Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2017-03-02 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - viešaisiais darbais 4 mėnesiams. 2017-07-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2017-09-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - areštu 30 parų. 2018-04-29 paleistas iš kalėjimo, atlikus arešto bausmę;

3) 2019-11-21 pagal BK 282 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2021-06-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2025-01-09 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - areštu 40 parų;

5) 2025-02-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, - areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2025-02-24 ir 2025-01-09 nuosprendžiais, subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 80 parų. 2025-05-23 paleistas iš kalėjimo, atlikus arešto bausmę;

6) 2025-12-10 pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, - areštu 60 parų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-08-17, apie 01 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), G. B. kieme esančiame garaže, A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu tyčia, be jokios priežasties, sudavė vieną kartą kumščiu sėdinčiam ant kėdės G. B. į veidą, o šiam nugriuvus ant grindų, kumščiais sudavė ir kojomis spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam G. B. padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimą su erozijomis kairės akies obuolio srityje - ragenoje, dešinio skruostikaulio lūžimą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad A. Ž. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-08-17, apie 01 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), G. B. kieme esančiame garaže, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu tyčia, be jokios priežasties, sudavė vieną kartą kumščiu sėdinčiam ant kėdės G. B. į veidą, o šiam nugriuvus ant grindų, kumščiais sudavė ir kojomis spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam G. B. padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimą su erozijomis kairės akies obuolio srityje – ragenoje, dešinio skruostikaulio lūžimą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis A. Ž. pripažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

A. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis, tyčiniais smurtiniais veiksmais - kumščiais suduodamas ir kojomis spirdamas nenustatytą smūgių skaičių G. B. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimą su erozijomis kairės akies obuolio srityje – ragenoje, dešinio skruostikaulio lūžimą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

A. Ž. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kadangi A. Ž. nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, t. y. 2025-08-17, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinio nusikaltimo padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-02-24 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2025-03-18, paskiriant galutinę 80 parų arešto bausmę, kurią atlikus 2025-05-23 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, todėl, atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, A. Ž. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

A. Ž., būdamas teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, transporto eismo saugumui ir viešajai tvarkai, turėdamas neišnykusį teistumą (1 t., 161-190 b. l.; 2 t., 1-58 b. l.), ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., 59-64 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., 156-160 b. l.), išlaiko (duomenys neskelbtini) savo mažamečius vaikus (1 t, 154 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam G. B. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko recidyvinę asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereikalaujančio griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Ž. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią šios bausmės vidurkio, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

A. Ž. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jis prisipažino esąs kaltu, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kadangi A. Ž. nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė prieš priimant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-12-10 baudžiamąjį įsakymą, įsiteisėjusį 2025-12-29 (2 t., 101-103 b. l.), kuriuo paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta galutinė 60 parų arešto bausmė, todėl jam taikytinos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. yra dirbantis - (duomenys neskelbtini), išlaiko (duomenys neskelbtini) savo mažamečius vaikus – (duomenys neskelbtini), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, paties teigimu, atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino byloje pareikštus civilinius ieškinius, kuriuos ketina artimiausiu metu savanoriškai atlyginti, daugiau naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalių nuostatas, be intensyvios priežiūros, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad A. Ž., kuris supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, taip pat siekiančiam savo elgesiu po nusikaltimo padarymo įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas A. Ž. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, ilgam prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save ir savo šeimą, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytas žalas.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 143-150 b. l.) - naikintinos, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis G. B. pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam A. Ž. ir prašo iš pastarojo priteisti jam 60 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 105-110 b. l.).

A. Ž. ieškinį pripažįsta visiškai, neginčija jo dydžio. Nurodo, kad žalos neatlygino, nes neturėjo lėšų, bet artimiausiu metu ketina padarytą žalą atlyginti.

Ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Ieškinio dalis dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiojo patirtos išlaidos, susijusios su jo vykimu pas medicinos specialistus į (duomenys neskelbtini) ir grįžimu atgal, yra reali.

Ieškinio dalį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas ieškinyje grindė tuo, kad jis dėl kaltinamojo A. Ž. tyčinių, smurtinių veiksmų jo atžvilgiu patyrė nesunkų sužalojimą, emocinį sukrėtimą dėl smūgių sudavimo į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, pasikartojančius dvasinius išgyvenimus, prastu miegu naktį, prabudimu ir prisiminimu apie patirtą smurtą bei baimę būti vienam viešose erdvėse.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. Ž. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovui būtų atlyginęs žalą.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. nukentėjusiajam G. B. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2025-08-17 konflikto metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą: kilusio konflikto priežastis, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kaltinamojo darbingą amžių, šeiminę ir turtinę padėtį (nuo (duomenys neskelbtini), augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, duomenų apie jo vardu registruotą turtą, ar jo kitas gaunamas pajamas byloje nėra), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, laikiną pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikų ir atsiradusių pasekmių - neturtinės, turtinės žalos, civilinio ieškovo G. B. pareikštas ieškinys tenkintinas iš visiškai ir priteistina iš civilinio atsakovo A. Ž. 60 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 6.246 - 6.250, 6.263 ir 6.283 straipsniai).

Civilinė ieškovė - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam A. Ž. ir prašo iš pastarojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui padarytą 179,77 Eur žalą už G. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 73-79 b. l.).

Ieškinys, kurį pripažįsta A. Ž., yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025-08-17 nukentėjusiajam G. B. dėl 2025-08-17 patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) specialistai suteikė gydymo paslaugas, nurodytas 2025-09-22 gydymo paslaugų apskaitos išraše, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 179,77 Eur (1 t., 76 b. l.).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam G. B. padaryti tyčiniais, neteisėtais A. Ž. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų.

Byloje nėra duomenų, kad A. Ž. būtų atlyginęs Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.

Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai. Priteistina iš civilinio atsakovo A. Ž. civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 179,77 Eur žalos atlyginimo.

Be to, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, priteistina iš civilinio atsakovo A. Ž. civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos penki procentai metinių palūkanų už priteistą 179,77 Eur žalos sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2025-09-03 daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktą (1 t., 25, 26 b. l.), - raudonos spalvos nuoplova, paimta iš įvykio vietos, sunaikintina, nes yra menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. Ž. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežčiausios galutinės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-2-10 baudžiamuoju įsakymu, t. y. pridėti trisdešimt parų arešto, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 6, 8 ir 10 punktais, 7 ir 8 dalimis, A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį: per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajam G. B. priteistą 60 Eur turtinę žalą, per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Civilinio ieškovo G. B. ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš civilinio atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui G. B., gim. (duomenys neskelbtini): šešiasdešimt eurų (60 Eur) turtinės ir vieną tūkstantį eurų (1000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš civilinio atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679 (Europos aikštė 1, 09308 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000): vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 77 centus (179,77 Eur) žalos atlyginimo ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą 179,77 Eur žalos sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2025-09-03 daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktą, - raudonos spalvos nuoplovą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.