Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. (N. S.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, atsakovė N. S., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas advokatas Darius Krencius papildomai paaiškino, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbiami) gimė sūnus E. S., kuris dabar yra pilnametis, (duomenys neskelbiami) gimė duktė S. S. ir (duomenys neskelbiami) gimė duktė V. S., kuriai šiuo metu 15 metų. Sudarius santuoką ieškovas su žmona sutarė gerai, laikui bėgant sutuoktinių santykiai pasikeitė, išsiskyrė požiūriai į gyvenimą kartu. Vėliau abiem tapo aišku, kad tolimesnis gyvenimas kartu yra nebeįmanomas. Jau kelerius metus kaip sutuoktiniai ieškovas su atsakove kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, negyvena sutuoktinio gyvenimo. Kadangi ieškovas yra tolimojo plaukiojimo kapitonas, po keletą mėnesių per metus būna išvykęs į reisą, nepilnamečiu vaiku, t.y. V. S., rūpinasi jos brolis E. S., ieškovas savo sūnui palieka pinigų nepilnametės dukros poreikiams, taip pat ieškovas neprieštarauja, kad nepilnametė dukra leistų laiką pas savo motiną, jei pati to nori ir kiek nori, o kadangi šiais metais dukrai jau bus 16 metų, šalys yra susitarusios dėl laisvo bendravimo su nepilnamete dukra. Atsakovė su dukra bendrauja porinių metų savaičių savaitgaliais, nepilnametei dukrai sutinkant; porinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, nepilnametei dukrai sutinkant; neporiniais metais per Šv. Velykas pirmą švenčių dieną, nepilnametei dukrai sutinkant; neporiniais metais per dukros gimimo dieną – spalio 2 d.; dvi savaites dukros vasaros atostogų metu. 2005-03-16 d. turto pasidalinimo sutartyje šalys susitarė, kad butas (duomenys neskelbiami) atitenka asmeninės nuosavybės teise sutuoktinei N. S.. 2018-03-30 ieškovo vardu registruota transporto priemonė BMW X5, valst. numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 6500 Eur yra įgyta iš ieškovo asmeninių lėšų, yra ir turi likti asmenine ieškovo N. S. nuosavybe. Sutuoktiniai kreditorių neturi, o bet koks turtas, kiekvieno sutuoktinio paveldėtas ir gautas dovanų arba pagal turto pasidalinimo sutartį yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas, todėl po santuokos nutraukimo sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe. Smulkūs namų apyvokos daiktai, įgyti santuokoje, jau pasidalinti tarpusavio susitarimu neteismine tvarka. Kiekvienai iš šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai ir drabužiai.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės Vaidilutės Stalmokienės išvadomis Skyrius apie šią šeimą jokių duomenų neturi, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbiami) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbiami). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbiami) gimė sūnus E. S., kuris dabar yra pilnametis, (duomenys neskelbiami) gimė duktė S. S. ir (duomenys neskelbiami) gimė duktė V. S., kuriai šiuo metu 15 metų. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 EUR vertės. Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), 0,9277 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas –ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas –ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas –ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas –ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas-viralinė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (stoginė – 5I1m,9I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys (duomenys neskelbiami), 2,1900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys (duomenys neskelbiami). Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

ieškovas ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad dėl skirtingo požiūrio į įvairius dalykus bei daugybės nesibaigiančių tarpusavio konfliktų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas ar atsakovė atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ieškovo prašymą, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo turėta pavardė – „S.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokinė pavardė – „S.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametė dukra su savo tėvu N. S. gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės priklausančiame bute. Jau kelerius metus kaip sutuoktiniai ieškovas su atsakove kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, negyvena sutuoktinio gyvenimo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas įgyvendina tėvo valdžią rūpindamasi vaiku, jį auklėdamas, išlaikydamas taip užtikrindamas nepilnamečio vaiko tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas, jo teises ir interesus. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko yra susiformavę abipusiai socialiniai santykiai, glaudus emocinis ryšys, todėl nepilnamečio vaiko V. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo

ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2019 m. vasario 8 d., iki vaiko pilnametystės. Atsakovė prieštaravimų nepareiškė. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Kadangi nepilnametė dukra gyvena pas ieškovą ir ieškovas jai teikia pilną materialinį išlaikymą, kas sudaro ženkliai daugiau nei po 200 Eur per mėnesį, o išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai). Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, LR CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovas nurodė, kad nepilnametei dukrai skiria ženkliai daugiau nei po 200 Eur per mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo išsamiais ir nuosekliais paaiškinimais dėl reikiamo vaikui išlaikymo dydžio bei atsakovės galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą, ir laiko juos patikimais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė yra nedarbinga ar neįgali. Atsakovė apie nagrinėjamą civilinę bylą yra informuota tinkamai, tačiau nustatytais terminais nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, todėl laikytina, jog atsakovė sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais. Pabrėžtina ir ta aplinkybė, kad šalys yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl teismas sprendžia, kad abu turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Teismas įvertina ir tai, kad su ieškovu gyvena nepilnametis vaikas, todėl jam tenka didžiausioji rūpinimosi jais našta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters V. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 EUR kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, yra pagrįstas todėl tenkintinas, iš atsakovės N. S. nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymui priteistina po 200 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2019 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.1921 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str.aipsnio1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovė su vaiku V. S. susitinka ir bendrauja tik esant dukters V. S. sutikimui.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju – ieškovas, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų.

Įvertinus tai, kad atsakovė bendrautų su nepilnamečiu vaiku, atsiliepime į ieškinį nepareiškė, atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatytina bendravimo tvarka nurodytu ieškovo būdu, tai yra atsakovė su vaiku V. S. susitinka ir bendrauja tik esant dukters V. S. sutikimui.

Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos bendrosios sutuoktinių prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 EUR vertės. Ieškovas prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise; atsakovė šiam reikalavimui neprieštaravo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir transporto priemonė BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 EUR, priteistina ieškovui asmeninės nuosavybės teise (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoka ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų, patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kitą vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teises normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), 0,9277 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. , pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato-viralinės su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (stoginės – 5I1m,9I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) esančių (duomenys neskelbiami), 2,1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), todėl laikytina, kad šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką nedalintinas.

Taip pat nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), todėl laikytina, kad šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką nedalintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Iš atsakovės priteistinas valstybei 54 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).

Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp N. S. (N. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbiami) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbiami), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui N. S. (N. S.) palikti jo pavardę „S.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos pavardė – „S.“.

Nepilnamečio vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu N. S. (N. S.).

Priteisti iš atsakovės N. S. nepilnamečio vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbiami), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti ieškovą N. S. (N. S.), nepilnamečio vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbiami), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės N. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. S. tvarką: atsakovė N. S. su vaiku V. S. susitinka ir bendrauja tik esant dukters V. S. sutikimui.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovui N. S. (N. S.) asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) vertės.

Nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis adresu (duomenys neskelbiami); 0,9277 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas - viralinė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (stoginė – 5I1m,9I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys adresu (duomenys neskelbiami); 2,1900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis adresu (duomenys neskelbiami) - yra asmeninė ieškovo N. S. (N. S.) nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nutraukiant santuoką nedalinamas.

Nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis adresu (duomenys neskelbiami), yra asmeninė atsakovės N. S. nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nutraukiant santuoką nedalinamas.

Priteisti valstybei iš atsakovės N. S. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.