Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-398-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
2S-398-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13099-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
UAB „Giedmena“
Ieškovas
Arvido Mongirdo įmonės
Trečiasis asmuo
UAB SEB VB
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-398-123/2013

Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-13099-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Giedmena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Arvido Mongirdo įmonės ieškinį atsakovei UAB „Giedmena“, trečiajam asmeniui UAB SEB VB lizingas, dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Arvido Mongirdo įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir juo prašo pripažinti tentinės puspriekabės 2009-05-05 nuomos sutarties Nr. 3 nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovės 44 223,67 Lt žalos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Giedmena“ priklausančių pinginių lėšų ar turtinių teisių, kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, neviršijant 44 223,67 Lt sumos, areštas, leidžiant vykdyti privalomuosius mokėjimus, įskaitant darbo užmokesčio išmokėjimą, bei sumokėti skolos sumą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi tenkintas atsakovės UAB „Giedmena“ prašymas ir pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis, areštuojant atsakovei UAB „Giedmena“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotos atsakovės piniginės lėšos, esančios bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant arešto sumos – už 44 223,67 Lt. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Giedmena“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Mano, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Nurodo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį, yra nepagrįsti, paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Kauno miesto apylinkės teismas (civ. b. Nr. 2-9699-528/2011) ir Kauno apygardos teismas (civ. b. Nr. 2A-534-510/2012) konstatavo, kad UAB „Giedmena“ pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį su A. Mongirdo įmone, nusprendė iš A. Mongirdo įmonės valdymo išreikalauti puspriekabę perduodant ją UAB „Giedmena“, taip pat priteisė skolą ir delspinigius. Teismas nevertino atsakovės finansinių galimybių – atsakovės finansinė padėtis patvirtina, jog ieškovės pareikštų reikalavimų suma atsakovei nėra didelė. Atsakovės įstatinio kapitalo dydis yra 677 000 Lt, atsakovė turi turto už 1 893 705 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudaro 318 219 Lt, nuosavas kapitalas sudaro 380 261 Lt, atsakovės atžvilgiu nėra pradėtas joks priverstinis skolos išieškojimas. Teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia taikė atsakovės piniginėms lėšoms, kilnojamajam turtui, o jų nepakankant – nekilnojamajam turtui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Arvido Mongirdo įmonė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį palikti galioti. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti atsakovę esant nesąžiningą ir kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ateityje, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė gali imtis priemonių perleisti turtą tretiesiems asmenims. Atsakovės turtą ne maža dalimi sudaro trumpalaikis turtas, ilgalaikis materialus turtas yra ženkliai sumažėjęs, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 742 106 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovės turtui taikytas areštas.

Paduotu atskiruoju skundu atsakovė UAB „Giedmena“ iš esmės ginčija ieškovės Arvido Mongirdo įmonės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas (civ. b. Nr. 2-9699-528/2011) ir Kauno apygardos teismas (civ. b. Nr. 2A-534-510/2012) konstatavo, kad UAB „Giedmena“ pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį su A. Mongirdo įmone, tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas šių aplinkybių neanalizuoja, o ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje buvo pakankamas pagrindas manyti, kad pasitvirtinus ieškovės įrodymams jos reikalavimai atsakovės atžvilgiu galėtų būti tenkinami.

Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Atsakovė UAB „Giedmena“ atskirajame skunde nurodo, kad įmonė sėkmingai vykdo veiklą, atsakovės įstatinio kapitalo dydis yra 677 000 Lt, atsakovė turi turto už 1 893 705 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudaro 318 219 Lt, nuosavas kapitalas sudaro 380 261 Lt, atsakovės atžvilgiu nėra pradėtas joks priverstinis skolos išieškojimas, todėl mano, jog turi pakankamai turto, kuris realiai užtikrina ieškovės reikalaujamos sumos sumokėjimą.

Kaip matyti iš atsakovės UAB „Giedmena“ 2012-09-30 balanso, įmonė iš viso turi 1 893 705 Lt vertės turto: 1 463 057 Lt vertės ilgalaikio turto ir 430 648 Lt vertės trumpalaikio turto, kurio 305 619 Lt sudaro pirkėjų įsiskolinimai. Nors įmonės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 318 219 Lt, tačiau nėra pateikta patikimų duomenų, pagrindžiančių atsakovės realias galimybes atgauti visą ar dalį šios sumos. Įmonės turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 41 505 Lt. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 742 106 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos – 771 338 Lt. Taigi įvertinus atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, negalima daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia gera, kad nėra pagrindo ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Konstatuotina, kad ieškovės pareikštas 44 223,67 Lt dydžio reikalavimas pripažintinas didele suma atsakovei vertinant ne tik absoliučiu dydžiu, bet ir atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes įvykdyti tokį reikalavimą.

Svarbia nagrinėjamu atveju laikytina aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi tenkintas atsakovės UAB „Giedmena“ prašymas ir pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis, areštuojant atsakovei UAB „Giedmena“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotos atsakovės piniginės lėšos, esančios bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant arešto sumos – už 44 223,67 Lt. Taigi pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą, konstatuotina, jog jos parinktos nepažeidžiant ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.), užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją, įkeisdama turimą turtą), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė