- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- eI2-5600-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00778-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. R. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) 2023 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 23-IL-20-00604-e (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus faktinių aplinkybių.
Nurodė, kad buvo įtariamas tuo, jog nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę L. R. (toliau – ir sutuoktinė), t. y. kad 2023 m. sausio 20 d. apie 11.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine metu (pagal abiejų sutuoktinių išankstinį susitarimą ji jau buvo susikrovusi lagaminą ir ruošėsi išeiti iš buto) pareiškėjas paprašė palikti buto raktus, tačiau ji demonstratyviai tai padaryti atsisakė. Sutuoktinei atsistojus ir priėjus prie balkono durų, kad demonstratyviai sukeltų triukšmą girdint kaimynams ir sudarytų konfliktinę situaciją, kaip tai buvo dariusi jau ne pirmą kartą, pareiškėjas, norėdamas išvengti skandalo, abiem rankom suėmė ją už abiejų rankų žastų ir tempė link durų, nors ji priešinosi.
Tvirtino, jog sutuoktinė žinojo, kad pareiškėjas buvo sumontavęs namuose vaizdo įrašymo kamerą dėl saugumo, vaiko priežiūros ir pan., todėl stengėsi visaip jį išprovokuoti. Tuo klausimu ji jau turėjo patirties iš pirmos savo santuokos, kuri buvo nutraukta dėl panašių jos išprovokuotų konfliktų. Pažymėjo, kad sutuoktinė žino, jog pareiškėjas yra karininkas, turi ginklų, kad konfliktai šeimoje kenkia jo tarnybai, todėl pareiškėją nuolatos provokuoja. Teigė, kad pareiškėjo netinkamus veiksmus, kurių padarymo jis neginčija, išprovokavo sutuoktinė.
Pažymėjo, jog jokių ginklų naudojimo, demonstravimo konflikto metu nebuvo. Abu buvo blaivūs, nenaudoję jokių psichotropinių medžiagų. Todėl, įvertinęs ikiteisminio tyrimo duomenis, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius nutarė pareiškėją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02693-23 nutraukti. Pabrėžė, kad pareiškėjas nėra teistas.
Nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimą Nr. 23-IL-20-00604-e, kuriuo pareiškėjui panaikino galiojantį leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. I-1-0005847. Pažymėjo, kad kaip karininkas tarnyboje prie ginklų prieigą turi ir nuo tarnybos kariuomenėje nenušalintas, todėl šis institucijos sprendimas sudaro papildomą teisės koliziją.
Pabrėžė, kad teismų praktikoje pažymima, jog teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi sprendimą panaikinti leidimą ginklams ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.
Pareiškėjo nuomone, sprendimas priimtas formaliai, jam pagrįsti nepateikta objektyvių ir patikimų duomenų, neatsižvelgta į susiklosčiusią šeimoje konfliktinę situaciją, kurią sukėlė būtent sutuoktinės elgesys. Teigė, kad, priimant Sprendimą, neteisingai pritaikyti teisės akto straipsniai, kurių reikalavimus pareiškėjas neva pažeidė. Sprendimas dėl neatitikimų, padarytų formalių išvadų yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog visi Sprendime esančių aplinkybių ir faktų nesutapimai, abejonės bei prielaidos negali būti vertinami kaip neginčijami faktai ir turi būti traktuojami asmens naudai, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimtas ir kuriam jis sukelia teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad jo 2023 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 23-IL-20-00604-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, atlikus patikrinimą pagal gautas Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos perspėjimų žymas, nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02693-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl P. R. nutrauktas pagal laidavimą.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms. Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis, laikyti ginklus, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.
Teigė, kad teistumo turėjimas yra savarankiškas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriam esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šiuo pagrindu ginčijamas sprendimas nebuvo grindžiamas. Jis buvo grindžiamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata, kuri nesiejama su teistumu ar jo išnykimu.
Pabrėžė, jog teisiniai santykiai, reglamentuoti su Lietuvos kariuomene susijusiuose teisės aktuose, niekaip nėra susiję su P. R. teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal Įstatymo normas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos 2023 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 23-IL-20-00604-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo P. R. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
Administracinėje byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 15 d. Kauno apskr. VPK P. R. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005847, kuris buvo tęsiamas ir galiojo iki 2026 m. liepos 14 d.
Kauno apskr. VPK, atlikus patikrinimą pagal Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos perspėjimų žymas, buvo nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02693-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl P. R. nutrauktas pagal laidavimą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, IX skyriaus 55.1 papunkčiu, 57–59 punktais, Kauno apskr. VPK 2023 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą BK 40 straipsnio 2 dalies pagrindu ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Todėl pareiškėjas nėra teistas.
Nors nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas nebuvo grindžiamas ir siejamas su teistumo turėjimu, tačiau dėl nepriekaištingos reputacijos aspekto teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Taigi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-965-502/2018).
Iš byloje pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. sausio 26 d nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas P. R. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pareiškėjui įtarimai buvo pareikšti dėl to, kad jis 2023 m. sausio 20 d. apie 11.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sutuoktine L. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu tyčia abiem rankom sugriebė ją, sėdinčią ant lovos, už jos striukės atlapų, tebelaikydamas už jų, ją pakėlė ir pakratė, nustūmė ant lovos, o jai atsistojus ir priėjus prie balkono durų, priėjęs prie L. R., dešine ranka sugriebė jai už striukės bei sprando, jėga nutempė nuo balkono durų, parvertė ją ant lovos, jai atsistojus ir nuėjus į kitą kambarį, atėjęs ten, abiem rankom suėmė L. R. už jos pečių ir tempė, abiem savo rankom suėmė ją už abiejų rankų žastų ir tempė. Nepavykus ištempti, sugriebė už abiejų jos dilbių ir tempė, abiem rankom sugriebė L. R., apimdamas ją iš nugaros, ir tempė ją grindimis iš kambario per koridorių. Taip fiziškai smurtaudamas prieš L. R., padarė jai poodinę kraujosruvą kairiam žaste, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. prieš sutuoktinę panaudojo fizinį smurtą, padarydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Nors Kauno apygardos prokuratūros nutarimu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, dėl kurios jis visiškai prisipažino, tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nepaneigia smurto prieš sutuoktinę fakto ir tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
BK 140 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, 2 dalyje įtvirtinta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jam padarius tyčinę nusikalstamą veiką (panaudojant smurtą), už kurią numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo. Vien tai, jog asmuo pripažintas padaręs smurtinį nusikaltimą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, yra pakankama priežastis nelaikyti asmens esant nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl pagrįstai ir teisėtai Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, priimdamas ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, ir šis sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros bei atitinka pareiškėjo veiksmus. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka išvadai, jog egzistuoja teisėtas pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad konfliktą išprovokavo sutuoktinė, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą. Teisiniai santykiai, reglamentuoti su Lietuvos kariuomene susijusiuose teisės aktuose, nėra susiję su P. R. teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi sprendimą panaikinti leidimą ginklams, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, jog asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti (teismo pastaba – šiuo atveju praradusiam tokią teisę), tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017, 2018 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-965-502/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir teisėtas, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas bei tinkamai motyvuotas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.