Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino bei paaiškino, kad tai buvo vasarą, liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare. Buto adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Jis buvo neišgėręs vaistų. Susinervino dėl sugadinto linoleumo bei išluptų grindjuosčių ir jis D. M. su grindjuoste sudavė per rankos alkūnę. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Kas vyko toliau nelabai pamena dėl praėjusio laiko tarpo bei jo vartojamų vaistų. Nurodė, jog lanko priklausomybių konsultanto M. konsultacijas, taip pat AA grupę, probacijoje lanko pykčio valdymo programą. Sutiko, jog savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam ir su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Įsipareigojo atlyginti padarytą žalą.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusiojo atstovai ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo G. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. lieps 22 d. įvykio registravimo duomenimis ROIK 0125000420658, kur nurodyta, kad atvejo vadybininkė O. D. pranešė, kad 2025 m. liepos 22 d. į vaikų dienos centrą, (duomenys neskelbtini), atvyko vaikas D. M., kuris papasakojo, kad prieš jį fiziškai smurtavo patėvis G. A. Ant vaiko matosi įbrėžimai, 3 dienas nesilankė vaikų dienos centre (t. 1, b. l. 12);

- 2025 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis daugiabučiame, 5-ių aukštų blokiniame name. Name yra trys laiptinės. Butas yra pirmoje laiptinėje, skaičiuojant iš kairės į dešinę. Pirmo aukšto laiptinėje, kairėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos, šarvo tipo durys, ant kurių pritvirtintas skaičius (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, yra koridorius vedantis į kitus kambarius, dešinėje pusėje prie sienos pastatyta, prieškambario spinta. Iš koridoriaus pasukus į kairę, yra tualeto patalpa, toliau vonios kambarys ir virtuvės kambarys. Ties antrojo miegamojo įėjimu pasukus į dešinę, yra mažas, koridoriaus tipo praėjimas į pirmąjį miegamąjį kambarį. Šiame minėtame praėjime kairėje pusėje, ant grindų matoma pilka plastikinė grindjuostė. Grindjuostė yra padėta prie sienos, ją sudaro dvi dalys: viena yra prisukta varžtais prie sienos, o kita juosta užsideda ant prisuktosios ir įsistato – užsispaudžia. Grindjuostės ilgis apie 2 metrus. Viršutinė grindjuostės dalis išimta iš įvykio vietos, pažymėta Nr. T02193. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 13-14, 16- 23);

- 2025 m. liepos 24 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 22 d. apie 11.54 val., dirbant ekipaže „Lūšė 2026“ kartu su tyrėju Vytautu Repšu, iš Šiaulių operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad šiandien į vaikų dienos centrą ((duomenys neskelbtini)) atvyko D. M. Vaikas papasakojo kad prieš jį fiziškai smurtavo patėvis - G. A. Ant vaiko matosi įbrėžimai, 3 dienas nesilankė vaikų dienos centre. Vaikas yra su negalia, į klausimą kada negali atsakyti. Pranešė atvejo vadybininkė. Vaikas šiuo metu dienos centre. Atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko O. D., kuri mus nuvedė, pas vaiką D. M. Ant vaiko kairės rankos dilbio akivaizdžiai matėsi du lygiagretūs įbrėžimai, kurie buvo fiksuoti, fotografuoti mobiliuoju telefonu. Foto nuotraukos pridedamos. Vaikas aiškino, kad jį mušė patėvis galimai su lenta, daugiau nieko paaiškinti nesugebėjo. Pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 170, 172- 174);

- 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio vietos apžiūros ir daikto išėmimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūrai. Paskambinus į buto duris, jas atidarė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), paklausus, ar galima apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, moteris leido užeiti į butą. Užėjus paklausta, kurioje vietoje ir su kokiu daiktu buvo sužalotas vaikas. Moteris iškart nurodė į praėjimą, koridorių, vedantį į pirmąjį galinį miegamąjį kambarį. A. A. parodė praėjime esantį iš dviejų dalių sujungtą linoleumą, sakydama, kad vaikas, važinėdamas su riedlente, kliudo sujungimą ir sujaukia (atkelia nuo grindų) linoleumą, ko pasėkoje atsikabina grindjuostės viršutinė dalis. Moteris nurodė, kad su ta atsikabinusia, viršutine grindjuostės dalimi vyras sudavė vaikui per ranką, norėdamas paauklėti. Grindjuostės dalis fotografuota ir išimta iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 183);

- 2025 m. rugpjūčio 7 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima grindjuostė, kuri paimta įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Grindjuostė yra plastikinė pilkos spalvos su medienos imitacijos raštais. Grindjuostės ilgis 2 metrai 18 centimetrų, plotis 4,5 cm. Grindjuostės vidinėje pusėje yra du ravelio išsikišimai, vienas nuo kito 1 cm atstumu. Arčiau dešiniojo grindjuostės galo yra 5,5 cm įskilimas bei daugybiniai paviršiniai įbrėžimai. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 159-160, 162-164);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais mažamečio nukentėjusiojo D. M. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis jį mušė, nepamena kaip, nenori sakyti (rodo kairės rankos dilbį). Kai mušė jį, verkė. Mušė ranka, bet neskaudėjo. Nežino, ar kam nors pasakojo, kad jį mušė, nežino, ar rodė tą ranką, per kurią mušė. Buvo namuose. Mušė vieną kartą. Nežino ar jam ką sakė G. Bijo G., nes jį muša. Tik vieną dieną mušė. Mamos namie nebuvo. Su mama buvo pas gydytoją, apžiūrėjo ranką. Nežino ar buvo kas nors ant rankos. G. jam nepatinka. Nelabai nori apie jį pasakoti, nežino kodėl. Nenori, kad G. gyventų kartu. Kai G. mušė, bijojo. Neskaudėjo rankos, kurią mušė, nebuvo jokio jausmo, verkė, bet nežino kodėl. Namuose nėra buvęs susidaužęs, yra buvęs susidaužęs mokykloje, buvo panašus jausmas. Kai mušė tą ranką, neverkė. Gyvena bute, pirmame aukšte. Nežino kokiame kambaryje buvo, kai mušė. Buvo tamsu. Tą dieną nebuvo mokykloje. Lauke buvo šalta, buvo vasara. Koks dabar metų laikas nežino. Mama gydė ranką, užklijavo pleistrą. Kraujas nebėgo. Kodėl reikėjo klijuoti pleistrą, nežino. Yra buvę, kad su riedlente važiuodamas užsigavo ranką (parodo į kairės rankos dilbį). Su riedlente užsigavo kitą dieną, ne tada, kai G. mušė. Mušė su kažkokiu daiktu (parodo, kad ilgas daiktas), kokio storio nežino. Kad čia reikės atvykti, nežino, kas pasakė. Sakė, kad reikės kažko nesakyti. Nežino, kas taip sakė ir ko nereikia sakyti (t. 1, b. l. 30-32);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos O. D. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. liepos 22 d. buvo darbe (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pas ją į kabinetą atėjo VšĮ „Via alba“ ((duomenys neskelbtini)) individualios priežiūros darbuotoja R. B., kuri pranešė, kad po ilgos pertraukos nuo liepos 9 dienos D. M. nelankė vaikų dienos centro, tačiau šiandien po ilgos pertraukos vaikui atvykus, pastebėjo ant vaiko rankos dilbio sužeidimą - įbrėžimą. Darbuotoja nurodė, kad klausė vaiko, kas jam atsitiko, vaikas jai nurodė, kad tetė mušė su lenta. D. M. yra su negalia, turi raidos, kalbos ir išraiškos sutrikimą ir trumparegystę. Ji su vaiku nebendravo ir jo nematė, kai gavo minėtą informaciją iš darbuotojos R. B., apie tai informavo policiją ir pranešė raštu vaikų teisių specialistams apie esamą situaciją. 2025 m. liepos 25 d. bendravo su D. M. mama A. A., vyko į šeimos namus, su ja buvo bendrauta apie esamą šeimos situaciją. A. A. jai teigė, kad vaikas meluoja, kad sužeidimai atsirado po nukritimo su riedlente, nors 2025 m. liepos 22 d. mama patvirtino, kad vaiko sužeidimai atsirado dėl patėvio smurto, tada ji su mama kalbėjo telefonu. Mano, kad A. A. didelę įtaką gali daryti sutuoktinis, todėl ji gali neteisingai nurodyti įvykio aplinkybes, kurios susijusios su vaiko patirtu sužalojimu (t. 1, b. l. 91-93);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. V. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. liepos 22 d. buvo darbe (duomenys neskelbtini). Iš ryto, tiksliau laiko nepamena, apie 10.00 val. į dienos centrą savo vaiką D. M. atvedė mama A. A. Berniukas mandagiai su ja pasisveikino ir iš karto bėgo prie jos darbinio stalo ir atsirėmė šalia sienos, tada berniukas nerimastingai pradėjo muistytis, po to jis pradėjo vartyti savo rankytes ir pasakoti, kaip jo rankas nubraižė tėvas su nagais, tuo metu mama A. A. jau buvo išėjusi iš dienos centro su ja ji nieko nekalbėjo. Tuomet ji paklausė vaiko, kur jam dar yra nubraižytos rankos, jis atsakė, kad jį mušė tėvas dar su lenta. Ji ant D. M. dešinės rankos matė žymius įbrėžimus, kurie, mano, galėjo būti atsiradę paros ar dviejų dienų laikotarpyje, jai minėti įbrėžimai buvo panašūs į gyvūno (katino) įbrėžimus. Hematomų ant rankų nematė. Tuomet D. M. paklausė, už ką jį mušė, jis atsakė, kad nežino. Tada paklausė, ar jo mama tai žino, vaikas atsakė, kad mama nežino. Dar kartą paklausus, kodėl to nežino jo mama, jis atsakė, nežino kodėl. Netruks pas ją į dienos centrą atėjo kolegė, individualios priežiūros darbuotoja R. B., tuomet R. nedelsiant pradėjo pasakoti, kad berniukas nurodė, kad prieš jį buvo smurtauta ir nedelsiant informavo žodžiu krizių centro vadovę K. B., o po to VšĮ „Via Alba“ įstaigos vadovę A. G. apie įvykusią situaciją. Nedelsiant K. B. informavo policijos pareigūnus apie įvykį, vaiko teisių specialistus ir K. B. nurodė jai paskambinti mamai ir paklausti, kada ji atvyks pasiimti D. M., kad ji ateitų pokalbiui pas ją. Po to įvykio berniukas į dienos centrą daugiau neatvyko (t. 1, b. l. 97-99);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. A. parodymais, kur ji parodė, kad ji su G. A. gyvena ir veda bendrą ūkį jau šešerius metus, o susituokę yra metus laiko. Jos sūnus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra iš ankstesnių santykių, o su G. susilaukė (duomenys neskelbtini) T. M. Gyvena jau du metus nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo ir numerio nežino, ten G. dirbo, tai yra prižiūrėjo tą vienkiemį ir jame leido jiems gyventi. Butas, kuriame dabar gyvena, yra trijų kambarių. 2025 m. liepos 22 d. ryte prieš 9 val. ji D. atvedė į vaikų dienos centrą senamiestyje ir paliko. Apie 13 val. ji atvyko, nekviesta D. pasiimti, nes suplanavo važiuoti pas G. tėvus kepti šašlykų, tada jai D. vadinama mokytoja G. liepė eiti pas krizių centro skyriaus vedėją, kur būnant atvyko vaiko teisių specialistės ir jos jai pasakė, kad D. kalba apie namuose iš G. patirtą smurtą. Liepos 21 d. D. buvo nuvedusi pas logopedę G. M., (duomenys neskelbtini), į užsiėmimą ir dar prieš šį užsiėmimą jis buvo pas logopedę liepos 17 d., tai yra du kartus per savaitę vyksta užsiėmimai ir tomis dienomis D. į dienos centrą nebeveda. Nepamena, kiek dienų D. nelankė dienos centro iki 2025 m. liepos 22 d., nes tuo metu sirgo plaučių uždegimu (kreipėsi į vaiko gydytoją B., (duomenys neskelbtini)) jos mažasis vaikas ir neturėjo jo kur palikti, todėl negalėjo į dienos centrą D. nuvesti. Socialinė darbuotoja J. L. jos namuose lankosi per savaitę tris kartus, bet įvykio metu ji buvo nedarbingume ir lankėsi kita darbuotoja, kurios vardo nežino. Ji atsimena tik vienintelį kartą, kai negalėjo įsileisti socialinės darbuotojos į butą, nes vyras netyčia kuprinėje išeidamas į darbą išsinešė raktą, tada su darbuotoja per langą pakalbėjo, butas pirmame aukšte, tada abu vaikai buvo namuose ir šis kartas galėjo būti iki 2025 m. liepos 22 d., tuo laikotarpiu, kai D. nevedė į centrą ir jau po to nuvedus, jis pasakė centro darbuotojai, kad G. jį mušė grindjuoste. Jei teisingai pamena, tai buvo savaitgalis prieš 2025 m. liepos 22 d., jai atrodo, kad šeštadienis, jai atrodo, kad jau buvo po 17 val. ji ėjo buto koridoriumi ir išgirdo, kad verkia mažasis sūnus, kuris buvo kambaryje, kur balkonas ir televizorius, o D. buvo savo kambaryje, o G. buto koridoriuje tvarkė linoleumą, nes D. ne per seniausiai važinėjosi riedlente ir jį iškėlė. Kad sutvarkyti linoleumą, reikia išimti grindjuostę. G. buvo susinervinęs, kad D. tą linoleumą sujaukė, jis kažką ant vaiko bambėjo, jam kažką sakė, bet ką, ji jau nebepamena ir, išėmęs grindjuostę, ją metė į D., metimas nebuvo labai stiprus, bet metė tyčia į vaiką, kuris stovėjo savo kambaryje netoli tarpdurio su koridoriumi. Grindjuostę į D. metė galu. D. stovėjo į duris veidu, ji neskiria, kur kairė, kur dešinė, nepamatė kur tiksliai, į kurią vietą D. grindjuostės galu kliuvo, grindjuostė nukrito D. prie šono ant grindų, jis iškart pradėjo verkti ir pribėgo prie jos. Ji D. guodė, ramino, sakė nieko tokio, jis jai parodė ant rankos netoli alkūnės įbrėžimus, jie nebuvo žymūs, kraujas nebėgo, tik nubrozdinta. Jai tyrėja apklausos metu parodė įvykio vietos apžiūros foto lentelės nuotrauką Nr. 7, kurioje matosi koridorius ir įėjimas į D. kambarį, kuris yra koridoriaus gale, tai G. grindjuostę metė į D. iš tos pusės, kur yra išėjimas iš buto, tai vaikui, kuris stovėjo veidu į G., kliuvo iš to šono nuo įėjimo į butą durų pusės. Įbrėžimų vietas dezinfekavo peroksido vandeniliu ir daugiau niekuo netepė. G. daugiau D., išskyrus metimą grindjuoste, nieko nedarė, nedaužė, nepurtė. Dėl kraujo bėgimo iš nosies D. parodo, kad jam dažnai šiaip iš nieko bėga kraujas iš nosies, nes jis pats į ją dažnai kiša pirštą. Ji vaiko gydytojai tuo pat metu, kai kreipėsi dėl T. plaučių uždegimo, pasakė ir dėl D. kraujo bėgimo iš nosies, tai gydytoja apžiūrėjusi D. pasakė, kad jis yra prakrapštęs kraujagyslę ir išrašė kažkokį tepaliuką. Tą dieną, kai G. į D. metė grindjuostę, jam kraujas iš nosies nebėgo. Daugiau G. nėra naudojęs fizinio smurto prieš D., tai yra prieš kelis metus buvo jam atliekamas dėl smurto prieš D. ikiteisminis tyrimas ir jis buvo jau pasimokęs. Kai G. metė į D. grindjuostę, jis buvo blaivus. D. yra šiuo metu apgyvendintas pas globėją, o T. gyvena su ja. Jos vyras gydomas Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, jei neklysta nuo liepos 22 dienos, nes tada jis jai pasakęs, kad nesėdės kalėjime už tai ko nepadarė, tai yra, kad nemušė D., bandė nusižudyti medikamentais. Metimas grindjuostės nestipriai į vaiką, jos manymu, tai nėra fizinis smurtas, nes vaikas pats neklauso, kiek jam kartu abu su vyru sakė, kad nevažinėti po butą riedlente, o jis nereaguoja (t. 1, b. l. 85-87);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. D. parodymais, kur ji parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste. 2025 m. liepos 22 d. 12.30 val. telefonu į vaiko teisių apsaugos tarnybą kreipėsi Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė D. M., kuri informavo, kad 2025 m. liepos 22 d. į Senamiesčio vaikų dienos centrą atėjo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), darbuotojai ant rankos pastebėjo mėlynę, vaikas pasakė, kad trenkė tėtis su lenta. D. M. teigimu, centro darbuotojos iškvietė policijos pareigūnus, kurie laukia VTAS specialistų, kad būtų apklaustas vaikas. Pagal gautą pranešimą vyko ji kartu su vyr. specialiste R. U. 2025 m. liepos 22 d. 13.02 val. bendravo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su D. M. Su vaiku buvo bendrauta, nedalyvaujant jo atstovams pagal įstatymą. Berniukas buvo ramus, bendravo noriai. Kadangi vaikas turi raidos sutrikimą, jis kalba labai neaiškiai, ne viską galima buvo suprasti, ką nori pasakyti. Paklausus, kas jam nutiko, berniukas parodė ant kairės rankos dilbio viršutinės dalies netoli alkūnės tris nedidelius įbrėžimus ir teigė, kad jam su lenta įbrėžė tėtis (taip vaikas vadina patėvį G. A.). Tai buvo bute (duomenys neskelbtini). Jis žaidė „Roblox“. Kada viskas įvyko, jis nežino. Kai jis žaidė, tėtis paėmė lentą. Lenta buvo namuose. Jis nežino, ar tėtis tyčia jam daužė. Tėtis buvo piktas. Kodėl tėtis daužė, jis nežino. Tėtis jam piktai sakė, išjungė televizorių ir mušė su lenta. Kiek kartų trenkė, nežino. Vaikas teigė, kad žaizda buvo didesnė. Mėlynės nebuvo, buvo tik raudona. Jis nėjo į dienos centrą ir bandė paaiškinti, kodėl nėjo. Nepavykus paaiškinti, pasakė, kad nežino. Paklaustas, ką veikė namuose, kai nėjo į dienos centrą, bandė paaiškinti, bet paskui pasakė, kad nežino. Kai tėtis jį sužeidė, pas gydytojus jo nevedė. Mama dabar yra namuose, o tėtis darbe. Jam skaudėjo, kai įbrėžė, jis neišsigando, bet verkė. Jis tėčio nebijo. Į namus grįžti nebijo. Kodėl tėtis jam taip padarė, jis nežino, jis nieko blogo nebuvo padaręs, su broliu nesipyko, tos lentos nenulaužė. Per vasarą jis nieko neveikia. Ką veikė šiandien dienos centre, sakė nežino, nieko neveikė. 2025 m. liepos 22 d. 13.42 val. bendravo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su D. M. mama A. M. Vaiko mama bendravo ramiai. Mamą informavus, kad vaikas išsakė, jog jos sutuoktinis jam trenkė per ranką, mama teigė, kad tikrai taip nebuvo. Paaiškinus vaiko mamai, kad geriau būtų, jog ji sakytų tiesą ir nieko neslėptų, mama pasakė, kad, tiesą sakant, buvo toks įvykis. Mamos teigimu, D. yra mėgėjas po namus važinėtis riedlente ir išstumia linoleumą. Kai reikia įstatyti jį atgal, yra labai sunku. Viskas vyko vakar. D. truputį gavo, nedaug, su grindų apvadu, bet dailiai taip. Mama parodė ant dešinės rankos ties alkūne. Už tokį poelgį ji sutuoktiniui nuskaitė gerą moralą, kad taip negalima daryti. Ji nežino, kodėl G. taip padarė. Už tai ji jam gerą moralą nuskaitė. Ji tuo metu prižiūrėjo T. kitame kambaryje, tik paskui išgirdo, kaip G. pradėjo ant D. šaukti. Kai ji nuėjo pas juos, G. jau buvo įtrenkęs D. Ji matė, kaip D. tą grindų apvadą turėjo rankose. Jis jai pasakė, kad G. jam trenkė. G. taip pat pasakė, kad trenkė. D. buvo susigraudinęs, jam skaudėjo. G. D. pasakė, kad daugiau tos riedlentės nebandytų imti, kitaip jis ją išveš į kaimą. Tą pasakė po trenkimo. Prieš trenkdamas, paaiškino, kad su ta riedlente negalima važinėtis, kiek kartų jis paskui turi tvarkyti. Jau ne pirmą kartą po D. pasivažinėjimo su riedlente išsitraukia tas linoleumas. Vieną kartą ji pati buvo sutvarkiusi, kaip jai išėjo ir jį sugadino. Ji pati G. nebijo. D. kurį laiką nėjo į dienos centrą, nes buvo susirgęs T. Kadangi G. dirbo, ji neturėjo su kuo palikti vaiko, kad galėtų atvesti D. į dienos centrą. Dienos centrą ji buvo informavusi apie situaciją. Pas ją namuose lankosi specialistai. Ji visą laiką juos įsileidžia. Vieną kartą buvo, kad neįleido ir su jais kalbėjosi per langą, nes neturėjo rakto atrakinti duris, kadangi ji savo raktą buvo įsidėjusi į G. kuprinę, su kuria buvo išėjusi į miestą nusipirkti maisto. Jai grįžus namo, pačiai durų rakinti nereikėjo, nes ją įleido į namus. Tų raktų tada ji iš kuprinės neišsitraukė, todėl, kai G. važiavo į darbą, išsivežė kuprinę su visais raktai ir ji neturėjo su kuo atrakinti durų. Ji skambino G., kad šis greitai parvežtų raktą, bet socialinės jau buvo išvažiavusios. Tai buvo penktadienį liepos 18 d. Paklausta, ar G. muša ir T., mama atsakė, kad T. nemuša, nes jis yra mažas. Prieš ją G. ranką pakelia, tik tada, kai būna girtas. Toks įvykis buvo įvykęs prieš 1 mėn. G. geria nedažnai. Ji jo bijo tik tada, kai jis būna girtas, nes tada jis savęs nevaldo. Dabar jis pasakė, kad viskas, nebegers, nes lankosi probacijoje, o ten tikrina blaivumą. Ji su G. neplanuoja skirtis. Mama teigė, kad G. pirmą kartą pasmurtavo prieš D. po išėjimo iš krizių centro. Prieš T. jis rankos nekelia ir prieš D. tik šis dabartinis atvejis, po išėjimo iš Krizių centro. Vaiko mama susisiekė su savo sutuoktiniu telefonu ir informavo jį apie situaciją. Sutuoktinis pradėjo rėkti ir neigti smurtavęs prieš vaiką. Pasibaigus pokalbiui vaiko mama pradėjo teigti, kad ji tik girdėjo, kaip G. šaukė ant D. ir matė, kad buvo išluptas grindų apvadas. Tvirtino, kad ji nesakė, jog G. trenkė vaikui. Paskui teigė, kad D. jai kažkiek sakė. Ji pati nematė, tik vaikas jai sakė. Ji pati nemano, kad G. galėjo trenkti. Jis tik išlupo tą apvadą, kad galėtų įkišti linoleumą. Ar ji turi visur vaiką sekioti, kad matytų, kur jis įsibrėžia. Mamai buvo pasiūlyta šioje situacijoje, kad vaikas galėtų likti su ja, atsisakyti smurtaujančio sutuoktinio arba eiti gyventi į Krizių centrą. Mama atsakė, kad į Krizių centrą ji tikrai neis gyventi. Nei vieno, nei antro varianto ji nesirenka. Su G. ji irgi nesiskirs, nes, kas tada ją išlaikys. Kai gyveno Krizių centre, jai kiekvieną mėnesį būdavo epilepsijos priepuoliai. Kai išėjo iš Krizių centro, epilepsijos priepuolis buvo tik po dviejų mėnesių. Jeigu ji atsisakys G., tada ji liks viena su vaikais ir palūš. Ji nežino, kaip jos sūnus jautėsi, kai G. jam trenkė su grindų apvadu. 2025 m. liepos 22 d. 13.15 val. bendrauta su vaikų dienos centro socialine darbuotoja G. V. Socialinė darbuotoja papasakojo, kad šiandien D. tik atėjęs į dienos centrą pasisveikino ir pradėjo rodyti rankų vidines puses. Pažiūrėjus ir pasakius, kad čia nieko nėra, vaikas parodė kairės rankos viršutinę pusę, kur prie alkūnės buvo įbrėžimai. Ji paklausė, ar katinas įbrėžė. Vaikas pasakė, kad mušė tėtis. Už ką mušė, sakė, kad nežino. Jai tas pokalbis nepatiko. Atėjo kolegė ir jos nusprendė pranešti kolegei J. Iš pradžių vaikas sakė, kad mušė su nagais, o paskui pasakė, kad su lenta dėjo. Vaiką yra sunku suprasti, dėl kalbos sutrikimo. Ji tik suprato, kad mušė, rodė, kad su nagais, o paskui pasakė, kad su lenta. Ar iš tos lentos kliuvo, ar su tais nagais, neaišku. Ji paklausė vaiko, kodėl mušė, ar jis tėčio neklausė, vaikas atsakė, nežino. Jos su kolege nusprendė sureaguoti ir pranešti. Niekada D. nėra pasiskundęs, kad taip būtų. Vaikas tikrai kalbėjo gailiai. 2025 m. liepos 23 d. 13.20 val. skyriuje bendrauta su budinčia globotoja O. T., pas kurią vaikas laikinai apgyvendintas papasakojo, kad D. M. apsigyvenus pas ją, ji kalbėjosi su juo. Vaikas parodė įbrėžimus ant rankos. Ji paklausė, ar tai padarė katinas. Vaikas pasakė, kad ne katinas, o tėtis. Ji paklausė, ar taip padarė netyčia. Vaikas atsakė, kad tyčia, tėtis buvo piktas. Vaikas savo kalba pradėjo jai aiškinti su kuo tėtis trenkė, tačiau ji nesuprato. Tada vaikas nusivedė ją prie sienos ir parodė grindų apvadą ir su rankomis parodė, kad buvo ilgas. Budinčios globėjos teigimu, nei tą dieną, kai pas ją atvažiavo, nei kitą dieną vaikas nei karto neužsiminė apie mamą ar kitus šeimos narius. Pasak globėjos, D. yra labai ramus, jokių problemų nekeliantis vaikas. Dar nori paminėti, kad skyrius gavo raštišką pranešimą iš Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro, kad A. A. susitikimo metu su sūnumi D. M., kuris vyko globos centre 2025 m. liepos 29 d. darė įtaką D., teigdama vaikui, kad jo sužalojimai atsirado jam nukritus nuo riedlentės ir ragino vaiką šią versiją kartoti aplinkiniams (t. 1, b. l. 103- 106);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos O. T. parodymais, kur ji parodė, kad pas ją, kaip budinčią globotoją Mažeikių šeimos iš vaiko gerovės centras 2025 m. liepos mėnesį, dienos tiksliai dabar nepamena, po mėnesio vidurio, apgyvendino iš šeimos paimtą D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pačią pirmą dieną ji ant D. kažkurios rankos (dilbio srityje), kurios dabar nepamena, pamatė įbrėžimą, atsimena vieną įbrėžimą. Ji D. paklausė, ar katinas įbrėžė, nes pas ją yra katinas. D. pasakė, kad ne katinas, o tėtis jam taip padarė. Ji klausė su kuo padarė, tai vaikas nemokėdamas jai pasakyti, parodė kambaryje esančią grindjuostę, kad su ja įbrėžė. Ji galvodama, kaip su ta grindjuoste įbrėžti vaikui, D. paklausė gal tėtis kokį remontą darė ir netyčia įbrėžė, tai D. pasakė, kad tėtis buvo labai piktas ir jam įbrėžė grindjuoste, o mama verkė. Kaip po įbrėžimo pats D. jautėsi, jis jai to neįvardijo, o ji neklausė. Ji tik paklausė, ar dėl to tėčio įbrėžimo jis dabar pas ją ir yra, tai vaikas atsakė, kad taip. Daugiau D. apie sužalojimą neklausinėjo, o jis jai nepasakojo. Nori paminėti, kad D. po tos pirmos dienos nei apie mamą, nei apie tėtį (kiek žino vaikas ne biologinį tėvą vadina tėčiu, nors jis jai sakė patėvis) jai nekalba, neišsakė, kad jų būtų jų pasiilgęs. D. su mama yra daromi susitikimai, jis su ja pasimato, dalyvaujant socialinei darbuotojai, ji jų susitikimuose nedalyvauja. D. jai nė karto nepasakojo, ką veikia susitikimų metu su mama, nepasakojo, ką su ja kalba. D. jai nesakė, ar jam skaudėjo, kai grindjuoste įbrėžė į ranką, jis jai apie tai pasakodamas ramiai elgėsi, neverkė. Pas ją gyvendamas D. gerai elgiasi, laikosi nustatytos tvarkos, nėra agresyvus ar linkęs smurtauti (t. 1, b. l. 110-111);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. N. parodymais, kur ji parodė, kad ji dirba Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. A. A. šeimos socialinė darbuotoja yra J. L., o 2025 m. nuo liepos mėnesio ji J. pavadavo, todėl pirmasis susitikimas D. M. ir jo mamos A. A. vyko jai dalyvaujant. Susitikimas vyko (duomenys neskelbtini). Susitikimo kambaryje buvo ji, D. ir jo mama A. A. Pirmasis susitikimas vyko 2025 m. liepos 29 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės pastato pirmame aukšte globėjos D. buvo perduotas jai ir kartu buvo A. A. Susitikęs mamą, D. apsiverkė. Jie nuėjo į antrame aukšte esantį susitikimų kambarį, tik uždarius duris, A. A. ją užsipuolė žodžiais, kad ji jos vaiką skriaudžia, nes jis apsiverkė. Ji A. paaiškino, kad D. jos nematęs buvo apie dvi savaites ir, galimai, su ja susitikęs susijaudino, kad tai buvo vaiko džiaugsmo ašaros. Iš tikrųjų pastebėjo, kad vaikas apsidžiaugė mamą pamatęs, nes ją paėmė ir už rankos, ir apsiašarojimas buvo trumpalaikis, nepastebėjo, kad D. mamos bijotų. A. pasakė, kad susikoncentruotų į bendravimą su vaiku, o ne kaltintų darbuotojus. Tada ji su D. atsisėdo ant sofos, jį apsikabino, D. jau buvo ašaras nusivalęs, ramesnis ir tada A. jo pradėjo klausti, kaip jis, vaikui dar nieko neatsakius, A. pradėjo sakyti, kad „tėtis tavęs nemušė, ar taip sakei tetoms, kad pats važiavai su riedlente“, klausė, ar „atsimeni, kad važiavai su riedlente“. D. atsakė „nežinau“, tada ji A. pradėjo stabdyti, sakyti, kad su vaiku tokiomis temomis apskritai jos nekalba susitikimo metu, kad vaiko galima klausti, kaip jam sekasi, kokį užimtumą turi pas globėją, ką veikia. Tuo metu, kai A. D. tardė, iki jos jai išsakyto įspėjimo, D. pradėjo verkti ir verkė pasikūkčiodamas. A. jai išsakius pastabas dėl vaiko poveikio, ji jai vėl pradėjo priekaištauti, kad D. verkia, kad jis yra jų, globėjos skriaudžiamas. Ji jai paaiškino, kad D. yra užtikrinama saugi aplinka, o vaikas verkia, nes ji pati primena apie patirtus skaudžius įvykius. Toliau A. pasiūlius pereiti prie žaidimų su vaiku, ji su juo gražiai žaidė. Po to, praėjus savaitei ar dviem, buvo suorganizuotas antrasis motinos ir vaiko susitikimas, kurio metu A. vėl teigė D. „ar tu važiavai su riedlente“, bet iškart A. su kita darbuotoja (antrajame susitikime dalyvavo dvi centro darbuotojos, dėl saugumo) sustabdė, kad apie įvykį, kurio metu D. galimai patyrė fizinį smurtą, susitikimo metu nekalbama, tai ji į pastabą sureagavo ir daugiau nei šio, nei vėlesnių susitikimų metu ji nebekalbėjo su vaiku apie tai (t. 1, b. l. 116-117).