Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 9 d.; automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., 2021 m. lapkričio 10 d., būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės R. A. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03919-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam priklausantį 2020 Eur vertės automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, būdamas paskirtas šio turto saugotoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymą ar paslėpimą, 2022 m. vasario – kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą automobilį bandė neteisėtai perleisti – perduoti sunaikinimui kitam asmeniui – įmonei UAB (duomenys neskelbtini) veikiančiai (duomenys neskelbtini), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriui M. M. VĮ „Regitros“ sistemoje patikrinus bei nustačius, kad automobiliui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir atsisakius priimti minėtą automobilį, paliko jį stovėti ten be priežiūros, kur šis buvo išrinktas, tokiu būdu sugadino jam patikėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir nurodė, kad dėl padaryto gailisi. Tuo metu, kai buvo supažindintas su nuosavybės teisės apribojimo protokolu dar buvo nepilnai išsiblaivęs ir ne visai suprato, ką pasirašinėja, nors jam tyrėja, kiek dabar prisimena, paaiškino, kad transporto priemonę jis turi išsaugoti iki kol bus priimtas teismo sprendimas, bet to nepadarė. Kitą dieną, kai jį paleido iš areštinės, jis iš tyrėjos gavo leidimą atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, kuri randasi Minsko plente. Atsisėdo į taksi ir nuvyko į Minsko pl., kur buvo jo sudaužytas automobilis. Ten parodė leidimą atsiimti automobilį ir jį atsiėmė, sumokėjęs baudą. Kadangi nelabai prisiminė, kad buvo pasirašęs dokumentą, kuris jam neleidžia nieko su automobiliu daryti, o jam reikėjo pinigų. bei jam buvo nereikalingas sudaužytas automobilis, jis iš karto nusprendė šį parduoti į sąvartyną, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Jo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sąvartyno nuvairavo taksi vairuotojas, kuriam už tai papildomai sumokėjo. Taksi vairuotojo duomenų ir kontaktų neturi, nes šio paslaugos paprašė jį pasisamdęs gatvėje. Sąvartyno teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriame ardo „Renault“ markės automobilius. Ten pasiūlė asmeniui, vardu V., kurio apibūdinti negali, pirkti savo automobilį, ir sutarė apie 250 Eur sumą. Jis atidavė savo automobilį utilizavimui ir gavo už jį 250 Eur grynais, tuo metu nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Ar buvo tikrintas automobilis dėl arešto, pasakyt negali. Gali būti, kad automobilį tikrino tą dieną, kai automobilį pardavė, o šiam tuo metu dar nebuvo uždėtas areštas, nes automobilį iš jo nupirko nieko jam nepasakę apie kažkokius apribojimus. Apie tai, kad negali parduoti automobilio, suprato, kai jam paskambino tyrėjas 2022 m. birželio 29 d. ir pasakė, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neišsaugoto turto, t.y. konfiskuoto automobilio „Renault“, bei iškvietė jį į apklausą. Prašo įvertinti realią areštuoto turto vertę po eismo įvykio, kurią atlygintų, nes nesutinka su EMPREKIS vertinimu. Kiek pamena, automobilis buvo įvertintas 2020 Eur, o šis tiek nevertas. Jis automobilį pirko Šiauliuose už 600 Eur 2020 metais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte Nr. 10-G-30092 nurodyta, kad S. K. neišsaugojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1103-818/2022 valstybei perduoto turto t. y. konfiskuoto automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) .

Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri užsiima automobilių utilizavimu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. Jo darbo laikas yra nuo 9-17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. Darbo vietoje jis būna ne visada, tačiau, kai reikia supildyti atitinkamus dokumentus ar susitikti su klientais į darbo vietą atvyksta. Tikslios datos neprisimena, maždaug prieš 2-3 mėnesius, į (duomenys neskelbtini), atėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad turi automobilį „Renault Scenic“, kuris yra po autoįvykio ir jo remontuoti neapsimoka, todėl nori jį priduoti utilizavimui. Taip pat asmuo, kuris jam prisistatė, kaip klientas, kuris anksčiau yra pirkęs automobilio detales, paminėjo, kad automobilis yra paimtas iš aikštelės, esančios Minsko pl. 21, Vilniuje, ir ten jį laikyti yra labai brangu. Jis apžiūrėjo automobilį, jie sutarė 250 eurų už automobilio utilizavimą išrašant pažymą, ir ėjo pildyti utilizacijos pažymėjimą. Pagal tvarką asmens dokumento jie neprašo, tačiau reikalauja automobilio techninio paso ar jo kopijos. Šiuo atveju jam buvo pateiktas automobilio „Renault Scenic“ techninis pasas ir, suvedus duomenis į VĮ „Regitra“ sistemą, buvo nustatyta, kad automobiliui yra paskirtas apribojimas. Jis apie tai pranešė klientui, informavo šį, kad tokio automobilio utilizavimui nepriims ir kad automobilio teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) šis nepaliktų bei grąžino šiam techninį pasą. Šiam klientui pinigai nebuvo išmokėti ir jo daugiau sutikęs nebuvo, tačiau automobilis stovėjo šalia UAB (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) tvoros, o vėliau buvo patrauktas. Kas ir ką galėjo su tuo automobiliu daryti, jis nežino ir nesigilino.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad, atsiėmęs kaltinime nurodytą automobilį iš saugojimo aikštelės, būdamas pasirašytinai informuotas, kad jam yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, dėl kurio jis privalo minėtą automobilį išsaugoti iki kol bus priimtas teismo sprendimas, to nepadarė, šį automobilį nuvežė į sąvartyną, kuris randasi (duomenys neskelbtini), kur jį paliko, pridavęs utilizavimui. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas, liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K., 2021 m. lapkričio 10 d., būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės R. A. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03919-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam priklausantį 2020 Eur vertės automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, būdamas paskirtas šio turto saugotoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymą ar paslėpimą, 2022 m. vasario – kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą automobilį bandė neteisėtai perleisti – perduoti sunaikinimui kitam asmeniui – įmonei UAB (duomenys neskelbtini) veikiančiai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriui M. M. VĮ „Regitros“ sistemoje patikrinus bei nustačius, kad automobiliui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir atsisakius priimti minėtą automobilį, paliko jį stovėti ten be priežiūros, kur šis buvo išrinktas, tokiu būdu sugadino jam patikėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, tačiau prašė baudą paskirstyti dalimis, mokant ją vienerius metus lygiomis dalimis. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 2120 Eur turtinės žalos, tačiau 2022 m. rugsėjo 13 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad S. K. 2022 m. rugsėjo 10 d. atlygino 2020 Eur žalą, todėl civilinio ieškinio jie atsisako. Atsižvelgiant į išdėstytą, žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas teisingumui), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra dirbantis (vykdantis individualią veiklą), neteistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis S. K. teismo prašė jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis 1 metams, tačiau teismas pažymi, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. K. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti tokią išvadą. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis (vykdantis individualią veiklą). Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo S. K. prašymas netenkintinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais, todėl toks sprendimas neužkerta kelio kaltinamajam kreiptis į teismą su nauju prašymu jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tuo pačiu pateikiant tokį prašymą pagrindžiančius duomenis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. K. paskirti 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Kaltinamajam S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti S. K., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.