- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-1508-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16868-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., UAB ,,Bitė Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-12-12 skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (b.l. 6-8). Nurodo, jog skundžiamu patvarkymu yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą. Teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0074/13/23194 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog skolininko buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją apie pervedamas trečiųjų asmenų pinigines lėšas. Pareiškėjas jokių įrodymų dėl išieškojimo negalimumo nepateikė. Pažymėjo, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje (b. l. 3-5).
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Bitė Lietuva“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/13/23194, vykdoma pagal 2013-03-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 1778,28 Lt skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko K. R. išieškotojai UAB ,,Bitė Lietuva“ (v.b.l. 8). Skolininkui raginimas įvykdyti teismo sprendimą įteiktas viešai (v.b.l. 16), nepavykus procesinių dokumentų įteikti paskutiniu žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta (v.b.l. 5,15). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininko vardu nėra registruota transporto priemonių (v.b.l. 13, 19), nekilnojamojo turto (v.b.l. 14, 18), skolininkas nedirba (v.b.l. 17). Skolininko vardu nėra atidaryta piniginių lėšų sąskaitų bankuose (v.b.l.20-21). 2016-02-17 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (v.b.l. 23). 2016-02-22 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bendrai 700,03 Eur sumai (v.b.l. 27). Antstolės procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2016-02-25 (v.b.l. 24). 2016-09-09 antstolė įpareigojo skolininką pateikti duomenis apie pareiškėjui pervedamas lėšas iš trečiųjų asmenų, pataisos namus įpareigojo pateikti duomenis apie skolininko darbo užmokestį (v.b.l. 33). Antstolės kontoroje gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštas, kuriuo informuojama, jog skolininkas 2016 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais nedirbo ir pajamų, susijusių su darbo santykiais negavo (v.b.l. 34), skolininkas asmeninėje sąskaitoje pinigų neturi, o neliečiamoje sąskaitoje yra 2,31 Eur (v.b.l. 37). Skolininkas informacijos apie pajamas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, antstolei nepateikė.
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo patvarkymą panaikinti dalyje, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir asmeninio naudojimo daiktų, grąžinti lėšas, jei tokios buvo nurašytos. Nurodo, jog patvarkymu ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje.
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinių vykdymo priemonių sąrašas pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje, vienos kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai, remdamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o ne apribojo skolininko teisę įsigyti maisto ir kitų prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Be to baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių negalima išieškoti, reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis. Byloje nėra duomenų, jog skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patenka į Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio reglamentavimo sritį, tokių duomenų nei antstolei, nei teismui nepateikė ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į nurodytą nėra pagrindo išvadai, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus pažeidė skolininko teisę įsigyti tam tikrų prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Instrukcijoje. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis). Instrukcijos 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui. Skundžiamu patvarkymu, antstolė išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkymu nėra apribotos jokios kitos skolininko teisės, išskyrus turtinio pobūdžio ribojimą. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė išieškojimą nukreipė į draudžiamą turtą, ar atliko neteisėtus veiksmus, suvaržydama skolininko turtines teises.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, o išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią nustatytos vienos MMA. Toks pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas.
Kaip nurodyta, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, Instrukcijos 93 punktas reglamentuojantys turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas, draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai paneigia pareiškėjo argumentus, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad antstolė išieškojimą nukreipė į turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas ar apribojo kitas skolininko teises, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto patvarkymo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie iš skolininko išieškotas pinigines lėšas, todėl tenkinti prašymą ir grąžinti pinigines lėšas nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė priimdama patvarkymą ir nukreipdama išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus ar apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir kitų prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis ir panaikinti patvarkymą nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo K. R. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/13/23194 grąžinti antstolei R. V..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.