- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- eI2-3829-952/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06019-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. L. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2025 m. spalio 16 d. sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą (toliau – Sprendimas) (Pastaba: 2025 m. gruodžio 12 d. teisme gautas pareiškėjo pranešimas dėl skundo reikalavimų tikslinimo, kuriuo pareiškėjas atsisako reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo iš naujo); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti jam Šengeno vizą į Lietuvą tikslu pasimatyti su savo sutuoktine – Lietuvos Respublikos piliete A. M.. 2025 m. spalio 16 d. buvo priimtas Ambasados Sprendimas atsisakyti išduoti jam vizą. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir jo motyvais. Pažymi, kad iš tikrųjų pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza, galiojanti nuo 2025 n, rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d., kurios pagrindinis tikslas – pareiškėjo susitikimas su sutuoktine A. M. Latvijoje. Teikdamas prašymą dėl vizos, pareiškėjas pateikė kelionės tikslą patvirtinančius dokumentus - apgyvendinimo Latvijoje rezervacijos patvirtinimą (nuo 2025 m. rugpjūčio 31 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d.), skrydžio bilietų rezervaciją, šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus ir kt. būtinus dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjas su sutuoktine tikrai planavo susitikti Latvijoje ir praleisti kartu laiką, paatostogauti gamtoje. Taip pat kartu pareiškėjas, naudodamasis laisvo judėjimo Šengeno zonos viduje teise, nuvyko į Migracijos departamentą Lietuvoje ir pateikė dokumentus leidimo laikinai gyventi išdavimui šeimos susijungimo pagrindu, kas nebuvo pagrindinis jo kelionės tikslas. Tačiau pažymi, kad prieš kelionę pareiškėjo sutuoktinė susirgo Covid-19 virusu, todėl negalėjo vykti į Latviją, liko namuose Lietuvoje. Tad pareiškėjos sutuoktinis 2025 m. rugsėjo 1 d. atvyko pas ją ir buvo su ja ligos metu Lietuvoje. Šios iš anksto nenumatytos aplinkybės ir įtakojo apgyvendinimo vietos rezervacijos Latvijoje atšaukimą. Taip pat pažymi, kad iš Lietuvos pareiškėjas išvyko iki Šengeno vizos termino galiojimo pabaigos – 2025 m. rugsėjo 14 d., nors viza buvo išduota iki 2025 m. rugsėjo 29 d.. Jis vyko iš Vilniaus per Lenkiją, o iš ten į Yerevaną. Tad pažymi, kad Šengeno vizos išdavimui buvo pateikti tikri dokumentai, patvirtinantys kelionės tikslą, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas nuvyko į Lietuvą, kad galėtų būti kartu su sergančia žmona, nes susitikimas su žmona ir buvo pagrindinis kelionės tikslas. Jis dėl nenumatytų aplinkybių taip pat turėjo papildomų išlaidų, nes pirko lėktuvo bilietą Riga - Vilnius, taip pat grįžimo atgal bilietą kitu maršrutu. Antrajame prašyme išduoti Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės tikslas – susitikti su sutuoktine Latvijoje, pateikė apgyvendinimo rezervacijos pavirtinimą, nes pirmą kartą nepavykus praleisti laiko kartu, sutuoktiniai norėjo realizuoti tą ketinimą 2025 m. lapkričio mėnesį. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo buvo panaudota apgaulė, kreipiantis dėl vizos išdavimo pirmąjį kartą, tačiau Sprendime niekaip nėra grindžiama, kas patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas iš anksto turėjo ketinimą teikti tikrovę neatitinkančius duomenis ir vykti ne į Latviją, o į Lietuvą. Be to, pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Lietuvoje, tad jos ligos metu pareiškėjas ir lankė bei buvo su ja jos namuose Lietuvoje. Tad atsakovui nepagrįstai konstatavus, kad pareiškėjo buvo pateikti netikri duomenys, leidžiantys abejoti kelionės tikslu, esant tikimybei, jog pareiškėjas gali apskritai negrįžti, Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti jam vizą pateikė tiek asmens dokumentą, tiek kelionės tikslą patvirtinančius dokumentus, tiek kitus reikalingus dokumentus. Nesuprantama, kodėl nustatyta, kad jis neatitinka vizos išdavimo sąlygų, vadovaujantis vien tuo, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį jis priverstinai turėjo pakeisti savo kelionės maršrutą dėl objektyvių priežasčių (sutuoktinės Covid-19 ligos). Atsakovas nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių to, kad pareiškėjas tyčia apgaule gavo Šengeno vizą 2025 m. rugsėjo mėnesiui. Neturėdamas tokių duomenų, jis mažų mažiausiai turėjo bent jau surengti pokalbį su pareiškėju, suteikiant jam galimybę, paaiškinti, kodėl rugsėjo mėnesį jo planai pasikeitė, tačiau to padaryta nebuvo. Pasisakant dėl to, kad pareiškėjas nuvyko į Migracijos departamentą Lietuvoje, tai jis turėjo ketinimą nuvykti dienai į Lietuvą dokumentų pateikimui ir grįžti į Latviją, ką leidžia laisvo judėjimo principas Šengeno zonoje, tačiau kadangi jis buvo Lietuvoje jis į Latviją nevyko. Pažymi, kad, nesurengus pokalbio su pareiškėju, nesiekiant išsiaiškinti, dėl kokių (ar dėl objektyvių) priežasčių buvo pakeistas jo maršrutas, Sprendimo priėmimas, yra skubotas, teiginiai, kad pateikti tikrovę neatitinkantys duomenys – deklaratyvūs, neteisingi, dėl ko pažeidžiamas gerojo administravimo principas, todėl Sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame, be kita ko, nurodė reikšmingas Sprendimo priėmimui ir ginčui išspręsti aplinkybes: pilietybė - Rusijos Federacijos (7 punktas); dabartinė profesinė veikla - nurodė „netaikoma“(21 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - šeimos ar draugų lankymas (23 punktas); papildoma informacija apie buvimo tikslą - nenurodyta (24 punktas); pagrindinio kelionės tikslo valstybė narė - Latvija (25 punktas); valstybė narė, į kurią atvykstama pirmiausia - Viena (26 punktas); prašoma leisti atvykti - daug kartų, numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data-2025 m. spalio 1 d., išvykimo - 2025 m. lapkričio 1 d. (27 punktas); kviečiantis asmuo - M. A. (30 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo - kredito kortelė (32 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė ir kelionės sveikatos draudimą, savo ir sutuoktinės pasų kopijas, santuokos liudijimo kopiją, sutuoktinės pažymą apie gyvenamąją vietą, lėktuvo bilietų rezervaciją, klausimyną ir sutuoktinės motyvacinį laišką. Ambasados konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą išduoti Šengeno vizą ir pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus bei papildomą informaciją, nustatė: 1) 2025 m. rugsėjo 1-29 dienomis pareiškėjas turėjo Šengeno vizą, kuri buvo išduota vykti į Latviją, kur jis ketino susitikti su savo sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete. 2025 m. liepos mėnesį teikdamas prašymą gauti Šengeno vizą pareiškėjas nurodė, kad kelionės tikslas yra Latvija. Tuo tarpu pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, kur pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (LLG). Jis 2025 m. rugsėjo 8 d. taip pat buvo Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, kur pateikė (ne)teistumo pažymą. Pareiškėjas 2025 m. liepos mėnesį teikdamas prašymą išduoti Šengeno vizą nedeklaravo, kad jo kelionės tikslas yra leidimo gyventi Lietuvoje pateikimas. Konsulinis pareigūnas įvertino, kad pareiškėjas Šengeno vizą 2025 m. rugsėjo 1-29 laikotarpiui gavo apgaulės būdu, deklaruojant tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai naudojantis Direktyvos 2004/38/EC teikiamomis lengvatomis; 2) Naujai pateiktame prašyme pareiškėjas nurodo, kad kelionės tikslas yra Latvija, nors leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas dar aktualus: 2025 m. spalio 15 d. pareiškėjas teikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje nagrinėjimo. Rezervacija naujam vizitui Latvijoje atšaukta. Vertina, kad vizitas pateikti dokumentus Migracijos departamentui dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nebuvo spontaniškas ir planuotas. Ambasados konsuliniam pareigūnui, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo pareiškimų tikslu gauti Šengeno vizą patikimumo, taigi ir dėl deklaruojamo vykimo į Latviją tikslo bei buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo ketinimų grįžti į kilmės valstybę iki vizos galiojimo pabaigos, o tai pagal Vizų kodeksą yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas Šengeno zonoje gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. 2025 m. spalio 16 d. 14:21:05 val. Ambasados Konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso pagrindais: kyla pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba jų turinio teisingumo. Ambasados konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje 2025 m. spalio 16 d. 14:21:05 val. priimto Sprendimo pagrindu laisva forma surašė Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame surašė tapačias aplinkybes ir išsamius argumentus, kurie buvo nurodyti N.VIS sistemoje 2025 m. spalio 16 d. 14:21:05 val. priimtame Sprendime. 2025 m. spalio 16 d. Ambasados konsulinis pareigūnas pareiškėjui įteikė Pranešimą apie konsulinio pareigūno 2025 m. spalio 16 d. priimtą Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui - Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą. Daro išvadą, kad pareiškėjas neteisus skunde teigdamas, kad jo teismui pateiktas skundžiamas Ambasados konsulinio pareigūno 2025 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra motyvuotas ir nėra aiškus, todėl turi būti panaikintas. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui pateikė tik 2025 m. spalio 16 d. Pranešimą apie konsulinio pareigūno 2025 m. spalio 16 d. priimtą Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui - Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą „Atsisakymas išduoti vizą/vizos panaikinimas/atšaukimas“ ir tik šį Pranešimą vertina kaip nemotyvuotą ir neaiškų. Pareiškėjas skunde be jokio pagrindo teigia, jog (i) Ambasados konsulinio pareigūno sprendimas neteisėtas ir naikintinas, kadangi sprendimas priimtas nesuteikiant pareiškėjui galimybės pateikti papildomus dokumentus ir/ar atsakymus asmeninio pokalbio metu dėl visų klausimų ir abejonių, kurios iškilo atsakovui, jog (ii) buvo pažeistas gero administravimo principas, kuris apima ir teisę būti išklausytam. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius dokumentus ar duomenis jam konsulinis pareigūnas sukliudė pateikti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra nurodoma, jog apskritai konsuliniai pareigūnai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą; pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą vertinančiai institucijai ir pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą LVAT 2025 m. kovo 5 d. sprendimo adm. byloje Nr.eA-158-415/2025 26 p.; LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis adm. byloje Nr.eA-2764-624/2021). Pažymi, kad Ambasados konsulinio pareigūno 2025 m. spalio 16 d. Sprendimas grindžiamas vienu esminiu argumentu - Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje b punkte nustatytu pagrindu vizą atsisakyti išduoti - jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu patikimumo. Pareiškėjas nei su prašymu išduoti Šengeno vizą, nei vėliau nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu. O tai yra savarankiškas pagrindas priimti Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Daro išvadą, jog Ambasados konsulinis pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo Ambasadai pateikti prašymas išduoti Šengeno vizą bei patvirtinamieji dokumentai, kuriais siekta pagrįsti jo vykimo į Latviją tikslą ir buvimo sąlygas, ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, Ambasados konsulinio pareigūno įvertinti kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Pažymi, kad kiekvienas iš šių veiksnių yra Vizų kodekso praktiniame vadove išvardinti nelegalios migracijos veiksnių indikatoriai. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, laikydamasis Vizų kodekso reikalavimų, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t. y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo Prašyme išduoti Šengeno vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, kad kelionės tikslas šeimos ir draugų lankymas (23 punktas); pagrindinio kelionės tikslo valstybė narė – Latvija (25 punktas); prašoma leisti atvykti daug kartų (27 punktas); numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2025 m. spalio 1 d., numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data – 2025 m. lapkričio 1 d. (27 punktas); kviečiantis asmuo – A. M. (30 punktas); laikino apgyvendinimo vietos adresas Latvija (30 punktas).
Ambasada priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti vizą. Sprendimas grindžiamas tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (10 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo (12 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui (13 punktas). Papildomos pastabos: „2025 m. rugsėjo 1-29 dienomis pareiškėjas turėjo Šengeno vizą, kuri buvo išduota vykti į Latviją, kur jis ketino susitikti su savo sutuoktine LR piliete nurodydamas, kad kelionės tikslas yra tik Latvija. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nenurodė, kad jo pagrindinis kelionės tikslas buvo į Lietuvą, kur jis 2025-09-03 buvo atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pateikė prašymą išduoti LLG. Taip pat 2025-09-08 buvo Migracijos departamento Vilniaus skyriuje kur pateikė (ne)teistumo pažymą. Taip pat pareiškėjo apgyvendinimo Latvijoje rugsėjo mėnesiui rezervacija buvo atšaukta. Viza buvo įgyta apgaulės būdu deklaruojant tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai naudojantis Direktyvos 2004/38/EC teikiamomis lengvatomis“.
2025 m. spalio 16 d. 14:21:05 užpildytas Užsieniečių registro vizų modulis, kuriame taip pat nurodyta, kad prašymo metu nustatytos aplinkybės: „2025 m. rugsėjo 1-29 dienomis pareiškėjas turėjo Šengeno vizą, kuri buvo išduota vykti į Latviją, kur jis ketino susitikti su savo sutuoktine LR piliete. Praeitą kartą kaip ir dabar, pareiškėjas nurodė, kad kelionės tikslas yra Latvija. Pagal LR Migracijos departamento pateiktą informaciją, pareiškėjas 2025-09-03 buvo atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, kur pateikė prašymą išduoti LLG. 2025-09-08 taip pat buvo Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, kur pateikė (ne)teistumo pažymą. Pareiškėjas kreipdamasis dėl Šengeno vizos 2025 m. liepos mėn. nedeklaravo, kad jo kelionės tikslas yra leidimo gyventi Lietuvoje pateikimas, todėl manome, kad viza buvo įgyta apgaulės būdu deklaruojant tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai naudojantis Direktyvos 2004/38/EC teikiamomis lengvatomis. Naujai pateiktame prašyme pareiškėjas M. L. vėl nurodo, kad kelionės tikslas yra Latvija, nors leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas dar aktualus: 2025-10-15 d. pareiškėjas teikė LR Migracijos departamentui papildomus dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje nagrinėjimo. Rezervacija naujam vizitui Latvijoje atšaukta. Akivaizdu, kad vizitas pateikti dokumentus LR Migracijos departamentui dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo buvo nespontaniškas ir planuotas. Kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui“. Priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą.
2025 m. spalio 16 d. priimtas Ambasados sprendimas Nr. LTU-75-00066825.
6. Pareiškėjas su šiuo skundžiamu Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.
7. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.
Įstatymo 20³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo priima Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje.
Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 1 punktą šis aprašas reglamentuoja dokumentų Šengeno vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos panaikinimo ir atšaukimo, kvietimo pateikimo bei kitus su vizos išdavimu susijusius klausimus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje), taip pat išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką, tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai. Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai. Priimti dokumentus Šengeno vizai gauti, užpildyti vizos įkliją ir įklijuoti ją į kelionės dokumentą gali ir vizų tarnybų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Sprendimą dėl Šengeno vizos išdavimo gali priimti ir Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas, veikiantis kaip konsulinis pareigūnas (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas). Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema. Kai duomenis apie Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo sprendimą išduoti Šengeno vizą į N.VIS įrašo kitas konsulinis pareigūnas, yra surašomas Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo nustatytos formos sprendimas.
8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiuose nuostatuose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).
9. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nuodo, kad jo kelionės tikslas (pirmą kartą teikiant prašymą gauti vizą) ir buvo susitikimas su sutuoktine Latvijoje. Taip pat pareiškėjas neneigia, kad naudodamasis laisvo judėjimo Šengeno zonos viduje teise, nuvyko į Migracijos departamentą Lietuvoje ir pateikė dokumentus leidimo laikinai gyventi išdavimui šeimos susijungimo pagrindu, kas nebuvo pagrindinis jo kelionės tikslas. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas, teikdamas pirmą prašymą išduoti Šengeno vizą ir nurodęs vykimo tikslą - Latviją, iš esmės teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai yra akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo tikslą vykti į Migracijos departamentą ir teikti dokumentus tikslu gauti leidimą laikinai gyventi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui pirmą kartą Šengeno viza buvo išduota laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 1-29 dienos. Byloje nurodytais duomenimis, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat dokumentus Migracijos departamentui teikė ir 2025 m. rugsėjo 8 d. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo kelionės tikslas buvo Latvija, o planus teko pakeisti dėl to, kad jo sutuoktinė susirgo Covid – 19 virusu, tačiau atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad vaistus pareiškėjo sutuoktinė vaistinėje įsigijo 2025 m. rugsėjo 7 d., o į Migracijos departamentą pareiškėjas vyko jau 2025 m. rugsėjo 3 d. Todėl teismui kelia pagrįstų abejonių, kokie buvo tikrieji pareiškėjo ketinimai ir tikslai kreipiantis dėl vizos pirmą kartą bei sutiktina su konsulinio pareigūno padaryta išvada, kad viza buvo įgyta apgaulės būdu nepateikiant tikslios informacijos apie kelionės tikslą ir tikruosius ketinimus.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, antrą kartą (2025 m. rugsėjo 18 d.) teikdamas prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodė, kad jo tikslas šeimos ir draugų lankymas, kelionės tikslo valstybė narė – Latvija, kviečiantis asmuo - sutuoktinė (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad „kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje su prašymu išduoti jam Šengeno vizą į Lietuvą tikslu pasimatyti su savo sutuoktine“ (pirmas skundo sakinys)). Ir kaip sprendime pažymi konsulinis pareigūnas, nors pareiškėjas prašyme nurodo, kad jo kelionės tikslas – Latvija, leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas vis dar aktualus: 2025 m. spalio 15 d. pareiškėjas Migracijos departamentui teikė papildomus dokumentus dėl leidimo gyventi nagrinėjimo, rezervacija naujam vizitui Latvijoje atšaukta. Taip pat sutiktina su konsulinio pareigūno padaryta išvada, kad vizitas pateikti dokumentus Migracijos departamentui dėl leidimo gyventi išdavimo buvo nespontaniškas ir planuotas.
10. Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsakovės atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad pareiškėjas, siekdamas gauti Šengeno vizą ir nurodydamas kelionės tikslo valstybę – Latviją, siekė išvengti patikros pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, tai yra tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų teikęs prašymą gauti Šengeno vizą tikslu vykti į Lietuvą, pareiškėjui būtų atliekamas Valstybės saugumo departamento patikrinimas kaip Rusijos piliečiui. Ir nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio tikslo nebuvo, nebuvo siekiama išvengti patikros, nes teikiant prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, patikrinimo procedūra buvo atlikta ir pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi, tačiau pažymėtina, kad leidimo gyventi išdavimas ir Šengeno vizos išdavimas yra skirtingos procedūros, todėl teikiant prašymą dėl vizos išdavimo turi būti pateikiami aiškūs, detalūs duomenys ir turi būti aiškiai nurodyta tikslo valstybė, į kurią iš tiesų ketinama vykti. Taigi, atsakovės atstovo argumentai dėl galimos patikros vengimo, byloje nebuvo paneigti.
11. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra aišku, kodėl antrą kartą pareiškėjui teikiant prašymą Ambasadoje, konsulinis pareigūnas nepaprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, pareiškėjas nebuvo pakviestas pokalbiui, tokiu atveju pareiškėjas būtų paaiškinęs susidariusias aplinkybes ir kodėl pareiškėjas pirmą kartą gavęs vizą nevyko į Latviją ir pan.
LVAT praktikoje yra nurodoma, jog apskritai konsuliniai pareigūnai nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021).
Teismo posėdžio metu pareiškėjui uždavus klausimą, kodėl teikdamas antrą kartą prašymą išduoti Šengeno vizą, pareiškėjas nenurodė visų aplinkybių, pareiškėjas atsakė, kad nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas turi nurodyti tai, kas buvo anksčiau, pareiškėjas vadovavosi oficialia informacija svetainėje. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas pats turėjo pareigą pasirūpinti, kad teikiant prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo būtų išvengta bet kokių abejonių dėl tikrojo pareiškėjo kelionės tikslo.
12. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Ambasados konsulinis pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo Ambasadai pateikti prašymas išduoti Šengeno vizą bei patvirtinamieji dokumentai, kuriais siekta pagrįsti jo vykimo į Latviją tikslą ir buvimo sąlygas, ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, Ambasados konsulinio pareigūno įvertinti kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, buvo tinkamai įvertinta Ambasados gauta informacija, tinkamai pritaikyti teisės aktai. Skundžiamas Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, skundžiamas Sprendimas parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą, jame nurodytas išduoti vizą atsisakymo pagrindas, taip pat apskundimo tvarka. Teismo vertinimu, Ambasados konsulinis pareigūnas išsamiai įvertino pareiškėjo prašymą išduoti vizą bei pagrįstai nurodė vizos neišdavimo pagrindus.
14. Teismas daro išvadą, jog Ambasados kosulinis pareigūnas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
15. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.