Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – O. S., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas pareiškėjos Z. P. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašo panaikinti 2019 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-20756 ir 2019 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-20738.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu skundą tenkino iš dalies – panaikino 2019 m. liepos 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-20756 2 ir 5 punktus, kuriais apskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos, grąžino pareiškėjai 21,31 Eur išieškotas papildomas vykdymo išlaidas, kitos skundo dalies netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje pateiktu atskiruoju skundu pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla buvo nutraukta, nustačius, kad yra praleistas terminas skundui dėl antstolės veiksmų pateikti. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad skundą antstolei pateikė nepraleisdama CPK 512 straipsnyje nustatyto 90 dienų termino, nes terminui suėjus savaitgalį, skundas buvo pateiktas pirmą po jo einančią darbo dieną.

10. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. 2019 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-20756 ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-5-20738. Iš prie pareiškėjos atskirojo skundo pridėto elektroninio laiško kopijos, kuris priimamas apeliacinės instancijos teisme, nes poreikis jį pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (CPK 314 straipsnis), matyti, kad pareiškėja Z. P. 2019 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė antstolei skundą dėl minėtų patvarkymų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad pareiškėja skundą pateikė nepraleisdama įstatyme nustatyto 90 dienų termino, kadangi minėtas terminas baigėsi 2019 m. spalio 27 d., kuri buvo sekmadienis, todėl paskutinė diena skundui pateikti persikėlė į darbo dieną, t. y. pirmadienį 2019 m. spalio 28 d. (CPK 175¹ straipsnio 8 dalis). Vadinasi, pareiškėja nepraleido 90 dienų termino skundui dėl antstolės veiksmų pateikti. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Pareiškėja taip pat neprašė nei antstolės, nei teismo minėtą terminą atnaujinti, nenurodė jo praleidimo priežasčių.

12. CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

13. Iš antstolės B. T. 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymo, kuriuo pareiškėjos 2019 m. spalio 28 d. skundas buvo patenkintas iš dalies, matyti, kad priimdama šį patvarkymą antstolė nesirėmė termino antstolio veiksmams apskųsti praleidimu, nekonstatavo, kad pareiškėjos 2019 m. spalio 28 d. skundas yra pateiktas praleidus nustatytą terminą ir negrąžino pareiškėjai skundo kaip paduoto praleidus nustatytą terminą, bet persiuntė jį apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolė, pareiškėjos skundą išnagrinėdama iš esmės, nekonstatuodama termino skundui paduoti praleidimo ir persiųsdama pareiškėjos skundą teismui, konkliudentiniais veiksmais atnaujino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų padavimo (20 dienų) terminą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar kai antstolis faktiniais veiksmais atnaujina terminą skundui pateikti, išnagrinėja skundą iš esmės ir, iš dalies jo nepatenkinęs, persiunčia jį apylinkės teismui, šis teismas turi teisę iš naujo vertinti 20 dienų termino skundui pateikti praleidimo klausimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, jis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), laikydamasis teisėtumo principo. Be to, kadangi antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi teisę valstybės vardu taikyti prievartos priemones, egzistuoja viešasis interesas užtikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Vienas iš ypatingosios teisenos tikslų – garantuoti viešojo intereso apsaugą, kuris pasireiškia valstybės pareiga užtikrinti, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas atitinkamuose teisiniuose santykiuose būtų kruopščiai patikrintas, o tikrinančiojo teisės nebūtų varžomos šių teisinių santykių dalyvių valios. Įstatyme taip pat nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad situacija, kai antstolė pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš esmės, iš dalies tenkino ir persiuntė jį teismui, liudija, kad pati antstolė siekė, kad teismas įvertintų jos veiksmų teisėtumą, išnagrinėtų pareiškėjos skundą. Tokiu būdu susiformavo ir pareiškėjos lūkestis, kad skundas teisme bus išnagrinėtas iš esmės.

16. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje 20 dienų procesinio termino griežtas ir formalus taikymas neturėtų nusverti viešąjį interesą užtikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pareiškėjos lūkestį dėl jos skundo išnagrinėjimo teisme iš esmės. Bylos nutraukimas dėl 20 dienų termino praleidimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė atsižvelgiant į visumą anksčiau išdėstytų aplinkybių. Todėl atsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju konkuruojančias vertybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nutraukė bylą ir tokiu būdu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kurį antstolė buvo išnagrinėjusi iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.