės dešinės pusės pagalvės sugadinimai autoįvykio metu negalėjo kilti, šie atsakovo argumentai atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Teismas, spręsdamas ieškovui M. M. atlygintinų nuostolių dydžio klausimą atsižvelgia į tai, kad autoįvykio metu 2009 m. rugsėjo 28 d. apgadintas automobilis BMW buvo pagamintas 2006 metais, remonto metu jo rida buvo apie 50 000 km, pakeistos detalės buvo originalios, t. y. sumontuotos dar gamykloje (b. l. 38). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas M. M. dėl automobilio remonto faktiškai patyrė 3850 Lt nuostolių (b. l. 12), kurių visiškai nebūtų patyręs, jei autoįvykis nebūtų įvykęs. Teismas sprendžia, kad šios bylos faktinėmis aplinkybėmis mažinti ieškovui priteistiną nuostolių sumą atsižvelgiant į galimą teorinį buvusį po autoįvykio pakeistų detalių nusidėvėjimą nėra pagrįsta restitutio in integrum principo prasme, nes taip nebūtų visiškai apgintos nukentėjusio asmens teisės, kadangi pakeistas sugadintas detales buvo būtina keisti, tuo tarpu autoįvykiui iš vis neįvykus ieškovas eksploatuotų automobilį originaliomis gamykloje sumontuotomis detalėmis dar labai ilgą laiką. Kita vertus, šios bylos aplinkybėmis nebūtų teisinga net ir dalį finansinės naštos dėl autoįvykio atsiradus būtinybei pakeisti sugadintas detales naujomis detalėmis perkelti ieškovui, juolab atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis ir jo patikimumas turi būti užtikrintas pagrindines automobilio detales, nuo kurių priklauso automobilio saugumas, keičiant naujomis detalėmis. Be to, šiomis bylos aplinkybėmis pakankamai naujo automobilio remontas, pakeičiant esamas originalias gamyklines detales kitomis naujomis detalėmis, nepadidina tokio automobilio vertės, priešingai, dėl automobilio patirto autoįvykio, remonto darbų Lietuvos autoservise bei gamyklinių detalių keitimo automobilio rinkos vertė tik sumažėja, todėl negalima laikyti, kad automobilį suremontavus pakeičiant sugadintas detales naujomis ieškovas, kaip nukentėjęs asmuo, nepagrįstai praturtės skolininko (atsakovo) sąskaita. Teismas taip pat pažymi, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga iš atsakovo ieškovui priteisti visą ieškovo faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo sumą įvertinus ir atsakovo atsakomybės prigimtį, t. y. tai, kad atsakovui deliktinė civilinė atsakomybė kyla kaip viešajam teisės subjektui, įstatyminiam gatvės (kelio) savininkui, netinkamai vykdančiam įstatyminę pareigą ją prižiūrėti (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis), dėl ko ieškovas patiria ne tik tiesioginių turtinių nuostolių, bet taip pat ir laiko sąnaudų, nepatogumų ir kt. (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas M. M. prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 alyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo ieškinį visiškai patenkinus, tenkintina ir ši ieškinio dalis, iš atsakovo priteisiant įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas procesines palūkanas ieškovo naudai.

Teismui ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovo M. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos 115,50 Lt sumokant žyminį mokestį (b. l. 6), ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 28), viso 615,50 Lt, o valstybei priteistina iš atsakovo jos patirtos 17,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.266 straipsniu, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3850 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3850 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, valstybės naudai priteisti 17,50 Lt (septyniolika litų penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis