- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2VP-30940-960/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24771-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- „PliusPlius“
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., R. V.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „PliusPlius“ OU prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys J. V., R. V., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, kurio prašo nustatyti J. V. ir sutuoktinio R. V. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti J. V. nuosavybės teisę į ½ dalį R. V. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei ½ dalį R. V. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Antstolis Robertas Vasiliauskas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.
Suinteresuotieji asmenys J. V. ir R. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00837 (toliau – v. b.) medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14998-592/2017 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1659,93 Eur skolos, palūkanų, delspinigių ir kitų išlaidų priteisimo iš J. V. išieškotojo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas naudai (v. b. l. 5). Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 2002 m. lapkričio 7 d. skolininkė yra sudariusi santuoką su R. V. (v. b. l. 43), vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis (v. b. l. 44). Taip pat buvo nustatyta, kad R. V. vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų likutis yra 0,00 Eur. VSDFV duomenimis skolininkės sutuoktinis gauna draudžiamąsias pajamas iš: R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), pajamų suma 0 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 1-asis poskyris pajamų suma 167.56 Eur (v.b.l. 80-81, 84-99). Antstolis 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-19-179-14406 areštavo skolininkės J. V. sutuoktinio R. V. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimą (v. b. l. 104). Taip pat 2019 m. birželio 19 d. antstolis patvarkymu skolininkei J. V. bei jos sutuoktiniui R. V. pasiūlė per 30 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 106), Kadangi sutikimas antstoliui nebuvo pateiktas, 2019 m. liepos 26 d. pateikė pareiškėjui siūlymą Nr. S-19-179-19314 kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės J. V. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v. b. l. 107).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkės turtą (skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas), kurio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, išieškotojui buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotojas per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – nustatytina, kad skolininkei J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ skolininkės sutuoktinio R. V. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų ir piniginių lėšų, esančių ir/ ar patenkančių į R. V. banko sąskaitą (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti skolininkės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) laikant, kad skolininkei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ skolininkės sutuoktinio R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų ir piniginių lėšų, esančių ir/ ar patenkančių į R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.