- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-550-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60400-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- M. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-04 nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi iki 2019-03-31) ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir išlaikyti juos, įsidarbinti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-12-22 iki 2018-12-23 (1 diena).
M. V. atžvilgiu taikytos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
- Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2018-12-22 dienos.
- Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, (kaltinamajam perleidus automobilį trečiajam asmeniui), konfiskuota automobilio Audi A4 Avant vertė – 1 320 Eur atitinkanti suma.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018-12-22, apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,30 promilės etilo alkoholio).
Šie M. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi iki 2019-03-31).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis M. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-04 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisinti.
2.1. Nurodo, kad jis neblaivus transporto priemonės nevairavo, pasistatęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės LIDL, nutarė išgerti su savimi turėtus alkoholinius gėrimus: 0,5 litro talpos butelį degtinės ir 1 litro talpos butelį alaus. Po to, nuėjęs į parduotuvę, nusipirko 0,2 l talpos butelį degtinės ir, palikęs savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, nutarė nueiti į garažą, kuris yra netoliese parduotuvės (maždaug 40-50 m atstumu, adresu (duomenys neskelbtini)). Pažymi, jog jis, būdamas neblaivus, nenorėjo važiuoti net šio nedidelio atstumo. Nuteistojo teigimu, einant link garažo, jį pasivijo dvi policijos pareigūnės, kurios, nieko nepaaiškinusios, M. V. nusivedė prie įėjimo į parduotuvę. Tuo metu atvyko dar dviejų policijos pareigūnų ekipažas, kurie jo paklausė, ar automobilis, prie kurio jie stovėjo, priklauso nuteistajam. Apeliantui šią aplinkybę patvirtinus, policijos pareigūnai jam nurodė sėstis į tarnybinį automobilį. Pareigūnams paklausus, ar M. V. vartojo alkoholį, jie informavo, kad vyks priduoti kraują ir nustatyti girtumą, kam nuteistasis neprieštaravo.
2.2. M. V. teigimu, jis į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo būdamas blaivus. Niekur neužfiksuota aplinkybė, kad jis buvo sustabdytas vairuodamas automobilį. Pranešėjas A. L. nurodė, kad apeliantas apie 19.50 val. pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), jis įtarė, kad nuteistasis galimai neblaivus, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių duomenų, jog jis vairavo automobilį, būnant neblaivus, pastarasis nepateikė. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. aiškino, kad jis norėjo nuteistąjį sustabdyti, vijosi iš paskos, stengėsi savo automobiliu apeliantą prispausti prie kelkraščio, mėgino aplenkti ir sustabdyti. M. V. teigimu, tokiu būdu liudytojas pažeidinėjo KET ir kėlė jam pavojų. Be to, nors liudytojas A. L. nurodė, kad apeliantas prie parduotuvės LIDL iš automobilio vos neiškrito, tačiau vaizdo įrašas šios aplinkybės nepatvirtina. Pažymi, jog jis iš transporto priemonės išlipo normalios būklės ir į parduotuvę nuėjo net nesvirduliuodamas.
2.3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistasis negalėjo pasiekti 3,30 promilių girtumo per 36 s, ir dėl to teismas manė, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. M. V. atkreipia dėmesį į tai, kad jis prie parduotuvės LIDL privažiavo 19.50.30 val. Pirmą kartą 2,92 promilių neblaivumo laipsnis jam buvo nustatytas 20.41 val., tai yra po 50 minučių nuo to momento, kai išgėrė didelį kiekį degtinės, būdamas automobilių aikštelėje, transporto priemonės viduje. Pažymi, kad jam 3,30 promilių alkoholio koncentracija kraujyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje buvo nustatyta 21.15 val., t. y. praėjus 1.5 val. po to momento, kai jis vartojo alkoholį. Todėl, apelianto manymu, apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad 19.51.06 val. jo neblaivumo laipsnis siekė 3,30 promilių. Esant šioms aplinkybėms, M. V. mano, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, nepadarė. Nurodė, kad dėl to, jog vartojo alkoholį viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, ir būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje – parduotuvėje LIDL, jo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 484 straipsnio nuostatas.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, o prokuroras – prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-04 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirtos tinkamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad M. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-03-31), sudėtis.
5. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-03-31) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 prom. alkoholio.
6. 2018-12-22 patikrinus M. V. blaivumą, nustatytas 2,92 promilių neblaivumas (b. l. 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-12-27 specialisto išvadoje Nr. T-A 12606/2018(01) nurodyta, kad ištyrus kraują, paimtą 2018-12-22 21.10 val., M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 52).
7. Apeliantas M. V. ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino ir apeliaciniame skunde neneigė, kad 2018-12-22 vartojo alkoholį, tačiau nurodė, kad jis transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo, o alkoholį vartojo automobilį pasistatęs aikštelėje prie parduotuvės LIDL, ir tik po to, kai išgėrė beveik visą 0,5 l talpos butelį degtinės ir gurkštelėjo turimo alaus, iš automobilio išlipo ir nuėjo į parduotuvę. Teisėjų kolegija tokį apelianto aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, nes jį paneigia apylinkės teismo ištirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įvertinti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
8. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad jam įtarimą M. V. vairuojamas automobilis sukėlė tuo metu, kai jis, važiuodamas Vilniuje iš Fabijoniškių, priešpriešine eismo juosta, vos neįvažiavo į liudytojo vairuojamą transporto priemonę. A. L. mirksėjo šviesomis, naudojo garsinį signalą, tačiau vairuotojas į tai nesureagavo. Liudytojas kontakto su nuteistojo vairuojama transporto priemone išvengė tik pasukdamas į šoną. Minėtas įvykis A. L. supykdė, todėl jis važiavo paskui avarinę situaciją sukėlusį automobilį iki pat automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės LIDL. Liudytojas parodė, jog jis stengėsi atkreipti automobilį vairavusio asmens dėmesį, pristabdydamas, bandydamas jį aplenkti, nes norėjo išsiaiškinti pastarojo tokio vairavimo priežastis, tačiau M. V. jo nepraleido, staigiai stabdė (b. l. 86). M. V., reaguodamas į tokį liudytojo aiškinimą, skunde nurodo, kad iš A. L. parodymų matyti, kad tai ne jis, o būtent pastarasis vairavo pavojingai, trukdydamas eismui ir keldamas jam pavojų. Tačiau nuteistasis policijos pareigūnams apie neva KET pažeidinėjantį ir jam trukdantį vairuoti kitą asmenį (A. L.), nepranešė. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad M. V. sustabdžius transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pat nuteistojo automobilio sustojo ir liudytojo A. L. vairuojama transporto priemonė „Volvo S60“, tačiau iš savo automobilio išlipęs nuteistasis pro minėtą transporto priemonę praėjo į ją neatkreipdamas jokio dėmesio ir jos vairuotojui dėl tariamai netinkamo vairavimo nepareikšdamas jokių pretenzijų (vaizdo įrašas 22 audi 1). Liudytojas A. L. patvirtino, kad jis nuteistojo nepažįsta, todėl jokio asmeniškumo pastarąjį apkalbėti neturėjo (b. l. 86). Taigi apylinkės teismas kritiškai vertinti liudytojo parodymus ir jais nesivadovauti neturėjo jokio pagrindo, nes, priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, juos patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
9. Nors nuteistasis aiškino, jog jis alkoholį (0.5 l degtinės ir alaus) vartojo sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės LIDL, tačiau iš byloje esančio 2019-01-28 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad M. V. vairuojama transporto priemonė automobilių stovėjimo aikštelėje sustoja 15:50:30 val., automobilio vairuotojo pusės durelės atsidaro 19:51:06 val., tuo tarpu jis iš automobilio lipa 19:51:14 (t. y. praėjus 44 s po automobilio sustojimo) (b. l. 45-46). Tuo metu liudytojo A. L. vairuojamas automobilis visą laiką stovėjo už M. V. transporto priemonės „Audi A4“. Liudytojas patvirtino, kad nuteistasis sustojęs iš automobilio netrukus išlipo, jis tokio fakto, kad M. V. automobilyje būtų gėręs degtinę, nematė (b. l. 87). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija M. V. aiškinimą, kad jis nuo automobilio sustabdymo iki lipimo iš transporto priemonės praėjus vos 44 s. (o iki automobilio durelių atidarymo 36 s), išgėrė automobilyje turimą beveik visą 0.5 l talpos degtinės butelį ir dar kažkokį kiekį alaus, vertina kaip neįtikinantį.
10. M. V. aiškino, kad jis nusipirkęs dar alkoholio parduotuvėje LIDL, kurį planavo suvartoti su draugais, ėjo prie netoliese esančių garažų, kur jo jau laukė draugas. Byloje nėra jokių tokį nuteistojo aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad nuteistasis, išėjęs iš parduotuvės, iš pradžių eina link savo automobilio, tačiau pamatęs prie savo transporto priemonės sustojusį policijos pareigūnų ekipažą, į automobilio vidų nesėda, tačiau apsisuka ir nueina priešinga kryptimi, tokiu būdu išvengdamas kontakto su pareigūnais (b. l. 45-46). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė I. S. patvirtino, kad išėjęs iš parduotuvės M. V. iš pradžių nuėjo prie savo automobilio, tačiau pamatęs policijos pareigūnų ekipažą, greitai nuėjo už parduotuvės LIDL. Pareigūnėms nuėjus paskui nuteistąjį, jį rado už parduotuvės, sėdintį ant suoliuko. M. V. eidamas svirduliavo, neaiškiai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 93). Tokios aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2018-12-22 tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Vertinant nuteistojo M. V. nurodomų aplinkybių teisingumą, svarbu paminėti, jog jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Jis apklausiamas iš karto po įvykio 2018-12-23 aiškino, kad automobilyje alkoholį vartojo (200 g degtinės ir 1 l alaus) po to, kai gėrimus nusipirko parduotuvėje LIDL. Išgėręs alkoholį jis išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link namų, kurie nuo parduotuvės yra 100 m. atstumu. Einant vienas iš pareigūnų sušuko jam grįžti prie automobilio (b. l. 20). Taigi nuteistojo M. V. parodymai apie tai, kada jis vartojo alkoholį, kokiomis aplinkybėmis jį įsigijo, keitėsi priklausomai nuo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatų, kas kelia pagrįstų abejonių M. V. nurodomų aplinkybių patikimumu.
11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismo išvada, jog jis transporto priemonę vairavo, kai jam kraujyje nustatytas 3,30 promilių girtumas, nepagrįsta, nes kraujo tyrimas buvo atliktas apie 21.15 val., o jis prie parduotuvės privažiavo 19.50.30 val. t. y. kraujas buvo tirtas praėjus 1.5 val. po to, kai jis vartojo alkoholį, tačiau nepasitvirtinus nuteistojo versijai, kad jis alkoholį vartojo jau sustojusiame automobilyje, išjungus transporto priemonės variklį, nesant ir tokių duomenų, patvirtinančių M. V. alkoholio vartojimo faktą jau išlipus iš automobilio (parduotuvėje LIDL ar pastarajam einant už parduotuvės), pažymėtina, jog nuteistojo neblaivumo patikrinimo laikas, neįtakoja jo suvartoto alkoholio kiekio ir tuo pačiu nustatyto neblaivumo laipsnio.
12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl M. V. kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos vertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir pagrįstai konstatavo, kad M. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.
13. Nuteistajam M. V. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, paskirta sankcijos ribose ir yra proporcinga apelianto nusikalstamų veiksmų pobūdžiui ir pavojingumui. Pagrįstai nuteistojo atžvilgiu, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 straipsnio 5 dalis), nepažeidė proporcingumo principo, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, M. V. asmenybę, pagrįstai jam uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. V. apeliacinį skundą.