Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 16.9.8.1; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

2024 m. vasario 8 d.

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-7641-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-7641-2023 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 23 d. 22 val. 25 min. Alytaus rajono sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti nesusigrąžinęs. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu A. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. pateikė teismui skundą dėl Nutarimo, kuriuo nesutinka su Institucijos Nutarimu, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi neskirti teisės vairuoti atėmimo, kadangi šiuo metu yra ieškantis darbo ir tai labai sumažintų jo galimybes įsidarbinti. Skunde nurodė, kad sustabdymo metu paklausus pareigūno apie papildomus kursus, šis atsakė, jog jam jų nereikės, protokole taip pat nebuvo nurodyta prieštaraujančios informacijos. 2019 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo jam skirtą piniginę baudą ir praėjus vienam mėnesiui, pasitikrinęs internete savo vairuotojo teisių galiojimą, vairavo toliau. 2020 m. birželio 16 d. įsidarbino krovinių pervežimo įmonėje į užsienio šalis, kurioje sėkmingai dirbo apie pusmetį. Taip pat savo vairuotojo teisių galiojimą tikrino maždaug 2021 m spalio mėnesį, kadangi tuo metu jo draugė J. S. taip pat buvo praradusi teisę vairuoti ir pareigūnai apie kursus jos neinformavo. 2023 m. lapkričio 23 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jį informavo, jog jo pažymėjimas negalioja, tikrinant internete pastebėjo, jog tikrinimo sistema atrodo visiškai kitaip nei ankščiau. Sekančią dieną kreipėsi į įmonę ,,Rigveda“ dėl kursų, 2023 m. gruodžio l d. atgavo teisę vairuoti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. skundą palaikė, prašė pakeisti nutarimą, neskirti teisės vairuoti atėmimo, nurodė, jog šiuo metu yra bedarbis ir teisės atėmimas labai apsunkintų jo galimybes įsidarbinti ir būti pavyzdingu Lietuvos piliečiu, nes gyvena nedėkingoje vietoje, todėl be automobilio jam yra labai sunku. Dėl informavimo apie kursus paaiškino, kad atsimena, kaip pareigūnas sakė, jog teisės jam atimamos 1 mėnesiui. Paklausus dėl kursų, pareigūnas sakė, jog kursų jam nereikės, liepė pasitikrinti sistemą dėl teisės vairuoti turėjimo. Pasitikrino ,,Regitros“ sistemą, ji kelias dienas rodė, kad teisės negalioja, o po to rodė, kad jau galioja. Tokia pati situacija buvo ir draugės J. S., tačiau jai reikėjo baigti kursus, o jam ne. Tai jį suneramino, tačiau sistema rodė, kad teisę vairuoti jis turi. Dėl teisės vairuoti (ne)turėjimo niekur daugiau nesiaiškino. Dabar ,,Regitros“ sistema atrodo kitaip. Už taisyklių žinojimą atsakingas yra jis ir tai supranta, tačiau mano, kad informacija apie kursus turi būti įtraukta ir į protokolą. Vairuotojo pažymėjimo pareigūnai nepaėmė, jį turėjo pas save, raginimo grąžinti pažymėjimą taip pat negavo. Pažeidimą pripažįsta iš dalies, nes jis padarytas dėl sistemos klaidos. Išsprendė problemą dėl teisės vairuoti. Nėra piktybinis įstatymų pažeidėjas, vairuoja atsakingai, stengiasi būti pavyzdingas vairuotojas, po šio pažeidimo nepadarė daugiau jokių kitų pažeidimų. Teisė vairuoti reikalinga, nes nori ieškoti darbo, kad turėtų automobilį nuvykti į darbą. Gyvena (duomenys neskelbtini), kur darbo nėra, nori mokytis dažytojo specialybės, o neturėjimas teisės vairuoti itin apsunkintų jo galimybes mokytis, dirbti ir tobulėti. Per šiuos 4 metus po pažeidimo dirbo vairuotoju, taip pat ir tarptautinių pervežimų, mano, kad jo darbdavys tikrino jo teisės vairuoti turėjimą, nes vežiojo taip pat ir pavojingus krovinius. Nedirba nuo 2023 m. lapkričio mėn., iš darbo Kauno įmonėje išėjo, nes norėjo pakeisti darbo specifiką ir mokytis. Baigiamųjų pasisakymų metu A. T. prašė baudą sušvelninti bent per pusę, nors to ir neprašė skunde, nes nenorėjo prašyti per daug. Visa šita situacija jam sukėlė daug streso, bandė pasimokyti iš savo ankstesnės klaidos. Taip pat prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į A. T. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateiktą skundą atmesti. Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, jog pareiškėjo A. T. skunde nurodyti motyvai ir argumentai yra nepagrįsti. A. T. skundžiamu nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti. Taigi, esminis šios bylos klausimas yra tai, ar asmuo 2023 m. lapkričio 23 d. vairuodamas transporto priemonę, turėjo tokią teisę. Institucijos nuomone A. T. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. VĮ „Regitra“ duomenimis A. T. buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau administracinio nusižengimo byloje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. leistino važiavimo greičio viršijimo (ANK 416 straipsnio 6 dalis), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieno mėnesio terminui, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 4 d. Po padaryto minėto administracinio nusižengimo A. T. turėjo pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, būtinus teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti, ir kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. IV-10 redakcija) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju skundą padavęs asmuo, pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, turėjo pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad A. T. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Skundo argumentas, kad pareiškėjas nežinojo apie tai, jog turi baigti papildomą vairuotojų mokymą ir Institucija jo neinformavo apie tai, yra nepagrįstas, kadangi vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, bei jais domėtis nuolatos ir tai, kad asmuo vienokios ar kitokios aplinkybės nežinojo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai A. T. pripažino kaltu padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės. Prašymą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes šiuo metu ieško darbo ir teisės vairuoti netekimas sumažintų galimybę įsidarbinti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. T. turėtų būti neskiriamas arba sutrumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (b. l. 14-15).

Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko, atsiliepime į skundą prašė A. T. skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 15).

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo ir A. T. kaltės

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę asmenims, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

A. T. nubaustas Institucijos Nutarimu už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 23 d. 22 val. 25 min. Alytaus rajono sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti nesusigrąžinęs. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais A. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu A. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, A. T. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei teismo posėdyje išklausius pareiškėją, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jis buvo suklaidintas policijos pareigūnų, kurie 2019 m. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl greičio viršijimo. Pareigūnas jo ne tik neinformavo apie būtinumą pabaigti papildomą vairuotojų kursą, bet patvirtino, kad tokių kursų jam nereikia, todėl pasibaigus atėmimo terminui jis toliau vairavo automobilį. Kai 2023 m. lapkričio 23 d. jį sustabdė policijos pareigūnas ir informavo apie tai, kad teisės vairuoti transporto priemonių jis neturi ir paaiškino priežastį, iš karto ėmėsi veiksmų, užsirašė į vairavimo mokyklą ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Dėl teisės vairuoti susigrąžinimo kreipėsi į VĮ „Regitra“, ir teisė vairuoti buvo grąžinta lapkričio 29 d.

ANK 686 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas SEAKĮ 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalies 2 punkte nurodyta, kad papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas. Todėl A. T. turėjo pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, nes jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d, įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus <...>, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo A. T., pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, turėjo pabaigti papildomą vairuotojų mokymą ir kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad A. T. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas, būdamas vairuotoju, privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, bei jais domėtis nuolatos ir tai, kad pareiškėjas nežinojo apie teisės vairuoti susigrąžino sąlygas, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Tuo labiau, kad A. T. teismo posėdyje nurodė, jog esant panašiai situacijai jo draugei VĮ ,,Regitra“ buvo nurodyta, jog ji neturi teisės vairuoti, ir tai jį suneramino, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad iki galo išsiaiškinti situaciją dėl teisės vairuoti (ne)turėjimo, nieko nesiteiravo ir nieko nesiaiškino.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad pareigūnas jo ne tik neinformavo apie būtinumą pabaigti papildomą vairuotojų kursą, bet patvirtino, kad tokių kursų jam nereikia, todėl pasibaigus atėmimo terminui jis toliau vairavo automobilį, yra niekuo nepatvirtinti, nes ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. A. T. 2023 m. lapkričio 23 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, nes dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. leistino važiavimo greičio viršijimo (ANK 416 straipsnio 6 dalis), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieno mėnesio terminui, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 4 d. Pasibaigus šiam terminui A. T. neįvykdė SEAKĮ nustatytų reikalavimų ir teisės vairuoti nesusigrąžino. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti atidus, rūpestingas, aktyvus ir domėtis proceso eiga ir baigtimi, todėl jis pats yra atsakingas už teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų įvykdymą. Taigi, šių duomenų bei motyvų pagrindu daroma išvada, kad 2023 m. lapkričio 23 d. A. T. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Institucijos Nutarimu A. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, <...>. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims nesilaikymą numatyta ANK 424 straipsnyje. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 3 dalis).

A. T. skundu prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti specialiosios teisės atėmimo. Išnagrinėjus skundą teismo posėdyje baigiamųjų pasisakymų metu jis pareiškė ir prašymą bent per pusę sumažinti ir jam paskirtą baudą. Savo prašymą A. T. motyvavo tuo, kad jis nėra piktybinis įstatymų pažeidėjas, vairuoja atsakingai, stengiasi būti pavyzdingas vairuotojas, po šio pažeidimo nepadarė daugiau jokių kitų pažeidimų. Teisė vairuoti reikalinga, nes nori ieškoti darbo, kad galėtų automobiliu nuvykti į darbą. Gyvena (duomenys neskelbtini), kur darbo nėra, nori mokytis dažytojo specialybės, o neturėjimas teisės vairuoti itin apsunkintų jo galimybes mokytis, dirbti ir tobulėti. Visa šita situacija jam sukėlė daug streso, bandė pasimokyti iš savo ankstesnės klaidos.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. T. įvykdytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta jokia reali žala. Byloje yra teisingai bei pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog A. T. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, jis nepiktnaudžiavo turimomis procesinėmis teisėmis. Svarbu įvertinti ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad transporto priemonę pažeidėjas vairavo neturėdamas tam teisės, nes buvo suklaidintas VĮ ,,Regitra“ sistemoje esančių duomenų, iš kurių suprato, jog teisę vairuoti jis turi, informacijos apie papildomų mokymų išklausymo būtinumą jam nenurodė ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, kuris, anot pareiškėjo, dargi priešingai, patvirtino, jog papildomų mokymų baigti jam nereikės. Informacija apie mokymus nebuvo nurodyta ir nutarime, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti. A. T. vis tik supranta, kad ir pats nedėjo pastangų iki galo išsiaiškinti dėl teisės vairuoti turėjimo, todėl dėl nusižengimo savęs neteisina ir nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš A. T. teismo posėdyje nurodomų aplinkybių matyti, jog teisės vairuoti neturėjimas jam yra didelė kliūtis susirasti darbą ir mokytis, nes gyvena kaimo vietovėje, kur darbo nėra, taip pat yra apsunkintas susisiekimas su darbdavių įmonėmis ar mokymosi įstaigomis. Būtent šias byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta esminėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra ypač svarbi tiek dėl galimybės užsiimti aktyvia darbine veikla, tiek dėl galimybės mokytis.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog A. T. nėra teistas (administracinio nusižengimo bylos lapas 14), iki nagrinėjamo nusižengimo neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio bei sunkumo nusižengimą jis padarė pirmą kartą (administracinio nusižengimo bylos lapai 10-13). Taigi, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog A. T. padarytas administracinis nusižengimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs nuolat sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Taigi teismas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų bei pačio pareiškėjo nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos šios bylos bei A. T. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kaip minėta, baigiamųjų pasisakymų metu pareiškėjas pareiškė ir prašymą bent per pusę sumažinti jam skirtą piniginę baudą. Teismas pažymi, jog kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nesukeltų teisės pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas prašymo dėl baudos dydžio sumažinimo nebuvo pareiškęs skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir tik baigiamųjų pasisakymų metu jis paprašė mažinti ir skirtą baudą, niekaip tokio prašymo neargumentuodamas. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sumažinti jam skirtos baudos dydį. Prašymas dėl baudos dydžio sumažinimo negali būti tenkinamas dar ir dėl to, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš šios teisės normos analizės sprendžiama, jog teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, negali ir mažinti paskirtą baudą, ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą ir A. T. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-7641-2023, kuriuo A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. T. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.