Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-606/2016

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55242-2015-9

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės ir nuteistojo E. V. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir nustatyta subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi subendrintos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

R. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleistas ir byla jam nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. ir R. R. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2015 m. rugsėjo mėnesio vidurio, vakare, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, veikdami bendrininkų grupe, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino administracijos (psichologijos) kabineto duris ir taip pateko į kabinetą, iš ten pagrobė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams priklausantį 289,33 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „ACER“, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams 289, 33 Eur turtinę žalą.

E. V. ir R. R. nuteisti ir už tai, kad 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, veikdami bendrininkų grupe, įlipę per neuždarytą langą ir taip patekę į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų kompiuterines patalpas, iš jų pagrobė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams priklausantį turtą: 4 bendros 100 Eur vertės operatyviąsias atmintis (RAM), 3 bendros 90 Eur vertės kietuosius diskus, kuriuos parsinešė į savo kambarį. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. saugant nuo galimo užklupimo darant nusikalstamą veiką, R. R. per neuždarytą langą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų kompiuterinę patalpą ir iš ten pagrobė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams priklausantį 647,71 Eur vertės sisteminį bloką „HP Compaq“, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams bendros 837,71 Eur turtinės žalos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. B. nuomone, teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai E. V. ir R. R. padarytus nusikaltimus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, E. V. už nusikaltimų padarymą teisingai paskyrė bausmę. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir atleido R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamai veikas, kurios viena kitai nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008). R. R. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties, 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje padaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, laikytina pakartotine veikai, padarytai laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2015 m. rugsėjo mėnesio vidurio, numatytai BK 178 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas nepagrįstai nepaskyrė R. R. bausmės už padarytus nusikaltimus ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepaskirdamas nė vienos auklėjamojo poveikio priemonės, nors nepilnametį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos privalomai. R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi R. R. prisipažino nusikaltęs, gailisi, nusikalto pirmą kartą, yra nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai, padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, Saugų vaikų globos namams padaryta žala atlyginta, darytina išvada, kad R. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Be to, teismas netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą nekonfiskuodamas iš nusikalstamos veikos gautas pajamas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis yra panaikinti galimybę kaltininkui iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, jis skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, ir yra kitos, BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Iš 2015-09-13 sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. D. sutarties Nr. 22824 kopijos matyti, kad G. D. už priduotą į lombardą kompiuterį ACER 5349 gavo 70 Eur, iš jų E. V. pasiėmė sau 60 Eur, o 10 Eur davė R. R., t. y. abu gavo turtinės naudos. Civiliniai ieškiniai byloje nėra pareikšti, E. V. ir R. R. pasipelnė iš nusikalstamos veikos, todėl gautas turtas privalo būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis E. V., jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, R. R., jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. Baguckienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. Baguckienės ir nuteistojo E. V. apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. V. ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. R. kaltės, jų nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai, tačiau, atleisdamas R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, bei nuteistajam E. V. paskirdamas bausmę, neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, taip pat nepagrįstai netaikė turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu, taikydamas BK 93 straipsnį, pirmosios instancijos teismas R. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bylą nutraukė.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinosioms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinosios sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) atsiprašė nukentėjusio asmens ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. R. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą skundžiamu nuosprendžiu jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, padarė dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), tačiau be to, tam, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti BK 93 straipsnio nuostatas, būtina ir trečia sąlyga – asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitai nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. Baguckienės apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties ir 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra pakartotinė nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2015 m. rugsėjo mėnesio vidurio padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y., nesant visų BK 93 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų, pirmosios instancijos teismas R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės neturėjo teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo R. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. R. anksčiau neteistas, tačiau padarė dvi tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas nuosavybės interesams (BK 178 straipsnio 1, 2 dalys), priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) nusikaltimų, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams nusikaltimais padaryta turtinė žala atlyginta, R. R. charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 134), apeliaciniame teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų įgaliota atstovė B. P. R. R. charakterizavo teigiamai taip pat, patvirtino, kad jis mokosi, susirado papildomą darbą, kurį derina su mokslu, mano, kad R. R. padarė gyvenimo klaidą, kuri nepasikartos (t. 3, b. l. 64).

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekta R. R. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmes, nustatant jų dydžius mažesnius už jų vidurkius (BK 48 straipsnio 2 dalis), bei paskiriant įpareigojimus, teigiamai įtakosiančius kaltinamojo elgesį (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokurorės prašymas kaltinamajam R. R. paskirti įpareigojimą – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – yra perteklinis, kadangi BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte imperatyviai numatyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos kaltinamajam palankesniu – bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pridėtina bausmės dalis, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. R. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš dalies pagrįstas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. Baguckienės apeliacinio skundo motyvas ir dėl iš nusikalstamos veikos gautų pajamų konfiskavimo (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialinę vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Taigi, baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo teismo pareigą taikyti turto konfiskavimą išvardintais atvejais.

Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis E. V. pavogtą iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų nešiojamąjį kompiuterį „ACER“ pridavė į lombardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už jį gavo 70 Eur (t. 1, b. l. 96, t. 3, b. l. 22–23). Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. V. parodė, kad iš gautų 70 Eur – 10 Eur davė kaltinamajam R. R. (t. 3, b. l. 23). Kaltinamasis R. R. patvirtino, kad iš nuteistojo E. V. gavo 10 Eur (t. 3, b. l. 23). Abu gautus pinigus išleido. Pavogti daiktai (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams yra grąžinti, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kadangi nuteistasis pridavęs į lombardą pavogtą iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų nešiojamąjį kompiuterį „ACER“ gavo pajamų, kurias pasidalino su kaltinamuoju R. R., konstatuotina, kad iš nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis E. V. praturtėjo 60 Eur, kaltinamasis R. R. 10 Eur, todėl šie pinigai konfiskuotini. Tačiau minėtus pinigus E. V. ir R. R. išleido, jų paimti nėra galimybės. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nurodo, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą iš nuteistojo E. V. ir kaltinamojo R. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnyje minėtas nuostatas turto konfiskavimo klausimu, tačiau įstatymo netaikė ir įstatymo nuostatų nevykdė.

Kadangi kaip jau nustatyta ir aptarta, kad minėtus pinigus nuteistasis E. V. ir kaltinamasis R. R. išleido, jų paimti nėra galimybės, todėl prokurorės apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas tenkintinas iš dalies – netenkintinas reikalavimas konfiskuoti turtą, nes turto nerasta, o taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš nuteistojo E. V. ir kaltinamojo R. R. atitinkamai išieškotina konfiskuotino turto vertė atitinkanti iš nusikalstamos veikos gautų pajamų sumą.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnis), padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo E. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis E. V., nors yra dar labai jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau anksčiau teistas jau 3 kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą bei viešosios tvarkos pažeidimą (t. 2, b. l. 26–28), taip pat baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, smulkaus turto pagrobimą (t. 2, b. l. 21–25). Nuteistajam E. V. ankstesniais nuosprendžiais už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos kitos bausmės rūšys – laisvės apribojimo bausmės, taip pat buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Tačiau teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų, nukreiptų nuosavybės interesams, priskiriamų prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) nusikaltimų, padarymą. Nors nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Todėl, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį E. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. V. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmes – bei teisingai nustatė jų dydžius. E. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam E. V. yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnį (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis) ir atidėti paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Kaip jau minėta, nuteistasis E. V., būdamas dar labai jauno amžiaus, t. y. būdamas nepilnametis, buvo teistas 3 kartus už tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų, nukreiptų į nuosavybės interesus, padarymą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau ketvirtą kartą už padarytas naujas analogiškas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, jas padarė esant neišnykusiam teistumui, bendrininkų grupe, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju žala (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams nepadaryta, nuteistasis E. V. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš esmės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 3), iš papildomoje nuteistojo E. V. charakteristikoje užfiksuotų duomenų matyti, kad jie patvirtina nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis mokosi minėtoje mokykloje, pirmą kursą baigė gerais pažymiais – vidurkis 8,18. Charakteristikoje E. V. charakterizuojamas kaip gabus mokinys, gerai ir teisingai atliekantis užduotis per profesinį mokymą, padedantis silpniau besimokantiems mokiniams, aktyviai dalyvaujantis grupės užklasinėje veikloje, labai gerai piešiantis, turintis draugų, mandagiai besielgiantis su mokytojais ir bendraamžiais. Dėl jo elgesio nusiskundimų nėra (t. 3, b. l. 62). Šie nuteistąjį E. V. charakterizuojantys duomenys parodo, jog E. V. nėra visapusiškai neigiama asmenybė, ir leidžia pagrįstai manyti, jog jis, nors anksčiau ir buvo teistas jau tris kartus, tačiau savo neteisėtų poelgių pasekmes suprasto, savo elgesį vertina kritiškai ir daugiau nenusikals, todėl gali pasitaisyti ir neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad tėvų nesirūpinimas savo vaiku taip pat turėjo neigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui ir jo asmenybės formavimuisi. Šiuo metu E. V. yra jau pilnametis, jis tik dabar pradeda kurti savarankišką gyvenimą, mokosi, turi gyvenamąją vietą, o paskyrus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalėtų toliau mokytis ir įgyti specialybę, prarastų ir gyvenamąją vietą. Grįžus iš įkalinimo vietos, tokiam jaunam ir gyvenimiškos patirties neturinčiam asmeniui, adaptuotis visuomenėje būtų labai sunku, todėl atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuteistajam E. V. suteikti dar vieną galimybę įrodyti, jog jis gali pasitaisyti, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą. Akcentuotina, kad kolegija teigiamai vertina nuteistojo E. V. norą mokytis, įgyti specialybę, dirbti bei pastangas pasitaisyti bei konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam atitinkamas auklėjamojo poveikio priemones, turinčias teigiamos įtakos jo elgesiui (BK 92 straipsnio 2 dalis, 82, 87 straipsniai).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalis, kuria R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleistas ir byla jam nutraukta, naikintina, ir R. R. priimtinas naujas nuosprendis; nuosprendžio dalis, kuria E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo normų, taip pat nuosprendis keistinas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų netaikymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnio 1, 4 punktai, 329 straipsnio 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo E. V. priteisti 104,22 Eur, iš kaltinamojo R. R. – 98,43 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo, ginant šiuos asmenis apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo E. V. ir kaltinamojo R. R. priteisti išlaidas, patirtas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo E. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. Baguckienės apeliacinius skundus, atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjų dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo ir kaltinamojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 329 straipsnio 3 punktu, kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį R. R. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant tris (3) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant tris (3) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tris (3) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. nustatyti galutinę aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tris (3) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį E. V. pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1, 2 dalies 1, 2 punktais, E. V. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo E. V. išieškoti 60 eurų, iš nuteistojo R. R. išieškoti 10 eurų valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 104,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. V. ir 98,43 Eur – iš nuteistojo R. R. atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.