- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2-6-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00085-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- S. S., E. P., M. Š., J. Z., B. Š., A. B., D. B., D. P., A. R. Š., R. K., V. K., D. G., S. G., H. I., R. G.
- Ieškovas
- E. N., J. N.
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovų E. N. ir J. N. ieškinį atsakovams S. S., E. P., M. Š., J. Z., B. Š., A. B., D. B., D. P., A. R. Š., R. K., R. K., V. K., V. K., D. G., S. G., H. I., R. G. (miręs (duomenys neskelbtini)), A. K., A. G., B. T. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių perkėlimo arba skolos priteisimo, trečiasis asmuo Rokiškio rajono 3–iojo notarų biuro notarė V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. N. ir J. N. kreipėsi į teismą, prašydami:
1.1. pripažinti negaliojančia ir apsimestine nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir E. P. 2020 m. balandžio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2479 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.2. pripažinti negaliojančia ir apsimestine nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir M. Š. 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2305 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šiuos žemės sklypus ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.3. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir J. Z. 2022 m. kovo 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2598 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.4. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir R. E. G. 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IRRŠ-2827 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.5. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir B. Š. 2019 m. sausio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 673 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.6. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir A. B. 2019 m. birželio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4574 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl 210/361 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šiuos žemės sklypus ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.7. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės ir D. B. 2019 m. birželio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4569 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.8. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. iš vienos pusės bei D. P. ir A. R. Š. iš kitos pusės 2019 m. sausio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-41 dėl 5/9 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad 5/9 dalį žemės sklypo ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.9. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir R. K. 2016 m. birželio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IVVR-3775 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.10. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės iš vienos pusės ir R. K. bei V. K. iš kitos pusės 2020 m. gegužės 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3234 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.11. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir V. K. 2017 m. liepos 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2R-2195 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.12. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. iš vienos pusės ir D. G. bei S. G. iš kitos pusės 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2284 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.13. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir H. I. 2019 m. gruodžio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9426 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.14. pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. iš vienos pusės bei R. G., A. K., A. G., B. T. iš kitos pusės 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IVVR-8872 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
1.15. netenkinus šių reikalavimų, priteisti iš atsakovės 266 910 Eur skolą, susidariusią dėl trečiojo asmens E. N. ir J. N. prievolės įvykdymo už skolininkę S. S.;
1.16. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad siekdami plėsti ūkinę veiklą bei didinti dirbamos žemės plotus, pasitikėdami atsakove, su ja susitarė, jog atsakovė savo vardu nupirks tam tikrus žemės sklypus. Žemės įsigijimui lėšas faktiškai teikė ieškovai iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovai taip pat ieškojo žemės sklypų, vedė derybas dėl jų įsigijimo. Taigi, pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos atsakovės vardu, yra apsimestiniai sandoriai. Tarp ieškovų ir atsakovės kilus nesutarimams, ieškovas, siekdamas apsaugoti savo ūkinės veiklos ir visos šeimos interesus, 2025 m. gegužės 21 d. su atsakove sudarė ginčo žemės sklypų nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui, kuria žemės sklypai buvo išnuomoti ieškovų žemės ūkio veiklai vykdyti. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovei ginčo žemės sklypai nėra reikalingi, ji neturėjo tikslo juos įsigyti, vykdyti juose veiklos ir be kenkimo ieškovų šeimai ar tikslo pasipelnyti kitų asmenų sąskaita daugiau neturi jokio intereso turėti nuosavybėje šiuos žemės sklypus. Be to, atsakovė neturėjo jokių finansinių galimybių įsigyti šį nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovų E. N. ir J. N. ieškinį atsakovams S. S., E. P., M. Š. ir kitiems dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo arba skolos priteisimo, trečiasis asmuo Rokiškio rajono 3–iojo notarų biuro notarė V. V., sustabdyti iki bus išspręsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose Kupiškyje nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5106-649/2025 (dabar Nr. e2-55-649/2026).
4. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose Kupiškyje nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams E. N. ir J. N. dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei kitų susijusių klausimų išsprendimo. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje ieškinyje S. S. tvirtina, jog ji ir E. N. vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, jiems gimė dukra, todėl tarp jų susiklostė jungtinės veiklos sutartiniai teisiniai santykiai. Be kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų, S. S. prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, kuris buvo įsigytas, kai šalys faktiškai vedė bendrą ūkį ir gyvenimą kartu, būtų pripažintas šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant, jog kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį nuosavybės teisių į šį turtą.
5. Kadangi S. S. nurodytoje byloje reiškia reikalavimą dėl turto padalijimo, tvirtindama, jog šalys vedė bendrą ūkį ir gyvenimą kartu, šios aplinkybės turės būti įvertintos ir dėl jų pagrįstumo (nepagrįstumo) padarytos konkrečios išvados, kurios gali turėti prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai civilinei bylai, nes iš esmės abiejose bylose ginčas kilo tarp tų pačių šalių, t. y. E. N., J. N. ir S. S. dėl įgyto nekilnojamojo turto teisinio statuso nustatymo ir šio turto padalijimo (atidalijimo).
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir siekdamas išvengti skirtingų E. N., J. N. ir S. S. turtinių bei teisinių santykių įvertinimo ir kvalifikavimo nurodytose dvejose civilinėse bylose, o tuo pačiu ir ginčo nekilnojamojo turto, registruoto E. N. ir S. S. vardais teisinio statuso nustatymo ir (ar) jo galimo padalijimo principų nustatymo, teismas konstatavo, kad yra tikslinga šią civilinę bylą sustabdyti iki bus išspręsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose Kupiškyje nagrinėjama civilinė byla.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose Kupiškyje nagrinėjamos bylos prejudicinę reikšmę šiam ginčui, kadangi abiejose bylose nustatinėjamos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Nors bylas sieja tos pačios šalys, teismas nenurodė konkretaus priežastinio ryšio, kaip kitoje byloje galimas jungtinės veiklos fakto pripažinimas ar nekilnojamojo turto padalijimas galėtų paveikti šios bylos baigtį, todėl ten nustatyti faktai neturės įrodomosios galios sprendžiant šį konkretų ginčą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, esant šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms, teisėtai ir pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Dėl bylos sustabdymo
10. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas).
12. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).
13. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas kelių atsakovų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas CPK 179 straipsnio 3 dalyje suteikta teise naudotis LITEKO duomenimis, nustatė esminę aplinkybę – vienas iš atsakovų R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą neįvertinęs nurodyto fakto, kuris iš esmės keičia bylos nagrinėjimo eigą.
15. Be kita ko, ieškovai, prašydami pripažinti apsimestine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento atsakovės S. S. ir R. E. G. 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IRRŠ-2827 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pirkėjo teises perkelti E. N. ir J. N., pripažįstant, kad šį žemės sklypą ieškovai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pateikė valstybės įmonės VĮ Registrų centro 2025 m. duomenis (dokumento registracijos Nr. CBP-85), kad R. E. G. mirė (duomenys neskelbtini).
16. Pažymėtina, kad fizinio asmens mirtis reiškia jo civilinio procesinio teisnumo pabaigą, bet kokie tolimesni procesiniai veiksmai mirusio asmens atžvilgiu, kol nėra išspręstas jo teisių perėmimo klausimas (CPK 48 straipsnis), yra negalimi. Pirmosios instancijos teismas, užuot taikęs bylos sustabdymo pagrindą dėl atsakovo R. G. mirties ir ginčijamo sandorio šalies R. E. G. mirties (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepagrįstai suteikė prioritetą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam sustabdymo pagrindui, taip palikdamas neišspręstą procesinę kliūtį – tinkamų bylos šalių sudėties klausimą.
17. Kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Vadinasi, teismo pareiga yra nustatyti perimtų teisių apimtį bei įsitikinti, kuris konkretus asmuo (ar keli asmenys) paveldėjo materialias mirusios šalies (atsakovo) teises, todėl gali perimti ir jo procesines – atsakovo – teises bei pareigas (CPK 48 straipsnio 2 dalis), toliau dalyvauti buvusiam atsakovui inicijuotoje civilinėje byloje, atsakyti pagal ieškovo pareikštus tam atsakovui reikalavimus ir t. t. Svarbu ir tai, kad procesinio teisių perėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę bylos šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu mirė vienas iš atsakovų, į kurį buvo tiesiogiai nukreipti ieškovų ieškinio reikalavimai, o jo paveldėtojų klausimas dar nėra išspręstas, pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kartu pareiga spręsti dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-121-464/2016).
19. LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apskųstą nutartį, prieš tai neišsprendęs klausimo dėl mirusio atsakovo R. G. teisių perėmimo ir ginčijamo sandorio šalies R. E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinių įtraukimo dalyvaujančiais byloje asmenimis CPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, teismas gali įtraukti į procesą savo iniciatyva (CPK 47 straipsnis). Pažymėtina, kad nuo atsakovo R. G. mirties (duomenys neskelbtini), kaip ir nuo ginčijamo sandorio šalies R. E. G. mirties (duomenys neskelbtini), yra praėjęs įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl informacija apie asmenį (asmenis), perėmusius mirusiųjų teises ir pareigas, jau turėtų būti viešuosiuose registruose.
20. Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, kad galimi atsakovo įpėdiniai ir ginčijamo sandorio šalies R. E. G. įpėdiniai nebuvo tinkamai informuoti apie vykstantį teisminį procesą ir jame priimamus procesinius sprendimus, taip neužtikrinant jų teisės į teisingą procesą, teisės būti išklausytiems bei teisės į gynybą. Šiuo atveju mirusio atsakovo įpėdiniai ir ginčijamo sandorio šalies R. E. G. įpėdiniai netapo dalyvaujančiais byloje asmenimis, kurių teises apribojo skundžiama nutartis. Kaip jau minėta, byloje dalyvauja daug atsakovų, teisių perėmimo klausimo neišsprendimas daro visą procesą negalimą, nes lieka neaišku, kas perima mirusiojo atsakovo procesines teises ir kokia yra ginčijamo sandorio šalies R. E. G. įpėdinių procesinė padėtis.
21. Procesinio teisių perėmimo klausimas privalo būti sprendžiamas būtent pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas negali pats savo iniciatyva pirmą kartą įtraukti mirusio atsakovo įpėdinių ir ginčijamo sandorio šalies R. E. G. įpėdinių į procesą, siekiant neriboti asmenų teisės į apeliaciją bei užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Jei įpėdiniai būtų įtraukti tik apeliacinėje instancijoje, jiems būtų užkirstas kelias pasinaudoti teise skųsti nutartį dėl jų įtraukimo (arba neįtraukimo) į procesą. Taip būtų pažeista jų teisė į tinkamą teisinį procesą. Be to, teisių perėmimo procesas dažnai reikalauja faktinių aplinkybių tyrimo (pavyzdžiui, palikimo priėmimo fakto vertinimo, įpėdinių rato nustatymo). Apeliacinės instancijos teismo funkcija yra peržiūrėti jau priimtų procesinių sprendimų teisėtumą, o ne atlikti pirminį asmenų įtraukimą į bylą, kuris nebuvo atliktas žemesnės instancijos teisme (CPK 301 straipsnis). Įtraukus įpėdinius tik apeliaciniame procese, jie patektų į situaciją, kurioje jie neturėjo galimybės teikti įrodymų ar reikšti prašymų, paaiškinimų pirmosios instancijos teisme. Tai iš esmės pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų procesinio lygiateisiškumo principą.
22. Nustačius faktus, kad vienas iš atsakovų yra miręs ir jo procesinių teisių perėmimo klausimas bei ginčijamo sandorio šalies R. E. G. įpėdinių įtraukimo dalyvaujančiais byloje asmenimis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti skundžiamoje nutartyje pritaikyto sustabdymo pagrindo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto) pagrįstumo iš esmės, nes procesinio teisnumo neturinčio asmens atžvilgiu jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami, o tinkamos šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų sudėties pirmosios instancijos teisme suformavimas yra pirmaeilis dalykas, be kurio negalimas teisingas bylos nagrinėjimas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, neįvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos ypatumų, nes nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių bei nepašalino procesinės kliūties – neišsprendė mirusio atsakovo R. G. procesinio teisių perėmimo klausimo ir ginčijamo sandorio šalies R. E. G. įpėdinių įtraukimo dalyvaujančiais byloje asmenimis klausimo. Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl bylos sustabdymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylos sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.