- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-17
- Bylos Nr.
- 2A-662-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo priteisti 521 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d., iš ieškovei ir jos seseriai V. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos slapta pagrobė svetimą, ieškovei priklausantį turtą – 3 vnt. akėčių, bendros 173,77 Eur vertės, ir daugelį metalinės šienapjovės dalių, 347,54 Eur vertės. Iš šienapjovės liko tik rėmas. Šienapjovė sugadinta nepataisomai. Pagrobtas turtas ieškovei negrąžintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 230 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 31d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat priteisė iš atsakovo 24,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio, valstybei.
Nustatė, kad ieškovei G. V. ir V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-20 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-261-412/2014 nustatyta, kad A. K. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 15 d. 22.00 val. iki 2013 m. gruodžio 18 d. 04.05 val., iš (duomenys neskelbtini), iš V. Š. priklausančios sodybos teritorijos slapta pagrobė svetimą, V. Š. priklausantį turtą – 700 kg metalo laužo bei G. V. priklausantį turtą – 3 vnt. akėčių, tris metalinės šienapjovės dalis. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, A. K. įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2014-03-27.
Ieškovė sodyboje laikė metalinę šienapjovę, trejas akėčias. Po A. K. įvykdytos vagystės ji rado tik šienapjovės rėmą, akėčių nebebuvo. Šienapjovė sugadinta nebepataisomai ir naudojimui netinkama. Ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje, pareiškė 2‘000 Lt sumai ieškinį. Apklaustas įtariamuoju 2013-12-30 A. K. pripažino, kad jis pagrobė iš sodybos G. V. priklausančias trejas akėčias ir šienapjovės detales. Nors apklausiamas įtariamuoju A. K. parodė, kad grąžino J. Š. visas tris akėčias ir šienapjovės detales, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad J. Š. reikalavimu gavo ir atidavė kitu keliu gautas akėčių detales, kurios buvo skirtingos, nuo skirtingų akėčių. J. Š. buvo perduotas saugoti iš A. K. paimtas metalo laužas, kuris priklausė liudytojo sutuoktinei V. Š.. Metalo laužo krūvoje buvo matyti metalinių akėčių dalys, šienapjovės detalės, nudažytos žalios spalvos dažais. J. Š. parodė, kad A. K., grąžindamas pavogtą metalo laužą, į jį sumetė ir šienapjovės detales bei išardytas akėčių dalis, kurios nėra perduotos ieškovei, nes iš skirtingų detalių surinkti nei akėčių, nei šienapjovės neįmanoma. Šios aplinkybės patvirtino, kad ieškovei pagrobtas turtas nėra grąžintas ir atstatytas į būklę, buvusią iki nusikalstamos veikos įvykdymo tokiu būdu, kad turtu ieškovė galėtų naudotis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. K. neteisėtais veiksmais – įvykdydamas nusikalstamą veiką padarė ieškovei turtinę žalą, kuri nėra atlyginta, o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.
Ieškovė, pagrįsdama pagrobto turto rinkos vertę, pateikė skelbimą, kuriame parduodamos nenaujos, tokios pačios rūšies kaip turėtos ieškovės, akėčios, kurių 5 vienetų kaina – 30 Eur. Kitų duomenų apie akėčių vertę byloje nėra. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad akėčios jų pagrobimo iš ieškovės metu buvo nenaujos, o po ieškovės sutuoktinio mirties, nuo 2007 m. jos buvo nenaudojamos apie devynerius metus, laikomos lauke, atsižvelgiant į rinkoje parduodamų dėvėtų analogiškų žemės ūkio technikos padargų vertę, pripažino, kad protinga vienų akėčių vertė yra 10 Eur, trejų akėčių vertė – 30 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė įvertino šienapjovę 347,54 Eur. Vertę ieškovė nurodė tokią, kiek kainavo nauja šienapjovė, pirkta jos sutuoktinio. Po ieškovės sutuoktinio mirties 2007 m., padargas nebuvo naudojamas, laikomas lauke. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, pagrįsdama šienapjovės rinkos vertę, pateikė skelbimų, kuriuose parduodamos naujos, panašios į ieškovės šienapjovę, šienapjovės, kurių vertė svyruoja nuo 485 Eur iki 550 Eur, nenauja traktorinė dalginė šienapjovė buvo pardavinėjama už 230 Eur. Kitų duomenų apie šienapjovės vertę byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pagrobęs tris šienapjovės detales, o ne visą padargą, ieškovė turi išsaugojusi šienapjovės rėmą, kurį gali realizuoti, tačiau pats padargas dėl atsakovo įvykdytos vagystės buvo sugadintas nepataisomai atsakovui nuardžius jo detales, dėl ko nebegalima daiktu naudotis pagal paskirtį, atsižvelgiant į rinkoje parduodamų naujų ir dėvėtų analogiškų žemės ūkio padargų vertę, pripažino, kad protinga atsakovo neteisėtais veiksmais - pagrobus šienapjovės detales ir taip sugadinus visą padargą – padaryta turtinė žala yra 200 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nustatyti teisingą ieškovės prarasto daikto vertę. Mano, kad teismo sprendimu priteista suma yra per didelė ir neatitinka daikto vertės. Ieškovė nurodė šienapjovės kainą kaip naujos, nors ji jau buvo pirkta seniai. Be to, ieškovė negalėjo pateikti šienapjovės registracijos dokumentų, todėl manytina, jog ji buvo įsigyta ne nauja. Įvertinus tai, kad daiktas galimai ne naujas pirktas prieš dvylika metų, iš kurių jau mažiausiai 10 metų nenaudojamas ir laikomas lauko sąlygomis – negali būti tapatinamas su skelbime pateiktuoju daiktu, nes skelbime pateiktas daiktas naudojamas pagal paskirtį, techniškai tvarkingas ir prižiūrėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą. Šienapjovei pirkti buvo paimta paskola, tai ir nurodė kainą, kurią tuo metu mokėjo. Pažymi, jog ši šienapjovė nėra registruojama, nes ji nėra savaeigė, ji buvo traktorinė. Tai, kad šienapjovė buvo ilgą laiką nenaudojama, stovėjo lauke, dar nereiškia, kad ji buvo sugedusi. Šienapjovė buvo techniškai tvarkinga, veikianti ir dar 2007 m. vasarą naudota. Teismo įpareigota pateikė skelbimus naudotos šienapjovės, kuri pardavinėjama už 230 Eur, ir kuri yra analogiška turėtai. Pirmosios instancijos teisme A. K. nepateikė jokių įrodymų daikto vertei nustatyti. Apelianto pateikti skelbimai neturi būti priimti, nes juos apeliantas turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, o be to, skelbimuose esantys daiktai neatitinka jos turėtos šienapjovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 15 d. 22.00 val. iki 2013 m. gruodžio 18 d. 04.05 val., iš (duomenys neskelbtini), iš V. Š. ir ieškovei priklausančios sodybos teritorijos slapta pagrobė svetimą, V. Š. priklausantį turtą – 700 kg metalo laužo bei G. V. priklausantį turtą – 3 vnt. akėčių, tris metalinės šienapjovės dalis. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs.
Apeliantas pripažįsta, jog jis pavogė iš ieškovės jai priklausančius daiktus – šienapjovę ir tris akėčias, tačiau nesutinka su teismo priteista suma už pavogtą šienapjovę. Apeliacinio teismo prašo nustatyti teisingą ieškovės šienapjovės vertę.
Kaip žinia, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės reikalaujama suma už pavogtus daiktus, turėjo pareigą įrodyti, kad šių daiktų vertė yra, kaip jis teigia, mažesnė. Tačiau pirmosios instancijos teismui apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentą apie daiktų mažesnę, nei nurodė ieškovė, vertę, nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šienapjovės ir akėčių kainą, pagrįstai atsižvelgė į viešai interneto tinklalapiuose prieinamą informaciją dėl kainų ir, lygindamas kainas, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pagrobtų akėčių ir šienapjovės vertė yra 230 Eur. Aplinkybė, jog akėčios ir šienapjovė nebuvo naudojami ilgą laiką, buvo laikomi lauke, savaime nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl pavogtų daiktų vertės.
Apelianto argumentai, kad ieškovei priklausantys daiktai, kurie buvo laikomi lauke ir nenaudojantys negalėjo būti tapatinami su skelbime pateiktuoju daiktu, nes skelbime pateiktas daiktas naudojamas pagal paskirtį, techniškai tvarkingas ir prižiūrėtas, laikytini deklaratyviais, nes įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, apeliantas nepateikė. Apeliantas turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenis apie akėčių ir šienapjovės kainą, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo ir pavogtų daiktų vertės neįrodinėjo (CPK 42, 178 straipsniai). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo taisyklių nepažeidė, o nustatydamas ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis (CPK 185 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įvairius skelbimus ir nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais ir įvertinęs jų turinį, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl apelianto pateikti ir prašomi prijungti įrodymai nepriimtini į bylą ir grąžintini jį padavusiam asmeniui (CPK 314 str.).
Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.