Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo mionisterijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui B. A., dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Nepilnamečio vaiko M. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu pateikta nuomone, jis pageidauja gyventi su močiute, nurodo, kad sutinka, jog jo rūpintoja būtų paskirta močiutė B. A..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

Atsakovui pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo tuo pagrindu, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas turi nepilnametį sūnų M. A., gimusį (duomenys neskelbtini). (M. A. gimimo liudijimo duomenimis (6 b. l.), (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (7 b. l.)).

2003 m. lapkričio 17 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu M. A. tėvų R. A. ir J. A. santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta, kartu su motina J. A. (10 b. l.).

2017 m. birželio 29 d. medicininio mirties liudijimu Nr. 771 nustatyta, kad nepilnamečio M. A. mama J. A. mirė (8 b. l.).

2017 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1170, M. A. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoja paskirta B. A., o vaiko rūpybos vieta nustatyta rūpintojo gyvenamojoje vietoje (11 b. l.).

2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažyma nustatyta, kad R. A. būklė metų eigoje išlieka be esminės dinamikos lyginant su ankstesniais metais. Vyrauja epizodinis dirglumas, kritikos stoka, dažnai kiek agresyvus, tačiau bendradarbiauti stengiasi. Elgesys dažnai sąlygotas kliedesinių interpretacijų (17 b. l.).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – R. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad dėl sveikatos problemų pats savarankiškai negali pasirūpinti savo sūnumi (14 b. l.), R. A. neįgaliojo pažymėjimas iš kurio matyti, kad jam yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (15 b. l.), Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažyma iš kurios nustatyta, kad R. A. būklė metų eigoje išlieka be esminės dinamikos (17 b. l.), patvirtina, kad atsakovas R. A. negali savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi bei įgyvendinti tėvo teises ir pareigas dėl ligos ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš ieškovės atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų, nepilnamečio vaiko M. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu pateiktos nuomonės, kurioje vaikas nurodė, kad jam yra gera gyventi su močiute ir jis nori gyventi močiutės šeimoje iki pilnametystės, matyti, kad nepilnametis M. A. jaučiasi gerai gyvendamas pas močiutę ir nori pas ją likti gyventi.

Pažymėtina, jog teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nepilnamečio M., kuriam šiuo metu yra 16 metų, nuomonę, ji neprieštarauja paties vaiko interesams, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Kaip matyti iš Mato paaiškinimų, kurie yra nuoseklūs ir aiškiai suformuluoti, berniukas nori gyventi močiutės šeimoje. Su ieškovės ieškiniu ir jo reikalavimais dėl vaiko atskyrimo teismo posėdžio metu sutiko ir pats atsakovas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovas R. A. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą sūnaus priežiūrą, jo auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas tėvo teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametį M. A. atskirti nuo tėvo R. A. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4).

Dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus vaikui paskyrimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), jau yra sulaukęs keturiolikos metų. Nepilnametį vaiką M. A. atskyrus nuo tėvo vaikas liko be tėvų globos (rūpybos), todėl jo priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, nustatant nuolatinę rūpybą (3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 1, 6 punktai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Nagrinėjamame ieškinyje prašoma M. A. atskirti nuo tėvo R. A. ir nustatyti jam nuolatinę rūpybą šeimoje. Ieškovė prašo vaiko nuolatine rūpintoja paskirti jo močiutę B. A..

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės rūpybos nustatymo procesą, CPK 403, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 496¹ straipsniuose įtvirtintų normų tikslai nebus pasiekti, t. y. nepilnamečio vaiko, kuris atskirtas nuo tėvo, būsimo rūpintojo duomenys nebus apsaugoti, kadangi vaiko rūpintoja siūloma paskirti artimą asmenį – vaiko močiutę B. A., kuri ir šiuo metu nuolat prižiūri nepilnametį M. A. –, ši aplinkybė atsakovui yra žinoma. Kaip šalys paaiškino teismo posėdyje, B. A. nuolat bendrauja ir su savo sūnumi atsakovu R. A., atsakovas lanko savo sūnų M. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga pareikštus reikalavimus nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. A1-1170, M. A. buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir M. A. rūpintoja paskirta B. A. (11 b. l.). Vaikas šiuo metu gyvena pas močiutę B. A.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal savo dorovinius ir kitokius teigiamus asmenybės bruožus B. A. yra tinkama būti M. A. rūpintoja – ji suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, materialiai jį išlaiko, visapusiškai lavina, taip sukurdama vaikui sąlygas gyventi šeimoje, patenkinti jo poreikį augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, mokytis ir tobulėti, taip pat sugebėdama tinkamai užtikrinti jam teisę į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį, tinkamą auklėjimą, bendravimą. B. A. sveikatos būklė leidžia būti vaikų globėja ir rūpintoja (25 b. l.).

Teismo vertinimu, sprendimas nustatyti atsakovo sūnui nuolatinę rūpybą bei rūpintoja, paskiriant B. A., taip pat nustatant M. A. gyvenamąją vietą paskirtos rūpintojos gyvenamojoje vietoje, užtikrintų M. A. tinkamas ir ne minimalias gyvenimo bei ugdymo sąlygas, puoselėtų jo dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaiko rūpybai keliamus tikslus.

Iš ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad M. A. gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, išlaikymo pinigines lėšas, šias lėšas yra būtina administruoti, todėl spręstinas M. A. turto administravimo klausimas. Bylos nagrinėjimo teisme metu vaiko močiutė – trečiasis asmuo B. A. – sutiko būti ir M. A. turto administratore, dėl to neprieštaravo ir ieškovė bei atsakovas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas M. A. nustatyti nuolatinę rūpybą, B. A. skiriama M. A. nuolatine rūpintoja ir turto (piniginių lėšų) administratore, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su B. A. (CK 3.256, 3.257 straipsniai, CPK 497-504 straipsniai).

Rūpintojai ir turto administratorei B. A. išaiškintinos jos teisės, pareigos ir atsakomybė (CK 3.271 – 3.273, 3.275 – 3.276 straipsniai, 4.237 straipsnio 2 dalis, 4.240 straipsnis, 4.242 straipsnis, 4.243 straipsnis, 4.249 – 4.252 straipsniai).

Pagal CK 3.255 straipsnio 1 dalies 3 punktą vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), todėl šiuo teismo sprendimu nepilnamečiui M. A. nustačius nuolatinę rūpybą, pasibaigia Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. A1-1170 vaikui nustatyta laikinoji rūpyba.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikią išlaikymą savo vaikui pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą, ieškovė, atsižvelgdama į sunkią atsakovo finansinę padėtį bei sveikatos būklę, ieškiniu priteisto išlaikymo dydžio padidinti neprašo, todėl klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo tėvo ir su tuo susijusius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo teismas įvertina tai, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovo nepilnametis sūnus atskiriamas nuo tėvo dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – jo ligos –, atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – jis savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškiniu sutiko, dalyvavo teismo posėdyje. Įvertinus atsakovo procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir ne dėl jo nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką – M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) –, nuo tėvo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaikui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą šeimoje.

Paskirti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), rūpybos ir gyvenamąją vietą rūpintojos B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administratore.

Išaiškinti B. A. rūpintojos teises ir pareigas, t. y. vaiko (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai. Vaiko rūpintojas už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko rūpintojas už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Išaiškinti B. A. turto (piniginių lėšų) administratorės teises ir pareigas, t. y. globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas ir tik vaiko interesais civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą. Vaiko rūpintojas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą. Turto administratorius vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių; administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais; negali jai suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi.

Nepriteisti iš atsakovo R. A. valstybei žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.