Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1498-273/2016 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

7. Skundžiamo sprendimo motyvai – neišsamūs, neatsako į proceso šalims svarbius klausimus, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo bei sprendimo pagrįstumo.

9. Kartu su skundu pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2015 m. lapkričio 3 d. pranešimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes klausimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo buvo išspręstas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui. Be to, šis įrodymas turi lemiamos reikšmės bylai, nes ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytos aplinkybės, susijusios su byloje pateiktų dokumentų originalumu.

6. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Tarptautiniai mokėjimo pavedimai buvo atlikti daug ankščiau nei pasirašyti skolos rašteliai. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina jos finansines galimybes paskolinti pinigus atsakovui. Vienintelis toks įrodymas – 2007 m. gruodžio 11 d. paskolos su AB Ūkio banku sutartis. Įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad atsakovui buvo skolinami ne tik jos, bet ir sutuoktinio bei vaikų pinigai, ieškovė nepateikė.

7. Kadangi ieškovė teigia, kad atsakovas grąžino dalį paskolos, pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka būtent jai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neužsiminė apie jokius atsakovo turimus pakvitavimus, patvirtinančius dalies skolos grąžinimą.

9. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teismui ex officio spręsti apie nepagrįstą atsakovo praturtėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2015 m. spalio 14 d. pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – KAVPK) dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui pradėjimo, KAVPK 2015 m. lapkričio 3 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti dokumentai yra susijęs su apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis byloje, vienas jų – KVAPK 2015 m. lapkričio 3 d. pranešimas, priimtas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nauji įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177, 178, 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas priima ir apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.

Teismas atsisako prijungti prie bylos atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą. Šiuo įrodymu grindžiamas argumentas, kad ieškovė buvo nesąžininga, prašydama teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 306 str. 3 d., 315 str. 1 d.). Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenys teismui yra prieinami, ir jei to reikia, teismas gali šia duomenų baze pasinaudoti savarankiškai.

Dėl skundo argumentų

Apeliantė, pareiškusi reikalavimą atsakovui dėl suteiktos paskolos grąžinimo, savo reikalavimą grindžia 2007 m. gruodžio 11 d. kredito sutartimi su AB Ūkio banku, kurios pagrindu įgijo lėšų; nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d. atliktais tarptautiniais mokėjimų pavedimais, kuriais pervedė 115 050 Eur į asmeninę atsakovo banko sąskaitą; 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2010 m. balandžio 21 d. skolos rašteliais – atsakovo patvirtinimais apie savo 78 776,65 Eur skolinį įsipareigojimą jai (ieškovei); 2007 m. gruodžio 11 d. laidavimo sutartimi, kuria atsakovas užtikrino bankui jos (apeliantės) prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą.

Įvertinęs paminėtus bylos duomenis bei apeliantės veiksmus delsiant reikalauti skolos grąžinimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtinos atsakovo nurodytos aplinkybes apie tai, kad apeliantė neskolino jam pinigų ir kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, o pinigai atsakovui buvo pervedami dėl šalis ir UAB „Belvesta“ siejusių verslo santykių.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Skolos lapeliai, kurių pagrindu apeliantė reikalauja priteisti iš atsakovo 78 776,65 Eur sumą ir kurie savo turiniu iš esmės yra panašūs (išskyrus dokumentų datas, paskolos sumas ir įsipareigojimo grąžinti pinigus apimtis), o jų forma iš esmės atitinka įstatymo reikalaujamą formą: juose nurodytas paskolos gavėjas – D. P., kuris „skolinasi“ iš G. K. (paskolos davėjos) atitinkamas pinigų sumas. Atsakovo pasirašytuose skolos lapeliuose išdėstytas teiginys: ,,Aš D. P. ...pasiskolinau iš G. K....“ įrodo faktą, kad paskolos gavėjas yra ne kas kitas, o atsakovas D. P.. Šiuose dokumentuose nurodyti ir paskolos gavėjo įsipareigojimai grąžinti paskolos dalyką – 2009 m. lapkričio 19 d. skolos lapeliu atsakovas įsipareigojo pasiskolintą 37 650,60 Eur sumą grąžinti per trejus metus, kas mėnesį sumokėdamas tam tikrą pinigų sumą (t. 1, b. l. 28), 2010 m. balandžio 21 d. skolos lapeliu įsipareigota 41 126,04 Eur sumą grąžinti iki 2012 m. gruodžio mėnesio (t. 1, b. l. 31). Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo atveju egzistuoja esminės paskolos sutarties sąlygos: pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos grąžinti nustatytu terminu (CK 6.870 str. 1 d.).

Skolos lapeliuose nėra nurodyta, kad apeliantei yra skolinga UAB „Belvesta“, kad šiais dokumentais yra užtikrinamas bendrovės prievolių G. K. įvykdymas, todėl tokios atsakovo nurodytos skolos lapelių pasirašymo aplinkybės – nepagrįstos (CPK 178 str.).

Siekdamas įrodyti, kad skolos raštelius pasirašė, norėdamas užtikrinti bendrovės skolinės prievolės apeliantei įvykdymą, kad apeliantė iš bendrovės kasos išsimokėdavo atitinkamas sumas kaip skolos grąžinimą, atsakovas į bylą pateikė UAB „Belvesta“ buhalterinius dokumentus, tačiau dalis jų – kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodyta apie atitinkamų pinigų sumų apeliantei išmokėjimą, yra pateikti be jokių rekvizitų (be įmonės vadovo, vyriausiojo buhalterio, kasininko parašų, datos etc.), nurodant tik apeliantės vardą ir pavardę (t. 1, b. l. 97-113). Be to, į bylą atsakovas pateikė du 2010 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderius Nr. 75 apie apeliantei išmokėtą 1 493 Lt (432,40 Eur) sumą, tačiau vienas jų, kaip minėta, be jokių rekvizitų (t. 1, b. l. 97), kitas – su visais rekvizitais, taip pat ir apeliantės parašu (t. 2, b. l. 148). Kartu su skundu apeliantė pateikė KAVPK 2015 m. lapkričio 3 d. pranešimą apie atsakovui inicijuotą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų sukčiavimo ir dokumentų klastojimo veikų (BK 182 str., 300 str.) atlikimo. Nors tokie duomenys nėra pakankami skundo argumentui dėl atsakovo suklastotų ir į bylą pateiktų bendrovės „Belvesta“ buhalterinių dokumentų pagrįsti, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nepripažinti šių dokumentų objektyviais, įrodančiais konkrečias aplinkybes įrodymais (CPK 176, 177, 184 ,185 str.).

Byloje nustatyta aplinkybė, kad skolos raštelių pasirašymo metu juose nurodytos pinigų sumos atsakovui realiai nebuvo perduotos, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, kadangi pinigų atsakovui perdavimo faktą įrodo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d. ieškovės atlikti tarptautiniai mokėjimo pavedimai. Nepaneigtas apeliantės teiginys, kad šiais rašteliais buvo užfiksuota galutinė atsakovo skola jai.

Faktas, kad paskolos dokumentai įforminti vėliau, nei perduoti pinigai, savaime nepatvirtina, kad paskolos sandoris nebuvo sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).

Ieškovės pateikti tarptautiniai mokėjimo pavedimai įrodo, kad nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d. ji į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pervedė 115 050 Eur. Aplinkybė, kad mokėjimų nurodymų paskirtyse buvo nurodyta „sąskaitos papildymas“, o ne „paskola“, nepaneigia fakto, kad lėšos buvo perduotos atsakovo nuosavybėn ir jis gautus pinigus galėjo panaudoti savo nuožiūra (CK 6.870 str. 3 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad į jo sąskaitą patekę apeliantės pervesti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai – automobiliams pirkti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad tarptautiniais mokėjimų pavedimais atsakovui pervestų lėšų paskirtis – paskola.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai apie UAB „Belvesta“ užsienio šalyse 2008-2010 metais įsigytas ir Lietuvoje parduotas transporto priemones, atsakovo paaiškinimai, kad bendrovė neturėjo užsienyje banko sąskaitos, todėl apeliantė lėšas bendrovei pervesdavo į jo asmeninę banko sąskaitą bei aplinkybė, kad apeliantė ginčo lėšų pervedimo laikotarpiu buvo bendrovės vadovė, o atsakovas – bendrovės akcininkas ir vadybininkas, nepagrindžia atsakovo teiginio apie paminėtais tarptautiniais mokėjimo pavedimais pervestų lėšų kitą paskirtį – UAB „Belvesta“ veiklai (transporto priemonėms įsigyti) ir jai panaudoti (CPK 178, 185 str.). Priešingai nei teigia atsakovas, apeliantė neturėjo pareigos teikti teismui paaiškinimų ir įrodinėti, iš ko ir kokiu būdu gautomis lėšomis atsakovas užsienyje pirko automobilius. Pagal įstatymo leidėjo suformuluotas įrodinėjimo pareigas bei jų paskirstymo civiliniame procese taisykles (CPK 12, 178, 179 str.), įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Atsikirtimus, kad ginčo lėšos buvo pervedamos bendrovės „Belvesta“ naudai ir jos veiklai teikė atsakovas, todėl jis turėjo pareigą įrodyti šių argumentų pagrindą. Tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 str.).

Atsiliepime į skundą atsakovas akcentuoja, kad protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo neskolintų nemokamai didelės pinigų sumos mažai pažįstamam užsieniečiui, kad skolindamas pinigus mokėjimų pavedimų paskirtyse nurodytų, kad tai paskola, o ne sąskaitos papildymas, taip pat nelauktų prievolės įvykdymo daugiau kaip penkerius metus.

Kolegijos vertinimu, tokie atsakovo samprotavimai nepagrįsti.

Pirma, įvertinus tai, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. ėjo atsakovui priklausančios bendrovės „Belvesta“ vadovės pareigas, kad 2007 m. gruodžio 11 d. laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo savo turtu užtikrinti apeliantės prievolės grąžinti AB Ūkio bankui suteiktą kreditą įvykdymą, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė ir atsakovas buvo mažai pažįstami. Atsakovo laidavimas už apeliantės prievolę, leidžia spręsti, kad ginčo šalis siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti bendradarbiavimo, verslo santykiai.

Antra, protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neturėdamas skolinės prievolės paskolos davėjui, nepasirašytų skolos lapelių, patvirtindamas, kad būtent jam buvo suteiktos atitinkamos paskolos sumos, neįsipareigotų jų grąžinti paskolos davėjui iki nustatyto termino.

Trečia, ieškiniu apeliantė reikalauja mažesnės paskolos sumos (78 776,65 Eur), nei tarptautiniais mokėjimų pavedimais pervedė į atsakovo banko sąskaitą (115 050 Eur). Tai netiesiogiai įrodo apeliantės teiginį, kad atsakovas grąžino jai dalį paskolos. Įvertinusi šią aplinkybę bei tai, kad šalis siejo pasitikėjimu grįsti bendradarbiavimo santykiai, kad 2010 m. balandžio 21 d. skolos rašteliu atsakovas patvirtino skolą ir įsipareigojo jam paskolintą 41 126,04 Eur sumą grąžinti iki 2012 m. gruodžio mėnesio, o ieškinys teismui pateiktas 2015 m. sausio 19 d., teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė neprotingą laiką delsė pareikalauti prievolės įvykdymo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2007 m. gruodžio 11 d. AB Ūkio banko ir apeliantės kredito sutartis, kurios pagrindu pastarajai buvo išmokėta 57 199,95 Eur kredito suma (t. 1, b. l. 10-26), įrodo apeliantės finansines galimybes suteikti paskolą atsakovui. Tokios išvados nepaneigia sutartyje nustatyta kredito suteikimo paskirtis – būsto kapitaliniam remontui. Kredito panaudojimo paskirties atitiktis sutartyje nustatytai paskirčiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė paskolos teisnius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas ir pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinių santykių. Toks teismo sprendimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą iš esmės, ieškinį patenkina, sprendžiamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Ieškovei už ieškinį sumokėjus 100 Eur žyminį mokestį, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies – 1 764 Eur, sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovė įpareigota sumokėti valstybei 1 764 Eur žyminį mokestį. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovei atidėtas 1 864 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nesumokėto žyminio mokesčio išlaidos – 3 628 Eur, valstybei priteistinos iš atsakovo. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 5,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Bylos duomenys įrodo, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 030,83 Eur išlaidų: 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 350,44 Eur už ieškinio surašymą, 242 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį, teisinę konsultaciją bylos nagrinėjimo klausimais, 121 Eur už atstovavimą 2015 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, 121 Eur už dokumentų užsakymą iš VĮ Registrų centro, 116,29 Eur už VĮ Registrų centro paslaugas užsakant duomenis apie UAB „Belvesta“, 242 Eur už baigiamosios kalbos surašymą, 205,70 Eur už atstovavimą 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje, 205,70 Eur už atstovavimą 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje, 121 Eur už prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo surašymą, 205,70 Eur už atstovavimą 2015 m. spalio 16 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 8a, t. 2, b. l. 82-87; 169-176; t. 3, b. l. 165-166; t. 4, b. l. 6-9). Išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius. Patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nėra nurodyta, kiek laiko ieškovės atstovė skyrė atitinkamų procesinių dokumentų surašymui, susipažinimui su atsiliepimu į ieškinį bei teisinių konsultacijų teikimui, todėl nėra galimybės nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos už paminėtas teisines paslaugas neviršija rekomendacijose nustatytų atitinkamų dydžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovei priteistinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydis sumažintinas iki 1 300 Eur (CPK 98 str.).

Teismui pateikti dokumentai (sąskaitą faktūra už teisines paslaugas, mokėjimo pavedimas) įrodo, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų ir 484 Eur rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidų (t. 4, b. l. 86-88, 117-118). Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, sprendžiama, kad išlaidos už rašytinius paaiškinimus viršija rekomendacijose nustatytą tokio procesinio dokumento parengimo išlaidų dydį (rekomendacijų 8.16 p.). Be to, šiame dokumente iš esmės atkartoti apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, bendros 1 210 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas neatitiktų rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovei priteistina jų dalis – 750 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 78 776,65 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt penkis euro centus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (78 776,65 Eur) nuo 2015 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų, iš viso – 2 050 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 628 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 5,26 Eur (penkis eurus ir dvidešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.