Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro max LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018-04-16 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 362,00 Eur skolą, 12,68 Eur delspinigius, 13,14 Eur palūkanas, 100,00 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 487,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Į teismo posėdį atvyko ieškovės atstovas T. V., neatitinkantis įstatymo reikalavimų dėl atstovavimo juridiniam asmeniui, todėl teismo sprendimu atvykęs atstovas apklaustas kaip liudytojas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apie posėdį informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovės atstovui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pakeisti preliminarų sprendimą prieštaravimuose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, jog skolą pripažįsta, tačiau iki šiol negali atsiskaityti su ieškove dėl įmonėje susidariusių finansinių sunkumų.

Liudytojas T. V. paaiškino, jog jis įmonėje užsiima nuomos klausimais. Nurodė, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos, bet atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl sutartis buvo nutraukta.

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Hortivita“ ir atsakovės UAB „Pro max LT“ 2017-06-02 sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei atlygintinam naudojimui ieškovei priklausančius įrenginius, inventorių, teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas, o atsakovė už šias paslaugas įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė 2017-06-30 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 295,00 Eur sumai, 2017-07-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 42,00 Eur sumai, 2017-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur sumai.

2018-02-22 šalys pasirašė taikos sutartį, kurios 2 straipsnio 2.1 punktu šalys susitarė, kad UAB „Pro max LT“ 387,82 Eur sumą (362,00 Eur skolą, 12,68 Eur delspinigius bei 13,14 Eur palūkanas) – viso 387,82 Eur skolą sumokės į UAB „Hortivita“ sąskaitą šiais terminais: iki 2018-03-21 sumokami 387,82 Eur. Tos pačios sutarties 4 straipsnio 4.1 punktu šalys susitarė, jog skolininkui praleidus sumokėti dalį skolos pagal skolos mokėjimo grafike nustatytą terminą virš 7 dienų, pažeidžiant susitarimo sąlygas, UAB „Hortivita“ turi teisę reikalauti iš UAB „Pro max LT“ sumokėti visą skolą iš karto ir 100,00 Eur baudos. Tokiu atveju skolininkui reikėtų mokėti 487,82 Eur (387,82 Eur skolos bei 100,00 Eur baudos).

2018-03-29 ieškovė, pasinaudodama taikos sutarties 4 straipsnio 4.1 punktu, kuriame imperatyviai nustatyta, kad skolininkui praleidus sumokėti dalį skolos pagal mokėjimo grafike nustatytą terminą virš 7 dienų, pažeidžiant taikos sutarties sąlygas, kreditorius turi teisę pareikalauti iš skolininko grąžinti sumą anksčiau laiko, tai yra apmokėti visą skolos sumą, įskaitant 100,00 Eur, nutraukė 2018-02-22 taikos sutartį. Taikos sutarties nutraukimo 1 punktu kreditorius (ieškovė) informavo skolininką (atsakovę), kad susitarimo pasirašymo metu (2018-02-22) buvo sulygta su tuo, kas skolininkas įsipareigoja padengti 387,82 Eur sumą (362,00 Eur skolą, 12,68 Eur delspinigius bei 13,14 Eu palūkanas). 3 punktu kreditorius informavo, kad šiuo metu skolininkas savo prievolės nėra tinkamai įvykdęs ir yra likęs skoloje 487,82 Eur (387,82 Eur skolos ir 100,00 Eur baudos). 4 punktu vienašališkai nutraukta 2018-02-22 taikos sutartis, nes skolininkas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus bei 5 punktu kreditorius informavo, kad skolininkas privalo pilnai atsiskaityti per 3 dienas, kitu atveju skolos išieškojimas bus atliekamas teisminiu keliu.

Atsakovei nesumokėjus taikos sutartyje nurodytų sumų, ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovės ieškiniu, t. y. neginčija 362,00 Eur skolos, tačiau nesutinka su bauda bei delspinigiais ir palūkanomis, kaip dvigubos sankcijos taikymu. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė 362,00 Eur pagrindinę skolą pripažįsta, teismas pasisako tik dėl atsakovės ginčijamų sumų.

Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė vienašališkai nutraukė 2018-02-22 taikos sutartį, ieškovė prarado teisę iš jos reikalauti taikos sutartyje nurodytų baudinių sumų.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, pagal šalių pasirašytos taikos sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad atsakovė 387,82 Eur sumą (362,00 Eur skolą, 12,68 Eur delspinigius, 13,14 Eur palūkanas) sumokės į ieškovės sąskaitą iki 2018-03-21. Pagal taikos sutarties 3.1 punktą atsakovė besąlygiškai ir neatšaukiamai pripažino bei patvirtino skolos faktą. Taip pat taikos sutarties 4.1 punkte numatė, jog atsakovei praleidus sumokėti dalį skolos pagal mokėjimo grafike nustatytą terminą virš 7 dienų, pažeidžiant susitarimo sąlygas, ieškovė turi teisę pareikalauti iš atsakovės sumokėti visą skolą iš karto įskaitant ir 100,00 Eur baudos (487,82 Eur (387,82 Eur skolos bei 100,00 Eur baudos). Taigi šalys sutartimi apibrėžė tarpusavio teises ir pareigas. Duomenų, kad ši tarp šalių sudaryta taikos sutartis būtų sudaryta prieš šalių valią, pakeista ar papildyta, nėra, todėl ji yra privaloma ir galiojanti jos šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.154 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, to neginčija ir atsakovė, kad atsakovė pažeidė taikos sutarties 2.1. punktą, t. y. atsakovė taikos sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo skolos. Iš to seka, jog atsakovei, nustatytu terminu nesumokėjus skolos, ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad iš esmės sutarties nutraukimas buvo aptartas ir šalių sudarytos sutarties 4 straipsnio 4.1 punktu. Būtent pasinaudodama šiuo punktu, ieškovė dėl atsakovės sutarties vykdymo pažeidimo 2018-03-29 vienašališkai nutraukė taikos sutartį.

Įstatymo leidėjas sutarties nutraukimo pasekmes sureglamentavo CK 6.221 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties pažeidimas neatleidžia sutarties šalies nuo prisiimtų įpareigojimų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei kaip verslininkei yra taikomi didesni atidumo ir protingumo reikalavimai, tikintis, kad verslo patirties turinti įmonė tinkamai apsvarsto tiek savo finansines galimybes, tiek teisines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal ginčo sutartis. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Taigi, šiuo atveju ieškovei nutraukus taikų susitarimą su atsakove dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo, atsakovės prievolė, kylanti iš šalių pasirašytos taikos sutarties, neišnyko. Be to, pastebėtina, kad ieškovė pakankamai ilgai toleravo atsakovės nuolat daromus pažeidimus (savalaikį atsiskaitymą pagal pateiktas sąskaitas-faktūras), taikos sutartimi sudarė palankias sąlygas atsakovei atsikaityti su ieškove, atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko su baudinėmis sankcijomis laiku neįvykdžius susitarimo.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl 100,00 Eur baudos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.154 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 200 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė taip pat nesutinka su delspinigių ir palūkanų priteisimu, kadangi, atsakovės teigimu, tai dvi sankcijos už laiku neįvykdytą piniginę prievolę.

Kaip minėta, CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tačiau pažymėtina, kad jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis. Nagrinėjamu atveju iš šalių 2018-02-22 sudarytos taikos sutarties nustatyta, jog šalys susitarė, kad atsakovės skola yra 387,82 Eur, kurią sudaro 362,00 Eur skola, 12,68 Eur delspinigiai bei 13,14 Eur palūkanos.

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos. Taigi, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla v. BAB „Sunonis“, bylos Nr. 3K-3-307/2014). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

Remiantis byloje pateiktais delspinigių ir palūkanų paskaičiavimais bei taikos sutartimi nustatyta, kad už prievolės praleidimo terminą paskaičiuoti tiek delspinigiai, tiek palūkanos, todėl teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta, jog šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos dėl netesybų ir palūkanų prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis) ir daro išvadą, jog šiuo atveju atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteistina tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė.

Pagal byloje pateiktus netesybų bei palūkanų paskaičiavimus, kurių neginčija atsakovė, matyti, jog ieškovė paskaičiavo 12,68 Eur delspinigių bei 13,14 Eur palūkanų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, ieškovei iš atsakovės priteistina didesnė kompensuojamoji priemonė, t. y. 13,14 Eur palūkanų. Priešingu atveju, t. y. priteisus ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, kreditoriui būtų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrąžintas lėšas ir taip būtų pažeistos skolininkės teisės ir teisėti interesai.

Apibendrinant tai, kas paminėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-16 preliminarus sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 362,00 Eur skolą, 13,14 Eur palūkanas, 100,00 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 475,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro max LT“, įmonės kodas 302678376, 362,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) skolą, 13,14 Eur (trylikos eurų keturiolikos centų) palūkanas, 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 475,14 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų keturiolikos centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 10,00 Eur (dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hortivita“, įmonės kodas 302048534.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.