Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, A. R. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. N. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. N. laikinajame sulaikyme ir kardomajame suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. įskaitytinai, vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

A. N. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai.

Iš A. N. priteista 3 292,56 Eur (trys tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt du eurai 56 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. N. turtui paliktas galioti iki kol bus atlygintas civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. 2023 m. kovo 15 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė V. P. į krūtinės sritį (dešinės pusės priekinės pažastinės linijos projekcijoje ir 4 tarpšonkauliniame tarpe), tuo padarydamas jam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su plaučio pažeidimu ir oro susikaupimu poodyje, t. y. nukentėjusiam V. P. padarė sunkų sveikatos sužalojimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai A. N. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta realia laisvės atėmimo bausme (prašoma šios bausmės vykdymą atidėti arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį), todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam A. N. paskirta teisingai.

6. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas sunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris buvo užbaigtas), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau ne kartą teistas, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs).

7. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. N. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo apelianto atžvilgiu. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. A. N. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl visiškas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam nėra galimas.

9. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

10. Nors A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (treji metai) patenka į įstatymų leidėjo apibrėžtas ribas (iki penkerių metų), kada galima taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jo padarytas sunkus nusikaltimas yra įtvirtintas BK XVIII skyriuje, t. y. patenka į įstatyme įtvirtintą išimtį, kai ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas imperatyviai negali būti taikomas.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmę nuteistajam galima švelninti vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi arba BK 54 straipsnio 3 dalimi. Pirmuoju atveju švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Šiuo atveju, jau minėta, nustatyta tik viena A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl minėto straipsnio taikymui pagrindo nėra. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tokių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir A. N.. Nuteistasis aktyviai nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Jokių konkrečių planų dėl ateities nuteistasis neišsako, todėl vertinti jo asmenybę kaip brandžią ir atsakingą pagrindo nėra. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytina išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą.

12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-16879, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. N., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas A. P., pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą A. N. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 91,67 Eur.

15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 193). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas niekur nedirba, turi išlaikytinių (mažametį sūnų), be to, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl galimybė užsidirbti yra apribota. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, jog advokatas apeliacinės instancijos teisme trumpai pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra tikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.